BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

15 metų jaunesnis Rūtos Lukoševičiūtės vyras atsisakė karjeros ir įsidarbino jos asistentu

Vajazau, galvojau, koks šaunus, koks pasiaukojęs, tik pamanyk, atsisakė karjeros. Nusprendžiau paskaityti šį pasiaukojimo akto pristatymą. Tikrai maniau, nuoširdžiai, kad šis “15 m. jaunesnis Rūtos vyras” yra auka, didvyris, kur medalis, kokia garbė. Na tai viskas, man atrodo, kad jis taip ir eis per gyvenimą, kol bus su Rūta, jį taip ir vadins, ne vardu, ne pavarde, ne pasiekimus vardins ar profesiją, o tiesiog “15 m. jaunesnis Rūtos vyras”, na kaip ten kokios sporto žvaigždės nesuskaičiuojamos buvusios draugės, jau seniausiai n kartų ar po vieną ištekėjusios, turinčios savo gyvenimus ir užsiėmimus, kokios nors “paulauskienės ar kazlauskienės”, o kaip vadinamos “buvusi ANO draugė”, taip ir gyvena, vis buvusi ir buvusi. Nes daugiau nieko doro nenuveikė, kad būtų be prielipo buvusio? Ne. Tiesiog žurnalistams neįdomu, o ir ne taip macnai skamba.

Tai paskaičiau ką veikė šis “15 m. jaunesnis Rūtos vyras” gyvenimą ir kokioje sferoje karjerą darė. Ne, neatspėjote, ir aš suklydau, ne, jis nebuvo nei vadybininkas, nei perspektyvus banko darbuotojas, nei inžinierius, nei fizikas - raketų išradėjas, nei politikas, nei nesvarbu ką pagalvojote, vis tiek suklydote, kaip ir aš klydau. Jis dirbo, tik nesijaudinkite, ramiai, jis dirbo… spintų montuotoju. Spintų. Ne baldų, nes baldų montuotojas, tai kaip suprantu, yra aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas (na gal čia toji karjeros aukštuma?), ten reikia daugiau išmanymo ir sugebėjimų, kaip surinkti bet kokį baldą ir surinkti kokybiškai, kad nesubyrėtų ar nenukristų kokia virtuvės spintelė ir durelės. O čia tos spintos, tai kaip suprantu stumdomos, kur absoliučiai nieko nėra, nieko gudraus, ten net montuoti nėra ką. Tos dvi lentos, kur važinėja, tai įsistato į profilius. Ką ten tiek montuoti? Net prakaito lašas neišsiskirs, nebent montuotų Kipre liepos mėnesį.

Štai galvoju, kad “15 m. jaunesnis Rūtos vyras” - paprastas, mielas, šaunus, tikriausiai padorus vyras, nepametam, ne šiaip tiesiog vyras, o “15 m. jaunesnis Rūtos vyras”. Kad jam klaikiai pasisekė sutikti Rūtą savo spintų montuotojo gyvenimo kelyje. Ir būtent dabar jam nuskilo toks šansas gyvenime, jis tikruose pokyčiuose, jis visai kitoje sferoje. “15 m. jaunesnis Rūtos vyras” neatsisakė karjeros, ką čia peza ta Rūta ar žurnalistai, jis kaip tik iššovė į viršų, per kelias gyvenimo karjeros pozicijas. Jis tik dabar pradėjo daryti realią karjerą, tai jo didysis startas. Pasisekė žmogui ištrūkti iš primityvaus spintų rato, o viskas tik dėl to, kad yra “15 m. jaunesnis Rūtos vyras”. Su kuo ir sveikiname.

Rodyk draugams

Spektaklis, kuris labai patiko. “Žalia pievelė” - būtent tai - iš gyvenimo, realaus, kai dalinasi žmonės, kurie gyvena Visagine ir arba dirba, arba vienaip ar kitaip susiję su atomine elektrine. Pasidalino visa atominės statybos istorija, kaip vyko procesas, kas atvyko ją statyti iš buvusios Tarybų sąjungos, kokioje stadijoje buvo būsimasis Visagino miestas, kaip dirbo, kokios darbo sąlygos, koks dabartinės atominės elektrinės darbas - uždarymo procesas, kuris ne vienadienis, kaip spektaklyje minėjo, kad čia ne verdantį puodą išjungti ir uždengti dangčiu.

Spektaklio formatas priminė buvusį teatrų festivalio “Sirenos” svečią “Švarus miestas”, kurį teko regėti, tai istorija apie emigrantų gyvenimą bei darbą Graikijoje, ten taip pat vaidino ne aktorės, o tiesiog būtent tos emigrantės iš įvairiausių pasaulio šalių.

Tai nepaprastai įdomus formatas, mums vis dar neįprastas, ir labai džiaugiuosi, kad Lietuvos menininkai sugalvojo taip papasakoti apie Ignalinos atominę elektrinę, jos žmones, apie visaginiečius. Labai patiko dekoracijos, apšvietimo sprendimai. Esu sužavėta, labai užkabino, labai patiko, todėl nepraleiskite progos ir įvertinkite. Aš manau, kad šis pažintinis spektaklis atskleis nemažai negirdėtų ir nežinomų faktų, pakeis tam tikras nuostatas ar sugriaus įsisenėjusius stereotipus, bus progų susimąstyti, išgyventi jautrius momentus. Čia labai paprastai, bet visai neprastai.

Daugiau apie spektaklį.

Rodyk draugams

Kitur į diskusiją kelsiu šią dainą, kuri buvo mūsų laikų vienas iš topų ir kuri kažkaip nesutraumavo mūsų protelių. :D Ten tokia tema, kad dainų žodžiai veikia, traumuoja, žodžiu. Kas dar pamena? Žodžiai - to laikmečio aktualijos, 1994 metai, bet ir dabar tinka. Daina - klasika, žodžiai pralenkę laiką ir tinkantys visiems laikams. Viskas tavo bosui.

Tavo bosas žino, kiek tu uždirbi, abejoju, ar tu jam pameluosi, už save pakovosi, nepasiduosi. Viską atiduosi savo bosui. Visada ramus, niekada nesiblaško, jis nebijo nieko, jo negaudo mentūra, jo kišenėje visa rajono prokuratūra. Viską ką uždirbą, viską atiduoda, viską savo bosui.

Rodyk draugams

Labai patiko Liudviko Andriulio straipsnis, mintis ir stilius, smagiai susiskaitė. Apie pinigus kalbėti vis dar yra “neskanu”, kaip taip galima, gėda, kas čia per materializmo vergai ir kt.. Kokia kvailystė ir nesąmonė. Apie tai tokia vaga daugiausiai kalba tie, kurie po to piktinasi, kodėl pinigų turintys nesidalina tais pinigais, neremia, neatiduoda, nedovanoja, apie pinigų blogį ir žalą mėgsta kalbėti tie, kurie po to supranta, kad be pinigų jie patys ar kitas žmogus gali mirti, nes operacijos kainuoja neretai milžiniškus pinigus, nes o be to dar gi pinigais perkama medicinos įranga, priemonės, paslaugos ir daug kas. Tie patys turtingi filantropai finansuoja programas, perka įranga, kuria įvairiausias klinikas, remia menininkus, sportininkus, sporto klubus, vaikų namus ir kt., daro daugybę gerų darbų ir dalinasi, savo pinigais.

Apie tai, koks gyvenimo kaifas gyventi “laisvė papūgoms” ritmu, negalvojant apie pinigus, nes ne tai svarbiausia ir lafa gyvenimo būdu, nepasakojant, iš kokių gi pinigų ta laisvė gaunama, o tokie veikėjai paprastai turi stabilius pajamų šaltinius, tik štai tokia nešvaria materializmo puse nesidalina, juk apie tai pasakoti nebūtina. Lai visi galvoja, kad medituoja ir šamanauja misdami smėliu ir gyvi oru. Koks dar moksleivio krepšelis ir sportinė apranga į mokyklą? Apie tai nekalba. Pinigų tema yra tabu.

Bet Liudvikas akcentuoja vos kelias kryptis, iš kurių jo manymu galima užsidirbti, ir jis yra neteisus, nes tereikia užmesti akį į turtingiausių, įtakingiausių, reikšmingiausių sąrašą ir bus išsklaidyti visi mitai. Žmonės uždirba ir užsidirba labai įvairia veikla. Be galo daug įvairiausių sričių, profesijų, jei pradėtume gilintis, tai tie, kurie šiandien varto maišų pingius su šakėm, tai baigę labai skirtingus mokslus, neretai visai “ne į temą” krypčių, o dar nekalba tarkim anglų kalba ar moka tik rusų, na neslėpkime to, taip yra.

Be to, vieniems reikia labai daug, milijonų, o kitiems reikia tiek kiek pakanka sočiam ir, svarbiausia, ramiam gyvenimui, nes tie milijonai turi savo kainą, o kiek žmogui reikia? Va kiek užtenka, kiek gana, tiek ir reikia. Nes dar labai svarbu gyvenime harmonija, komfortas, laimės ir savirealizacijos pojūtis, susitarimas su savimi. Kas iš tos kančios, jei po to reikia gydyti ir suvesti smegenis į savo vietą. O be to gyvenime reikalingi VISI ir patys įvairiausi, nes kur bepasisuksi, ten reikalingos arba žmogaus rankos, arba žmogaus protas, arba ir tas, ir anas. Todėl jei vaikas svaigsta apie animaciją, kitas apie tai, kad jo svajonė - desertai ir tortai, o kitas galvoja apie mokytojo ar kosmetologės profesiją, tai yra labai gerai. Nes jie žino ko nori. Nežinoti taip pat variantas. Gal ateis tas žinojimas, o gal ir ne, bet ieškodamas savęs gali nuklysti į tokius atradimus, kaip kad Nidos Degutienės dukra nuklydo, dalinausi čia straipsnius apie ją, koks neįtikėtinas ir įdomus jos gyvenimas. “Finansininkės karjerą į darbą Londono šunų viešbutyje iškeitusi lietuvė: “kai viduje jautiesi puikiai, tai ir viskas aplinkui yra gerai”

Ir dar papildysiu, apie tai jau rašau n-tąjį kartą, bet yra kas neskaitęs. Kad dažniausiai apie pinigus sako, kad ne jie svarbiausi, kad ne tai gyvenimo prasmė, nereikia galvoti apie pinigus, kaip gerai be pinigų ar pan. tai tie, kurie tų pinigų turi kaip šieno. Tuomet bepigu apie tai kalbėti.

Rodyk draugams

Apie pinigus. Apie vienos lietuvės pardavėjos atlyginimą Milano batų parduotuvėje ir apie tai, kokia pensija dirbusio emigracijoje ir grįžusio į tėvynę solidaus amžiaus kroato, kurį vyras sutiko viename SPA - giluminių versmių termose, mirko tame pačiame baseine ir kalbėjosi. Du žmonės, du pavyzdžiai. Jų visokių yra ir daugiau, bet manau lai būna du konkretūs žmonės. Vyras šnekus, moka vynioti temas ir prašnekinti, o apie pinigus ne visiems kalbėti yra tabu, todėl manau ne vienam bus įdomi “tabu” tema, juk, kaip sakoma, jums skaityti nieko nekainuoja :D ir niekam dėl to neskauda, patys žmonės pasidalino ta info, o tai kažkam bus impulsas, kas šiandien galvoja apie emigraciją, skaičiuoja kokia bus pensija lai tolimoje ateityje, bet ji tokia miglota Lietuvoje ar be apčiuopiamų optimistinių perspektyvų, kokios piešiamos šiandien.

Apie lietuvę, kuri daug metų gyvena ir dirba Milane, nerašysiu nei vardo, nei kokio brando parduotuvė, lai išlieka nors kiek konfidencialumo, nes ten daugelis tiek uždirba, o ir daugiau, juk visi žinome, kad prekiniai ženklai nuo..iki “kosmoso”, tad lai bus viduriukas, brandas ne iš pigiųjų, bet ir ne iš prabangiausių. Atlyginimas nuo 2200,- + bonusai nuo pardavimų, tad į mėnesį uždirba apie 3000 eurų, plius minus tiek.

Pensininkas iš Kroatijos, kuris apie 30 m. dirbo emigracijoje, kaip ir daugelis šiuo metu mūsų tautiečių kažkur dirba ir užsidirbs visai kitokias pensijas. Jis dirbo Vokietijoje, kompanijoje “Siemens”. Ir dabar jis gauna tris pensijas. Taip taip. Pirmoji - Kroatijos socialinė, nes anoje su stažu kaip sakoma nekažką, 12 metų, tai iš čia 200,-. Antroji - Vokietijos skiriama - 900,-. Trečiąją pensiją moka toji kompanija “Siemens”, įsivaizduojate, aš net nežinojau, kad taip būna, bet štai, akivaizdu, ši kompanija moka kiekvieną mėnesį 1500 eurų. :O Tai gi, skaičiuojame svetimus pinigus, šis darbštus vyras užsidirbo sau 2600 eurų pensiją.

Todėl aš manau, kad tokias panašias ar bent artimas toms pensijas užsidirbs mūsų tautiečiai, kurie po to galbūt grįš į Lietuvą ir mėgausis visai kitokia senatve, kokybiška. Mėgausis SPA, versmėm, masažais ir organiškais kokteiliais :D

Rodyk draugams

G. Kėvišas lieka :D

Įdarbinęs savo šeimą, per įkurtą Kipre ofšorą plauna milžiniškus pinigus ir gauna pagrindines pajamas, išplauna scenos milijonus (už tiek milijonų, kiek neva sukišta į scenos rekonstrukciją, tikriausiai buvo galima pastatyti naują operos ir baleto teatrą), taip stebuklingai praturtėjęs verslininkas, įsisukęs į meno erdves, sėkmingai statosi prabangų namą elitiniame Laurų kvartale, perka sodybą Molėtuose, kitus NT objektus, Ispanijoje elito kvartale perka sklypą iš G. Vainausko ir statosi vilą. Tikras Ostapas Benderis, kam jums pinigai, patriotai, ką pirksite, brangieji, jūs neturite fantazijos :D

Kiek lankausi LNOBT premjerose, koncertuose, tai pati perku bilietus, kurie tikrai ne pigūs, o tie, kurie sėdi toje ložėje prie G. Kėvišo, su pakvietimais, per pertraukas ir po to dalyvauja banketuose, kurie ten pat organizuojami, elitui ir svečiams. Tai nieko nuostabaus, kad jiems G. Kėvišas yra tautos šviesulys. Negana to, lrytas.lt ne tik kad nekritikavo G. Kėvišo (dėl visiems suprantamų priežasčių), nei vieno tyrimo ar pilkesnio debesėlio, bet dar ir anonimiškai pakrovė ant dabartinės kultūros ministrės :D “Ministrė puola, o reikėtų gintis jai: L.Ruokytė-Jonsson konsultavo G. Kėvišo sūnaus įmonę”

Čia vis prisimenu Kristiną Brazauskienę, kiška tonka ir jos vojažus, ji vargšė, neturi kur gyventi, viešpatie, kaip jai nepalūžti. Jos sūnelis “Draugystės” viešbučio direktorius, to paties viešbučio, kuris “vsio zakonno” sąraše. Neįveikiami ir elite.

G. Kėvišo neribotas cinizmas ir “vsio zakonno” šou tęsiasi, ponai prisiekusieji. Daugiau cinizmo, žmonėms tai patinka :D Rašykite laiškus! O ir kitos citatos iš Ilfo ir Petrovo romano “Dvylika kėdžių”. Visos jam ir jo stulbinančiai vadybininko patirčiai taip tinka.

Rodyk draugams