BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

skandinaviškas

Jei pavargote nuo interjerų kritikos, tai nėra taip “viskas” blogai šiame gyvenime. Šiaip daugybė interjerų, gaila, kad ne Lietuvoje, man patinka, ir visokios smulkmenos tikrai nerėžia akies, todėl ir neverta dramatizuoti. Tad šį kartą noriu pasidalinti tokiu sprendimu (čia daugiau nuotraukų), kuris man patinka, galbūt ir jums patiks ;) . 36 kv. metrai grožio.

skandinavų

skandinavų

Nepaisant tam tikrų smulkmenų, kaip kad pakabintos taurės, kurios realiai renka dulkes, nebent dažnai naudojamos, nors kaip interjero elementas kitiems gali patikti, tos lentynos virtuvėje, kurios apsineša dulkėm ir riebalais, nesirinkčiau jų. Bet visuma, bendras vaizdas - labai gerai, nes man patinka, kai tokios tvarkingos zonos, labai patinka normalus stalas, va toks, tiesiog normalus. Ne baras, ne tos aukštos kėdės, ant kurių klaikiai nepatogu (mums) sėdėti ir net bare nesiveržiame ten, nebent vietos visai visai nėra. Patinka palangės, kad ten kažkas vyksta, nes mūsų bute taip pat palangės su gyvybės ženklu, apskritai palangės yra labai vertingos, jei jos plačios, gilios, tai nuodėmė neišnaudoti tokios puikios vietos.

Tad nediduko buto interjeras toks, kuriame norėtųsi gyventi, jei tai būtų pirmas būstas vienam ar dviem. Nors jame yra to moteriško charakterio, bet jis, vis tik skandinaviškas stilius, yra ne šaltas, ne atšiaurus, ne nykus, kaip kad lietuviai kopijuodami tiek nusivažiuoja į depresinį asketišką niūrumą, kad validolis su valerijonu vien žiūrint, o gyventi… Tai gi, šis labai jaukus, žinoma, tai mano subjektyvus žvilgsnis, nes ne visiems gražu skandinaviško interjero motyvai, elementai ar apskritai pats skandinavų stilius.

kambarys

lova

darbo

Gera matyti, kaip nedideliame bute, tokiame išties mažame plote, štai taip gražiai, protingai ir tvarkingai sudėliotos skirtingos zonos, kur yra vietos skirtingiems užsiėmimams ir anie niekam netrukdo. 10 balų.

Rodyk draugams

palėpė

“Šis interjeras – tarsi įrodymas, kad bet kokią erdvę galima paversti gyvenama, net nedarant didelių pertvarkų.”

Šis interjeras - puikus įrodymas, kad tokioje erdvėje nereikia gyventi. Bet šį kartą ne apie šį interjerą, o apie palėpes ir mansardas, apskritai.

Aš niekada nesupratau to išskirtinio žavėjimosi palėpėmis, mansardomis. Ypač tais atvejais, kai butas tik ten ir yra, toje erdvėje. Arba namas “vieno aukšto su mansarda”. Visi tokie variantai yra išbraukti iš mano akiračio, jei reikėtų keisti gyvenamąją vietą, ieškoti naujo buto ar namo, o aš ieškojau ir gyvenau tuo n metų, kol nepasistatėme savo, žinoma, “be mansardos”. Visi tie namai su mansardom ar gyvenimas mansardose, kur NT vystytojai įsigudrina pardavinėti be proto brangiai butus Senamiestyje, kurie įrengti mansardose, lyg tai būtų kažkoks prestižas ar privalumas.

Aš suprantu tą situaciją, kai nėra išeities, kai butas paveldėtas, dovanotas, pirktas tik dėl to, kad kaina dėl tų kreivų lubų gerokai sumažinta, nors, reikia pripažinti, kad ne visuomet ta kaina dėl to mažinama, nes ne visi įvertina, kad palėpė ar mansarda yra kažkoks ypatingas trūkumas. Kitiems gi privalumas. Kažkokie kliedesiai apie jaukumą, romantiką. Kokia dar romantika kreivų lubų ‘karalystėje”? Kur ne ten žengi - guzas pakaušin, tad tenka vaikščioti susilenkus ir susimetus į kuprą. Žemos lubos, ypatingai žemos. Tie periodiniai paaukštėjimai bent kažkiek reabilituoja, bet tai širdies dūžių šokinėjimas, ne tolygus tas gyvenimas ir be ramybės. Nekenčiu žemų lubų, man tai toks baisus sovietmečio reliktas, kai patenku į chruščiovkes, tai panika jama, tas suspaustų lubų efektas. Užjaučiu kam tenka ten nuolat gyventi.

Kai gyvenamieji kvadratai geroookai kitokie nei faktiniai, į tai taip pat reikia atsižvelgti mokant už tuos kvadratus, juk kiekvienas metras reikšmingas. Čia kaip su loftais, kas žino mano nemeilę loftams, patikslinu, loftams, kurie įkurti buvusiose tarybinėse sunkiosios pramonės gamyklose, tas jau skaitė ne vieną pastebėjimą apie juos. Tai gi, loftų faktinė kvadratūra iniciatyvių spekuliantų iškreipiama, kai padaroma “lakta”, tiksliau antresolė ir sukuriamas nepilnavertis antras aukštas, dirbtinis plotas, ir po to jau pardavinėja kaip neva tai kvadratus ir kaina atitinkamai didesnė. Bet dokumentuose to nėra, nes dokumentuose galima rašyti tik tai kas realiai yra. Kvadratai turi būti pilnaverčiai, už ką mokami pinigai. Negali būti taip, kad sumokėjai už tai, kuo negalėsi pasinaudoti ar oficialiuose popieriuose tai niekaip nebus fiksuojama.

Bet tęsiu apie palėpes ir mansardas. Su kokia mansarda susitaikyčiau? Su tokia, čia maksimumas, kas gali kreivintis toje patalpoje.

mansarda

Kai nestandartiniai baldai ir visokie bandymai išieškoti. Kai langai žiūri tik į dangų ir labai pasiseks, jei nors vienas žiūrės reikiama kryptimi ir nors kažką gražaus pro jį pamatysi. Kai reikia statyti lovą taip, kad galvūgalis atsidurtų po tuo pažemėjimu, nes gi nestatys atvirkščiai, dažniausiai tai nestato, visos lovos sukištos po lubom. Man teko Panevėžyje nakvoti tame bene vieninteliame geriausiame viešbutyje “Romantic”, tai kaip tik tokia situacija buvo su lova, negalėjau užmigti nuo tų žemyn nuvažiavusių lubų. Dar kažkada labai seniai buvo nuomotas butas Nidoje, palėpėje, nors butas didelis, bet kas iš to, kažkoks košmaras, o ne gyvenimas, tiesiog tuo metu kito didesnio laisvo varianto nebuvo, tad ką gavome, tuo ir džiaugėmės. Saulėtą dieną palėpes tiek prikaitina saulė, kad ten oro trūksta, jausmas lyg orkaitėje, tad būtinai reikalingas papildomas vėdinimas. Jei gausus sniegas, tai tie langai apsnigti. Kas valys? Jei langų mažokai, tai apšvietimas prastas, tamsu kaip skylėje.

Nematau nei vieno palėpės privalumo, kodėl būtent palėpėse žmonės turėtų gyventi. Net žiūrint filmus, palėpėse žmonės sandėliuoja daiktus, kurių jiems tikriausiai niekada neprireiks, bet nedaro iš jų uogą, neinvestuoja ir nekeičia paskirties. Beje, juk jas palyginti visai neseniai pradėjo daryti gyvenamosiomis, nors iki tol puikiausiai vertėsi be jų. Nes anksčiau žmonės gyveno kitaip, nereikėjo kurtis palėpėse.

Gyvenimas balandinėje ir tiek žinių.

Rodyk draugams

teatras

Kodėl, sako, mes nesusitinkame, kodėl neiname į teatrą. Nes mane ilgam atvėsina nuo susitikimų, kai pvz. įvyksta tai… Pakviečiau čia kažkada vieną tokią į premjerą, kvietimas neįpareigoja, tiesa? Gali eiti, gali neiti, čia jokios prievartos nėra, tiesiog svarbus vienoks ar kitoks atsakymas, nes kviečiantysis gaunasi toks lyg pakabintas tarp dangaus ir žemės, nes jei kviečiamasis negali, tai, suprantama, yra kitų, kurie noriai ir su džiaugsmu priims kvietimą, nes dar nebuvo, kad negalėtų :D . Reikia aiškaus ir konkretaus atsakymo.

Be to ir kviečiu tik tuos žmones, kuriems šiaip patinka eiti į teatrą, tikrai nekviesčiau, jei žinočiau, kad tokia pramoga yra kančia. Tai gi, išsiunčiau pakvietimą su detaliu aprašymu “kas kur kada” ir gavau tokį atsakymą: “Labas, atleisk, kad visą dieną neatsakiau, manau galiu eit, tarsi nieko nesuplanavus, kiek tęsis spektaklis, jei labai ilgai, tai gal dar persigalvosiu ;) ?”.

Atsakiau, kad ilgai. :D

Rodyk draugams

Italų režisierius Paolo Sorrentino ne veltui apdovanotas Oskaro statulėle už filmą “Didis grožis” ir pastaruoju metu dažniau minimas dėl puikaus serialo “The Young Pope”. Jis net iš trumpametražio reklaminio filmo gali padaryti grožį ir tas stilius jau tapo Paolo braižu, kuris toks geras, kad kiekviena detalė, judesys, kvėptelėjimas yra “suskaičiuotas”. Na ir, žinoma, operatoriaus darbas ne paskutinėje vietoje. Galima nekreipti dėmesio į tai, kad čia “odė” Campari gėrimui, kad tai yra “tiesiog” reklama, bet, kaip jau neseniai minėjau, net ir reklama gali būti menas, o menas reikalauja dėmesio. Tai gi, “Killer in Red”, kokteilio pavadinimas, bet slypi kur kas daugiau.

Rodyk draugams

Norėjau pradėti šį pastebėjimą žodžiais, kad vienas kvailiausių dalykų šiomis dienomis yra aistringas JAV prezidentų B. Obamos ir D. Trumpo šeimų lyginimas, vieną pernelyg išaukštinant, o kitą per visus galus kritikuojant ar net gi niekinant. Bet po to pagalvojau, kad apkaltinti kvailyste ar įvardinti kvailiais tuos žmones, kurie nesuvokia esmės (viliuosi, kad aš ta, kuri suvokiu, nes apie tai ir pastebėjimo tema) ir nemato skirtumų nėra teisinga, nes jie realiai nesusigaudo, kodėl jų poros tokios skirtingos, skirtingai elgiasi, bendrauja su publika, skirtingas žodynas, skirtingos manieros ir apskritai tai dvi (ar keturios) planetos, kurios prasilenkė ir tiek žinių. Ir dar šiek tie, tuo pačiu gi, apie Kristupo Krivicko žmoną, visų guodžiamą Jurgitą.

Visi žmonės yra skirtingi, bet yra tam tikri dalykai, kurie vienija tam tikras žmonių grupes. Dabar tikrai nenoriu supanašėti su visuomenės veikėja ir skandalingais stereotipiniais pareiškimais apie vyrus ar moteris besisklaidančia rašytoja R. Vanagaite, nes kiek skaitau ta tema straipsnius ir deklaracijas, tiek “norėčiau padiskutuoti”, nes nesutinku. Tai gi, visi žmonės skirtingi, bet nėra taip, kad kažkokie kriterijai tinkantys konkrečiai grupei, būtinai pritaikomi iš serijos a la “visi vyrai kiaulės”, nesąmonė, todėl kad.. Tuoj paaiškinsiu.

Yra skirtingi pasauliai, klanai, grupės ir kiekvienas žmogus priklauso labai konkrečiam darželiui: politikai, mokslo pasaulio žmonės ar mokslininkai, verslininkai, teisininkai (o ten gi ir advokatai, prokurorai, verslo teisė ir t.t.), medikai, ūkininkai, tolimųjų reisų vairuotojai, pedagogai, statybininkai, biurokratai, “nematomas” biurų planktonas, bankininkai, vadybininkai, menininkai, sportininkai, jūreiviai, banditai ir apskritai nusikalstamo pasaulio atstovai, tiesiog gražuolė ar pupytė, na ir t.t.t.t.t.. Tai gi, bet neretai žmonės gali atsisėsti ant skirtingų kėdžių ir vienu metu būti keliuose darželiuose, tokie deriniai taip pat jums žinomi, kai medikas dar ir politikas, kai politikas dar ir banditas ar sportininkas - teisininkas, ūkininkas - verslininkas - politikas, verslininkas - statybininkas - teisininkas, kokių tik derinių nepasitaiko, tiesa?

Bet vis tiek yra baziniai pagrindai, kas tas žmogus yra, jo tikrasis pašaukimas ir kokį išsilavinimą jis gavęs, koks jis tipažas. Tai gi, yra tam tikri tipažai, tai tos charakterio, prigimtinės būdo savybės, be ko tas žmogus negalėtų būti tuo kuo yra. Na tiesiog. Kaip ne kiekvienas gali būti verslininku, politiku ar banditu, taip ne kiekvienas gali būti menininku ar mediku. Lyderiams ir vadovams apskritai visai kitokie reikalavimai, todėl ir jų savybės tokios, kad laikykit arklius. Koks nors didelio verslo vadovas neretai yra toks rinkinys, kad ne kiekvienas šalia galėtų išgyventi, kaip išgyvena jų žmonos ir artimieji. Psichiniai, despotai, absoliučiai neromantikai ar romantikos labai ribotai, chamai, perfekcionistai, darboholikai, su polinkiu į depresines būsenas, iš kurių kapstosi per alkoholį, narkotikus, vis kitas moteris, naudojantys psichologinį ar kitokį smurtą, kitų žeminimą, o dažniausiai pačių artimiausių, ne tik darbe, bet ir šeimoje. Na tai netaikoma visiems, žinoma, bet parašysiu atvirai, nemačiau vadovų, na tų rimtų, kurie nebūtų (ne)šiek tiek trenkti ar psichiniai. Tačiau kaip ir blogosios, taip ir gerosios savybės tinka visoms grupėms. Juk nuo melo, klastos, išdavystės, godumo, neištikimybės, lipimo per kitų galvas, alkoholizmo ar kt. niekas neapsaugotas, kaip ir nesvetima empatija, dosnumas, nuoširdumas, jautrumas gerąja prasme, atsidavimas, ištikimybė ir kt. gerumai. Vėl gi, nesiplėsiu.

Bet niekada, pabrėžiu, niekada nereikia gailėti tų moterų, kurios draugauja, gyvena, tiesiog myli tuos visokius vyrus. Kaip Jurgita, gal ir liūdnoko veido, bet myli tą (savo) Kristupą, gimdo, augina keturis vaikus ir kažkodėl tikiu ta šeima, kad juos viskas tenkina, džiaugiasi gyvenimu ir nieko nekeistų, o Jurgita tai tuo labiau. Nei viena jų nekeistų nieko ir jas viskas tenkina, o kas iš tų neigiamų savybių vyruose netenkina, tai susitaiko ir nurašo į nuostolius, nes idealių nėra, o su kitokiais nė už ką negyventų, net nesiūlyk. Todėl kaip vienai tinka politikas, medikas, statybininkas, vadybininkas, kita neįsivaizduoja savęs šalia profesionalaus sportininko, teisininko, kriminalinio veikėjo, svajoklio menininko ar jūreivio.

Tai gi, grįžtant prie JAV prezidentų šeimų ir to neadekvataus lyginimo. Juk B. Obama yra politikas ir jo išsilavinimas, karjeros gyvenimo kelias buvo labai konkretus, kaip ir jo žmona Michelle, kuri ne tik baigusi rimtus teisės mokslus, bet ir padariusi puikią karjerą, tad iš ten ir galantiškumas, kultūra, ne tik vidinė, bet ir bendravimo, švarus žodynas, subtilus humoras ir lankstumas bei prisitaikymas ar noras įtikti tiems, kurie kontroliuoja ir turi įtaką tokio tipo - grupės žmonėms. Tai kaip, na kaip galima lyginti su kone tipiniu valdingu ir despotiškumu pulsuojančiu verslininku D. Trumpu, kuris į politiką įžengė gerokai vėliau, tačiau išliko verslininku, kas yra jo bazinė dalis, o ir jo žmona Melania - modelis, tiesiog gražuolė, dizainerė (dar galėtų būti stilistė ir makiažo darytoja). Tai absoliučiai skirtingi žmonės, skirtingo rato, klano, su skirtingomis savybėmis ir pan.. Todėl nėra nei anie geresni, nei pastarieji blogesni ar verti tokio kreivo dėmesio. Skirtingi jie, faktas, o dar su laiku pamatysime tuos ryškesnius skirtumus, nes dabar tai bene kasdien bus šviežių naujienų. Ir vaizdelių bus visokių. Taip, tikiu, dar ilgai dūsaus B. ir M. Obamų gerbėjai. Na ką padarysi, į areną atėjo kiti. Užteks raudoti.

Rodyk draugams

Mūsų (o gal ne tik mūsų šalies) piliečiai susikūrę kažkokį keistą iliuzijų pasaulį ir jame gyvena, įsivaizduodami, kad yra kažkokios mistinės žvaigždės, ikonos, elitas ir pan., kurie kažkokie ypatingi, pateptieji ar jau jie tai kitokie. Nė velnio, brangieji. Nėra jokių iliuzinių “superstarų”, nes visi jie yra tiesiog, na tiesiog ŽMONĖS. Kurie yra tokie patys kaip ir jūs, mes, aš ir tu, nei geresni, nei blogesni. Ne dievai, o tik gerbėjų dievaičiai.

Daugiau nei kelis metus gyvenau tarp tų taip vadinamų žvaigždžių, kurie šiandien renka Lietuvos arenas, tarp TV veidų, aktorių, kompozitorių, žurnalistų, dizainerių ir šou verslo pasaulio atstovų, kurie apdovanojimuose save bei savus ir apsidovanoja :D Ne todėl, kad būčiau kažkokia žvaigždė ar dėl to, kad esu susijusi su muzika, tikrai ne. Tiesiog mano ex mylimasis buvo ta to laikmečio superstar, dėl kurio tuo metu ir dar daug metų po to lydėsi ne viena moteriškos lyties atstovė. Beje, ir dabar lydosi. Na kiek galima :D Gražuolis, svajonė, įdomus pašnekovas, apsiskaitęs, man patiko jo draugija. Mūsų santykiai nebuvo retų susitikimų ar pasimatymų tėkmė, ne, mes susitikinėdavome kiekvieną mielą dieną ir tai buvo labai intensyvi draugystė, kas tokią patyrė, tai supranta, kad tai ne tas pats, kas susitikti kartą kitą per kelias savaites, romantika ir užpudruota realybė, ir matyti tik gražų imitacinį paveikslėlį. V.ž. mačiau ne tik jo tikrąjį veidą, gyvenimo būdą, bet ir jo aplinkos kasdienybę, tai gi, kas dėjosi tame glamūre. :D

Kadangi nevartojau alkoholio (kaip jau rašiau “pilnaties išpažintyje” :D ), tai mano klubinis ir “šouverslinis” gyvenimas buvo labai tyras, skaidrus, blaivaus proto, o ir guvi mano akis bei aštrus protas :D fiksavo viską, nes man tai buvo lyg gyvenimo nuotykis, vienas iš daugelio, patirtis, galimybė atlikti savotišką tyrimą ar eksperimentą, kurį galėčiau pavadinti “Kas gi jie tokie “per vieni”".

Alkoholis, kurio kiekiai tiesiog protu nesuvokiami, narkotikai, daug narkotikų, nevaržomas palaidas lytinis gyvenimas su nesuskaičiuojamom bei kasdien besikeičiančiom alkanom gerbėjom, kurios pasiruošusios viskam, tokį gyvenimą, kurį lydi LPL, besaikis lėbavimas, o kur dar azartiniai lošimai ir sudaužyti “normalių”, t.y. nežvaigždiškų, mirtingojo pasaulio žmonių, artimųjų likimai, palikti vaikai, santuokiniai ir nesantuokiniai. Balansavimas ant bedugnės ir užtikrintas ritimasis į bedugnę, kur kelio atgal gali ir nebūti. Ne vieno jų jau nėra gyvųjų tarpe, dėl tokio gyvenimo būdo taip pat. Nemažai apsimetėlių, kurie yra tiesiog apie nieką, nei talento, nei gabumų, bet kadangi yra prie chebros, tai šildosi išties talentingųjų spinduliuose, stumdosi šalimais šešėlyje ir stumiasi dėka ryšių, savų tempimo ir tos draugeliškos paramos, kad na ką su juo daryti, reikia padėti.

Be to, yra toks labai reikšmingas faktorius, kurį dauguma pamiršę ar apskritai nežinantys, tai ŽVAIGŽDŽIŲ LIGA. Begalinis susireikšminimas ir įtikėjimas savo reikšmingumu. Šios ligos formos skirtingos, kaip ir stadijos, yra kas iki šiol amžiams ten liko pasiliko ir niekaip negali pasveikti, yra kas sėkmingai įveikė šios ligos simptomus ir “atsivertė” į sveiko proto bei požiūrio į aplinkinius būseną. Ta liga gali paveikti ir “vienos dainos” žvaigždę, ir vienos laidos veidą, ir vieno viršelio auką. Todėl visokios tos nesąmonės, neadekvatūs žygiai ir poelgiai tėra tos ligos pašalinis ligos poveikis ir komplikacijos. Jiems tai yra normalu. Ir jų aplinkos žmonėms taip pat. Ir man normalu taip pat, na ta prasme, kad aš žinau, kad kitaip nebus ir nėra ko tikėtis, čia ne katalikiško darželio auklėtojų sambūris. Vienetai, tik vienetai gali sau leisti sirgdami žvaigždžių liga ir pasaulinio lygio susireikšminimu nedaryti viešų ir skandalingų nuodėmių, nes jie dar ir pernelyg susidievinę save, kad taip kvailai ir absurdiškai lygioj vietoj klystų :D Jie juk dievai. Ir garantuoju, kad dabar šypsotės, nes žinote apie ką rašau. :D

Rodyk draugams