BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Dar neseniai būdavo taip, kad klientai, vos išgirdę Pauliaus pasiūlymą būste įrengti papildomų pagalbinių patalpų, vis purtydavo galvas. Esą kam jos reikalingos – juk geriau daugiau gyvenamosios erdvės. Tačiau tokios patalpos palengvina buitį, padeda palaikyti tvarką namuose. Jose galima viską patogiai paslėpti, uždaryti. „Tai tik vienas pavyzdys, ko nebūdamas profesionalas nesugalvosi, – neslėpė ir namo savininkas Marius.”

Labai keistas pasakymas, nebent čia tie atranda Ameriką, kurie žavisi mažais namukais, po to nebeturi kur grėblį su kibiru pasidėti ar skalbyklę sumontuoti (kaip tame ankstesniame įraše apie špokinyčias su terasomis, kur ieškojau vietos skalbyklei, bet taip ir neradau). Name turi būti patogu gyventi, ypač jei statai sau ir nuo nulio. Net tie, kurie ieško buto gyvenimui, jiems rūpi ar yra sandėliukas gėrybėms, kokiam sporto inventoriui bei kaupiamam šlamštui, ar bus vieta drabužinėms, spintoms, kad miegamajame reikia kažkaip sutalpinti drabužių spintą, nes kas iš to mažulyčio miegamojo, jei nebus net kur patalynės pasidėti ar pasikabinti marškinių. Tai va keista, kad Mariui reikia profesionalo patarimų tokiuose rodos elementariuose dalykuose, nors gal.., visokių žmonių yra ir nesuka dėl to galvos, kol nesusiduria.

Bet va dėl prabangių architektų, tai galiu tik paantrinti, nes oi, ir mums čia visko buvo. Kai sumąstėme statybas, tai gi brandinome gerą ir kokybišką būstą, mums siūlė tokias žvaigždes, kad jų paslaugų kainos kosmosas ir susipykusiems su protu, pinigine prasme, na tokiems, kuriems negaila, tokiems. Ir dar sakė, kad o ko tu stebiesi, tai gi čia labai normalu, normalios kainos, dabar visi tiek moka. Palauk, galvoju, reikia atlikti kainų analizę ir užsidaryti nuo visų geradarių konsultantų patarėjų, kaip ištaškyti krūvą pinigų tik namo projektui, kas kainuotų jei ne visą namo pradinę “dėžutę”, tai arti to. Jaučiate suaktyvėjusį pulsą? Mano kraujas per pusę aukštaičių, per pusę suvalkiečių, tai suvalkietis mikliai prabunda, kai reikia mokėti kažkokius “kiek????”

Prasėdėjau ilgokai, aiškinausi visais įmanomais kanalais, kas kiek “kainuoja” ir už kiek padarys ne tik architektūrinį individualaus dizaino sprendimą, bet ir, būtinai, kas skaito ir kam aktualu, šito momento nepamirškite, kad ta pati kompanija padarys visus būtinus projektus. T.y. to sumąstyto “dizaino” techninius brėžinius sprendimus - specifikacijas: konstrukcijos projektą, namo vidaus ir inžinierinių sistemų projektus ir pan.. Dar labai gerai, kad ta pati kontora gautų visus statybos leidimus ir suderintų. Va taip, nuo..iki. Liaudiškai tariant - ką nupiešė, ką ten prikūrė, tai lai papasakoja kaip ir iš ko statybų kompanijai pastatyti, kad nesugriūtų :D Gautu visus leidimus ir garantuotu parašu bei antspaudu. Ir po to su statybininkais derintu visokius momentus, o jų išties nemažai, ypač jei tai individualus projektas. Su kartotiniais žymiai paprasčiau ir, žinoma, pigiau.

Tai štai, radau profesionalą tikrai žymų architektą, kuris Lietuvai padovanojo ne vieną kartotinį projektą, o taip pat ir individualius gražius namų projektus. Kainos jo labai geros. Bet kodėl negaliu labai skambiai rekomenduoti, todėl, kad vyras ne sykį jį norėjo prismaugti, dabar nesileisime į detales, tiesiogine ar perkeltine prasme :D Bet buvo tokių jo veiklos ir sprendimų ypatumų, kad turėjome mes vargo ir daug. Įveikėm, bet kainavo tai kainavo. Ypač mano nervų, nes vyrams gi reikia kažką grizinti dėl problemų, tai aš buvau tas žmogus, kuris turėjo iškentėti visus grizinimus ir klausytis kelis metus “ta pati plokštelė su ta pačia melodija”, apie žymaus architekto darbą. Galėjo tai nieko nekainuoti, bet… Gerai, kad turėjome iš ko tuos jo “sprendimus” tobulinti. Na ir nenorėjo jis labai klausyti ko prašėme, nors daug ką ir veik viską padarė kaip reikėjo ir norėjome, bet buvo kai kur užsispyręs kaip ožys. Tai būtent tas jo užsispyrimas ir buvo nuostolių pasekmė! Na gi menininkai, jie tokie, o architektas visų pirma yra meninininkas. Tai štai, kai susiduria verslininkas su menininku, tai visko bus. Tad liko šiokia tokia nuosėda, su finansinių nuostolių žyme.

Rodyk draugams

“Vilniečiai naujakuriai pakliuvo į spąstus: panaši ateitis laukia ir kitų. Perkūnkiemyje abiejose gatvės pusėse laisvos vietos automobiliui pasistatyti nerasi nei dieną, nei naktį.”

Čia iš tos serijos, kai tokie veikėjai neretai parašo geriau, originaliau ir įdomiau už save pervertinančius juodojo humoro guru. Perkūnkiemyje amžina situacija, ji tokia absurdiška, kad suprantu ir tuos, kurie nenori nuomotis parkavimo vietas, bet ir tuos, kurie nesupranta, kaip galima taip gyventi kasdien ieškant kur įkišti automobilį ir žirglioti per purvynus, juk ne karvę kainuoja. O bet tačiau, jei šeimoje du automobiliai, kas dažnai pasitaiko? Jau ta dviguba suma kitaip pasijaučia, šito komentatoriai neįvertina.. Aš pvz. vis tiek kažkaip bandyčiau suktis iš padėties, tarčiausi su aikštelių nuomotojais dėl dar geresnių nuomos kainų, kad padarytų dar geresnes nuolaidas, nes netikiu, kad jie tokie nesukalbami. Koks jiems biznis, jei tiek tuščių vietų? Joks. O kiekviena, lai ir su nuolaida, kapeika, jau pliusas į kišenę, kas iš to nepliuso. Tad tarčiausi.

“Dalbajobu rajonas,pacius tupiausius sukele i desne puse ant siukslino ir 15 aukstu namai taip suploti,kad net nusizudit negalesit nes issoke is balkono nukrisit i namo priesais balkona dviem aukstais zemiau o apie kai kuriu ten namu gipskartonines issores sienos net nekalbu.O kita puse kuria cia apraso kapojasi kur pastatyt masina ir hemoras nubudus ar masinos neaplamde o po darbo hemoras kur ta triperi priparkuot,kad nereiketu 0,5km pizdint iki padiezdo.Visi tam gale susiploje kaip nigeriu kvartale ir visos pramogos vaiksciot po prekybcentrius kuriu ten pripista ant kiekvieno kampo ir pirkinet visokius sudeliakus reike nereike.Nezinau kaip dabar,bet anksciau kaimieciai balkonuose kepdavo saslikus ir dumai is 8 auksto eidavo kaltunais per visu aplinkiniu namus.Sienu izoliacija irgi ahujiena cia tie baltai su raudonais driziais prie pezo ar reno blet serviso,geriu arbata plet sveciuose ir girdziu saukstelis nukrito pradejau sau tarp koju ieskot o draugas sako,kad cia netau nukrito saukstelis o kaiminui.Tie pirdunkiemiai tai pize lele kazkoks ofisinio planktono inkubatorius.Labai gerai pirdunkiemije jeigu turi gerus ziuronus made in CCCP 7×50 tai gali ziuret nemokamai sex ir erotika nes zmonems pistis reike o langus uzdenginet kas kart pamirsta.Dar pliusas jeigu likot be darbo galit xalevai maitintis viena diena prekibcentri nupisat baronka ar sauja riesutuku araxisu kitam dziovintu abrikosu ir smikersa ar marsa,tik neikit pro kasa vistiek viena karta sufasuos o geriau susvamskit vietoje o tuscia kailiuka nuo produkto pakiskit po stelazu typo bata uzsirisat irkai kramot neziurekit i kamera o ciaumokit nuleide akis typo einu nuliudes ar kazkaip.Pirdunkiemis ir liks pirdunkiemis tik vieni tamsoje svites kurie gyvena namuose ant siukslino o kitiems reikes nesiot svitince apiranke,kad kaimynas nenupistu su opel skoda.”

Rodyk draugams

Cha :D Kaip Ozo kvartalo NT vystytojai, brokeriai bei kiti veikėjai apgaudinėja su lokacija ir vysto potencialius naujakurius, kurie tikriausiai atvykėliai iš kitų miestų ar šiaip nelabai gaudosi sostinės rajonuose. Čia panašiai kaip pasakoja pasakėčias apie Antakalnį, kad koks namas ar sklypas Antakalnyje, kai Antakalnio net horizonte nematyti :D Arba Žvėryną atranda ne Žvėryne. Realus NT pvz.. Parduoda namą Ąžuolyno g., rašo, kad Žvėryne, o realiai ši gatvė priklauso Šeškinės rajonui :D

Tai gi, naujas trendas - Žirmūnai ne Žirmūnuose :D NT skelbimuose Aruode ir visur kitur jie pasakoja pasakas, kad Ozo kvartalas yra Žirmūnai. Vakar, kai nagrinėjausi tuos NT skelbimus, kas ką parduoda, kas ką stumdo, labai nustebau, kad Žirmūnai išplėtė savo ribas. Kodėl Savivaldybė drauge su NT veikėjais neinicijavo to dalyko, kad šiam nemažam kvartalui sukurtų naują rajono pavadinimą, atitinkantį realijas, lai jis bus ne toks platus geografiškai, bet bent jau bus kažkoks faktinis pavadinimas. Juk pvz. Šiaurės miestelis arčiau Žirmūnų ir praktiškai Siamo dvynys su juo, bet gi atskiriame, kur Šiaurės miestelis, o kur kitas rajonas. Nes Ozo kvartalai tikrai ne Žirmūnai, plikas faktas, įkeliu žemėlapį, kad būtų aišku, kur prasideda ir kur baigiasi Žirmūnų rajonas. Todėl tas net ne “Bermudų trikampis”, o solidus plotas tarp Šeškinės, Šnipiškių, Baltupių ir Kalvarijų g. - Žirmūnų ribos turi būti aiškiai įvardintas, o ne šildytis prie svetimų lokacijų, klaidindami žmones.

Rodyk draugams

lubos

Neblogas interjeras, bet “ne” tamsioms luboms žemose patalpose ir “ne” prieškambariui svetainėje.

Jau užtenka virtuvių svetainėse, tai čia kažkokia naujovė, dar ir prieškambaris. Spalvotos lubos yra retas reiškinys mūsų šalyje, kur dominuoja baltos, bet mūsų bute jos visos spalvotos, nes ten aukštis apie 4 metrus, kas yra svarbus faktorius, kad būtų vizualiai gražu, labai reikia to aukščio. Na o ir spalvos neturi būti tamsesnės už sienas arba spalviškumas turi derėti, tai lubos dažomos tokia pat spalva kaip ir sienos, na o jei pasirenkamas kontrastas, jis vis tiek turi būti šviesesnis bent šiek tiek arba visu pustoniu, jei iš tos pačios spalviškosios paletės. Be to, vienas efektas paletėje, kitas ant sienos, o dar kitas ant lubų, todėl kad galutinis rezultatas priklauso nuo šviesos kritimo. Kažkodėl manau, kad jie taip ir galvojo - bus šviesiau, o rezultate gavosi tai ką matome. O dar tas didžiulis kontrastas su šviesiomis sienomis.

Šio dizaino tamsių lubų efektas - dangtis, kuris slegia savo sunkumu. Spalva labai graži, išties, tokia gili ir solidi, akivaizdu, kad dizainerė ja mėgaujasi. Tačiau ne luboms, ir net jei luboms, tai tik ne čia, kur patalpoms aukščio pagailėta.

Išstumtas prieškambaris į svetainę, tas veidrodis - ne. Sukuria persirengimo patalpos efektą, kur vyksta laikinas veiksmas, ir išeini iš ten, juk mes negyvename persirengimo patalpose prie baseino ar sporto salės, tiesa? Tai šis variantas su spinta įdomus, gilios lentynos. Bet jei būtų kaip sakoma “mano valia”, tai atskirčiau tuos skirtingos paskirties dalykus. Spintą ir visą prieškambario “ansamblį” stumčiau ten, kur jo vieta, prie lauko durų. Svetainėje tokių baldų neturi būti. Arba spintą su lentynomis palikčiau ten kur yra, o tą priedą su veidrodžiu iškelčiau į prieškambarį, kur jiems ir vieta.

Rodyk draugams

Kol vieni renčia namus ir namų kvartalus, kiti kepa daugiabučius, nestabdo ir kiti - kotedžus, dar kiti blokuotus inkilus, atmosfera NT rinkoje toliau kaista, nes tie straipsniai apie ketvirtadalį emigravusios Lietuvos (o realiau matyt trečdalis) optimizmo neprideda. O dar A. Užkalnis pagaliau “paskutinis oro uoste išjunk šviesą” prisiminė, kad kainos neadekvačios, nors apie tai kalbėjo ir kalba visi likę Lietuvoje dar nuo euro Šalčiūtės kurso, bet jis visus kvailino ir aiškino, kad patys “runkeliokai” kalti, kad neįperka steiko ar nesilanko prašmatniose vietose, kuriose neretai nesilanko ir tie, kurie gali ten lankytis, bet nenori. Aš dar stebiuosi, kaip niekas tiek akių nedraskė dėl grožio paslaugų, apie kurių neadekvačias kainas rašau berods nuo praėjusios krizės laikų, kaip lanksto jas kas netingi ir visai apsimoka apsilankyti ten, kur kainos adekvačios ir proto ribose.

Tai kai skaitau dar vieną jau eilinį eilinio “vystytojo” reklaminį tekstą su nuotaikėle viršuje “jaučiasi fantastiškai”, kaip anas “pasitinka pavasarį! Butų kainos nuo 2200 €/m². Visiems butams pritaikytos net 10 000 € nuolaidos! Požeminėms ir antžeminėms automobilių stovėjimo vietoms bei sandėliukams taikoma 30 % NUOLAIDA. Bet kurį balandžio mėn. savaitgalį nuo 11:00-13:00 val. kviečiame apsilankyti ATVIRŲ DURŲ dienose! Būtina išankstinė registracija.”

Kai pagalvoju, kad senos statybos daugiabučiuose ir centro ar Senamiesčio butuose sandėliukai visais laikais buvo savaime suprantamas priedas, nieko papildomai nekainavęs, tai manau sulauksime ir šiais laikais nemokamų sandėliukų ir dar stovėjimo vietų kaip bonuso priedo, nes vystytojai jei galėtų, tai parduotų ir stulpą, prie kurio rišamas šuo ar dviratis. Bet realiai toji 10 000 € nuolaida yra toks myzeris. Ne, nesakau, kita vertus tai pajudėjo tos kainos neišlaikę konkurencinės įtampos, jau gerai, palauksime domino efekto. Bet tas “jaučiasi fantastiškai”, tai… na na, norėčiau pamatyti kokio fantastiškumo jausmas, kai, tikėtina, šio vystytojo pardavimai sustojo ir stovi, stabiliai.

Man dar įdomu kaip sekasi pardavinėti prestižines terasas, kurias stato iš tokio “šūdo”, bet kaip kalbėjomės su vienu NT veikėju, jis porino, kad šiuolaikiniams pirkėjams, ypač jaunesnės kartos, absoliučiai neįdomu iš ko pastatytas namas. Įsivaizduojate? Čia mūsų tėvai ir dar mano kartos žmonės svaigo, kad blokiniame name negerai, plytiniame reikia, mediniame fantastika, o betone gyventi apskritai draudžiama. Dabartiniams visai negroja, iš ko pastatytas tas daugiabutis. Nesakau, kad jie beraščiai ar bemoksliai, bet realiai nesuvokia kokia gyvenimo kokybė vienokiame būste ir kitokiame, kuris pastatytas iš “šūdo”. Tai jei jiems tai tinka, tai kokia prasmė tiems vystytojams investuoti į kokybiškas statybines medžiagas? Verslininkai stato ir pardavinėja kaip prestižo klasę, o stato iš pigių medžiagų. Jei jau taikai į atitinkamą sektorių, tai reikia ir turinį kontroliuoti. Bet žmonės perka tą š kokybę už prestižo kainą ir net nesusimąsto, kad perka tai š kokybę, jie net nesupranta ką perka, už ką moka milžiniškus pinigus.

Rodyk draugams

skandinaviskas

Šioje nuotraukoje, akivaizdu juk, ne lietuviškas skandinaviškas interjeras :D Sakyčiau plika akimi matosi.

Dabar parašysiu kas man labiausiai nepatinka lietuviškuose skandinaviškuose interjeruose.

Šis interjeras neblogas, įdomus su įdomiais sprendimais, bet vis tiek ta niūruma, šaltis, atšiaurumas atitinkamai veikia. Vitaminas D nepadės, jei žmonės savanoriškai užsimes pilkas paklodes su juodais kryžiais ir slinks link kapinių. Toji slankiojanti lenta funkcionali, bet labai sunki, tokia abra kadabra atsiverk, man visad tokio sunkumo dalykai namuose kelia nedidelę baimę ir grėsmę, kad tas daiktas vieną dieną nusileis pačiu netinkamiausiu metu. Ir vėl a la skandinaviški motyvai depresiniais potėpiais (pensininkams išties originalus sprendimas, ta geležinė ir siaura tarybinės ligoninės lova atitinka jų vidinį aš?), tačiau, kaip ir visose “masinėse tendencijose”, ir šis stilius tampa priekaištu.

Jau praėjusiame įraše apie interjero konkursą rašiau apie tai, kad interjero dizaineriai eina primityviausiu keliu, neturi idėjų ir polėkio kurti tikrus interjerus, o kopijuoja vienas nuo kito ir bruka tai kas neva ant bangos, dėliodami tai, ką rado Domus galerijoje ar kitur. Bet tą bangą ir daro tokie žmonės, kurie tingi domėtis kitais stiliais ir nesugeba sudominti neapsišvietusių užsakovų. Bruka tai kas patogiausia ir ką galima parodyti kolegos portfolio. Bet ir tai laikinas etapas. Bus kitas pasinešimas ant vieno stiliaus. Kaip neįdomu.

Kas labiausiai nepatinka? Tai klaikūs šviestuvai. Dominuoja pramoniniai komerciniai, tokie bedvasiai, be emocijų, turiu omeny tuos halogenus, po to tuos ką matote juodus svetainėje palubėje. Žinant kiek pasaulyje yra šviestuvų gamintojų, kokia šviestuvų įvairovė, skirtingos medžiagos, spalviškumo paletė, tiesiog nereali įvairovė, tai gyvenamosiose patalpose visur visur montuoti tokius “apie nieką”, bedvasius, kurie tinkami stelažų ar apskritai komercinių patalpų apšvietimui, tai tokia nykuma. O ir kiti, pakabinami, tie juoduliai arba balti, arba su retom išimtim mediniai, na tokie… Juoduliai neretai primena tuos pačius pramoninius, panašūs į gamybiniame ceche pakabintus. Čia geriausiu atveju. Yra skandinaviški interjerai, kurie man patinka, bet kažkodėl jie ne lietuvių “gamybos”. Na nežinau, tas lietuvių kopijavimas ir bandos jausmas patiems kiša koją. Platinamas negyvumas, nejaukumas, statiškumas, šaltumas, o juk skandinaviški ne visuomet tik tokie. Aš žiūriu jų filmus, serialus, tai ten yra visokių. O pas mus kažkodėl kaip bedarytų, vis tiek gaunasi iš tos pačios serijos. Kapai ir mišios.

Tiesiog įsiveskite į googlę kad ir Scandinavian Living Room Design Photos ar tiesiog užsukite į houzz.com. Jūs pamatysite ir suprasite ką turiu omeny rašydama “lietuviški skandinaviški”. Kokia įvairovė, kokie skirtumai, kiek spalvų, sprendimų ir pan.. Tik deja kitur, bet ne Lietuvoje.

Rodyk draugams