BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jau tiek kartų skaitėte visokius pastebėjimus apie dizainerės Kristinos Grybaitės darbus, kad šį kartą noriu atrasti šiame, ir vėl, žinoma, pompastiniame interjere tai, kas man patiko. T.y. šį kartą nekritikuosiu, o pagirsiu.

Kadangi niekada nesupratau tos mados tapetuoti vieną miegamojo sieną, man visad tas sprendimas atrodė nykiai, na toks vargo vakarienės variantas, kai nupirktas vienas rulonas ir tik tiek užteko. Bet juk tai netiesa, ne visada toks tapetavimas buvo pasirinktas vien taupymo sumetimais, rinkosi, nes “visi taip daro”. O be reikalo. Pvz. mes taip nedarėme, visur kur buvo numatyti tapetai, ten ir tapetavome visas sienas. Tiesa, dabar kad nesumeluočiau, tai yra viena tokia siena, bet čia pirtyje dizaino elementas ir ne dėl taupymo, o dėl grožio ir dėl to, kad visas sienas tapetuoti būtų buvę be ryšio. Na tai čia mini reabilitacija, bet sakyčiau išimtis, o ne tendencijos aukos. Todėl visi tie, kurie šiais laikais tapetuoja visas kambario sienas yra mano subjektyvia nuomone labai pagirtini. Giriu šeimininkus, kurie patys išsirinko tuos tapetus, ištapetavo visas sienas ir tapetai išties įdomūs, tokių pas mus nelabai ir rasi. Tapetų grožis/negrožis čia jau skonio reikalas, bet tai, kad jie spalviškai įdomūs, tai man patiko. Galbūt miegamajame per intensyvūs, bet gi žadėjau girti.

Dar patiko, kad yra sienų spalvos, kad skirtingi atspalviai, kad nepabijota sodresnių tonų, o ne lengvų atodūsių. Drąsu ir gerai. Ypač patiko prieškambario ar koridoriaus sodri alyvuogių, klasiška spalva. Ir dar tas tapymas sakyčiau visai kokybiškas, lai yra to kičo, bet kokybiškas kičas. Ir dėl to, kad sužaista su dviem sienom, sutikite, vis dėlto originalu ir gera mintis.

Patiko virtuvėje viryklės ir garų ištraukėjo vieta, kad ten paslėpta. Net jei kunkuliuos puodai ar užsiliks kokia neaiški keptuvė, tai niekas to nematys, o svetainėje ir valgomąjame bus visuomet tvarkingas vaizdas. Stalviršis taip pat praktiškas.

Patiko miegamojo spintos sprendimas nišoje, kad padarytas projektas tai vietai ir atitinkama praktinė forma. Toks pats sprendimas, tik mažesnis įrengtas ir koridoriuje - svetainės dalyje.

Labiausiai patiko ir buvo netikėta, kad šeimininkai nepabijojo svetainėje top vietoje pasikabinti išties ekstravagantiškų paveikslų, kurių autorius Aurimas Eidukaitis. Man labai patinka jo specifiniai darbai, ne visi, bet yra tokių, kur visai mano. Ateity manau kokį tikrai imsiu.

Rodyk draugams

Nors nesu ypatinga skandinaviško stiliaus gerbėja, dėl to specifinio lietuviško - skandinaviško, bet po truputį jis reabilituojasi, kai padaro va tokius, gal nuotraukose kiek sterilokas dėl fotosesijos ir nukištų daiktų, buities detalių, bet su laiku apsitrins :)

Man čia labai daug kas patiko. Šviesus, neperkrautas, normalus būstas. Galiu dvejoti dėl virtuvės spintelių rankenėlių, nes netikiu, kad patogu su jomis kasdieninėje rutinoje, kažkada skaičiau diskusijose apie berods panašias, kad moterims nagų laužymo įrankis, lyg ir šias taršėme. Bet visa kita visai miela.

Patiko vonios patalpa, neerzinančios plytelės bei derinys, patiko suoliukas dušinėje, kas mūsuose kažkodėl retas daiktas, o be reikalo, nes patogi higiena ir pasauliniuose interjeruose itin dažnas dušo priedas. Tik nematau kabliukų - rankenėlių rankšluosčiams, gal dar nespėjo visų prisukti, nes kopėčios dar ne viskas, kaip ir nematau gyvatuko džiovinimui, bet gal nepratę. Nelabai suprantu, kur telpa visas namų ūkis, matyt neparodė visų “sandėliukų”, nes kažkur gi padėjo skalbyklę ir pan..

Kas dar nepatogu, sbj vertinant, tai vaiko kėdė ir staliukai prie lovos, kiek per maži ir nepraktiški, na bet jei žmonės neapsikrauna kokiom knygom, visokiais “daiktais”, tai gal ir gerai. Dar trūksta kilimuko prie lovos, nes patinka basom lipant iš lovos užlipti ant kilimuko :D

Rodyk draugams

lubos

Neblogas interjeras, bet “ne” tamsioms luboms žemose patalpose ir “ne” prieškambariui svetainėje.

Jau užtenka virtuvių svetainėse, tai čia kažkokia naujovė, dar ir prieškambaris. Spalvotos lubos yra retas reiškinys mūsų šalyje, kur dominuoja baltos, bet mūsų bute jos visos spalvotos, nes ten aukštis apie 4 metrus, kas yra svarbus faktorius, kad būtų vizualiai gražu, labai reikia to aukščio. Na o ir spalvos neturi būti tamsesnės už sienas arba spalviškumas turi derėti, tai lubos dažomos tokia pat spalva kaip ir sienos, na o jei pasirenkamas kontrastas, jis vis tiek turi būti šviesesnis bent šiek tiek arba visu pustoniu, jei iš tos pačios spalviškosios paletės. Be to, vienas efektas paletėje, kitas ant sienos, o dar kitas ant lubų, todėl kad galutinis rezultatas priklauso nuo šviesos kritimo. Kažkodėl manau, kad jie taip ir galvojo - bus šviesiau, o rezultate gavosi tai ką matome. O dar tas didžiulis kontrastas su šviesiomis sienomis.

Šio dizaino tamsių lubų efektas - dangtis, kuris slegia savo sunkumu. Spalva labai graži, išties, tokia gili ir solidi, akivaizdu, kad dizainerė ja mėgaujasi. Tačiau ne luboms, ir net jei luboms, tai tik ne čia, kur patalpoms aukščio pagailėta.

Išstumtas prieškambaris į svetainę, tas veidrodis - ne. Sukuria persirengimo patalpos efektą, kur vyksta laikinas veiksmas, ir išeini iš ten, juk mes negyvename persirengimo patalpose prie baseino ar sporto salės, tiesa? Tai šis variantas su spinta įdomus, gilios lentynos. Bet jei būtų kaip sakoma “mano valia”, tai atskirčiau tuos skirtingos paskirties dalykus. Spintą ir visą prieškambario “ansamblį” stumčiau ten, kur jo vieta, prie lauko durų. Svetainėje tokių baldų neturi būti. Arba spintą su lentynomis palikčiau ten kur yra, o tą priedą su veidrodžiu iškelčiau į prieškambarį, kur jiems ir vieta.

Rodyk draugams

Kol vieni renčia namus ir namų kvartalus, kiti kepa daugiabučius, nestabdo ir kiti - kotedžus, dar kiti blokuotus inkilus, atmosfera NT rinkoje toliau kaista, nes tie straipsniai apie ketvirtadalį emigravusios Lietuvos (o realiau matyt trečdalis) optimizmo neprideda. O dar A. Užkalnis pagaliau “paskutinis oro uoste išjunk šviesą” prisiminė, kad kainos neadekvačios, nors apie tai kalbėjo ir kalba visi likę Lietuvoje dar nuo euro Šalčiūtės kurso, bet jis visus kvailino ir aiškino, kad patys “runkeliokai” kalti, kad neįperka steiko ar nesilanko prašmatniose vietose, kuriose neretai nesilanko ir tie, kurie gali ten lankytis, bet nenori. Aš dar stebiuosi, kaip niekas tiek akių nedraskė dėl grožio paslaugų, apie kurių neadekvačias kainas rašau berods nuo praėjusios krizės laikų, kaip lanksto jas kas netingi ir visai apsimoka apsilankyti ten, kur kainos adekvačios ir proto ribose.

Tai kai skaitau dar vieną jau eilinį eilinio “vystytojo” reklaminį tekstą su nuotaikėle viršuje “jaučiasi fantastiškai”, kaip anas “pasitinka pavasarį! Butų kainos nuo 2200 €/m². Visiems butams pritaikytos net 10 000 € nuolaidos! Požeminėms ir antžeminėms automobilių stovėjimo vietoms bei sandėliukams taikoma 30 % NUOLAIDA. Bet kurį balandžio mėn. savaitgalį nuo 11:00-13:00 val. kviečiame apsilankyti ATVIRŲ DURŲ dienose! Būtina išankstinė registracija.”

Kai pagalvoju, kad senos statybos daugiabučiuose ir centro ar Senamiesčio butuose sandėliukai visais laikais buvo savaime suprantamas priedas, nieko papildomai nekainavęs, tai manau sulauksime ir šiais laikais nemokamų sandėliukų ir dar stovėjimo vietų kaip bonuso priedo, nes vystytojai jei galėtų, tai parduotų ir stulpą, prie kurio rišamas šuo ar dviratis. Bet realiai toji 10 000 € nuolaida yra toks myzeris. Ne, nesakau, kita vertus tai pajudėjo tos kainos neišlaikę konkurencinės įtampos, jau gerai, palauksime domino efekto. Bet tas “jaučiasi fantastiškai”, tai… na na, norėčiau pamatyti kokio fantastiškumo jausmas, kai, tikėtina, šio vystytojo pardavimai sustojo ir stovi, stabiliai.

Man dar įdomu kaip sekasi pardavinėti prestižines terasas, kurias stato iš tokio “šūdo”, bet kaip kalbėjomės su vienu NT veikėju, jis porino, kad šiuolaikiniams pirkėjams, ypač jaunesnės kartos, absoliučiai neįdomu iš ko pastatytas namas. Įsivaizduojate? Čia mūsų tėvai ir dar mano kartos žmonės svaigo, kad blokiniame name negerai, plytiniame reikia, mediniame fantastika, o betone gyventi apskritai draudžiama. Dabartiniams visai negroja, iš ko pastatytas tas daugiabutis. Nesakau, kad jie beraščiai ar bemoksliai, bet realiai nesuvokia kokia gyvenimo kokybė vienokiame būste ir kitokiame, kuris pastatytas iš “šūdo”. Tai jei jiems tai tinka, tai kokia prasmė tiems vystytojams investuoti į kokybiškas statybines medžiagas? Verslininkai stato ir pardavinėja kaip prestižo klasę, o stato iš pigių medžiagų. Jei jau taikai į atitinkamą sektorių, tai reikia ir turinį kontroliuoti. Bet žmonės perka tą š kokybę už prestižo kainą ir net nesusimąsto, kad perka tai š kokybę, jie net nesupranta ką perka, už ką moka milžiniškus pinigus.

Rodyk draugams

Paskutiniu metu seminarų - smegenų plovėjų organizatorių skelbimus Facebook’e nukonkuravo NT veikėjų skelbimai, jų tiek daug, tokia gausa, matyt “niekam nereikia”, o burbulo laikotarpis irgi spaudžia, vyksta aktyvus “iškišk” procesas. Tad kodėl gi vieno iš jų nepataršius? :D

anglija

Kai žiūriu į šį sulipdytą darinį - kregždžių lizdą, galvoju apie “naująją Angliją”. Bandau įsivaizduoti, kaip iš šios kregždžių kolonijos ryte, vienu metu pajuda visi kaimynai, o vakare, po darbų, grįžta visi drauge vienu metu, pro tą siaurą įvažiavimą, užuojauta gyvenantiems ant to kampo, kur bus toks praeinamas kiemas, kad kiemeliai neapsaugos nuo triukšmo ir išmetamųjų dujų. Kambariukai kaip kišenės, rodos gyveni kotedže, per du aukštus, bet viskas suspausta, mini, taip, nauji butai, kažkaip vis tiek keistai. Kiemeliukai irgi mini, tokie nedidukai, vienur rašo 25.74 m2, tai koks čia kiemas? Aš žinau kokio dydžio 42 kv.m garažas, tai kai įvažiuoju, tai vienam automobiliui žymiai komfortiškiau, nei ten būtų du.

O jei visi kaimynai išeis saulėtą dieną ir visi bendruomeniškai susikurs grilius, tai bus tokia fiesta la bamba, kad tik spėk langus uždaryti, kad namai dūmuose nepaskęstų. Na gal nebus taip vienu metu, bet užteks bent vieno aktyvesnio baliauninko, draugų mėgėjo, kad ramybės neturėtų visi toje pusėje ir dar priešais, kam pasiseks gyventi tame vidiniame “šulinyje”.

O kas žolę pjaus? Visi vienu metu, darniai susiorganizuos grafiką, kad “pjaunam ne aštuntą šeštadienį”, nes žinote kaip būna, pjauna visi kada gali ir kada nori, net ir tuos kelis kvadratus. O jei dar kas susigalvos šuns būdą ten įkurdinti. Na gal nesugalvos, bet, kaip žinia, kiek kaimynų, tiek nuomonių ir variantų, čia ne Laurų kvartalas, kur apskritai šunys buvo uždrausti, kad nelotų, nekiauksėtų ir netriukšmautų per naktis budindami visus aplinkui. Kur daugybė kaimynų, ten gi amžinos problemos, žmonės negali vienodai gyventi, būti visi ramūs ir tykūs. Vienam reikia ramybės, kitas su draugais ūžia ošia ir mėsas kepa, taip ir gyvena tokiame kolūkyje. Tai visų tokio tipo gyvenviečių, individualių namų ar kotedžų kvartalų, sodų bendrijų problema.

Dar kas patiko, pamenate įrašą apie Tarandę, kaip prie draugės ind. namo išdygo daugiaaukščiai kotedžai, už tvoros? Jei neskaitėte, tai http://subjektyvi.blogas.lt/tarande-vienas-nykiausiu-rajonu-vilniaus-mieste-8431.html Nes čia kone identiška romantika. Buvo namas, ramiai sau gyveno, ir štai, laba diena, už tvoros atsirado ne vienas kaimynas, ne šeima, o po penkis “kiemelius” ir daugiau, jei įskaityti tą artimą kaimynystę. Žavuma, ką?

Rodyk draugams

avis

Apie tuos visokius ekspertus.

Geriausiai apie verslą žino tie, kurie niekada gyvenime nėra sukūrę verslo, nei vienos darbo vietos taip pat nėra sukūrę, niekada nepatyrę ką reiškia organizuoti verslą ir jį ne tik sėkmingai išlaikyti, o jei patyrus nesėkmę, net ir bankrutavus, vėl pakilti.

Geriausiai apie NT subtilybes išmano tie, kurie gyvenime nesusidūrė su NT peripetijomis ir arba gyvena su tėvais, arba įsigijo butą už paskolą “visam gyvenimui” kainų burbulo metu ne toje vietoje ir dar kokį nelikvidą. Apie interjerą taip pat geriausiai išmano tie, kurie gyvenime nėra nieko padarę bent savo namuose, kokia dar kūryba ar idėjos, geriausiu atveju pasidarė euroremontą iš to kas buvo artimiausioje “Senukų” parduotuvėje.

Geriausiai apie muziką ir kitų (tipo nevykėlių) atlikimą išmano, didžiausi ekspertai yra tie, kurie neturi jokio muzikinio išsilavinimo arba kokias tris klases baigė artimiausio rajono muzikos mokykloje, žinoma, neturi jokio balso, bet pataiko į natas, žinoma, nesukūrė nei vienos dainos ir jokio hito taip pat, ir net jei netyčia per laimingą atsitiktinumą pakliuvo ant scenos ir gavo mikrofoną kaip bonusą, netapo nei pirmo, nei penkto ryškumo žvaigžde, ir jų dainas žino tik tėvai, kaimynai ir klasiokai su kursiokais, nes na nepatogu ar įdomu paklausyti, ką savas ten dainuoja.

Galima tęsti.

Rodyk draugams