BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Noriu pasidalinti su jumis geru filmu - drama “Juste la fin du monde”, nors galbūt ne visiems pasirodys toks. Tačiau čia toks geras garso takelis ir operatoriaus darbas, kad vien dėl to verta. Vien nuo šių abiejų sąskambio net šiurpuliukai laksto. Sustabdžiau žiūrėjimą tik dėl to, kad parašyčiau, nes užplaukė banga, tai ir čia užnešė. Tik paklausykite ir pažiūrėkite, net jei filmas absoliučiai nedomina, vien tai manau patiks.

Rodyk draugams

Niūrus ir aktualus Danijos filmas apie savižudybių regioną “Bridgend”. Filmas sukurtas pagal tikrus įvykius. Regione pradėjo masiškai žudytis paaugliai, tarp savižudybių būdavo gan nedidelis laikotarpis, tad visi gyveno įtampoje, baimėje bei nežinioje. Kodėl taip, kas už to slypi. Skaičiai kraupūs ir protu nesuvokiami. Nuo 2007 m. gruodžio 2012 m. sausio oficialiai žinoma apie 79 (!!!) savižudybes Bridgend regione. Filmas aktualus šiandien dar ir dėl to, kad įsisuko internetinio žaidimo “Mėlynasis banginis” šmėkla, kuri pastūmėjo nusižudyti ne vieną vaiką. Todėl rekomenduoju tėvams. Apie pažeidžiamus ir jautrius paauglius, kurie gali būti lengvai įtakojami, įtraukiami, norintys pritapti, skaudžiai išgyvenantys jiems ypatingai reikšmingas problemas, kurioms išspręsti mato vienintelį kelią - išeiti.

Rodyk draugams

Kažkada, kai tik atsirado žurnalas “Stilius” ir vėliau žurnalas “Žmonės”, tokiais pat etatiniais vakarėlių dalyviais buvo Darius ir Ina Mockai. Kokį tik žurnalą bevartysi, kiekvieną savaitę, sąžiningai jie tuose puslapiuose.

Jie mėgavosi ta tuštybe ir maivėsi iki tokio lygio, kad parodytų, kaip jie gyvena, kokius garderobus turi, kokias rankines. Bet viskam ateina savas laikas. Juos nupūtė iš visų vakarėlių, žurnalų, retkarčiais pasivaidena ypatingomis progomis. Nes subrendo ir matyt suprato, kad visa tai buvo maskaradas. Tokių kaip jie buvo daugybė, vieni veidai keitė kitus, kiti kitus.

Dabar akivaizdi tokia tendencija, kad neršti po nesibaigiančias prezentacijas, vakarėlius, abejotino lygio pseudodizainerių drabužių pasirodymus, karoliukų vėrimo vakarones ar mėsos krautuvės atidarymus - blogo tono ženklas. Net į Bentley pristatymą atėjo vos keli, kurie realiai gali įpirkti Bentley, visi kiti etatiniai vakarėlių dalyviai.

Martinavičiai kol kas pradiniame etape, eina visur kur kviečia, nes nemoka atsirinkti, o ir nenori, kur dar bus proga pademonstruoti spintos turinį. Ekscentriška Veronika Kastujeva taip pat demonstravo. O jei dar prisiminsime į archyvus nutrenktą Martinėlę.

Rodyk draugams

Šiandien žiūrėjau labai kontraversišką Danijos filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Lars Mikkelsen. Žiūrėjau tik dėl jo. Filmas iš nišinių serijos, ne plačiai publikai, rodytas įvairiuose kino festivaliuose. Lars’as vaidina gerai. Siužetas - diskutuotinas, nes kino menas be ribų ir kabina įvairias temas. Čia gyva jauna mergina, kuri nekalba, tik maloniai šypsosi ir ji visuomet pasiruošusi seksualinei sueičiai, lyg guminė lėlė. Scenos gyvuliškos ir erotikos nėra. Tačiau ji nepaprasta mergina, po sueities vyrai patiria nušvitimą ir išgyja nuo įvairių negandų. Tų vyrų vis daugėja. Menine prasme mintis gal ir aiški, moralas taip pat neblogas, tačiau priemonės… Filmas Larso Mikkelsen gerbėjams turėtų sukelti įvairių emocijų, čia jis visai kitoks. Nesiūlau ir nerekomenduoju, tik dalinuosi. Kam patinka visokie filmai, tiems turėtų patikti. Man liko negeras poskonis.

Rodyk draugams

Kitur į diskusiją kelsiu šią dainą, kuri buvo mūsų laikų vienas iš topų ir kuri kažkaip nesutraumavo mūsų protelių. :D Ten tokia tema, kad dainų žodžiai veikia, traumuoja, žodžiu. Kas dar pamena? Žodžiai - to laikmečio aktualijos, 1994 metai, bet ir dabar tinka. Daina - klasika, žodžiai pralenkę laiką ir tinkantys visiems laikams. Viskas tavo bosui.

Tavo bosas žino, kiek tu uždirbi, abejoju, ar tu jam pameluosi, už save pakovosi, nepasiduosi. Viską atiduosi savo bosui. Visada ramus, niekada nesiblaško, jis nebijo nieko, jo negaudo mentūra, jo kišenėje visa rajono prokuratūra. Viską ką uždirbą, viską atiduoda, viską savo bosui.

Rodyk draugams

“Nuo kada eilinis prekybos centras yra LEGENDINIS?.. Sutinku, kad prieš tai tame pastate veikusi baldų parduotuvė gal ir yra tam tikra prasme legendinė, bet tik ne MAXIMA. Kaip ir visose …XIMOSE ten tas pats: atėjai ir už daug pinigų nusipirkai labai labai mažai prekių…”

Ten ir daugiau tokių nesusipratėlių. Tai parašė žmogus, kuris nieko nežino ir nematė skirtumo, kodėl nematė, tai čia jau jo asmeninė specifika. Parašysiu kaip aš mačiau ir kiek žinojau, gal tai VBS lygio info, bet lai, manau ne vienam buvo toks įspūdis.

Mindaugo g. Maxima legendinė todėl, kad ji buvo pirmoji išskirtinio lygio parduotuvė ir ją tokią padarė pati tuometinė “Vilniaus prekyba”. Perestroikos laikais išskirtinės buvo valiutinės parduotuvės, tokios kaip VilBara Pilies g., kur ateidavau kaip į kokį muziejų :D Prakutę tai ten jautėsi kaip žuvys vandenyje. Vėliau, jau kai įsisuko Nepriklausomybės gyvenimo ritmas, atsirado poreikis normalioms ir civilizuotoms parduotuvėms, su geru prekių asortimentu, jų dygo kaip grybai po lietaus, reikėjo išskirtinės apsipirkimo vietos, kuriai neprilygtų nei viena kita. Kurioje apsipirkinėtų ne tik viešojo maitinimo įstaigos (Bazės tuomet dar nebuvo), bet ir elitas :D , Seimo nariai, diplomatai, valdžia apskritai, o be to visokie verslo prakutėliai ir labiau pasiturintys veikėjai, patys VP veikėjai ten taip pat apsipirkinėjo. Todėl kodėl legendinė Maxima? Nes ten buvo ypatingai geras asortimentas, rinktinis. Žuvies, mėsos, kiti skyriai buvo geriausi Vilniuje iš visų Maximų, galbūt ne visuomet sekėsi išlaikyti tą lygį, svyravo, daug kas priklausė nuo tiekėjų ir apyvartos, kuri tai smukdavo dėl perkamosios galios sumažėjimo, tai vėl augdavo.

Ne visi žino, kad anais laikais, o gal ir dabar išliko (senokai ten buvau), buvo išskirtinė dar viena Maxima ;) Tai yra Čiurlionio g. mažylė. Kodėl ji tokia buvo, su savu asortimentu, taip pat išskirtiniu, ko niekada nerastum kitose mažose maksimose? Nes tame name gyveno tuometinis VP dešimtukas, dabar nepamenu ar visi ten gyveno, bet kad gyveno top viršūnės, įskaitant ir Nerijų Numavičių, tai faktas. O ir kaimynai buvo “atatinkamo” lygio. Todėl jie ten sau pasidarė savo Maximą :D Nedidelėje parduotuvėje tilpo tai, ko jiems patiems reikėjo, na kad galėtų su pižamom ateiti ir rasti. :D

Rodyk draugams