Lap 25th, 2009
Šiuolaikinio verslo neįgalumas ir fiktyvūs bankrotai
Jau bene pusmetis ar daugiau verslo atstovai garsiai rauda dėl sudėtingų santykių su bankais. Šie laužosi kaip “celkutinės” mergaitės ir vieniems nieko neduoda, kitiems kažką kuklaus pasiūlo, o dar kitiems drėbteli su tokiais procentais, kad mauna odą gyvam organizmui kaip kokie siaubiako dalyviai ir trokšta kraupios mirties. Kas pasidarė? Kas čia kaltas? Gal nepamatuotos verslininkų ambicijos ar nemokėjimas dirbti su savais resursais?
Kokie buvo ankstesni laikai? Anksčiau įmonės sugebėdavo dirbti ir vystyti verslą iš turimų pajamų, nereikėjo kreditų, visi sėdėjo ant savo užpakalio ir vargo nematė. Per pastaruosius metus verslininkai išlepo ir nebemoka dirbti be svetimų pinigų. Gyvenkit pagal pajamas, vystykitės pagal pajamas. Kokios problemos? Nes dabar, kai itin išaugo verslo rizika ir jau nebeaišku, kuri sritis yra pasmerkta, o kurios sėkmingai plėtosis, bankai dvejoja ir dar labiau spaus kišenę. Be to lengva ranka perrašomos įmonės su veik identiškais vardais ir čia pat vykstantys nesustabdoma upės tėkmė - bankrotai, visas skolas, dažniausiai milijonines, nusineša “į kapus”. Ir viskas legalu, viskas normalu, o konkrečių įstatymų tam suvaldyti nėra. “Vsio zakonno”.
Mūsų draugai iš kitos šalies stebina lietuvius, kuomet pasakoja, kad jie vis dar dirba savo pajėgumais ir su bankais vengia bičiuliautis. Kartais pasiskolina, bet tai būna itin reti atvejai ir labai konkretiems tikslams, ir nieko nedelsdami grąžina skolas. Apyvartose tik savi pinigai. Akcininkai iš savo pelno dalies atideda kasmet plėtrai, žaidžia su medžiagų užpirkimais, žino, kada jas imti pigiau, kada parduos brangiau, nusigriebia savo grietinėlę ir tiek. Jie patys su savo resursais tampa ir “bankininkais”, ir “biržos makleriais”. Rizikuoja, bet laimi. Kur jų sėkmės receptas? Gal verslo atsakomybėje. Jie tiki juo ir žino, ką daro.
Be to tuose kraštuose vis dar madingas “garbės žodis”. Neretai vien tik “garbės žodžiu” partneriai patiki keliasdešimtūkstantinės vertės krovinius ir tik po kelių savaičių sulaukia savo pinigų. Va tiesiog. Kodėl? Nes nemadinga skolintis ir lengva ranka bankrutuoti, bankrutuoti vardan nuplaunamų milijonų. Gali ir sušaudyti už tokius dalykus, be ceremonijų. Baisu? O gal ir Lietuvoje laikas atsakingiau žiūrėti į verslą ir atsakomybę už viską, nes kažkaip viskas per daug paprasta. Gavai - nepavyko - nusirašei sau didesnę dalį - likutį palikai kaip nuograužas - bankrotas - tuo tarpu jau pasirodo veikia kita įmonė tokiu pačiu pavadinimu ir vysto tą patį verslą. Po to kitos bendradarbiavusios įmonės grandinine reakcija patiria nuostolių ar net gi pačios priverstos eiti bankroto keliu. Būtų kaip ten: vos tik panorai fiktyviai bankrutuoti, apgavai verslo partnerius - kulka į kaktą. Kad visiems būtų aišku. Jei įstatymai neveikia ir negalioja.
patiko (1)
Dėl garbės žodžio - tu visiškai teisi. Liūdna, kad versle pas mus jis nėra svarbus.
Kulką į kaktą :D Subjektyvi, su tavim geriau nejuokauti.
Taip, esu labai pavojinga ir agresyviai nusiteikusi :)))