BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

atostogos

Apie fotografuotas akimirkas, apie gražius vaizdus, įspūdžius, mes labai norime tai užfiksuoti, tačiau tampame to proceso įkaitais. Na gerai, gal ne mes, rašysiu apie save. Aš nebefotografuoju tiek daug kaip anksčiau, neretai apskritai nebefiksuoju kur esu, vienas kitas momentas, tai vos procentas ar dar mažiau to, kas buvo anksčiau. Nes tiesiog atėjo toks nušvitimas ir atsivertimas vienu metu, kai supratau, kad fotografavimas tampa neatsiejama buvimo dalimi ir kam to reikia, to darbo, to vargo, visko? Aš realiai nebematau viso vaizdo, tik pro tą telefoną ar fotoaparato objektyvą, nebejaučiu nuotaikos, tik noriu tai perkelti, kitiems parodyti, išsaugoti, bet ne tai turi būti svarbiausia, nes realiai tai niekam neįdomu, vėliau. Aš vagiu savo laiką, dėmesį, tai toks darbas tų kadrų gaudymas, juodas darbas. Ir nustojau tai daryti. Nebefotografuoju, tiesiog žiūriu, medituoju, mėgaujuosi vaizdais, lai jie lieka prisiminimuose ir net gi būna taip, kad išvažiuojame kelionių metu iš kažkokio grožio, o nei vieno kadro ten taip ir nepadarėme, nes ne tas buvo galvoje. Kai iš kelionių parsiveža tūkstančius nuotraukų, krauna juos į albumus. Galvoju, kam tai rūpi? :D Gyvenime nenorėčiau vartyti kažkieno tūkstančius nuotraukų albumus iš ten ar ten, kiekvieną šakelę ar kupstelį. Nupušimas.

Ne, man būna įdomios nuotraukos iš kažkokių svarbių gyvenimo įvykių, kur vestuvės, šventės, koncertai, vaikystės momentai ar pan.. Bet va tarkim “buvome Kipre, iš ten parsivežėme tūkstančius nuotraukų”, na suprantama, kad to Kipro anie ir nematė. Nes aš save prisimenu tokioje pozoje, kai fotkinau fotkinau, o kas iš to, neduok D juostelė apsišvietė :D Tai skaityk visa kelionė šuniui ant uodegos, o ką kitiems parodysi :D Dar tada, kai nebuvo nei soc. tinklų, nei išmaniųjų telefonų, tik muilinės ir Kodak ar pan. juostelės, kai norisi atspausdinti viską kas ten pripleškinta, nes nežinai gi, ar kreivi, ar geri tie kadrai, nebuvo tokių technologijų, kad galėtum atsirinkti.

Patiko (5)

Rodyk draugams



Komentarai (2) apie "Nebefotografuoju kelionių akimirkų tiek kiek anksčiau, tik minimaliai"

  1.   A.G rašė:

    Kokie didžiausi žmogaus kankinimo būdai. Kai buvęs kaimynas mane laikydavo prie kiekvieno savo sodo medelio, o aš klausydavau, klausydavau. Antras, pavyzdžiui, - kai kaip svečiui rodo, rodo nuotraukas… Abu dalykai praeityje ir ačiū Dievui. O kai su žmona dar daug keliaudavome, aš visą tą laiką fotografavau ir filmavau. Tiesa, nuotraukų būdavo tik tiek ir ten, kur reikia. O filmai būdavo, nuo iki. O dabar žiūrime… - ir nieko iš to neprisimintume, jei ne foto ir ne filmai. Žinoma, rodome tik vaikams, - tie mėgsta. Taigi, kaip ir maistas, kai viskas su saiku, tai ir gerai.

  2.   Subjektyvi rašė:

    Saikas ir protas. Bet aš dar nesu per pastaruosius kokius dešimt metų varčiusi kelionių albumus. Net vestuvinio nevarčiau niekada po vestuvių. Dar matyt nelaikas tam.

Rašyk komentarą