BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pakalbėkime apie “Keistuolių teatrą”. Premjera “12 naktis” paliko tokią pasimetimo žymę, kad negaliu atsigauti, rašau, kol karštis pila. Daugybę metų buvau šio teatro gerbėja ir mačiau ne vieną spektaklį, dabar jau dūlantį archyvuose. Pastaraisiais metais jam nerasdavau laiko, nes prioritetuose buvo kiti. Šiandien radau ir norisi paklausti, kas lankėsi pastaruoju metu, ar tai dabar, ką šiandien mačiau, ir yra “Keistuolių teatras”? Naujos tendencijos, kurios įsisuko į šio teatro sceną? Jei taip, tai su didžiu liūdesiu galiu konstatuoti, kad tai paskutinis spektaklis, kurį mačiau, ir daugiau ten neisiu. Nebent kažkas pasikeis ir pasiūlys tai, ką taip optimistiškai veikė anksčiau.

Kas yra? Blogai. Ne, nėra blogai jaunąjai kartai, kuri ten visai gerai jautėsi, bet tik ne mano kartos atstovams. “Maniškiams” yra toks liūdesys, kad norisi išeiti ir nebegaišti ten laiko, nuobodžiai laukiant pabaigos. Ir išėjo tie laimingieji, vidury veiksmo, neištvėrę to, o aš likau kančiose, bet tai buvo sąmoningas kentėjimas, nes norėjau įvertinti viską. Na kad jums papasakočiau :D Kas blogai? Mes per daug matėme šiame gyvenime visko. Per daug skaitėme knygų, visokių, per daug žiūrėjome gerų ir kitokių filmų, klausėme geros ir visokios muzikos, mes per daug matėme gerų spektaklių. Patirtis labai įvairiapusė. Mes žinome kas yra geras humoras. Todėl mes ten esame “baltos varnos” ir musės, plaukiojančios barščiuose. Mes esame palikti už borto spektaklyje “12 naktis”, ir viskas, tai nebe ta vieta, kuri galėtų džiuginti, suteiktų atradimo jausmą, ten nėra nei gylio, nei kokybės, tos, kurios mums reikia ir dėl ko mes einame vėl ir vėl į teatrą, ieškodami to atitinkamai kito lygio. Čia ne mūsų lygis, brangieji, prisiekę teatro gerbėjai.

Šis spektaklis tikriausiai patiko jaunimui, kuris ir taip gyvenime nuoširdžiai kvatoja iš rodomo piršto ir primityvių “apie nieką” juokelių, nes daugiau ir nereikia. Tai yra toks tipo pseudo intelektualiems paviršutiniškiems “hipsteriams” ar tiems, kurie neseniai baigė mokyklą, studijas (ar dar studijuoja) ir pradėjo pirmuosius darbus, pirmąjį savarankiško gyvenimo etapą. Spektaklio lygis - tarp šimtadienio spektaklių - numerių, paaugliams skirtų vaidinimų ir tai, ką bando nuveikti aktoriai - praktikantai, toks tarpinis variantas. Senbuvis “keistuolis” - aktorius Aidas Giniotis tame jaunų aktorių būryje lyg koks moksleivių stovyklos prižiūrėtojas - auklėtojas, o tas aktorių būrelis, tai jaunimas, kuriam leido atlikti pirmąją praktiką scenoje, pirmasis startas, apsitrynimas, apšilimas. Štai koks vaizdas. Kiekvieną kartą, stebint scenos veiksmą, kyla vienintelis klausimas - “ką aš čia veikiu”, šiame renginyje, kuriame tikrai trūksta popkornų, popierinių a la kavos puodelių ir padėklo su burgeriais. Tad spektaklis, kuriam uždėtas N-14, o be reikalo, skirtas 14 m. (ir jaunesniems) - 25 m. max. amžiaus žiūrovams.

Žiauru.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Rašyk komentarą