BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie pinigus. Apie vienos lietuvės pardavėjos atlyginimą Milano batų parduotuvėje ir apie tai, kokia pensija dirbusio emigracijoje ir grįžusio į tėvynę solidaus amžiaus kroato, kurį vyras sutiko viename SPA - giluminių versmių termose, mirko tame pačiame baseine ir kalbėjosi. Du žmonės, du pavyzdžiai. Jų visokių yra ir daugiau, bet manau lai būna du konkretūs žmonės. Vyras šnekus, moka vynioti temas ir prašnekinti, o apie pinigus ne visiems kalbėti yra tabu, todėl manau ne vienam bus įdomi “tabu” tema, juk, kaip sakoma, jums skaityti nieko nekainuoja :D ir niekam dėl to neskauda, patys žmonės pasidalino ta info, o tai kažkam bus impulsas, kas šiandien galvoja apie emigraciją, skaičiuoja kokia bus pensija lai tolimoje ateityje, bet ji tokia miglota Lietuvoje ar be apčiuopiamų optimistinių perspektyvų, kokios piešiamos šiandien.

Apie lietuvę, kuri daug metų gyvena ir dirba Milane, nerašysiu nei vardo, nei kokio brando parduotuvė, lai išlieka nors kiek konfidencialumo, nes ten daugelis tiek uždirba, o ir daugiau, juk visi žinome, kad prekiniai ženklai nuo..iki “kosmoso”, tad lai bus viduriukas, brandas ne iš pigiųjų, bet ir ne iš prabangiausių. Atlyginimas nuo 2200,- + bonusai nuo pardavimų, tad į mėnesį uždirba apie 3000 eurų, plius minus tiek.

Pensininkas iš Kroatijos, kuris apie 30 m. dirbo emigracijoje, kaip ir daugelis šiuo metu mūsų tautiečių kažkur dirba ir užsidirbs visai kitokias pensijas. Jis dirbo Vokietijoje, kompanijoje “Siemens”. Ir dabar jis gauna tris pensijas. Taip taip. Pirmoji - Kroatijos socialinė, nes anoje su stažu kaip sakoma nekažką, 12 metų, tai iš čia 200,-. Antroji - Vokietijos skiriama - 900,-. Trečiąją pensiją moka toji kompanija “Siemens”, įsivaizduojate, aš net nežinojau, kad taip būna, bet štai, akivaizdu, ši kompanija moka kiekvieną mėnesį 1500 eurų. :O Tai gi, skaičiuojame svetimus pinigus, šis darbštus vyras užsidirbo sau 2600 eurų pensiją.

Todėl aš manau, kad tokias panašias ar bent artimas toms pensijas užsidirbs mūsų tautiečiai, kurie po to galbūt grįš į Lietuvą ir mėgausis visai kitokia senatve, kokybiška. Mėgausis SPA, versmėm, masažais ir organiškais kokteiliais :D

Rodyk draugams

Su Vasario 16-tąja! Šis Lietuvos himno atlikimas ir yra laisvės dalis. Čia, kitonišku bosanova stiliumi, ritmu ir aura persipynė ir Kolumbija, ir Airija, ir išeiviai, ir imigrantai, ir lengvumas, ir laisvė, ir saulė Lietuvoj.

Rodyk draugams

Vakar man gaudė Sirenos, stebėjau svečių iš Graikijos spektaklį “Švarus miestas”. Patiko savo neįprastu formatu. Realistiškas, rodos vaidinančios moterys ne aktorės, o tiesiog moterys, imigrantės iš įvairiausių šalių, kurios dirba valytojomis, auklėmis, slaugėmis Graikijoje, pasidalinusios savo patirtimi, kaip joms sekėsi gyventi, dirbti, išgyventi Graikijoje, kas jos buvo gimtinėje, kokios buvo svajonės. Net nustebau, kad tekstų autoriai yra kiti žmonės, spektaklio statytojai, nes įspūdis buvo tikrai kitoks.

Toks nedidelis epizodas, man buvo naujiena, tai pasidalinsiu. Emigrantai iš Filipinų neturėjo galimybės bendrauti telefonu su savo šeimomis, nebuvo tiesioginio ryšio iš įvairiausių šalių, tad kad neprarastų to ryšio ir galėtų pasidalinti naujienomis, apskritai visa reikalinga informacija, jie į juostines kasetes įrašydavo - įkalbėdavo viską, ką norėdavo perduoti. Ir tuomet tas kasetes siųsdavo artimiesiems, drauge su pinigais, dovanomis, drabužiais ir pan.. Spektaklis paprastas, šiltas, moteriškas, be kažkokių ten ypatingų užmojų, bet man patiko tuo savo paperkamu nuoširdumu ir realistiškumu, nėra vaidybos, tos įprastos, tiesiog viskas kitaip, lyg žiūrovai sėdėtų pagalbinėse patalpose ir būtų lygiai tokie patys emigrantai, drauge klausytų įvairias emigrantų istorijas ir patys norėtų jomis pasidalinti. Tad jei turite laiko ir dar liko bilietų, šiandien jis vėl bus Mažojoje salėje, užsukite.

Kasmet nepraleidžiu progos pamatyti užsienio teatrų spektaklius teatro festivalyje, veržiuosi vien dėl jų, nes lietuviškuosius ir taip arba mačiau, arba rasiu kitu laiku kada pažiūrėti, dar nedomina spektakliai Vilniaus mieste, t.y. lakstymas po miestą, tikiu, kad kitiems tokia pramoga atraktyvi, bet aš labiau įprasto stiliaus gerbėja, renkuosi komfortą ir ramybę, nes ir taip gyvenime to lakstymo sočiai, leiskit pailsėti ir pasimėgauti reginiu.

Dauguma spektaklių buvo neblogi ar puikūs, tuos kuriuos pasirinkdavau savo nuožiūra, eiti į visus tikrai nematau prasmės, o ir laiko stoka, tik vienas berods nuvylė savo ypatingumu ne pačia geriausia prasme. Šiais metais pasirinkau vakar matytą “Švarus miestas”, vėliau bus dar du spektakliai, tai “Varšuvos kabaretas” (rašo, kad trukmė – 4 val. 30 min. (su pertrauka) :D ) ir “Karališko dydžio”.

Rodyk draugams