Subjektyvūs pastebėjimai

Ar jums teko kada matyti porą, ilgametę, patyrusią įvairių gyvenimo išbandymų, patyrusią tiek šilto, tiek, šalto. Kuri, nepaisant nieko, o ypač skeptikų kalbų, o tiksliau spėlionių.. Jie vis dar drauge. Jie kalbasi lyg geriausi bičiuliai, vis priglunda, lyg remiasi, o gal tai tiesiog nevalingi judesiai, kai tai tampa įpročiu, tokiu savaiminiu, kaip pasitaisyti nepaklusnią sruogą.

Man pasiseka karts nuo karto regėti tokią aprašytąją, šiltą porą. Matau gyvenime daug porų, skirtingų, bet ši kažkokia ypatinga. Kone bendraamžiai, gražūs, šviesiais veidais, dažniausiai besišypsantys. Niekada neteko regėti piktų veidų, netaktiškų pasišūkaliojimų ir šiaip. Tiesiog gražūs žmonės, ne tik išore. Jis - daug pasiekęs, ji - tiesiog mama. Ir bene vienas tų retų atvejų, kai neapsiverčia nei liežuvis, nei mintys, tos piktukinės, lipinti kažką negražaus. Ta prasme. Barakudine turiu omeny. Mūsų ‘kaime’ dažnas ‘pasisekėlis’ garsėja (faktais faktais, ne tik VBS lelekinimais) barakudofilija, tas pomėgis šviežioms ir būreliams, kai vienos pasijos keičia kitas, tai tapę kone norma. O jam tai nelimpa. Va koks mielas paradoksas. Tiek metų ir niekas nieko, tyku tyku. Manyčiau nei vienas mūsų ‘kaime’ negalėtų ‘tvirtai paliudyti’, kad klystu, viskas ne taip. Ar gi ne stebuklas? Nesinori manyti, kad galbūt tamsiame tamsiame kambaryje stovi juoda juoda spinta, kurioje suguldyta daug barakudinių skeletų. Jam tiesiog nelimpa. Tiksliau jiems nelimpa.

Kažkodėl tikiu meile, laiko patikrinta.

Patiko (4)