BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

malta

Kaip mes keliavome į Maltą. Pašto sraute atėjo pasiūlymas, kad renkama grupė į Maltą, neilgam, keturiom dienom, aktyvus poilsis, t.y. bažnyčios, gatvelių šlifavimas ir pan. dalykai. Ten mes nebuvę, bet jau senokai labai noriu nuvykti. Aš užsikepiau, kad mudviem su vyru reikia į Maltą, nes vaikams mokslai, jie negali, na bet mes tai tikrai galime. Tai tą džiugią naujieną vyrui ir pasiūliau, kad važiuojam. Jis mane nusodino, kad jam tai absoliučiai neįdomu, niekur jis nevažiuos, laukia vasaros, Italijos. Gerai, sakau, tai ir nevažiuok, važiuosiu aš viena :D Čia jam tokioje vietoje visad įsijungia aliarmas, nes jis toks savotiškas, ne tai kad pavydus, bet kaip čia žmona viena kažkur pramogaus net keturias dienas ir dar užsienyje, nafig. Atsargiai pasidomi, kokia programa (nors aš jam nusiunčiau viską ir foto visas), išklausęs pareiškia, kad ir jis būtinai važiuoja, kokia puiki programa, jis tikrai jos nepraleis ir labai nori pamatyti Maltą. Nuomonės kaita trijų minučių bėgyje :D Per Velykas pažadėjau informuoti vaikus, tėvus, nes pas mus čia visas ūkis ir dar šuo priedo, reikia sureguliuoti visus toms keturioms dienoms. Vaikai pareiškia, kad jūs suįžūlėjote, kaip taip galima, jūs jau buvote dviese Belgijoje (įspūdžiai iš Briugės ir Briuselio čia jau buvo), kodėl taip, mes irgi važiuojame drauge. Mes visi norime į Maltą. Vėl kalbu su vyru ir sakau, kad klausyk, čia toks kipišas, visi nori į Maltą. Anas sutinka, kad negerai, vaikams tikrai reikia tai pamatyti. Bet aš jam sakau, kad kaina kinta labai smarkiai, o ir dar mama nustebo “kaip brangiai?”, v.ž. aš dar patyrinėsiu bilietų ir viešbučių kainas, gal labiau apsimoka vykti patiems. Patyrinėjau, žinoma, kad apsimoka, žymiai labiau, kad už tą kainą gyveni ne kukliame viešbutuke, o pakankamai prašmatniame viešbutyje su pusryčiais ir dar viešbutis organizuoja transferį iki/iš oro uosto, kaip neimti. Imam tokį variantą. Ir tada man pasakoma, kad žinai, mama, tą penktadienį, kai mes būsime Maltoje, mokykloje vyks standartizuotas testas - kontrolinis, gimnazistų tėvai žino apie ką. V.ž. mes nevykstame į Maltą :D Tačiau aš jau susirinkau visą info, kas kur kada, vaikų netraumuosime savo kelionėmis, vyksime visi drauge tuomet, kai, nesikeikiant, nebebus jokių standartizuotų kontrolinių, įskaitų, egzaminų ir pan. dalykų, bus ramesnis laikotarpis.

Tai va, laukiame vasaros.

Rodyk draugams

atostogos

Apie fotografuotas akimirkas, apie gražius vaizdus, įspūdžius, mes labai norime tai užfiksuoti, tačiau tampame to proceso įkaitais. Na gerai, gal ne mes, rašysiu apie save. Aš nebefotografuoju tiek daug kaip anksčiau, neretai apskritai nebefiksuoju kur esu, vienas kitas momentas, tai vos procentas ar dar mažiau to, kas buvo anksčiau. Nes tiesiog atėjo toks nušvitimas ir atsivertimas vienu metu, kai supratau, kad fotografavimas tampa neatsiejama buvimo dalimi ir kam to reikia, to darbo, to vargo, visko? Aš realiai nebematau viso vaizdo, tik pro tą telefoną ar fotoaparato objektyvą, nebejaučiu nuotaikos, tik noriu tai perkelti, kitiems parodyti, išsaugoti, bet ne tai turi būti svarbiausia, nes realiai tai niekam neįdomu, vėliau. Aš vagiu savo laiką, dėmesį, tai toks darbas tų kadrų gaudymas, juodas darbas. Ir nustojau tai daryti. Nebefotografuoju, tiesiog žiūriu, medituoju, mėgaujuosi vaizdais, lai jie lieka prisiminimuose ir net gi būna taip, kad išvažiuojame kelionių metu iš kažkokio grožio, o nei vieno kadro ten taip ir nepadarėme, nes ne tas buvo galvoje. Kai iš kelionių parsiveža tūkstančius nuotraukų, krauna juos į albumus. Galvoju, kam tai rūpi? :D Gyvenime nenorėčiau vartyti kažkieno tūkstančius nuotraukų albumus iš ten ar ten, kiekvieną šakelę ar kupstelį. Nupušimas.

Ne, man būna įdomios nuotraukos iš kažkokių svarbių gyvenimo įvykių, kur vestuvės, šventės, koncertai, vaikystės momentai ar pan.. Bet va tarkim “buvome Kipre, iš ten parsivežėme tūkstančius nuotraukų”, na suprantama, kad to Kipro anie ir nematė. Nes aš save prisimenu tokioje pozoje, kai fotkinau fotkinau, o kas iš to, neduok D juostelė apsišvietė :D Tai skaityk visa kelionė šuniui ant uodegos, o ką kitiems parodysi :D Dar tada, kai nebuvo nei soc. tinklų, nei išmaniųjų telefonų, tik muilinės ir Kodak ar pan. juostelės, kai norisi atspausdinti viską kas ten pripleškinta, nes nežinai gi, ar kreivi, ar geri tie kadrai, nebuvo tokių technologijų, kad galėtum atsirinkti.

Rodyk draugams

“Radome nedidelius apartamentus patogioje vietoje, kurie buvo įvertinti „7.2“”

Toks įvertinimas jau yra įspėjimas ir raudonai degantis STOP ženklas, kad vieta yra absoliuti “šiknaskylė”. Neveltui toks prastas reitingas. Apskritai viskas kas tuose apgyvendinimo rezervacijos puslapiuose žemiau 8 yra visiškos skylės, kurias rezervuojant galima rasti visko, ne tik antisanitarijos, bet ir neprognozuojamų “siurprizų”.

Dar papildysiu. Kaip tik neseniai rašiau apie tai, kad kartais skaitau viešbučių atsiliepimus, net ir tų, kuriuose negyvensime, šalia kitų užklasinių skaitinių, nes žmonės dalinasi labai įdomiais skundais, pastebėjimais ir pan., kas praverčia kitur ir į ką verta atkreipti dėmesį. Todėl ypač žemi reitingai jau yra “įspėjimas”, nes ne kainoje čia esmė, gali būti ir labai ekonominė vieta, bet su itin gerais reitingais, nes neretai žmonėms nereikia kažkokios prabangos ar liukso, tereikia švaros, higienos, elementarių patogumų, jei norisi neišlaidauti nakvynės vietai, o jei dar geroje vietoje, tai ko daugiau reikia. Rinktis apartamentus visada yra rizika, didesnė nei viešbučiuose, nes pastaruosiuose bent jau spėriau gali kažką pakeisti, jei ne patalynę, prašluoti ir pravalyti, tai pasiūlyti kitą laisvą numerį, vis tiek lanksčiau ir greičiau reaguoja į aliarmą, o ir reputaciją labiau vertina, nes neduok D užsiraus ant tokio, kuris po to visur visur surašys skundus, taip nepaliks.

Mes taip pat kartais nakvojame “nekondiciniuose” viešbučiuose, buvo Italijoje ne viena nakvynė kokiame nors senobiniame viešbutyje, dar buvusiuose aristokratų namuose ar vilose, kurie nugyventi ir matę gyvenimo, bet vis dar su likusiais prabangos likučiais, sietynais, įdomiais lipdiniais ir savotiškais patogumais. Tai tokia atrakcija ir dar gi gyvenimo nuotykis, prieskonis. Kadangi daug keliaujame, tai tų vietų buvo visokių n plius k, įskaitant ir kaimo turizmą, kuris pas juos vadinamas agroturizmu. Tačiau visada skaitau atsiliepimus ir labiausiai kreipiu dėmesį į skundus, kuo ten labiausiai skundžiamasi. Jei tai mums nereikšminga, neįtakoja nakvynės kokybės iš esmės, tai suprantu, kad bus kažkas ne taip, bet ne tiek, kad “pasaulio pabaiga”, ypač tuomet, kai dar ir rinktis nelabai yra iš ko. Pamenu buvo toks momentas, kad ne vienas skundėsi gero viešbučio klaikiu parkingu, kad itin siauras senobinis įvažiavimas, ne vienam subraižė kėbulą, tai viešbutis gali būti puikiai reitinguotas, bet o velniam man jis reikalingas, jei su automobilio gabaritais fiziškai neįsisprausiu pro rojaus vartus.

Rodyk draugams

“Neįtikina? Gerai, kai pirkote pigius (žiauriai pigius) bilietus lėktuvu į pasirinktą miestą Europoje, ar galvojote tik apie jų kainą? Ne, kai sudarėte sandorį, galvojote, ką tame mieste nuveiksite, kur lankysitės, ką valgysite, kaip leisite laiką. Bilieto kaina pamažu nublanko, vėliau jums net teko raukytis, kad skrydžio kainos nuolaida niekaip nekompensavo viešbučio ir pramogų kainos tame mieste. Bet vis tiek tai buvo geras dealas ar ne? ” (Iš Salesblog.lt)

Dar norėčiau papildyti pastebėjimu, kad neretai neįvertinami ir tokie dalykai kaip bagažo nebuvimas arba itin mažytis ir tik vienas, itin didelis atstumas iki reikiamo miesto (kaina, sugaištas laikas) ir skrydžių laikas į/iš, kas gali būti taip klaikiai nepatogu ar reikalauja papildomų išlaidų, pvz. skrydis itin ankstyvas, nevažiuoja viešasis transportas, tenka tą laiką praleisti oro uoste (kaip daro taupūs tautiečiai) arba vykti su taksi, kaip kitas pvz. - papildoma tuščia nakvynė viešbutyje, kurios galėjo nebūti, nes jei būtų skrydis į norimą miestą ryte arba bent jau apie pietus, tai būtų naudingai išnaudotas laikas iki nakvynės.

Taip pat patogu ir gerai, jei išvykstant skrydis vakare ar bent jau gerookai po pietų. Tad tie pigūs bilietai neretai turi savo kainą, apie kurią nenori ir net nepatogu kalbėti, juk skleidžiama sėkmės pusė.

Todėl mums dažniausiai “nesiseka” pirkti pigius skrydžių bilietus, kartais pataikom, bet tai dažniau išimtis, nei taisyklė. Nes netinka datos, netinka pigių skrydžių laikas, dėl išvardintų priežasčių, itin didelis atstumas, kaip kad buvome nudegę su Amsterdamu, kai skrydis buvo į Eindhoveną, o iki Amsterdamo juk sočiai kelio, tai kiek laiko sugaišome iš jo ir po to gerokai iš anksto atvykti į oro uostą.

Kai skridome į Porto ir į Briuselį, kad po to lėktume į Briugę, tai viską strategavome pagal kelionių pobūdį, nes ne kasdien keliauji tam, kad tik sutaupytum ir ieškotum pigiausių skrydžių, juk kelionė dar ir gyvenimo šventė, malonus laikas, todėl derini taip, kad viskas viskas būtų patogu, laiku, kad atskristum ryte arba iki pietų, o išskristum būtent vakare, kad būtų sočiai laiko pabūti ir išnaudoti laiką, nes kam ta nakvynė, jei šeštą ryto skrydis, kokia prasmė?

Žinoma, kiekvienas skaičiuoja savaip, ir tie pigūs bilietai labai gerai, kad jie yra, galimybė pasinaudoti proga ir jei dar palankios datos, nes būna ir taip, kad pigūs parduodami ne tada, kai reikia ar yra galimybė išlėkti. Išvykimo diena nenormali tada, kai laikas nepatogus, nes jei taip vertinti, tai realiai ir atvykimo diena nėra normali.  Bet jei atvykstama ryte - iki pietų, o išvykstama vakare ar gerokai po pietų, ar net vėlyvą naktį, tai tos dienos tampa puikia galimybe išspausti iš jų maksimumą. Mes pvz. iš Briugės viešbučio išvykome be skubos, turėjome daugiau nei kelias valandas laiko Briuselio senamiesčiui, ir tą laiką išnaudojome, ramiai pietavome ir visur naršėme, o galėjome neturėti ir nepamatytume Briuselio. Atskridome anksti ryte, o ne vėlai naktį su pigia skrydžių bendrove, kuri skraidina gi ne į pagrindinį Briuselio oro uostą, o už berods šimto km. Todėl tik atskridę išvykome tiesiai iš oro uosto į Briugę traukiniu ir turėjome ilgiausią dieną Briugėje iki vėlios nakties. Kitu atveju ta diena būtų prarasta, reikėtų imti nakvynę Briuselyje, kas jau kainuotų papildomus pinigus tuščiai išmestus, ir tik kitą dieną nusigautume į Briugę - sugaištas laikas. Atgalinis skrydis ryte, tai iš Briugės lėk išsišiepęs į už geroooookai nuo Briuselio nutolusio oro uosto. Štai tai toks ir skirtumas, jei būtume pasirinkę pigios skrydžio bendrovės pigesnius bilietus. Mes nieko nebūtume sutaupę, o tik patirtume aibę nepatogumų plius neišnadotas tuščias laikas. O juk kiti skraido į Briuselį ir jiems atrodo, kad sutaupo, gal jie ir sutaupo, nežinau, nematau kur.

Tad reikia apgalvoti, ar tas sutaupymas ir prisitaikymas prie pigių skrydžių bendrovės turi racijos, ar tikrai apsimoka.

Rodyk draugams

seišeliai

Apie kelionių ir viešbučių nuotraukas Instagrame, Facebook’e ar kt., nepavydėkite tų vaizdų, ypač jei pasipūtę ar susireikšminę veikėjai kviečia pavydėti, kokie svajonių kadrai ir pan.. Tiesiog siūlau nekreipti dėmesio ir nepavydėti to, kas yra beprasmiškas reikalas. Jei labai apmaudu, tai galite save raminti, kad dažnai tose egzotikose atsidūrę mūsų ir ne tik mūsų tautiečiai, susidūrę su egzotika ir paragavę jos vaisių, nemažą laiko dalį praleidžia ant klozeto, tik apie tai tose spalvingose nuotraukose nepasakoja. Na tai galvokite apie tai ir bus ramiau :D

Kartais man patinka paspausti tas vietas iš kur žmonės darėsi selfius ir pažiūrėti, o kas dar ten darėsi, ką fiksavo, kaip kvailiojo. Kurortai, salos, viešbučiai, teritorijos, miesteliai ir kitos vietos. Neretai tie pompos selfiai yra masinė tendencija ir jei koks veidrodinis tualetas viešbutyje arba kambaryje vonios kambarys su milžinišku veidrodžiu, tai ta gausa skirtingų, bet iš esmės vienodų kloninių gražuolių atrodo taip komiškai. Su tom išlaužtom pozom. Aš taip nemoku, rimtai, tai čia ir iš pavydo rašau. Tai gi, ten tūkstančiai tokių pačių vaizdų, kasdien vis kiti žmonės, kiti selfiai, kitos lėkštės su spalvingais pusryčiais, viliojančiais kepsniais ir dar daugel metų dešimtmečių kis srautas iš to taško.

Žinote kada aš nustojau pavydėti kelionių? Kai supratau, kad mano gyvenimo, laiko ir pinigų neužteks viskam, kur keliauja milijonai kitų ir net gi mano rato žmonės. Aš žinau, kad yra nuostabūs kurortai su dar nuostabesniais viešbučiais atokiuose pasaulio kampeliuose, kurių tikriausiai niekada nepamatysiu. Daugybė fantastinių viešbučių Paryžiuje, Londone, Tokijuje, Milane ar kt., kuriuose niekada negyvensiu, nes gyvens kiti laimingieji. Aš supratau, kad yra tiek daug, daugybė vietų pasaulyje, kurių aš niekada nepamatysiu, bet pamatys kiti.

Bet bus tokių vietų, kuriose buvau, pabuvosiu aš ir mačiau, matysiu savo akimis, liesiu, uosiu, bet daugybė milijonų žmonių, net ir uolių keliautojų - maniakų, tų vietų nepamatys niekada, nes tai paprasčiausiai neįmanoma nei fiziškai, nei faktiškai. Vienus vilioja ir traukia vieni dalykai, koks Hurgados ar Antalijos viešbutis su “viskas paskaičiuota”, o mano vis dar besisukanti svajonė aplankyti senovines britų kapines, kurių fantastinėmis nuotraukomis erzino mano bendramintės (jei skaitote, linkėjimai jums) ir ta paslaptis, atmosfera, augmenija apraizgiusi paminklus ir skulptūras - mano vieta ten, nors kartą gyvenime, ir tikiu, kad kada nors aplankysiu. Tikiu, kad net ir jums “šimtas metų” tos kapinės, o viešbutis Karibuose ar Seišeliuose, štai yra svajonė, bet gi ne apie tai mes čia. :D Daug tų svajonių, visų neišvardinsiu.

Mes grįžtame į tas pačias vietas, kaip durniai kokie, vietoje to, kad pamatytume kažką naujo už tuos pačius pinigus, nors ir taip pamatome, bet vis tiek grįžtame vėl ir vėl, net gi renkamės tą patį viešbutį, nes paliko gerą įspūdį. Nes nežinau kaip jums, bet grįžime yra tos magijos, pastovumo, ramybės jausmas ir žinojimas “kas kur” turi tos gerosios traukos, norisi vėl prasieiti tomis pačiomis gatvėmis, užsukti į tą patį restoraną ir net mažame miestelyje vis tiek atrandi naujų dalykų, net jei tas miestelis visai nedidelis. Rašau dabar apie Italiją, kur kasmet vieni ar kiti maršrutai kabina tas pačias vietas, nes norisi grįžti.

Rodyk draugams

belmond

Man kartais patinka paskaityti atsiliepimus apie viešbučius, dar ir apie tuos, kuriuose negyvensiu :D Žinoma, kritiškus atsiliepimus, nes, kaip byloja patirtis, neverta žavėtis “viskas patiko”, “viskas gerai”, “fantastika” ir pan. realiai apie nieką tuščiais parašymais, galėtų iš viso nerašyti ir negaišinti kitų laiko, nes vis dėlto kritika dažniau būna objektyvi, teisinga ir labiau verta dėmesio, nei ditirambai. Žinoma, kritiką taip pat reikia vertinti atsakingai, nes žmonės per emocijas ir nusivylimus “kieta/minkšta pagalvė ar chalato nebuvimas sušiko atostogas” perlenkia lazdas bei akcentuoja tuos dalykus, kurie ne visiems yra svarbūs ar reikšmingi, nes galima užmerkti akis į tam tikrus trūkumus, jei labai gerai yra kiti momentai, ypač jei kituose viešbučiuose jie apgailėtini, o išaukštinti kiti, kurie jums/mums nėra reikšmingi ar prioritetuose. Juk neretai viešbutis tėra pernakvojimo ir pusryčių vieta, visą laiką leidi kitur, tai grįši namo į super luxury apartamentus ir atsigausi, o buvusį apkerpėjusį lizdelį nurašysi į nuostolius :D
Toks spontaniškai pasitaikantis užsiėmimas, bet neretai tuose atsiliepimuose atrandu tam tikrų dalykų, kurie būna naudingi pačiai ir gyvenime praverčia.

Štai pagalvojau, fix idea, kad o jei mano gimtadienio proga palėktume pagyventi į Portofino, kuriame jau buvome, bet tik sustojimui/pasivaikščiojimui/pavalgymui, o štai jei va taip pagyventi kokias keturias dienas, ramiai, be lėkimo, vizija aiški. Svarbiausia, kad būtų galima su gyvūnais, nes mes visur keliaujame su šuniu. Na ir kiti kriterijai, kurie jums galbūt neaktualūs, kažkada vardinau, bet tema gi apie tai, ką atradau skaitydama apie Portofino viešbučius, tiksliau apie vieną 5* Belmond Hotel, jis iš prabangiųjų serijos, kuriame tikrai negyvenčiau, nes kaina virš 9200,- keturiems už 4 naktis. Kaip sakoma “niekada nesakyk niekada”, na bet atsiliepimai apie šią išskirtinę vietą tikrai įdomūs ir išskirtiniai, tad noriu pasidalinti, ypač dar ir dėl to, kad patiko praktika: prieš mokant už viešbutį prašo atsiųsti nuotraukas to konkretaus kambario, už kurį moka, kad žinotų kur važiuoja, už ką moka ir po to nebūtų galimybės apgauti ar “siuprizų”. Super. Rodos kas čia tokio, lyg ir paprasta, nieko naujo, bet štai kaip galima ir, pasirodo, net ir tokiuose prabangiuose viešbučiuose reikia daryti. Kad tai labai geras dalykas, skaityti toliau, ir dar vienas pagerintas pastebėjimas (kalba netaisyta):

“Отношение цена-качество.Маленькие номера, а если больше запах из канализации. Старая мебель.
Выбирая между двумя корпусами , мы взяли номер у моря.Делая оплату через Букинг четко запросили фото номера.
При заезде нас поселили в одноместный номер где развернуться негде и можно представить наше удивление при такой цене такой номер !
Весь персонал продемонстрировал,что это нормально и только когда я предоставил фото где чётко видно,что есть диван , стол , нам предложили через день переехать.Зачем так унижать людей,которые сделали правильно а Отель смог кому-то продать дороже ,а нас поселить в другой номер.Оставляя в ресторане за ужином с друзьями 1000евро ,лучше
не ходить.Рядом городок и не хуже и цены доступны .В Портофино мафия.
Будьте осторожны и получайте полную информацию о номере.Но я советую снимать апартаменты там же это и удобно и дешевле в разы и не будет такого развода!
Извинения при выезде были похожи на издевательство!!!Больше никогда и никому не советую этот Отель!!!”
“Обманывают … Включают лишние блюда в счет из ресторана.. Тоже самое и в баре дублируют счета, в надежде что никто проверять не будет… При данных обстоятельствах потребовал ранний отъезд, хотели дополнительно получить оплату за лишнюю ночь, со скандалом выехал … Отдых насмарку!!”

Ir kas galėjo pagalvoti, kad tokio lygio viešbutyje tokio lygio aferos ir maklės.

Rodyk draugams