BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Venecija

Yra žmonių, pati tokius pažįstu, kuriems pats geriausias poilsis gulėti prie baseino/vandens telkinio per dienas, viešbutyje su “viskuo įskaičiuota” ir niekur nekišti nosies už jo ribų, net vienai ar dviem ekskursijoms nepasirašytų. Dar pažįstu, kur iš sodybų neišlenda ir nėr geresnio poilsio, kaip sodyboje, galėtų iš viso namo negrįžti, jei tik galėtų. O aktyvus poilsis, pažintinės kelionės, miestų, bažnyčių ir muziejų lankymas visiems jiems prilygsta košmarui. Tai man, sako, ne atostogos, o košmaras. Ir aš juos suprantu, nors pati taip gulėti uždaroje teritorijoje tarp masės žmonių ir nieko neveikti negalėčiau, kaip ir sodyboje gyventi mėnesių mėnesius, man tai būtų košmaras, o ne atostogos.

Bet dar pažįstu vieną porą, iš Rusijos anie, kurie išsilavinę, apsiskaitę, labai gerai gyvenantys, čia kad būtų aiškesnis paveikslėlis. Jie labai dažnai keliauja po Azijos šalis ir visas atostogas leidžia ten. Jie dievina Aziją, viską viską, kiekvieną jos metrą ir atspalvį. Tai gi, jiems nepatinka Europa, absoliučiai. Nepatinka niekas. Jiems negraži ir neįdomi architektūra, jie abejingi Unesco paveldui ir visoms vertybėms. Dzin bažnytinis menas, muziejai, paveikslai, skulptūros ir parkai taip pat, gamta ir landšaftas - taip pat “nieko gero”. Kai klausiausi kas nepatinka, kiek savotiško pasibjaurėjimo, nekentimo, nevertinimo, kaip visa tai apibūdino, atvirai rašau, man ausys raitėsi, stabas ištiko ir momentinis sąmonės užtemimas.

Aš jų nesuprantu. Kaip?!!. Ne, suprantu ir toleruoju, na ta prasme, ištiesų, ko čia stebėtis ir šokiruotis, tai jų reikalas kaip vertinti ir kam simpatizuoti, kiekvienas mes turime savus mylimus kraštus, kur norėtume ne tik svečiuotis, bet gal net gyventi ten kurį laiką, na ir tuos, kurie mažiau limpa ar nenorėtumėm užsibūti, o gal apskritai ten atsidurti. Bet bet bet. Man kažkoks disonansas tarp išsilavinimo, apsiskaitymo ir viso to, ką aprašiau, nekentimo bei nevertinimo. Tuo metu supratau, kad mes absoliučiai skirtingi žmonės ir yra tam tikra praraja, kuri “amžiams” skiria. Mes iš skirtingų pasaulių.

Net tie pirmame variante, pasyvai, net jie kažkaip arčiau dūšios. Pasyvai yra nepiktybiniai, jie tiesiog vertina tinginio atostogas. Bet tuo pačiu, manau, jie nenusiteikę prieš viską, kas už viešbučio teritorijos, o ir nenuvertina istorinio, kultūrinio paveldo, meno pasaulio, tik tingi po jį naršyti ir smegenines varginti nauja informacija, jiems to nereikia tuo momentu ir apskritai nereikia, neįdomu. Kodėl gi ne. Bet abejingumas nėra priešiškumas ir nurašymas, specifinis nusistatymas.

Rodyk draugams

gaidys

Skaičiuojant paskutines besibaigiančių metų valandas ir minutes galima apibendrinti, galbūt subjektyviai melancholiškai, kad jie buvo labai kontrastingi, tokie tikri amerikietiški kalneliai ir dar su užslėptais tramplynais. Kai nežinai kas bus rytoj, ir išties, daug buvo tokių nežinios dienų ir savaičių. Burtai ir prognozės. Tai tie metai, kurie pareikalavo ypač daug energijos, sunaikino nemažai nervinių ląstelių ir atseikėjo nemažai nusivylimo.

Todėl galima su viltimi žvelgti į būsimus, kad viskas bus kitaip ir galbūt optimistiškiau, nors balsai užkulisiuose gieda, kad ne, bus visiškas “gaidys”. Taip, tariam “gaidys” su atitinkama intonacija. Na čia ta būsena ar diagnozė, kaip pavadinsi. Ar kad gaidys tai tas kur ugnies sinonimas, naikinantis viską.

Bet vis dėlto, taip viliuosi, kad tas gaidys bus gerasis, skambiai, nenuilstančiai giedantis, naktinius demonus varantis ir gerą rytą skelbiantis. Kad nuspalvins dienas, įkvėps veikti ir žygiuos aukštai pakėlęs skiauterę, o ir uodega jo bus dar aukščiau. Savotiškas lyderystės simbolis.

Ir lai ši kultinė Billy Joel daina, kurią klausiau šiais metais ypatingai dažnai, būna lyg savotiškas 2016 m. apdainavimas. Ji tokia.. tokia kabinanti ir tuo pačiu jaudinanti. Galbūt tik mane, tebūnie.

Ir lai mums būsimieji Nauji metai bus tiesiog geri. Šiltai, nuoširdžiai ir su geriausiais linkėjimais. :)

Rodyk draugams

Kai tai pateikiama kaip ‘reklama’ Facebook erdvėje. Ir dar nebe pirmą kartą. Kad ir kaip skambėtų šventvagiškai ar pan., bet po tokio nuolatinio vienos jautrios temos tampymo, nori nenori, bet matai vieną akivaizdų dalyką - puikią savireklamą. Analogiška spekuliacija vyko, visi tai matė - kone kiekvieną dieną su anksčiau laiko gimusiu K. Krivicko sūnumi, nes Krivickas taip troško tapti politiku ir Seimo nariu, kad nesibodėjo iš to padaryti tokį šou, tokį mega piarą žiniasklaidoje, graudindamas ir virpindamas jautresnių širdis, kad varė varė nesustodamas, kad tik niekas nepamirštų jo veido ir lydinčios temos. Tos spekuliacijos artimiausių žmonių nelaimėmis. Kas sekantis pasikinkys šį arkliuką ir jodys jodys jodys? Nejau tai yra pats etiškiausias, moraliausias ir geriausias būdas įšokti į Seimo nario kėdę ir didžiąją politiką? Ką dar galima padaryti tokio vardan tos KĖDĖS?

Rodyk draugams

Apie ką melodija: “Sūnus įsidarbino dangoraižyje: „Iškart negalėjome patikėti, kas ten vyksta“”

Galiu suprasti tik kaip motina motiną, ne daugiau. Tekstas emocingas ir taip taip, nėr teisybės ir neieškok. Bet neteisi ji, na neteisi. Dauguma pereina jei ne Dantės devynis pragaro ratus, tai trinasi skaistykloje be nurodyto termino, pradžia visų tokia, “nedėkinga”. Jei nesi genijus ir neskrieji kometa, na bet ir genijams nelengva, dabar iškilo, jei kas matė, garsiojo topinio “advokatinio” serialo “Suits” peripetijos, ten pradedantys advokatai bei padėjėjai - genijai aria kaip laba diena ir gyvena ne taip ir prašmatniai, nors dirba pačiose kiečiausiose ir prestižiškiausiose Niujorko advokatų kontorose, topinėse. Tik elitiniai partneriai prakunta ir gyvena svajonių gyvenimą, bet gi kokia atsakomybė, rizikos laipsnis ir kiek reikia visko nuveikti, kad pasiektum viršūnes. Tokio tipo mamai rekomenduoju pažiūrėti, kaip aria vien JAV, tikrai įkvėps ir nuramins, kad visi turi tai praeiti.

Tad jei ne švogeris su ryšiais ir ne dundukas, kuriam ir taip viskas dzin, tai skiniesi kelią per kančias ir per nemigo naktis. Niekas nežadėjo, kad bus lafa. Ir taip, visiems praktikantams - vergams - darbiniams arkliams krauna viską. Bet juk toji praktika realiai labai vertinga patirtis, tų detalių ir smulkmenų knisinėjimo veikla - o kur daugiau ją gausi? Atkaklumas, užsispyrimas, kantrybė ir perspektyva kažkur tolimame horizonte. Visur taip.

O juk ir versle lygiai taip pat. Kai rizikuojama kone visu turtu, savu ar tėvų, ar skolintu, kai keičiasi įstatymai ir mokesčiai, neprognozuojamai ir neplanuotai, kai rizika ant rizikos, kai pelno ilgą laiką gali ir nebūti, o bankroto šmėkla atkakliai kabo lyg ikona virš miegamojo lovos ir nemigo naktys toks įprastas dalykas, kaip ir stresas bei įtampa, o dar kai ariama dar daugiau nei šios emocingos mamos sūnus, kuris nerizikuoja galima sakyti niekuo. O kas įvertins mediko darbą, kiek ten valandų ir parų vyksta kokios operacijos, kai jo rankose žmonių gyvybės. Ir kad bene kiekvienas turi savas skirtingo dydžio nuosavas kapinaites, juk žinome tai.

Todėl taip, niekas nežadėjo, kad bus lengva kelio pradžia. Bet kai nematomi ir neįvertinti kitų keliai, tai atrodo, kad jam viskas sukrauta užkrauta, o štai kitiems pradedantiems vien palankus vėjas į nugarą pučia ir pati srovė neša, belieka medituoti ir deginti smilkalus, o darbai patys pasidarys.

Rodyk draugams

mildred

Jaudinantis, jautrus ir skausmingas draminis mini serialas “Mildred Pierce”, kurio pagrindinės herojės vaidmenį įstabiai sukūrė puikioji Kate Winslet. Išties klaidingas galbūt išankstinis nusiteikimas, kad ji vienintelė “išveš” šį serialą, čia aš buvau klaidingai nusiteikusi, todėl taip rašau, nes šioje Mildred gyvenimo istorijoje ne tik antraplaniai vaidmenys verti dėmesio.

Vyro palikta dviejų dukrų mama, namų šeimininkė, intelektuali bei protinga moteris Amerikos Didžiosios depresijos metu. Su kokiais iššūkiais teko susidurti, kokius sunkumus įveikti, atrasti savo pašaukimą ir įsukti sėkmingą verslą. O kur dar įtempti santykiai su talentinga, bet aštraus charakterio vyresne dukra Veda.

Filmą, pabrėžiu, būtent filmą žiūrėjau taip, kad negalėjau atsitraukti, taip įsikabinau, kad serijos prabėgo lyg viena, nors dramos siužetas rodos nesudėtingas, bet visuma, viskas labai patiko, ne tik autentiškasis vintage stilius, kuris yra silpnybė ir svaigina kiekviena detalė. Ne vieną apdovanojimą pelnęs ir daugybės nominacijų vertas mini serialas - puikus pasirinkimas, kai reikia kažko tokio. Jausmo, skausmo ir pergyvenimo, kai susilieji su heroje ir jauti kiekvieną jos išgyventą akimirką. K. Winslet čia labai organiška, tikroviška. Puikus pasirinkimas, jei dar neatradote.

Rodyk draugams

Net jei ir galėčiau “įpirkti”, tokios nepadorios ir net gi sakyčiau vulgarios azijatiškos ar čigoniškos prabangos tikrai nenorėčiau. “Hublot” laikrodžių pristatymas

Replika apie prabangius žaisliukus. Tikrai yra žmonių, kurie negaili pinigų prašmatnumui, tikrai, jei ne kasmet, tai kas keli perka naujus ypač brangius laikrodžius, išskirtinius papuošalus, lengva ranka keičia automobilius, o apie naujausias technologijas nėra net ką kalbėti, viskas “metama lauk” ir viskas keičiama, įskaitant ir buitinę techniką, taip taip, kaip gi nepakeis kokios nors lyginimo sistemos, jei atsirado naujesnė ir mandresnė. Keičia net ir tada, kai negenda ir realiai nebūtina, bet keičia, nes “morališkai paseno”. Nes tai jų silpnybė, o kur ir sėkmė giminaičiams, biednesniems kaimynams ar draugams, kas nebrokija, nes mėgstantys naujoves bei pokyčius tikrai neprekiauja interneto skelbimuose ar į laikraščius kokį “Alio” tipo skelbimų nededa :D Jie tiesiog atiduoda tiems, kam reikia, be to, svarbi sąlyga, kad tik greičiau pasiimtų tą “šlamštą”, nes naujam reikia vietos :D

vertu

Vienu metu buvo nereali mada “Vertu” mobiliems telefonams, na išties tai buvo topas tarp tų, kas gali lengva ranka įpirkti. Kas nežino apie ką daina, tai “Vertu” yra išskirtiniai ir brangiausi telefonai (nebent atsirado dar brangesnių) su tuomet dar standartinės Nokia viduriais, bet labai geros kokybės polifoniniais skambučiais, tikrai, vien dėl skambučių  tuomet buvo malonu klausyti jų skambesio, išskirtiniai, visi net ir šiuolaikiniai iPhone nervingai rūko kamputyje, tikrai neprilygsta tuo skambėjimu. “Vertu” gali būti ir platinos ar aukso, būdavo puošti ar tai svarovskiais, ar deimantais, v.ž. įdomūs tie telefonai su atsilikusiomis technologijomis, nes jie nespėja su naujausiomis, nes juk nėra tiek išperkančių. O sunkūs… Kai plytos, gali apsiginti tamsiame skersgatvyje, gali net gi padaryti apysunkį sužalojimą :D . Na bet laikai rankoje telefoną, kuris labai brangus, tai gi ir turi sverti ta brangenybė, už ką gi pinigus moka :D  Tai gi, šis prabangus žaisliukas buvo trokštamas ir perkamas “užsimerkus”, graibstomi neįsivaizduojami kiekiai lyg karštos bandelės. Maniškis irgi buvo užsikrėtęs tuo virusu, reikėjo ir taškas, vienu metu įsigudrino tris sukaupti, po išsiblaivinimo vieną kitam “ligoniui” pardavė, o kiti kažkur namie voliojasi.

Diena X, kai atsipeikėjo. Prieš kokius gal 10 metų susibūrė jauki vyrukų kompanija tuose pačiuose “Stikliuose” kažkur prie židinio, keli svečiai iš Rusijos, keli vietiniai verslininkai ir tarp jų daugeliui žinomas D. Mockus. Jis toje kompanijoje buvo vienas kukliausių ir be jokių ryškesnių “žaisliukų”. “Paprastas” laikrodis, eilinis telefonas (berods tuomet kai išmanieji buvo tope, tai jis be išmanaus, su mygtukais :D ), o tie visi su neprastais laikrodžiais ir telefonais, dažnas gi po du, tris nešiodavosi, dabar užtenka ir vieno, na bet tuomet du - trys buvo norma. Ir klausia kažkuris svečias, kad kaip gi, Dariau, kodėl neaktualios naujos technologijos, Vertu ir pan.. O jis atsakė taip lakoniškai diplomatiškai, kad tuose kraštuose verslininkai mėgsta ką turi su savimi nešiotis ir demonstruoti, o jam nėra prieš ką ir dėl ko. Na čia D. Mockus ne visai sąžiningas, nes kasdien ne su “Žiguliuku” ar “Fiat” važinėja, asmeninis vairuotojas jį vežioja RR limuzinu. :D Čia sekundėlei, apie kuklumą ir paprastumą. V.ž. mano vyrui D. Mockaus replika padarė tokį įspūdį, kad pasveiko ir nusiramino su tais prabangiais žaislais. Nebereikia jam nei Vertu, nei laikrodžių, žinoma, jam reikia kitokių dalykų, bet tai jau nebe tie užmojai. Nauji batai, kurių jam galbūt nelabai reikia, bet tą akimirką trauka nesvietiška, tikrai smulkmė.

Rodyk draugams