Subjektyvūs pastebėjimai

Tęsiu Aleksandros Marininos romano - serialo “žiūrėjimą”. Nors pirmąją dalį minėjau kaip šiek tiek nuobodoką, tai ši, antroji trilogijos dalis, yra gyvesnė. Gal ir pirmoji nebuvo tokia jau visai nūdna, gal tiesiog jau susigyvenau su knygos herojais, Romanovų šeima, ir kitokiu kampu pažvelgiau į jų gyvenimą, peripetijas. O gal ir gyvesnė antroji dalis, nes čia daugiau intrigos, tokios tikros, kur “amžina klasika” - ilgametė (ir tokia patogi, kaip naminės jaukios šlepetės) žmona vs. jaunatviška, gyva, ekspresyvi, seksuali meilužė, kuri lyg ir nieko nenori, tik aistringo slapto seksualinio gyvenimo su vedusiu vyru, tačiau palaipsniui jos pozicijos tvirtėja, kaip ir poreikiai šeimai, jam, vaikams. Kaip gyvena šeima, kur žmona ne tik kad žino vyro dvigubą gyvenimą, bet dar ir padeda jam, toleruoja, net gi prisijungia prie nuklydimų slėpimo. Ar ji išmintinga moteris? O gal jokia išmintim nė nekvepia, atvirkščiai, ji yra silpna, be savigarbos, užguita ir įkalinta savo pačios spąstuose? Taip, tai atvira dilema, ir rašytoja pakankamai subtiliai, bet labai atvirai, be užuolankų, išrengia visą pavyzdinės šeimos manekeną. Be to, lygiai taip pat, atvirai, tiesiai, be įmantrių filosofinių užuolankų, išrengia meilužės gyvenimą, ką reiškia ja būti, ką reiškia laimėti “pagrindinį prizą”, kaip su tuo gyventi. Ar tikrai meilužei verta gvieštis svetimo vyro.

Tai trilogija apie moteris. Būtent. Vyrai - tik “detalės”, jie yra, bet ne apie juos iš esmės eina kalba, jie tik kaip priedas prie visko, nes dominuoja moterys, jų psichologija, paveikslai, tai jų gyvenimas. Ir tai kabina. Tai taip tikra, kartu nemažai gyvenimo išminties, lyg pasisemi ir primeni sau “o būna ir taip”.

Kita vertus, kaip ir pirmoje dalyje, nemažai dėmesio skiriama to laikmečio istorijai, politinei, kriminalinei ir ekonominei, tai geras pažintinis “vadovėlis” apie to meto raidą, kardinalius pokyčius. Primins tiems, kurie tai išgyveno, ir suteiks naudingos informacijos, kas tuomet dar nebuvo gimęs ar “vaikščiojo po stalu”. Apie garsiąją “perestroiką” - persitvarkymą, apie pirmuosius verslo daigus, kaip kūrėsi kooperatyvai, ką reiškė prekyba, džinsų “virinimas”, kaip žlugo Tarybų Sąjunga ir pan.

Dar mane užkabino vienas nedidelis knygos epizodas iš to laimečio, A. Marinina kaip tik “priminė”, apie vieną garsiausių to meto bylų, kai ganėtinai įtakingą personą, Maskvos Gastronomo (pagrindinės, prestižinės deficitinių prekių parduotuvės, kurioje galėjo apsipirkti tik ypatingi asmenys) direktorių, nuteisė mirties bausme - sušaudymu. Visai palygint neseniai mačiau dokumentinį filmą - serialą ‘Дело гастронома №1′, jis kaip tik apie tai, jei kam neteko matyti ir įdomi ši “amžiaus byla”, tai labai rekomenduoju. Išties geras, autentiškas filmas, vienas brangiausių pastatymų Rusijos serialų industrijoje. Puiki pagrindinio herojaus - aktoriaus Sergej Makoveckij vaidyba.

Tai gi, užsikabinau už šios A. Marininos trilogijos, su nekantrumu lauksiu trečiosios dalies pasirodymo, visai netrukus.

Knygos anotacija: “Į savo antrą dešimtmetį įžengęs Liubos ir Rodislavo Romanovų šeimyninis gyvenimas netgi jų artimiesiems tebeatrodo sklandus ir kone idiliškas. Tačiau po gražia išore tarpsta begalė nuo viešumos slepiamų problemų, kurios it nuo kalno paleista sniego gniūžtė ima veltis į sunkiai pakeliamą rūpesčių kamuolį. Šunkeliais pasukęs sūnus, Rodislavo su meiluže sugyventi vaikai, netgi nuo teisėsaugos nuslėptas sunkus nusikaltimas ir dėl to kalėjime sėdintis galbūt nekaltas žmogus – visa tai verčia Romanovus graužtis ir atgailauti bemiegėmis naktimis, bet išaušus rytui toliau maskuoti ir melu lopyti per visas siūles yrantį pavyzdingos šeimos įvaizdį…”

Patiko (4)