BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“… vis garsiau kalbama apie būtinybę vartoti mažiau, atsakingiau, sąmoningai. Ar įmanoma vartoti protingai? Kaip to išmokti? Kaip atsirinkti tai, kas ne tik madinga, bet ir tvaru? Ar visada būtina pirkti?”

Ištrauka iš seminaro, kuris siūlomas žmogui už 35 arba 45 eurus! Aš pamėginsiu sutaupyti jūsų 45€! Velnias, aš vis dar gyvenu litų laikais, bet kas, kas gali mokėti net ir 35€ už tai?!

Kaip vartoti mažiau, protingai ir pan.? Nereikia pirkti! :D O dabar rimtai. Yra bazinis garderobas ir visokie priedai, todėl reikia pagal priimtiną stilių susiformuoti bazinį pamatą iš ne rėksmingų spalvų, iš kokybiškų medžiagų, be pretenzingų raštų ir pan.. O tai kas madinga, charakteringa, jei norisi paišlaidauti ir būti trende, tai prie to bazinio labai lengva pritaikyti kažką tokio kitokio, kaip akcentą ar detalę. Tai kas yra ultra madinga šiandien, tai bus lygiai taip pat ultra nemadinga po metų ar pusmečio.

Kiekvienam savas stilius ir bazė savita, tačiau yra pamatiniai daiktai, spalvos, fasonai. Google ir YouTube pilna NEMOKAMŲ konsultacijų, kur stilistai patars ir N pamokų, jei nesuprantam kas tai yra. Pvz mano stilius lengva klasika, casual ir link to, o naujus rūbus ir daiktus perku retai arba mažai, neapsikraunu nereikalingais, nes bazė yra ta pati ir aiški, konkrečios spalvos, kurios veik visos dera tarpusavyje, todėl kelnės, golfas, marškinėliai, nertinis, sijonas, paltas ir kiti daiktai susišaukia kai reikia. Mano ir laisvalaikio kostiumai ar treningai “suderinti”, kad tiktų ilgam laikui.

Perku ir brangesnėse parduotuvėse, ir vidutinių kainų, ir jaunimo, visada žiūriu į daikto kokybę, spalvas, medžiagas - sudėtį ir kokia mano bazė, kas su kuo derės. Rūbus ir avalynę galiu nešioti ir 10 metų senumo, ir 15 m., nes geri ir kokybiški visada aktualūs, nes nesu radikali mados vergė ar emocijų valdoma šopoholikė, neskaitant išimčių, kurių visiems pasitaiko ir slystelėti ne nusikaltimas, nebent piniginei nuostolis dėl neapgalvoto pirkinio. Niekada nedarykite taip, kad nusipirkus kažkokį vuau efekt, po to nerasite savo spintoje prie to batų, rankinės, kitko apskritai ir po to galvos skausmas, nes reikia naujų daiktų, ir kam to reikia? Nereikia labai žavėtis išpardavimais, nes tuomet rizika prisipirkti nelabai reikalingų daiktų, tad verta nepamesti galvos ir laikyti tvirtai save/savo piniginę.

Nerekomenduoju žavėtis Facebook ar Instagram pasaulinių įžymybių rodomais garderobais, nes dažniausiai juos duoda nemokamai reklamos tikslais arba kieno nors žmona, dukra ar meilužė tratina ne savo kruvinu prakaitu uždirbtus, o jei ir uždirbtus, tai neretai ten milijonierės ir gali demonstruoti daug ką. Jūs jų niekada nepavysite ir kam reikia vytis? Gi mūsų vietinės taip pat lyg susigėdusios, kartais, parodo ką turi, o taip pat reklamuoja kitus, bet pavydėti ir aklai kopijuoti nėra ko, taip išvengsite bereikalingo daiktų kulto, išlaidų ir kam to reikia? Jūs negalite daryti klaidų ir pažiūrėjusios tas viliojančias foto uždarote tai ramia širdimi, jei aktualu gyventi ir rengtis su protu.

Dar noriu papildyti apie “kapsulę”, kas taip pat yra apie suderintą pirkimą, bet kapsulė ir taip egzistuoja mano jau aprašytame baziniame variante. Be to, kapsulė ne visada tai tik taupymas, nes jei perki daug vieno sezono drabužių, jei reikia tarkim darbui ofisinių, tai jau nemažai išlaidų, tik tiek, kad labiau apgalvota, nei atsitiktinių daiktų pirkimas.

Jei jums niekuo nepadėjau, tai nieko tokio, gal išties verta suploti 35-45 eurus ir sužinoti kaip nepirkti kiekvieną mėnesį bei ką pirkti.

Rodyk draugams

Prasideda. Ir jau įgauna pagreitį tas periodas, kai širdelės širdelinasi iš visų kampų ir iš visų pusių atakos. Vakar pas tėvus varčiau kažkokio prekybcentrio reklaminį laikraštį, kuriame buvo reklamuojamos “valentininės” prekės, tai ko tik ten nėra, nuo infantilių žvakių - skulptūrų iki masyvių moteriškų šlepečių su širdelėm, dar kažkoks romantiškas šlamštelis. Kas norėtų Valentino dienos proga gauti tokias (pobaises) šlepetes nuo mylimojo? Nors gal kam ir patinka tokie dalykai. Vėl rodys tuos romantiškus patiekalus, kaip pvz. kepta dešrelė širdies formos ir ten viduje kiaušinis. Savęs taip darant kol kas nematau, nors keptus kiaušinius mėgstame visi. Visai neromantiška..

O jau ta saldžiai saldi romantika, na kur visiems būtinai reikia parodyti, kaip jis/ji mane myli, nes jei niekam neparodys, tai kaip čia taip, kaip galima neparodyti?! Jūs juokaujate. Ne, taip reikia. O kas neparodys, tai tas ne šių dienų trende (iki 02.14 vakaro imtinai). Ir meilės tos tikros nėra pas jus, kol kiti to liudijimo nepamatė. Prašom foto ir video kelti, nėra ko drovėtis, filtrų nepamirškite. Sakysite, kad pavydžiu, na taip, kas belieka, tik tai… Ne, man juokinga, tiesiog, tas dirbtinumas gal, nors nežinau, lai subjektyvus vertinimas. Na, čia skonio reikalas, išties. Neretai netikiu tokia parodomąja meile, nes yra tam tikri dalykai, kurie mėgsta tylą ir ne rodymui skirta. Ir kai “plėšosi maikutes”, tai toks teatras, kur sudegę artistai, oi, sudegusio teatro artistai.

Man patinka tada, kai neparodoma per primityvius dalykus, na kai nereikia to demonstruoti, kai nereikia rodyti to širdelinio baliono ar puokštės su 150 rožių (v.ž. man tos tokios puokštės nepatinka ir negražu, nes ne subtilu kažkaip, stovi mergina su tokia sunkia šluota, kaip ten gėlių turguje tokios būna, tad tai, kas tinka turguje prekiauti, tai nelabai gyvenimui, juk niekas tokių šluotų šiaip gyvenime iškilmingoms progoms nedovanoja, būtų nesolidu ir neskoninga), o kai nevalingai pavyksta, kai parodoma kitaip, kai tai yra, ir tiek, juodu ant balto, nes nepastebėti ir nepamatyti neįmanoma. Tai yra grožis.

valentino

Staliukas Valentino dienai. Vietų skaičius ribotas. Jei tą dieną esi be poros, o rodos “visi aplinkui” su porom, taip gelia ir skauda, tai nesuki sau galvos. Rimtai. Net jei tądien jautiesi vienišiausiu žmogumi šioje žemėje, žinok, kad tai laikina, tiesiog jūs dar nesusitikote. Ir laukimas apdovanoja tikrais jausmais. Nes nieko nėra blogiau už dirbtinius dalykus. Pastarieji gali užstrigti ilgam ir paversti gyvenimą tuo sudegusiu teatru be filtro.

Rodyk draugams

Aš vis žiūriu žiūriu tokius video, kaip ir jūs, tikriausiai, juk smagu atsijungti nuo kokių rimtų naujienų ir pažiūrėti kaip ten visokius kartais grožius ar stebuklus daro, bet dažniausiai tai visokius neva tai naudingus dalykus, kurių mums tikrai nereikia. Ir žinote kas mane nervina? Tai tokie tipo “va, kaip lengvai, greitai ir t.t.t.” tai padarysi, štai šitaip ir va kaip. Realiai knisa. :D

Nes nė velnio nei greitai, nei lengvai. Kad galėtum apskritai kažką iš tų pamokėlių - vaizdelių padaryti, tai reikia viską turėti, susipirkti, arba būstas turi būti visokių medžiagų, atraižų, varžtų, detalių, pačių įvairiausių ir net nematytų gyvenime įrankių (iš kur juos traukia? :D ), dėželių, šriūbelių, virvelių ir dar visokio šlamšto sandėlys. O jei sandėlio nėra, tai reiškia, kad turi pasidaryti sąrašą ir eiti su juo į tipo “Senukus” ar “Ermitažą”, garantuoju, ten praleisi mažiausiai valandą ar dvi, kol susirinksi visus tuos mažmožius, kurie reikalingi tam konkrečiam rankdarbėliui, nes tų konsultantų trūksta arba neretai tai juos pati galėčiau sėkmingiau pakonsultuoti. Ir dar ne garantija, kad tikrai bus visi tie būtent tokie ir ne kitokie, tie visokie varžteliai ir šriūbeliai. O jei vis dėlto pavyks susirinkti viską viską, kad pagaliau sukonstruotum tą dalyką, tai dar ir su sąlyga, kad apskritai pavyks tai sėkmingai padaryti, na kaip tame vaizdelyje mokė :D

Tai gi, pažiūriu, pasigrožiu (arba ne) tą akimirką ir nedelsiant pamirštu. Ir tiek žinių :D

Rodyk draugams

skandinaviškas

Jei pavargote nuo interjerų kritikos, tai nėra taip “viskas” blogai šiame gyvenime. Šiaip daugybė interjerų, gaila, kad ne Lietuvoje, man patinka, ir visokios smulkmenos tikrai nerėžia akies, todėl ir neverta dramatizuoti. Tad šį kartą noriu pasidalinti tokiu sprendimu (čia daugiau nuotraukų), kuris man patinka, galbūt ir jums patiks ;) . 36 kv. metrai grožio.

skandinavų

skandinavų

Nepaisant tam tikrų smulkmenų, kaip kad pakabintos taurės, kurios realiai renka dulkes, nebent dažnai naudojamos, nors kaip interjero elementas kitiems gali patikti, tos lentynos virtuvėje, kurios apsineša dulkėm ir riebalais, nesirinkčiau jų. Bet visuma, bendras vaizdas - labai gerai, nes man patinka, kai tokios tvarkingos zonos, labai patinka normalus stalas, va toks, tiesiog normalus. Ne baras, ne tos aukštos kėdės, ant kurių klaikiai nepatogu (mums) sėdėti ir net bare nesiveržiame ten, nebent vietos visai visai nėra. Patinka palangės, kad ten kažkas vyksta, nes mūsų bute taip pat palangės su gyvybės ženklu, apskritai palangės yra labai vertingos, jei jos plačios, gilios, tai nuodėmė neišnaudoti tokios puikios vietos.

Tad nediduko buto interjeras toks, kuriame norėtųsi gyventi, jei tai būtų pirmas būstas vienam ar dviem. Nors jame yra to moteriško charakterio, bet jis, vis tik skandinaviškas stilius, yra ne šaltas, ne atšiaurus, ne nykus, kaip kad lietuviai kopijuodami tiek nusivažiuoja į depresinį asketišką niūrumą, kad validolis su valerijonu vien žiūrint, o gyventi… Tai gi, šis labai jaukus, žinoma, tai mano subjektyvus žvilgsnis, nes ne visiems gražu skandinaviško interjero motyvai, elementai ar apskritai pats skandinavų stilius.

kambarys

lova

darbo

Gera matyti, kaip nedideliame bute, tokiame išties mažame plote, štai taip gražiai, protingai ir tvarkingai sudėliotos skirtingos zonos, kur yra vietos skirtingiems užsiėmimams ir anie niekam netrukdo. 10 balų.

Rodyk draugams

Kaip namui rinkomės šaldytuvą. Oi čia buvo visko. Minčių ir idėjų buvo visokių, kad mums reikia pačio geriausio ir didžiausio dviejų durų, kad reikia dar vyno šaldytuvo ir mega šaldiklio. Po to kai aistros ir euforija nurimo, prasidėjo praktiniai dalykai su atitinkamu šūkiu “o nafig mums šito reikia” :D Nes praktika prasilenkia su teorija bei svaičiojimais. Nusiraminimas įsivyravo po apsilankymo parduotuvėse ir įvertinimo, o kaip tie daiktai įsipaišys į gyvenimą ir interjerą, kuriame gi kasdien būsime ir jis turi dar gi džiuginti akį.

Šiaip tai didžiausias mano nusivylimas buvo atidarius tuos dviejų durų šaldytuvus. Įspūdis toks, kad jie dideli išore, o viduje ne kažką, išpūstas reikalas. Ypač dėl to, kad mes kartais mėgstame į vidų padėti didelį puodą ar dar didesnę keptuvę, kartais skardą. Tai nepamačiau to kažkokio gylio, kuris tenkintų (integruojamame tas gylis kažkoks geresnis ir gilesnis). Vizualiai irgi neįsipaišė, nes tie neintegruoti dideli šaldytuvai man primena išlindusius troleibusus, lyg priekiu įvažiavę į virtuvę, ypač tie apvalaini. Na negražus tas metalinis gargaras. O dar tie madingi ištraukiamieji šaldiklio stalčiai, tik nuotraukose atrodo gerai ir patogiai. Tai gi, šis variantas atkrito.

Po to atkrito vyno šaldytuvas. Nors mes ir mėgstame vyną, bet ne tokiais kiekiais, o be to dar mėgstame putojančius ir dar alų taip pat, kurį taip pat reikia kažkur šaldyti. Dar patinka kai norisi tik taurės kokio putojančio, ne daugiau, tai gi, reikia kažkur sandėliuoti atidarytus. Tad svajotas šaldytuvas nebeteko savo funkcionalumo, o kam tuomet reikalingas toks daiktas? Nereikalingas.

Mega šaldiklis, į kurį sutalpinsime viską. :D Nereikalingas. Nes tiek šaldytų produktų neturime, cielų skerstų galvijų neperkame, neturime mados viską šaldyti visiems metams ir apskritai, gyvename kažkaip ramiai, be didžiųjų šaldymų, gal standartiškai. Šaldome tai kas aktualu, kas artimiausiu metu bus suvartota ir vyrauja įvairovė, tikriausiai kaip pas daugelį. Žinoma, visad atsiranda šaldikliui skirtų produktų, bet saikingai.

Tad įvertinus visus visus faktorius, įskaitant interjero specifiką ir patogumus, apsisprendėme kaip mes gyvensime. Ką pasirinkome ir kas gyvenant praktiškai pasiteisino. Gal ir jums pravers toks variantas. ;) Integravome nuotraukoje matomą šaldytuvą būtent be šaldiklio. Superinis variantas. Telpa ir puodai, ir mega keptuvės, dideli daržovių stalčiai, kur siauresniame laikau kavos aparato kavos pupeles (taip draugė patarė, gerai patarė) ir visokias citrinas, ir pan..

aeg

Kur šaldiklis? Šaldiklis saloje. Integruojamas, dideli normalūs stalčiai, tai labai svarbu, nes ir tų šaldiklių būna visokių. Nereikia visokių, reikia 3 stalčių, faktas ir taškas. Todėl virtuvėje šaldiklis išliko, bet taip, svarbu, kad jam būtų patogi vieta, man sala labai pasiteisino. Apskritai sala yra fantastinis gėris, ten tiek visko daug sukrauta ir nieko nieko išorėje nesimato, jokių nesąmoningų lentynėlių ar vyno laikiklių, o taip patogiai suprojektuota, kad neįsivaizduoju kokybiškos virtuvės be kokybiškos salos. Tik primenu tiems, kas neskaitė mano kažkada rašytų patarimų iš praktikos, nes salų turim kelias ne viename būste: saloje negalima daryti plautuvės ir ypač ypač viryklės, nes viryklė yra blogis, viskas taškosi ten aplinkui, o kepant kokią žuvį, čirška taip, kad ai, patys žinote kaip. O grindys tai kenčia, ir baldai, tad nesąmonė viryklė saloje ir netikėkite kas tvirtina kitaip, begėdiškai meluoja ir neraudonuoja. Nebent nieko negamina.

Kur vynas, alus, uogienės ir rudens gėrybių bei vaisių sandėliavimas? Atskiras didelis standartinis neįmontuojamas šaldytuvas su šaldikliu, būtinai taupus energetiškai. Šis šaldytuvas stovi sandėliuke. Labai labai patogu. Kai reikia padėti didelį dalyką, kokį mega paukštį, daug šviežios ar marinuotos mėsos grilinimui, o kasdieninio šaldytuvo užkrovimas būtų labai nepatogus ir labai trukdantis. Nes kai pvz. kiaušinius perkame turguje, tai imam kiek yra, kartais ir 50, tai tame sandėliuko šaldytuve gerai telpa. Alaus kelios dėžės įvairių rūšių, vynas, putojantys, o gi lentynose stovi tie minėti atidaryti vynai ir šampanai. Dar labai gerai tas atsarginis šaldiklis, nes būna taip, kad reikia įkišti visą žąsį ar antį, o tokie paukščiai užima veik visą stalčių.

Rodyk draugams

klasika

Pasidalinsiu apie klasikinio interjero ypatumus ir mitus. Paskaičius apie klasikinį butą įsirengusių šeimininkų požiūrį “KLASIKA SU CHARAKTERIU 150 KV.M BUTE VILNIUJE”

Manau vienas didžiausių mitų renkantis klasiką ir apskritai, kai apeliuoja į tai tokiais argumentais: ilgai išliekantis, ilgaamžis ir pan.. Nes gyvenime viskas su laiku kinta, keičiasi tie patys klasikinio stiliaus interjerai, spalviškumas, apskritai visos tendencijos nuo spalvų iki medžiagų. Kas buvo madinga 1990, 2000 ar vėliau, tas šiandien yra tokia atgyvena… Todėl nesvarbu kiek bus investuota į medžiagas, į baldus, kilimus, šviestuvus, po keliolikos metų norėsite beveik ar tiesiog VISKĄ mesti lauk ir daryti kapitalinį remontą.

Tad darydami šiandien, puoselėdami namų lizdelį šiandien, neverta vadovautis tuo mitu, kad išliekantis ir pan.. Nė velnio niekas neišlieka, viskas dėvisi, nusibosta, tampa atgyvena, po kažkiek metų nebegalėsite žiūrėti į tą blizgančią lovą, tamsius svetainės baldus, tapetus, stalą ir viską, santechnika susidėvės ir šviestuvai nervins. Galima daryti labai prabangiai, saikingai prabangiai ar ekonominį variantą, vis tiek būsto interjeras yra labai labai laikinas dalykas.

Mes esame klasikos ir modernios klasikos gerbėjai, todėl rašau tuo pačiu ir iš savo patirties. Kaupiamės dar vienam kapitaliniam remontui, čia viename būste, nes taip pat manėme, kad oi, ilgam, “visam gyvenimui” :D Aha. Po keliolikos metų tas ilgai išliekantis stilius kelia alergiją, o perdažyti sienas, keisti santechniką, buitinę techniką ir kt. - tai jau verčiau keisti viską arba pakentėti iki geresnių laikų, nes o kokia prasmė tas minimalus ar saikingas pokytis, ką jis duos, tai tas pats, jei įsiūsi naujas, madingas sagas į seną, nudrožtą, kandžių apkramtytą paltą.

Rodyk draugams