BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Straipsnį ir komentarus skaitau antrą dieną. “Po baleto šokėjo savižudybės moksleivė atskleidė šiurpius prestižinės mokyklos užkulisius”

Tiksliau būtų taip: vakar tik straipsnį, o jau šiandien - komentarus. Nes buvo taip sunku ir taip suspaudė širdį dėl visko, kad ne tai kad raudojau dėl to kas ten rašoma, bet verkiau viduje ir širdis kraujavo, vis iškildavo visokie prisiminimai, ta nesveikia aplinka ir tokia neteisybė, klaiki klaiki. Koks absurdas, kai pagalvoji, menininkų kalvė, kurioje susibūrę ypatingi vaikai. Jautrūs, savotiški, nes jūs tikriausiai visi žinote, kad menas be jautrumo negyvas, tos dermės nebuvimas yra nuosprendis. Visi menininkai yra jautrūs, visi. Kad pagautum pustonius, potėpius, sugrotum ar sudainuotum taip, kad kitiems klausytojams ir žiūrovams sielą glostytų, verktų iš džiaugsmo, širdys dainuotų ir panirtų į meditacijas ar net užmigtų filharmonijose nuo gerumo, o paveikslus tyrinėtų valandų valandas, reikia pačiam meno nešėjui būti ypatingu. Tai talentas, taip pat darbas, juodas darbas, tamsioji pusė, kurios žiūrovas nemato. Na negalima terorizuoti tokių vaikų, traumuoti jų psichiką, jautrią ir gležną, krūviai milžiniški, spaudimas ir konkurencija juoda, neteisybės vandenynai.

Tie nepedagoginiai metodai yra žiaurūs, kas ten iki šiol vyksta, su pedagogika neturi nieko bendro. Esminė problema ta, kad tie kurie dirba, jie moka tapyti, lipdyti, šokti, groti ir dainuoti. Bet jie ne pedagogai, nebent vienas kitas, visų nenurašykim. Retas žmogus gali suderinti pedagogiką ir profesionalumą. Tie žmonės, ypač kurie seno raugo, tas baleto skyrius, vis dar gyvenantis rusų kariuomenės “dedovščinos” metodais, kitaip nemoka ir negali mokėti, nes visos tos staugiančios “pedagogės”, prarūkytais ir pragertais balsais (ir veidais), jos pačios kažkada buvo aukos. Jas taip pat ujo, žemino, tyčiojosi. Jos yra sugadintos. Jų psichika yra tokia “suvaryta”, kad vargu ar specializuotas gydymas padės. Tai ne žmonės, o monstrai, kurie jaučia pasitenkinimą ir malonumą, nes tik tai tegali daryti, atsigroti ant niekuo dėtų vaikų už savo suknistą vaikystę, jaunystę ir gyvenimą.

Kas neskaitė mano 2009 m. įrašo apie M.K. Čiurlionio menų mokyklos užkulisius, ką reiškia ten mokytis, kokia atmosfera http://subjektyvi.blogas.lt/skiriu-busimu-m-k-ciurlionio-menu-mokyklos-pirmoku-teveliams-papildyta-293.html Man labai patiko groti, siekti aukštumų, tačiau visa širdimi niekinau, nekenčiau viso tos neteisybės ir purvo, kuris deja likęs iki šiol. Labai labai gaila, kad vaikai iki šiol ten lygiai tokiose pačiose sąlygose, kokiose buvau aš ir mano klasiokai, visa bendruomenė. Mūsų buvo nedaug, mokinių skaičius nedidelis, vis tik mokykla neeilinė, tad kiekvienas savas. Ir veik visus pamenu, jei ne vardais, tai iš veido, kas muzikavo, kas dainavo, kas šoko, o kas sukosi dailės skyriuje.

Esminė šios mokyklos problema ta, kad daugelis ją palieka ne dėl milžiniško krūvio ar pervargimo, o būtent neatlaikę psichologinio teroro. Jei būtų sveika atmosfera, jei būtų sveika pedagogika, jei mokytojai gebėtų dirbti savo darbą be tarpusavio intrigų, tai Lietuvą garsintų žymiai daugiau talentų. Ir daugybė suluošintų vaikų, kurie paliko šią velnio galerą, šiandien galėtų gyventi visai kitokį gyvenimą.

Patiko (2)

Rodyk draugams



Komentarai (2) apie "M.K. Čiurlionio menų mokykla vis dar tokia pati - griežtojo režimo kolonija"

  1.   Subjektyvi rašė:

    Pacituosiu buvusio moksleivio komentarą, lai lieka archyvuose: “Nors pirma galvojau nereguot į šį straipsniį, bet vistik tylėti negaliu ir turiu išsakyti savo nuomonę. Aišku labai gaila, kad diskusiją` išjudina tik tokie radikalūs dalykai kaip moksleivių savižudybės, bet deja jų bus ir bus tik daugiau šioje mokykloje. Pats neseniai baigiau čiurlionkę ir po ten praleistų 12 savo gyvenimo metų, manau kad turiu susidaręs gana objektyvią nuomonę.Faktas, kad mokykla yra prestižinė, kad daugelis ją pabaigusių garsina jos ir visos Lietuvos vardą muzikiniam pasauly,bet…Viskam yra sava kaina.Bemiegės naktys, pamokos nuo 8ryto iki 8vakaro.Didžiulis stresas.Labai prasta bendro lavinimo kokybė ir absoliučiai jokio dėmesio mokinių savijautai ir psichinei būklei. Teoretikai ir muzikos mokytojai yra išties kompetetingi ir auksčiausio lygio specialistai, jie- vienintelė ašis ant kurios dar laikosi visa šita post sovietinė mokymo įstaiga.Nenoriu perdaug išsiplėsti todėl pateiksiu įdomumo dėlei tik keletą faktų iš savos patirties. Didžiausias šios mokyklos “pūlinys” yra direktorius Kondrotas ir jo suburta administracija kurios pagrindinis tikslas išlaikyti autoritarinį režimą ir visišką mokytojų ir mokinių kontrolę ir paklusnumą bauginimo priemonėmis ir dviveidiškumo bei baudimo atmosfera.Tiek direktoriaus pavaduotojos, tiek mokyklos psichologė(apie kurios “kompetenciją” net nekalbu) atlieka tik mokinių bauginimo ir kontrolės funkcijas.Kritika mokyklos atveju išvis negalima, mokiniai yra tik valstybės skiriamos lėšos,apie meninės asmenybės ugdymą nėra nė ką kalbėti.Pieš keletą metų mokykla žiemomis būdavo beveik nešildoma,ko pasekoje pervargę ir išsekę mokiniai ir mokytojai nuolatos sirgdavo,kildavo gripo epidemijos,sergantys pedagogai būdavo verčiami vesti pamokas, nes kaip direktorius sakydavo-viskam trūksta lėšų .O lėšos ištiesų tenais tiesiog fantastiškais būdais plaunamos ir savinamos,milijonais(sau audito pagalba).Bet suformuota diktatoriška valdžia viską labai gražiai užglaistydavo, o visi nepatenkinti mokyklą greitai palikdavo. Ką jau kalbėti apie privačius valdžios ponams rengiamus sinfoninio orkestro koncertus,iki pusiaunakčio vykstančias orkestro repeticijas,nusikalstamai išnaudojant moksleivius dirbti be atokvėpio,iš koncertų paleidžiant devintokus vidury miesto 2valandą nakties ir vėliau… Direktoriaus nuolatos organizuojami mokyklos remontai gražino įstaigos išorę bet tikrai ne vidų.Šviežiai išdažytose klasėse vaikams prisikvėpavus garų darydavosi bloga, Visoje mokykloje įstayti netinkami brangūs ir labai slidūs marmuriniai laiptai “Padėjo” ne vienam susilaužyti rankas ir kojas,(paradiniai laiiptai žiemos metu tapdavo neįmanomai slidūs) o į priekaištus administracija atsakydavo greitai ir griežtai, panašiai demokratiškai kaip šiaurės korėjos lyderis priima kritiką savo adresu. Mokinių saviruoša ne tik kad nebuvo skatinama, bet direktorius bėgant laikui net APMOKESTINO GROJIMO KLASES, kad mokniai norėdami pasiruošti specialybės pamokoms arba solidžiai susimokėtų, arba geriau tegu šlaistosi po senamiesčio gatves.Laikui bėgant atsirado specialūs “Leidimai” už kurios tekdavo susimokėti mokyklos “kasoje”.Pinigai ir absoliuti kontrolė, tai vieninteliai dalykai kurie rūpi mokyklos vadovybei…Na, dar būtų galima pridurti ir įtakingus mokinių tėvelius,nes jei neturi tvirto muzikantų giminių užnugario,su tavim bus elgiamasi kaip su visiškai beverte šiukšle.Būtų galima dar daug daug pasakyti apie šią įstaigą,apie neįperkamas valgyklos maisto kainas, vadovybės neveiklumą leidžiant moksleiviams rūkyti šaliamais esančioje “Kūrylkoje”, apie išmetimus iš mokyklos dėl Uniformos nedevėjimo(nors ne visi ją gali įpirkti) ar apie patyčias iš bendro lavinimo Mokytojų(ne moksleivių!) ar apie sistemai besalygiškai ištikimus pabaisas, darbuotojus- atvirai niekinančius moksleivius (Ir kartais mokytojus)kaip pvz pagarsėjusi “Budinti” sena raktų išdavėja geltonais plaukais… Bet eilinio moksleivio nuomonė nelabai ką matyt ir pakeis, patarčiau tiktai tėvams, neleisti tenais savo vaikų.”

  2.   Subjektyvi rašė:

    Dar teisingas komentaras, kažkuo panašau į mano aprašytąją sittuaciją: “Man teko baigti sia mokykla, muzikos skyriu. Paskutinese klases sededavau prie namu darbu iki 1-2 nakties, keldavausi 6-7 ryto, kad iki pamoku speciau pagroti. Po pamoku iki 22val. taip pat grodavau. Nuolatinis stresas ir itampa. Specialybes egzaminai ir iskaitos 4-5 kartus per metus, neskaitant dar kitu egzaminu, isprotejusiu harmonijos mokytoju ir t.t. Problema, kad bendro lavinimo pedagogai yra siaubingai zemo lygio specialistai. Yra tik vienetai, kurie gali apskritai destyti. Todel tie vaikai, kurie net ir bando kazko daugiau ismokti, elementariai negali, nes tik vienetai mokytoju sugeba paruosti valstybiniams egzaminams. Mokslas perkistas Solfedzio, Harmoniju, kuriu veliau gyvenime NIEKUR neimanoma pritaikyti. Si mokykla - traumavimo mechanizmas. Specialybes pamokose vaikai buvo absoluciai niekinami ir menkinami. Kasdieniniai epitetai ‘ negabus’, ‘durnas’, ‘kvailas’, ‘vista’ ir pan. Nuolatines traumos, patycios prie kitu mokiniu.”

    Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prestizines-mokyklos-vadovas-iki-siol-netiki-kad-mokykloje-buta-pedofilijos.d?id=74155350&com=1®=0&no=0&s=2

Rašyk komentarą