BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Noriu pasidalinti su jumis geru filmu - drama “Juste la fin du monde”, nors galbūt ne visiems pasirodys toks. Tačiau čia toks geras garso takelis ir operatoriaus darbas, kad vien dėl to verta. Vien nuo šių abiejų sąskambio net šiurpuliukai laksto. Sustabdžiau žiūrėjimą tik dėl to, kad parašyčiau, nes užplaukė banga, tai ir čia užnešė. Tik paklausykite ir pažiūrėkite, net jei filmas absoliučiai nedomina, vien tai manau patiks.

Rodyk draugams

Šiandien Šv. Kotrynos bažnyčios erdves užpildė puikiojo choro “Jauna muzika” balsai. Programa buvo labai dėkinga ir tokia lengva lengva, sielai, tokia tinkama prieš Velykas, toks pakylėjimas ir tikra akimirkos pilnatvė. Daugiausiai skambėjo šiuolaikinių kompozitorių, tame tarpe ir mūsų “braliuko” latvio R. Dubra, kūriniai. Išties pasisekė tiems, kurie rado laiko, nepražiopsojo šio renginio, atsidūrė laiku ir vietoje, ten kur ir reikėjo atsidurti būtent šiandien. Patiko tai, kad dirigavo skirtingi jaunosios kartos dirigentai ir žymi Airijos dirigentė, svarbus asmuo choro pasaulyje, Bernie Sherlock.

To pakylėjimo vedina labai noriu pasidalinti kažkuo geru iš šio vakaro repertuaro, tad vienas mano mėgstamiausių kūrinių, kurį klausiausi ir kito choro “Bel Canto” atlikime, anas džiugino drauge su šio kūrinio kompozitoriumi E. Whitacre, kuris svečiavosi Lietuvoje, taip pat buvo turbinis koncertas, galbūt ir jūs tuokart buvote Filharmonijoje. Tai “Kala Kalla”. Klausiau ir klausyčiau daugybę kartų, labai labai. O dabar tik įsivaizduokite, kaip šis kūrinys fantastiškai skambėjo Šv. Kotrynos bažnyčioje, visa toji aura. Vis dar malonioje transo būsenoje.

Rodyk draugams

Man labai retai patinka lietuviška juvelyrika, nors papuošalus labai labai vertintu ir be jų niekada niekur neinu, nebent į paplūdimį nesipuošiu, bet šiaip, be papuošalų esu disharmonijoje. Šis atvejis ne išimtis, nepatiko nei vienas papuošalas. Lietuviška juvelyrika yra grubi, tokia neretai “netašyta”, kažkokia lyg kirviu daryta… Nesuprasi kas per… Patinka subtilūs, dailūs, patinka kur dominuoja brangakmeniai, kur jie groja pirmu smuiku, kur daug smulkių ir iš jų suformuojami grožiai. Tai ir prašmatnu, bet tuo pačiu subtilu, skoninga. Mūsų juvelyrai daro tą juvelyriką, labai gerai, bet ji tokia savotiška, ne, ne man ji skirta, deja. Yra darbų, kurie patinka, kuriems nesu abejinga, galbūt ateityje įsigysiu, užsisakysiu, tikrai, bet rašau apie taip vadinamas “masines tendencijas”, kas vyrauja, kokie vėjai ir ką matau asortimente.

Ne, čia nereikia priimti priešiškai, juk viskas yra skonio reikalas, tiesa? Kažkam tai viršūnė ir tobulumas, tebūnie. Pvz. kai rašo apie patogumą, tai aš, kaip žiedų gerbėja, žinau, kad tokios formos, kur platus vamzdis, tokie žiedai klaikiai nepatogūs. Ir kai pateikia daugumą tokių žiedų apžiūrai, o rašo apie atsižvelgimą į patogumą, tai meluoja ir neraudonuoja. Patys patogiausi žiedai yra klasikinės formos per amžius: viduje lygu, išorėje užapvalintas kraštas. Jei nesuprantamai rašau, tai tipiškas klasikinis vestuvinis žiedas. Jokie vamzdžiai gyvenime nebus patogūs, ypač tie stori vamzdeliai. Žmogaus kūnas kinta, kaupia vandenį, tinsta ir atsileidžia, ypač tai aktualu pagal paros laiką, mitybos įpročius ir sezoniškumą. Kodėl reikia naujus batus prikti ir matuotis po pietų arba vakare? Todėl, kad tuo metu yra ta kūno masė, tas “patinimas”, kuris bus visada. Gal medikai tiksliau pasakytų, bet mintis aiški. Todėl po pirkinio kitu metu batai spaudžia, nepatogūs, kažkas ne taip, nes pėdos patinusios, nuovargis ir pan.. Taip ir su papuošalais, kodėl vakare neretai sunkiau nusimauna žiedai, o kartais net gi be muilo nenuimsi, jei visai pirštai pakito. Jei žiedai tiko vasarą, tai žiemą jie gali būti per dideli. V.ž. žmogaus organizmas yra kintantis kūnas.

Aš čia iš esmės nieko naujo neparašiau. Be to tie platūs vamzdeliai tikrai nepatogūs dar ir dėl to, kad jie neprisitaiko prie piršto formos, jie “stovi” įsirėmę į sąnarius, jie neprisitaiko prie kitų pirštų formos ir sąnarių taip pat, nes sąnariai skirtingame aukštyje. Tad blogiau už vamzdelinius žiedus yra tik stori platūs vamzdeliniai žiedai. Ir kai pamatau tokius užsakomus kaip vestuvinius, juk juos dažnas nešioja kiekvieną dieną, tai man gaila tų žmonių. Kaip sakoma “jie nežino ką daro”. Nebent tas kasdieninis diskomfortas malonus dūšiai arba tie žiedai niekada nebus nešiojami, tik ypatingomis progomis.

Vėl gi, nepriimkite asmeniškai, jei jums patinka, patogu, čia tiesiog mano asmeniniai subjektyvūs pastebėjimai iš asmeninės patirties.

Rodyk draugams

ANTAKIAI

2017-03-22

Viena iš klaikiausių savaičių metuose, tai ta, kai “pasidarai” antakius ir lyg tyčia, lyg specialiai turi visokių reikalų, susitikimų, turi visur dalyvauti su tais klaikiais “flomasteriniais” antakiais, tol kol šašai nenukrito, jie atrodo taip, kad veide daugiau nieko nėra, tik ANTAKIAI. Tie kreivi ir įdėmūs žmonių žvilgsniai, nes tik beprotė gali taip “išsipaišiusi” vaikščioti :D Reguliariai darančios antakius ir po procedūros su “tuom” gyvenančios supras apie ką, tos klaikios savaitės sunkumus. Nuo vakar iki kitos savaitės reikės kažkaip išgyventi ir į nieką nekreipti dėmesio, nutaisius abejingą ir “šiek tiek trenkta maišu” veidą. Neva kad čia taip ir turi būti, jūs nieko nesuprantat, o man gražu, nesikeikiant.

Rodyk draugams

makiažas

Grožio salono reklama: “Kovo mėnesio pasiūlymas!
Registruokis makiažui jau dabar, nes TIK kovo mėnesį užsiregistravusioms naujoms klientėms makiažo kaina 40 eur.”

Aš vis dar nepaliauju stebėtis, visokiom kosmosinėm kainom už grožio paslaugas. Jau buvo daugybė pastebėjimų ta tema, rašiau, kad neinu į luxury prestiž vietas, nors galėčiau, ir niekada niekada nemoku kosmosinių pinigų už saloninį grožį. Už gelinį manikiūrą, plaukų dažymą ar kirpimą. Einu į tokias vidutinio brangumo vietas, kur protingas ir adekvatus kainos bei kokybiškos paslaugos santykis, tos pačios meistrės, aš lojali, jau tuoj bus dešimt metų. Einu kas trys savaitės, viską darau per vieną dieną tiksliau, tas kelias valandas, nes einu tik iš pareigos, kad būtų tvarkinga ir prižiūrėta. Tai kai skaitau, vėl, kad kažkoks makiažas “tik” 40 eurų ir tik kovo mėnesį, man net silpna gilintis, kiek tai kainuoja vasario ar balandžio mėnesį :D Dar pridėjus kelis eurus už tiek pasidaryčiau gelinį manikiūrą ir šaknis nudažyčiau, su sušukavimu. Todėl taip reaguoju. Mano mama ne tokiame kondiciniame, bet patikimame salone, viename miegamųjų rajonų, tai keturis kart paprastą manikiūrą su lakavimu pasidarytų, o gal dar pigiau sumokėtų.

Kaip pastaruoju metu itin sureikšmintas makiažas. Sakyčiau perdėm neprotingai. Aš suprantu, kad gražiai pasidažyti, tobulai, profesionaliai, ne kiekviena moka. Bet ką pastebiu tarkim tose prezentacijose ir renginiuose, kad dažniausia klaida - perdozavimas, ypač tos jaunos panelės su tokiu ryškiu, neskoningu, sendinančiu, vulgariu ir storu špakliau sluoksniu, kad armatūra nebeišlaiko. Kam to reikia? Čia už tai mokėti tokius pinigus? :D Nesakau, kad nereikia dažytis ar dažytis atbulom rankom yra gerai, bet nebūtina tiek sureikšminti ir melstis tam. Pudrą atitaikai pagal odos tipą ir spalvą, geras tušas, tinkantys šešėliai, net ir vienos spalvos, akių pieštukas, lūpdažis, ružas, na dar antakius pašukuoti. Viskas. Net ir tiek gali būti per daug priklausomai nuo paros meto ar makiažo stiliaus. Netikiu, kad nuo paauglystės ar jaunystės neišlavinusios rankų, kasdien juk pasidažo ir dar saikingiau bei su protu. Prisiminkime moterį vamp iš siaubo filmo - V. Graužinienę, kaip ją sykį išgražino profesionalai, kad visa šalelė ošė.

Moterys, ypač vienišos, labai daug lūkesčių sudeda į tą makiažą, lyg tai būtų kažkokia pridėtinė vertė “gaudant” vyrus, nes juk ir jiems tai skirta, žinoma, ir prieš kitas pasirodyti. Nes vyrus tie ryškūs makiažai kaip tik veikia priešingai. Juk iš arti tie sluoksniai atrodo ne itin patraukliai, tik prieš foto objektyvus iš tolo, kol anie iš arti nepritraukia :D

Rodyk draugams

Meilės dieną noriu pasidalinti man tapusia ypatinga Ginto Litinsko daina. Buvo daugybė dienų, kai klausydavau jos po kelis kartus, o taip klausau kasdien, ir negaliu sustoti, turi ji to gerumo ir šilumos. Labai geri žodžiai, o muzika kabinanti širdį. Gerumas jama ir liūdesys tuo pačiu. Paklausykite, gal ir jus užkabins.

Rodyk draugams