BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

loftas

loftas

Parduoda naujus tipo loftus, dabar nesiplėsiu, daug rašiau. Mini bikini variantas, kaip matote, jokių pertvarų nėra, planuoki ir dėlioki kaip nori, tipo. Plotai įvairiausi, bet dominuoja ultra mini. Suprantama, kai nėra savo kampo, tai tiks ir toks, laikinam gyvenimo periodui, bet…

Užmušk banano žieve, bet tokioje gausoje durų, su tuo ilgu ilgu koridoriumi, matau kažkokį bendrabučio tipo būstą. Ir akyse stovi tie nutriušę tarybinių laikų palikimo bendrabučiai, kur viskas padrožta, o gyvenimas vyksta koridoriuose, nes vaikams kažkur gi reikia žaisti… O vyrai greit randa bendrą kalbą prie butelio. Žinoma, visko būna, kiti gyventojai nekalti, kad tampa tokių kaimynų įkaitais.

Gal čia taip nebus, na kokius pirmuosius 5 metus, o po to kaip D duos. Bet nuojauta kažkokia, kad tikriausiai bus taip kaip ir kituose bendrabučiuose su spalvinga reputacija. Nes kai tokia gausa - koncentracija gyventojų viename aukšte, kiekvienas su sava istorija, gyvenimo būdu ir skirtinga sudėtimi, o tokių su gausia kaimynyste ten 4 gyvenamieji aukštai, tai visko bus. O kur dar augintiniai. Daug augintinių. :D :D :D

O dar… Juk loftus renkasi ir tie, kam labiau artimas draiviškas gyvenimas, laisvė ir be gliuteno. Kažkaip nesitiki, kad bus idiliška ramybė, na kaip ten, kur laiptinėje koks 90% pensininkų. Oi, visko bus. :/ :O

Rodyk draugams

palėpė

“Šis interjeras – tarsi įrodymas, kad bet kokią erdvę galima paversti gyvenama, net nedarant didelių pertvarkų.”

Šis interjeras - puikus įrodymas, kad tokioje erdvėje nereikia gyventi. Bet šį kartą ne apie šį interjerą, o apie palėpes ir mansardas, apskritai.

Aš niekada nesupratau to išskirtinio žavėjimosi palėpėmis, mansardomis. Ypač tais atvejais, kai butas tik ten ir yra, toje erdvėje. Arba namas “vieno aukšto su mansarda”. Visi tokie variantai yra išbraukti iš mano akiračio, jei reikėtų keisti gyvenamąją vietą, ieškoti naujo buto ar namo, o aš ieškojau ir gyvenau tuo n metų, kol nepasistatėme savo, žinoma, “be mansardos”. Visi tie namai su mansardom ar gyvenimas mansardose, kur NT vystytojai įsigudrina pardavinėti be proto brangiai butus Senamiestyje, kurie įrengti mansardose, lyg tai būtų kažkoks prestižas ar privalumas.

Aš suprantu tą situaciją, kai nėra išeities, kai butas paveldėtas, dovanotas, pirktas tik dėl to, kad kaina dėl tų kreivų lubų gerokai sumažinta, nors, reikia pripažinti, kad ne visuomet ta kaina dėl to mažinama, nes ne visi įvertina, kad palėpė ar mansarda yra kažkoks ypatingas trūkumas. Kitiems gi privalumas. Kažkokie kliedesiai apie jaukumą, romantiką. Kokia dar romantika kreivų lubų ‘karalystėje”? Kur ne ten žengi - guzas pakaušin, tad tenka vaikščioti susilenkus ir susimetus į kuprą. Žemos lubos, ypatingai žemos. Tie periodiniai paaukštėjimai bent kažkiek reabilituoja, bet tai širdies dūžių šokinėjimas, ne tolygus tas gyvenimas ir be ramybės. Nekenčiu žemų lubų, man tai toks baisus sovietmečio reliktas, kai patenku į chruščiovkes, tai panika jama, tas suspaustų lubų efektas. Užjaučiu kam tenka ten nuolat gyventi.

Kai gyvenamieji kvadratai geroookai kitokie nei faktiniai, į tai taip pat reikia atsižvelgti mokant už tuos kvadratus, juk kiekvienas metras reikšmingas. Čia kaip su loftais, kas žino mano nemeilę loftams, patikslinu, loftams, kurie įkurti buvusiose tarybinėse sunkiosios pramonės gamyklose, tas jau skaitė ne vieną pastebėjimą apie juos. Tai gi, loftų faktinė kvadratūra iniciatyvių spekuliantų iškreipiama, kai padaroma “lakta”, tiksliau antresolė ir sukuriamas nepilnavertis antras aukštas, dirbtinis plotas, ir po to jau pardavinėja kaip neva tai kvadratus ir kaina atitinkamai didesnė. Bet dokumentuose to nėra, nes dokumentuose galima rašyti tik tai kas realiai yra. Kvadratai turi būti pilnaverčiai, už ką mokami pinigai. Negali būti taip, kad sumokėjai už tai, kuo negalėsi pasinaudoti ar oficialiuose popieriuose tai niekaip nebus fiksuojama.

Bet tęsiu apie palėpes ir mansardas. Su kokia mansarda susitaikyčiau? Su tokia, čia maksimumas, kas gali kreivintis toje patalpoje.

mansarda

Kai nestandartiniai baldai ir visokie bandymai išieškoti. Kai langai žiūri tik į dangų ir labai pasiseks, jei nors vienas žiūrės reikiama kryptimi ir nors kažką gražaus pro jį pamatysi. Kai reikia statyti lovą taip, kad galvūgalis atsidurtų po tuo pažemėjimu, nes gi nestatys atvirkščiai, dažniausiai tai nestato, visos lovos sukištos po lubom. Man teko Panevėžyje nakvoti tame bene vieninteliame geriausiame viešbutyje “Romantic”, tai kaip tik tokia situacija buvo su lova, negalėjau užmigti nuo tų žemyn nuvažiavusių lubų. Dar kažkada labai seniai buvo nuomotas butas Nidoje, palėpėje, nors butas didelis, bet kas iš to, kažkoks košmaras, o ne gyvenimas, tiesiog tuo metu kito didesnio laisvo varianto nebuvo, tad ką gavome, tuo ir džiaugėmės. Saulėtą dieną palėpes tiek prikaitina saulė, kad ten oro trūksta, jausmas lyg orkaitėje, tad būtinai reikalingas papildomas vėdinimas. Jei gausus sniegas, tai tie langai apsnigti. Kas valys? Jei langų mažokai, tai apšvietimas prastas, tamsu kaip skylėje.

Nematau nei vieno palėpės privalumo, kodėl būtent palėpėse žmonės turėtų gyventi. Net žiūrint filmus, palėpėse žmonės sandėliuoja daiktus, kurių jiems tikriausiai niekada neprireiks, bet nedaro iš jų uogą, neinvestuoja ir nekeičia paskirties. Beje, juk jas palyginti visai neseniai pradėjo daryti gyvenamosiomis, nors iki tol puikiausiai vertėsi be jų. Nes anksčiau žmonės gyveno kitaip, nereikėjo kurtis palėpėse.

Gyvenimas balandinėje ir tiek žinių.

Rodyk draugams

mindaugas

Ne, tik paskaitykite, koks skambesys, kokia nereali idėja apšvietė vienus NT “vystytojus”. “Karaliaus Mindaugo apartamentai”.

Norėjau parašyti “be komentarų”, bet parašysiu, trumpai. Karalius Mindaugas tikriausiai vartosi ten kaip… Kai pamačiau šitą eilinę nesąmonę, na čia jau viršūnė. T.y. kai kažkoks naujas projektas būtinai įvardinamas kokiu nors pompastiniu pavadinimu, tos dominijos, vilos, bajorai, deimantai ir kt. lėkštybės ir toks kičų kičas, taip nuvalkiojant ir nupiginant, tai toks kaimų kaimas kryžkelėje, bet toks be jokio santūrumo ir kuklumo. Štai, be skrupulų, va taip, tiesiog, kažkokio “apie nieką” pastato “vystytojai” Kaune imasi sau garbės ir didybės pavadinti savo kuklų projektėlį “Karaliaus Mindaugo” vardu. Ir neturi gėdos, absoliučiai, net domeną išsipirko vien tam projektėliui. Žagres iš kišenių išsitraukite prieš kėsindamiesi į tokius skambius pavadinimus. Kas daugiau, skambiau?

Rodyk draugams

grigaitis

Spalvingojo Ž. Grigaičio namai jau n kartų pristatyti “visuomenei” ir tiek pat kartų anie daugelio nepaliko abejingų. Ir komentarų gausa, ir atitinkama jų nuotaika, diagnozės bei reakcija, mano taip pat būdavo visokia, ir aš skaitydama choru ten žvengiu balsu, kartais, nes taiklūs. Bet šiandien noriu kažkodėl gal palaikyti ar apginti Ž. Grigaitį.

Na nežinau, tose nuotraukose įžvelgiau juodą depresiją, liūdesį, begalinę vienatvę ir suicidines nuotaikas apskritai. Žmogus susikūrė savo pasaulį tuose keliuose kvadratuose palėpėje, kuri tikriausiai karštą dieną pavirsta į orkaitę, tad užsispyrimas sutraukti tą nenaudojamų daiktų gausą, kantriai pildyti visas kertes yra neeilinis.

Suprantama, kiekvienas savo idealių namų viziją bei jaukumo lizdą regi skirtingai, ir jei jam ten saugu, gera, jauku, gyvenama (!), tai jo pasirinkimas. Kita vertus, kažkaip pagalvojau, o jei vieną gražią dieną nebeliktų ryškiojo Ž. Grigaičio? Apsaugok D jį, žinoma, bet tiesiog tokia mintis. Tikiu, kad daugelis jo pasigestų, su nuoširdžiu ir tikru liūdesiu. Nes o kas daugiau jei ne jis? Jis savotiškas unikumas mūsų nedidelėje bendruomenėje, kito tokio nėra. SAVAS. Tad kažkaip taip… Patinka jis man tuo savo glamūriniu blic pafosu ir patinka tuo, kad yra toks koks yra, nepaisant nieko, nekeičia krypties. Vienintelis ir nepakartojamas, made in Lithuania. Ir lai jo ryškiaspalvis gyvenimas toliau džiugina stebėtojus bei aršius kritikus.

Rodyk draugams

Vilnius

“Garsaus virtuvės šefo ir kaimynų kova: ėmėsi grasinimų”

Arogantiškos, neteisios, bet ir teisios visos trys pusės. Bet šioje audroje ginu visas puses, nes žmogiškasis faktorius bei supratimas turi būti, ginu brokerę, nors ją ten tarkuoja iš visų pusių (ir iš dalies tikrai yra už ką, na bet o ką padarysi, kad ne visi moka diplomatiškai pasisakyti, kaip ir aš kartais), bet mažiausiai ginu tą šeimyną, kuri, deja, šioje istorijoje yra silpniausia grandis.

Pirkti butą Vilniaus Senamiestyje ir tikėtis oazės bei gaivos ar ramybės gali tik beprotis. Na apsižvalgyk, adekvačiai, kas aplink ir kokia perspektyva. Privalai prisitaikyti prie visko ir tik taip, kitaip nebus, nes aplink daugybė verslininkų, kaimynų, su savais poreikiais. Ir gyvenimas Senamiestyje turi virti, turi turėti jaukias kavines, terasas, daugybę terasų :D , parduotuves, salonus, t.y. būti traukos objektu. Nes kiekvienas kampas, užkampis, kiekviena gatvelė yra ne tik vietiniam, bet ir turizmui! Lietuva ir Vilnius vis dar turistų traukos objektai, ir iš turizmo pajamos labai svarbios. Kas būtų, jei Senamiesčio gyventojai va taip aršiai konfliktuotų su verslininkais? Draustų, piktybiškai kenktų. Būtų tragedija, Senamiestis mirtų greita mirtimi. Jei tau trukdo Senamiestis, negyvenk ten, tiesiog, laisvas rinktis. Bet neterorizuok, nešantažuok, nesmauk kitų, nes niekas čia nekaltas, tik tu pats.

Komentuojantys neteisūs vertindami per savo asmeninės kišenės prizmę, kad štai, koks menamai prašmatnus baltarusių butas, ir nevalia jų gyvenimo kokybės bloginti. Iš visų objektų būtent jų buvo pigiausias, prasčiausioje vietoje, šalia komercinių patalpų, kurių paskirtis aiški - komercinės! Ir ten gali kurtis kas tik nori ir gali, tai visai ne jų, gyventojų, reikalas. Todėl brokerė nors ir tiesmuka, pasakė tiesiai šviesiai, ji teisi, o ką ji apgavo? Kaip bando pripaišyti brokerės kritikai. O gi nieko. Nuomininko tuo periodu nebuvo, jokio, plikas faktas, o kas ten galėjo menamai įsikurti, tai vėl gi, brokerė ne Kašpirovskis ekstrasensė, ji žmogus, brokerė, kuriai rūpi parduoti, tai gi, vaizdas aiškus.

Yra Senamiestyje ramesnių vietų, kur nėra tokio šurmulio ir traukos objektų, tikrai yra, bet yra tokios top gatvės, skverai, aikštės, kuriose ramybės niekada nerasi ir net nesistenk ieškoti. Arba negyvenk ten, arba išmok gyventi, prisitaikyk ir atrask privalumų, nes pačiam gi smagu vaikštinėti po Senamiestį su “pižama”, kad viskas būtų šalia: kepyklėlė, restoranai, daug daug restoranų, kavinės, daug daug kavinių, barai, naktiniai klubai, parduotuvės, bažnyčios su gaudžiančiais varpais. Na bet tik ne mano kieme, tiesa? :) Kitų. Lai kiti derinasi, o aš einu skundą žiniasklaidai parašysiu, nes man trukdo. Ir trukdys! Čia net nesvarbu kas, ar Dublis, ar kitas restoranas, jų bus daugybė. Ir ką, visus šantažuos, su visais kovos, nes patys pasirinko gyvenamąją vietą šalia komercinių (!!) patalpų? Užuojauta visiems, nes taikos čia nebus, nes naujakuriai nesuprato kur apsigyveno, kad Vilniaus Senamiestis yra toks koks yra. Ir aš pvz. nenorėčiau, kad jis būtų kitoks.

Rodyk draugams

klasika

Interjero pavyzdys. Kuomet akivaizdžiai nusižiūrėti interjero elementai iš populiarių pasaulinių interjero portalų ar žurnalų. Bet kas iš to? O gi rezultatas toks tipiškas vietiškas, būdingas to regiono skoniui.

Kad ir kiek bandytų kopijuoti vakarų interjero dizainerius, kad ir kiek dėtų pastangų, akylumo, na vis tiek, vis tiek rezultate gaunasi klasika tipiška rusiškai. To nepastebėti neįmanoma, rezultatas vienas ir tas pats, bandymas kopijuoti, o po to vis tiek viskas nenumaldomai suslavėja ir apsikrauna visokiom nereikalingom detalėm, pacackėm, keistų spalvinių derinių bei dar keistesnių plytelių dėlionėm, kičas ir kokofonija. Skirtingų stilių kambariai, daiktų kratiniai ir pan..

Ta pati, analogiška situacija su mūsų interjero dizainerių galutiniu rezultatu. Retai kada pavyksta nukopijuoti nuo užsienio sėkmingų interjero pavyzdžių, nors plika akimi matyti, kad pastangos buvo ir noras buvo begalinis, bet vis tiek, kiek besisuktų, vis tiek pavyksta lietuviškas veik šabloninis dizainas. Vienas nuo kito dizaineriai uoliai kopijuoja detales, baldų apstatymus ar derinius. Kai pamatau tuos “tris apvalius staliukus” svetainėse iš tos pačios parduotuvės n-tąjame interjere, tai net alergija nuo jų. Na nejau tokia skurdi fantazija, kad tik tie staliukai pas visus galvoje? Ir kt. trafaretiniai stebuklai.

P.S. titulinė foto iš kito interjero pavyzdžio.

Rodyk draugams