BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

mindaugas

Ne, tik paskaitykite, koks skambesys, kokia nereali idėja apšvietė vienus NT “vystytojus”. “Karaliaus Mindaugo apartamentai”.

Norėjau parašyti “be komentarų”, bet parašysiu, trumpai. Karalius Mindaugas tikriausiai vartosi ten kaip… Kai pamačiau šitą eilinę nesąmonę, na čia jau viršūnė. T.y. kai kažkoks naujas projektas būtinai įvardinamas kokiu nors pompastiniu pavadinimu, tos dominijos, vilos, bajorai, deimantai ir kt. lėkštybės ir toks kičų kičas, taip nuvalkiojant ir nupiginant, tai toks kaimų kaimas kryžkelėje, bet toks be jokio santūrumo ir kuklumo. Štai, be skrupulų, va taip, tiesiog, kažkokio “apie nieką” pastato “vystytojai” Kaune imasi sau garbės ir didybės pavadinti savo kuklų projektėlį “Karaliaus Mindaugo” vardu. Ir neturi gėdos, absoliučiai, net domeną išsipirko vien tam projektėliui. Žagres iš kišenių išsitraukite prieš kėsindamiesi į tokius skambius pavadinimus. Kas daugiau, skambiau?

Rodyk draugams

grigaitis

Spalvingojo Ž. Grigaičio namai jau n kartų pristatyti “visuomenei” ir tiek pat kartų anie daugelio nepaliko abejingų. Ir komentarų gausa, ir atitinkama jų nuotaika, diagnozės bei reakcija, mano taip pat būdavo visokia, ir aš skaitydama choru ten žvengiu balsu, kartais, nes taiklūs. Bet šiandien noriu kažkodėl gal palaikyti ar apginti Ž. Grigaitį.

Na nežinau, tose nuotraukose įžvelgiau juodą depresiją, liūdesį, begalinę vienatvę ir suicidines nuotaikas apskritai. Žmogus susikūrė savo pasaulį tuose keliuose kvadratuose palėpėje, kuri tikriausiai karštą dieną pavirsta į orkaitę, tad užsispyrimas sutraukti tą nenaudojamų daiktų gausą, kantriai pildyti visas kertes yra neeilinis.

Suprantama, kiekvienas savo idealių namų viziją bei jaukumo lizdą regi skirtingai, ir jei jam ten saugu, gera, jauku, gyvenama (!), tai jo pasirinkimas. Kita vertus, kažkaip pagalvojau, o jei vieną gražią dieną nebeliktų ryškiojo Ž. Grigaičio? Apsaugok D jį, žinoma, bet tiesiog tokia mintis. Tikiu, kad daugelis jo pasigestų, su nuoširdžiu ir tikru liūdesiu. Nes o kas daugiau jei ne jis? Jis savotiškas unikumas mūsų nedidelėje bendruomenėje, kito tokio nėra. SAVAS. Tad kažkaip taip… Patinka jis man tuo savo glamūriniu blic pafosu ir patinka tuo, kad yra toks koks yra, nepaisant nieko, nekeičia krypties. Vienintelis ir nepakartojamas, made in Lithuania. Ir lai jo ryškiaspalvis gyvenimas toliau džiugina stebėtojus bei aršius kritikus.

Rodyk draugams

Vilnius

“Garsaus virtuvės šefo ir kaimynų kova: ėmėsi grasinimų”

Arogantiškos, neteisios, bet ir teisios visos trys pusės. Bet šioje audroje ginu visas puses, nes žmogiškasis faktorius bei supratimas turi būti, ginu brokerę, nors ją ten tarkuoja iš visų pusių (ir iš dalies tikrai yra už ką, na bet o ką padarysi, kad ne visi moka diplomatiškai pasisakyti, kaip ir aš kartais), bet mažiausiai ginu tą šeimyną, kuri, deja, šioje istorijoje yra silpniausia grandis.

Pirkti butą Vilniaus Senamiestyje ir tikėtis oazės bei gaivos ar ramybės gali tik beprotis. Na apsižvalgyk, adekvačiai, kas aplink ir kokia perspektyva. Privalai prisitaikyti prie visko ir tik taip, kitaip nebus, nes aplink daugybė verslininkų, kaimynų, su savais poreikiais. Ir gyvenimas Senamiestyje turi virti, turi turėti jaukias kavines, terasas, daugybę terasų :D , parduotuves, salonus, t.y. būti traukos objektu. Nes kiekvienas kampas, užkampis, kiekviena gatvelė yra ne tik vietiniam, bet ir turizmui! Lietuva ir Vilnius vis dar turistų traukos objektai, ir iš turizmo pajamos labai svarbios. Kas būtų, jei Senamiesčio gyventojai va taip aršiai konfliktuotų su verslininkais? Draustų, piktybiškai kenktų. Būtų tragedija, Senamiestis mirtų greita mirtimi. Jei tau trukdo Senamiestis, negyvenk ten, tiesiog, laisvas rinktis. Bet neterorizuok, nešantažuok, nesmauk kitų, nes niekas čia nekaltas, tik tu pats.

Komentuojantys neteisūs vertindami per savo asmeninės kišenės prizmę, kad štai, koks menamai prašmatnus baltarusių butas, ir nevalia jų gyvenimo kokybės bloginti. Iš visų objektų būtent jų buvo pigiausias, prasčiausioje vietoje, šalia komercinių patalpų, kurių paskirtis aiški - komercinės! Ir ten gali kurtis kas tik nori ir gali, tai visai ne jų, gyventojų, reikalas. Todėl brokerė nors ir tiesmuka, pasakė tiesiai šviesiai, ji teisi, o ką ji apgavo? Kaip bando pripaišyti brokerės kritikai. O gi nieko. Nuomininko tuo periodu nebuvo, jokio, plikas faktas, o kas ten galėjo menamai įsikurti, tai vėl gi, brokerė ne Kašpirovskis ekstrasensė, ji žmogus, brokerė, kuriai rūpi parduoti, tai gi, vaizdas aiškus.

Yra Senamiestyje ramesnių vietų, kur nėra tokio šurmulio ir traukos objektų, tikrai yra, bet yra tokios top gatvės, skverai, aikštės, kuriose ramybės niekada nerasi ir net nesistenk ieškoti. Arba negyvenk ten, arba išmok gyventi, prisitaikyk ir atrask privalumų, nes pačiam gi smagu vaikštinėti po Senamiestį su “pižama”, kad viskas būtų šalia: kepyklėlė, restoranai, daug daug restoranų, kavinės, daug daug kavinių, barai, naktiniai klubai, parduotuvės, bažnyčios su gaudžiančiais varpais. Na bet tik ne mano kieme, tiesa? :) Kitų. Lai kiti derinasi, o aš einu skundą žiniasklaidai parašysiu, nes man trukdo. Ir trukdys! Čia net nesvarbu kas, ar Dublis, ar kitas restoranas, jų bus daugybė. Ir ką, visus šantažuos, su visais kovos, nes patys pasirinko gyvenamąją vietą šalia komercinių (!!) patalpų? Užuojauta visiems, nes taikos čia nebus, nes naujakuriai nesuprato kur apsigyveno, kad Vilniaus Senamiestis yra toks koks yra. Ir aš pvz. nenorėčiau, kad jis būtų kitoks.

Rodyk draugams

klasika

Interjero pavyzdys. Kuomet akivaizdžiai nusižiūrėti interjero elementai iš populiarių pasaulinių interjero portalų ar žurnalų. Bet kas iš to? O gi rezultatas toks tipiškas vietiškas, būdingas to regiono skoniui.

Kad ir kiek bandytų kopijuoti vakarų interjero dizainerius, kad ir kiek dėtų pastangų, akylumo, na vis tiek, vis tiek rezultate gaunasi klasika tipiška rusiškai. To nepastebėti neįmanoma, rezultatas vienas ir tas pats, bandymas kopijuoti, o po to vis tiek viskas nenumaldomai suslavėja ir apsikrauna visokiom nereikalingom detalėm, pacackėm, keistų spalvinių derinių bei dar keistesnių plytelių dėlionėm, kičas ir kokofonija. Skirtingų stilių kambariai, daiktų kratiniai ir pan..

Ta pati, analogiška situacija su mūsų interjero dizainerių galutiniu rezultatu. Retai kada pavyksta nukopijuoti nuo užsienio sėkmingų interjero pavyzdžių, nors plika akimi matyti, kad pastangos buvo ir noras buvo begalinis, bet vis tiek, kiek besisuktų, vis tiek pavyksta lietuviškas veik šabloninis dizainas. Vienas nuo kito dizaineriai uoliai kopijuoja detales, baldų apstatymus ar derinius. Kai pamatau tuos “tris apvalius staliukus” svetainėse iš tos pačios parduotuvės n-tąjame interjere, tai net alergija nuo jų. Na nejau tokia skurdi fantazija, kad tik tie staliukai pas visus galvoje? Ir kt. trafaretiniai stebuklai.

P.S. titulinė foto iš kito interjero pavyzdžio.

Rodyk draugams

saltiniu namai

Jau senokai noriu parašyti apie vieną NT projektą Vilniaus centre, apie save labai aukštai pozicionuojančio, naujojo daugiabučių kvartaliuko “Šaltinių namai” užmojus ir akibrokštus. Kažkada šiuo projektu itin domėjausi ir uoliai sekiau visas peripetijas nuo pat pradžios, kai prasidėjo buvusios tarybinės gamyklos “Komunaras” griovimo darbai. Toje vietoje, ant kalvos, kur atsiveria širdį ir akis glostanti Vilniaus Senamiesčio panorama, kur Trys kryžiai sveikinasi nuo ryto iki sutemų, o bažnyčių stogai bei varpų skambėjimas virpina iki pat gelmių, ten buvo pradėtos visą Naujamiesčio kvartalą keičiančios statybos.

Mes norėjome ten pirkti butą arba kotedžą, nes kvartalą sudaro daugiabučių žiedas, kurio dalis yra kotedžų rinkinukas. Tai gi, mano namų darbas buvo išsiaiškinti viską. Ir kuomet prasidėjo atvirų durų dienos su agentu, kuris maloniai aprodė pastatytus namus, džiugiai bei noriai neršėm po šviežiai dalinai įrengtus butus, kotedžus, entuziastingai ieškojome savojo svajonių objekto.

Nusivylimas buvo dėl to, kad o ką mes laimime ir kur išlošiame, pirkdami NT šiame kvartale? Tik skaičiai. Mes dabar gyvename prieškariniame name, kur butų lubų aukštis virš 4 m, o sienu storis 70 cm (!), 1996 m. buvo atlikta kapitalinė renovacija ir pakeisti visi vamzdynai, daug visko padaryta. Taip, lifto nėra, bet butas ne paskutiniame aukšte, laiptinėje 12 butų, tad pakankamai saikinga kaimynystė, ir dar labai tyki, ramūs kaimynai. Namas geras ir gyventi šilta, visą žiemą ir šildymo sezoną vaikštome basom kojom ir su trumpom rankovėm.

O čia buvo viskas šiuolaikiška, tik štai sienų storis “šiuolaikinis”, plonos tos sienos, statybos kokybė diskutuotina, kaina didelė ir atitinkama kaip prestižinio NT segmentui, bet turinys tuomet buvo nevertas tokio dėmesio, kvartalo šulinio forma reiškė, kad bet koks triukšmas bus labai girdimas, v.ž. nusivylėme ir atšoko fantazija. Kotedžai. Kotedžai galbūt būtų ir nieko, bet… Iš vienos pusės tankus medelynas, tai reiškia, kad nei vaizdo, vien pavėsis ir jokios saulės, iš kitos pusės - į kiemą neišeisi, mėsų ten nekepsi ir apskritai ten taip laisvai, kaip tikiesi gyvendamas a la nuosavame name, to tikrai nebus, nes aplink vien kaimynai, ir jų daug. Visos akis į tave. Tokio dėmesio tikrai nesinori, tad jokio privatumo, net nesvajok. O kaina taip pat nemaža. O kur dar nepaskelbto (dabar jau paskelbto :D ) gretimo sklypo užstatymai, tai gi, tie, kurie pirko butus iš tos pusės, kur dabar bus naujas naujausias kvartalas, o pirko su vaizdais į tobulą Vilnių, tų vaizdų nebematys. Na, mes tai numatėme, kad taip bus tame krašte, tai į tą pusę net nežiūrėjome. Tai gi, fantazija atšoko ir nusiraminome, kad šie “Šaltinių namai” ne mums.

Apie kiaulę. Noriu parodyti jums kvartalo projektą. Kvartalas pozicionuojamas nuo 2006 m.. Aktyvesni pardavimai apie 2008 m. (jei neklystu).

saltiniu namai

saltiniu namai

Pirminiame pastatytame kvartalo variante, kol su trenksmu ir džiaugsmu buvo pardavinėjami butai bei kotedžai, šitos vidinės dalies “5 aukštų su mansarda”, kurią puikiausiai matote, nebuvo nei kvapo :D Čia ta, kur per vidurį H “tiltelis”. Nes o kas gi būtų pirkęs prabangius butus Aguonų g. ar Šaltinių g. į vidinį kiemą, kur atsivėrė aukščiau apdainuoti vaizdai? Niekas. Tiksliau būtų, bet tik ne už tokią kainą :D Ir ypač to namo buto pirkėjai, kurių namas 5 aukštų, bet gi be mansardos.

Naujausias namas viduje pastatytas po veik 10 m. pertraukos, t.y. pabaigtuvės dabar, 2016 m..

Tai gi, tie ankstesni pirkėjai buvo savotiškai išdurti kaip maži vaikai, čia tie, kurie į planus nežiūrėjo arba ne ten žiūrėjo. Kuomet buvo pirminis “Šaltinių namai” namų išdėstymo planas, viskas buvo gražiai tvarkingai parodyta, ir kuomet tuos namus statė vieną po kito, šioje vietoje, kur skersai pastatė (dabar jau pastatė ir daugumą butų pardavė) namą, buvo paliktas tarpas tarp namų su mintimi, kad ten bus namas, ne, projekte jis buvo, bet kai ateini rinktis buto, o jo ten nėra nei kvapo, kas neįdėmiai analizavo kvartalo projektą, to tikrai neįvertino, ypač atstumų ir būsimo vaizdo. Paskutinį kvartalo namą pastatė tik dabar, ir užstatė visą vaizdą pirmąjam namui nuo Aguonų g..

Dabar įsivaizduokite, kokia bus (ir jau yra) gyvenimo kokybė už prabangaus NT segmento kainą. Tie, kurie atsidūrė vidiniame šulinyje, jis dar labiau susitraukė, dabar tas šulinys dar tankesnis ir triukšmo tikimybė dar didesnė, ne duok D koks muzikalus ar triukšmingus baliukus mėgstantys, kaimynas žiūri į kaimyno langus, o tie, kuriems užstojo naujojo namo sienos, gyvens amžiname šešėlyje, apie kurį net nesapnavo. O kotedžo gyventojams vietoje atokesnės kaimynystės atiteko itin intymi, “5 aukštų su mansarda”. Įsivaizduokite, kad jūsų kotedžo gyvenimas tapo realybės šou iš dar gerokai artimesnio daugiabučio, kuris taip arti, lyg siaubo filme, galima skalbinių virvę ištiesti tarp sienų ir džiaustyti palutes. Relaks relaks.

Ir dar toks momentas. Toje vietoje, kur plane matomi K2 ir K6 namai, tarpas toks, jis labai gerai matomas, lyg galimybė praeiti ir daugiau gryno oro, tai jis jau seniausiai užpildytas “nematomu” namu, kuris jau stovi net labai matomas, ir butai ten jau parduoti :D Kampe. Ar jūs matote pirminiame projekte? Ne. Nes jis tik dabar atsirado, tiesiog. Baigtas statyti 2015 m. pabaigoje.

Ar tie senbuviai planavo būtent tokią gyvenimo kokybę pirkdami NT “Šaltinių namai”?

Rodyk draugams

Šiek tiek pastebėjimų apie parduodamą prezentuojamą butą. “Natalijos Bunkės butas iš arti: pamatyk, o jei nori ir įsigyk”

Žiūrinėju buto nuotraukas ir nesuprantu, kur tie veik 84 kvadratai. Kas apskritai visuomet nemaloniai nuteikia naujos ar apynaujės statybos butuose, kad nėra nei praktinių, nei funkcionalių sprendimų, nei apskritai gyvenimo patogumui suprojektuotų dalykų, kaip kad ir čia matyti.

Nėra nei virtuvės (net normalus stalas čia netilpo, nes nėra kur), nei tamsaus kambariuko visokiems ūkiniams dalykams, nėra net normalaus prieškambario, kur galėtų patogiai nusirengti šeima, o kur dar pasidėti sezoninę avalynę ir drabužius, vonios patalpa mažulytė, tik tik apsisukimui. Du kambariukai kaip kišenės. Galima vardinti ir vardinti. Kur tie kvadratai? Mistika.

Todėl ta nauja statyba, kurią pateikia kaip didžiausią privalumą, yra diskutuotinas dalykas, reikia ieškoti patogumo ir funkcionalumo kasdieniniame gyvenime, nes tokiame bute, kaip kad šis reklamuojamas - parduodamas, galėčiau gyventi tik aš viena, šiek tiek pakeitusi baldų apstatymą, tiksliau pakeisčiau baldus, padariusi širmą nuo svetainės ir pasidėliojusi normalesnį prieškambarį, “vaiko kambariuką” padaryčiau normalia drabužine su vieta “skladukui”.

Ir negaliu nepalyginti tėvų 67 kv.m buto, 1984 m. statyba miegamajame Vilniaus rajone iš serijos Pašilaičiai/Justiniškės/Fabijoniškės, veik standartinis 3 k. butas. Koks išplanavimas? Žiauriai nemadingas ir šiais laikais netrendas pagal visus vystytojus, bet iš dainos žodžių neišmesi, tad vardinu: trys skirtingo dydžio izoliuoti kambariai, bet ne kišenės, atskira normali virtuvė, tikrai ne kišenė (kaip kad chruščioviniuose butuose), normalus prieškambaris, atskirai wc ir atskira vonios patalpa, du (!!) tamsūs kambariukai, kuriuose telpa “pusė gyvenimo” ir telpa viskas nuo apačios iki viršaus, du normalūs balkonai, geras rūsys, kur taip pat telpa visos atsargos žiemai ir kt..

Tokių butų kainos ženkliai mažesnės, bet gyventi juose žymiai patogiau, net ne vienam ar dviem, o visai keturių asmenų šeimai, ir net rasi vietos svečiams apnakvydintii. Todėl tokie butai parduodami greitai ir kai karštos bandelės, jiems nereikia reklamos TV, žurnaluose “Žmonės”/”Stilius”/”Moteris” ir kt. bei Delfis ar Lrytas.lt :D , nes šiais laikais jau “nebegroja” pigesnis šildymas naujos statybos butuose, už tą kainos skirtumą galima tiek mokėti už brangesnį šildymą, kad dar ir anūkams liks.

Rodyk draugams