BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

avis

Apie tuos visokius ekspertus.

Geriausiai apie verslą žino tie, kurie niekada gyvenime nėra sukūrę verslo, nei vienos darbo vietos taip pat nėra sukūrę, niekada nepatyrę ką reiškia organizuoti verslą ir jį ne tik sėkmingai išlaikyti, o jei patyrus nesėkmę, net ir bankrutavus, vėl pakilti.

Geriausiai apie NT subtilybes išmano tie, kurie gyvenime nesusidūrė su NT peripetijomis ir arba gyvena su tėvais, arba įsigijo butą už paskolą “visam gyvenimui” kainų burbulo metu ne toje vietoje ir dar kokį nelikvidą. Apie interjerą taip pat geriausiai išmano tie, kurie gyvenime nėra nieko padarę bent savo namuose, kokia dar kūryba ar idėjos, geriausiu atveju pasidarė euroremontą iš to kas buvo artimiausioje “Senukų” parduotuvėje.

Geriausiai apie muziką ir kitų (tipo nevykėlių) atlikimą išmano, didžiausi ekspertai yra tie, kurie neturi jokio muzikinio išsilavinimo arba kokias tris klases baigė artimiausio rajono muzikos mokykloje, žinoma, neturi jokio balso, bet pataiko į natas, žinoma, nesukūrė nei vienos dainos ir jokio hito taip pat, ir net jei netyčia per laimingą atsitiktinumą pakliuvo ant scenos ir gavo mikrofoną kaip bonusą, netapo nei pirmo, nei penkto ryškumo žvaigžde, ir jų dainas žino tik tėvai, kaimynai ir klasiokai su kursiokais, nes na nepatogu ar įdomu paklausyti, ką savas ten dainuoja.

Galima tęsti.

Rodyk draugams

borkmanas

Šiandien premjeros diena, lankiausi Valstybiniame jaunimo teatre, G.Varno režisuotame spektaklyje “Junas Gabrielis Borkmanas”. “Vaidina legendinių aktorių ketveriukė: Kostas Smoriginas, Vidas Petkevičius, Dalia Overaitė bei Jūratė Onaitytė. Spektaklio scenografiją kuria nebe pirmą kartą su rež. G. Varnu dirbantis dailininkas Gintaras Makarevičius. ”

Spektaklis patiko, kokybiškas ir geras pastatymas, tad manau ši pjesė sulauks ne tik gerų atsiliepimų, bet ir teatro gerbėjų dėmesio. Čia tai, ką galėtume pavadinti geru, brandžiu, bet ir ne pernelyg sunkiasvoriu, kai bandai suprasti apie ką ir sunkumas spaudžia. Teisingai užkabinti gyvenimo momentai: žmonių santykiai, svarstymai apie gyvenimo prasmę, čia ir dusinanti motinos meilė vieninteliam sūnui, kuris taip trokšta laisvės, nes “yra jaunas”, gyvenimo saulėlydyje savo gyvenimo kelią narstanti šeimos galva, optimizmu trykštantis “nepadaręs karjeros” poetas.

Dėl išskirtinių aktorių jauti tą gero teatro aurą, kuomet nelauki pabaigos, norisi dar ir dar mėgautis visuma. Labai patiko scenografija, ji toji šiuolaikinė, kas dabar “ant bangos”, projekcijos, spec. efektai ir “rodomos” dekoracijos, bet viskas skoningai, subtiliai ir harmoningai. Gyvenimo traukinys, kurį lydi makabriški skeletų šokiai. Rekomenduoju.

Daugiau apie spektaklį.

Rodyk draugams

Prasideda. Ir jau įgauna pagreitį tas periodas, kai širdelės širdelinasi iš visų kampų ir iš visų pusių atakos. Vakar pas tėvus varčiau kažkokio prekybcentrio reklaminį laikraštį, kuriame buvo reklamuojamos “valentininės” prekės, tai ko tik ten nėra, nuo infantilių žvakių - skulptūrų iki masyvių moteriškų šlepečių su širdelėm, dar kažkoks romantiškas šlamštelis. Kas norėtų Valentino dienos proga gauti tokias (pobaises) šlepetes nuo mylimojo? Nors gal kam ir patinka tokie dalykai. Vėl rodys tuos romantiškus patiekalus, kaip pvz. kepta dešrelė širdies formos ir ten viduje kiaušinis. Savęs taip darant kol kas nematau, nors keptus kiaušinius mėgstame visi. Visai neromantiška..

O jau ta saldžiai saldi romantika, na kur visiems būtinai reikia parodyti, kaip jis/ji mane myli, nes jei niekam neparodys, tai kaip čia taip, kaip galima neparodyti?! Jūs juokaujate. Ne, taip reikia. O kas neparodys, tai tas ne šių dienų trende (iki 02.14 vakaro imtinai). Ir meilės tos tikros nėra pas jus, kol kiti to liudijimo nepamatė. Prašom foto ir video kelti, nėra ko drovėtis, filtrų nepamirškite. Sakysite, kad pavydžiu, na taip, kas belieka, tik tai… Ne, man juokinga, tiesiog, tas dirbtinumas gal, nors nežinau, lai subjektyvus vertinimas. Na, čia skonio reikalas, išties. Neretai netikiu tokia parodomąja meile, nes yra tam tikri dalykai, kurie mėgsta tylą ir ne rodymui skirta. Ir kai “plėšosi maikutes”, tai toks teatras, kur sudegę artistai, oi, sudegusio teatro artistai.

Man patinka tada, kai neparodoma per primityvius dalykus, na kai nereikia to demonstruoti, kai nereikia rodyti to širdelinio baliono ar puokštės su 150 rožių (v.ž. man tos tokios puokštės nepatinka ir negražu, nes ne subtilu kažkaip, stovi mergina su tokia sunkia šluota, kaip ten gėlių turguje tokios būna, tad tai, kas tinka turguje prekiauti, tai nelabai gyvenimui, juk niekas tokių šluotų šiaip gyvenime iškilmingoms progoms nedovanoja, būtų nesolidu ir neskoninga), o kai nevalingai pavyksta, kai parodoma kitaip, kai tai yra, ir tiek, juodu ant balto, nes nepastebėti ir nepamatyti neįmanoma. Tai yra grožis.

valentino

Staliukas Valentino dienai. Vietų skaičius ribotas. Jei tą dieną esi be poros, o rodos “visi aplinkui” su porom, taip gelia ir skauda, tai nesuki sau galvos. Rimtai. Net jei tądien jautiesi vienišiausiu žmogumi šioje žemėje, žinok, kad tai laikina, tiesiog jūs dar nesusitikote. Ir laukimas apdovanoja tikrais jausmais. Nes nieko nėra blogiau už dirbtinius dalykus. Pastarieji gali užstrigti ilgam ir paversti gyvenimą tuo sudegusiu teatru be filtro.

Rodyk draugams

teatras

Kodėl, sako, mes nesusitinkame, kodėl neiname į teatrą. Nes mane ilgam atvėsina nuo susitikimų, kai pvz. įvyksta tai… Pakviečiau čia kažkada vieną tokią į premjerą, kvietimas neįpareigoja, tiesa? Gali eiti, gali neiti, čia jokios prievartos nėra, tiesiog svarbus vienoks ar kitoks atsakymas, nes kviečiantysis gaunasi toks lyg pakabintas tarp dangaus ir žemės, nes jei kviečiamasis negali, tai, suprantama, yra kitų, kurie noriai ir su džiaugsmu priims kvietimą, nes dar nebuvo, kad negalėtų :D . Reikia aiškaus ir konkretaus atsakymo.

Be to ir kviečiu tik tuos žmones, kuriems šiaip patinka eiti į teatrą, tikrai nekviesčiau, jei žinočiau, kad tokia pramoga yra kančia. Tai gi, išsiunčiau pakvietimą su detaliu aprašymu “kas kur kada” ir gavau tokį atsakymą: “Labas, atleisk, kad visą dieną neatsakiau, manau galiu eit, tarsi nieko nesuplanavus, kiek tęsis spektaklis, jei labai ilgai, tai gal dar persigalvosiu ;) ?”.

Atsakiau, kad ilgai. :D

Rodyk draugams

Norėjau pradėti šį pastebėjimą žodžiais, kad vienas kvailiausių dalykų šiomis dienomis yra aistringas JAV prezidentų B. Obamos ir D. Trumpo šeimų lyginimas, vieną pernelyg išaukštinant, o kitą per visus galus kritikuojant ar net gi niekinant. Bet po to pagalvojau, kad apkaltinti kvailyste ar įvardinti kvailiais tuos žmones, kurie nesuvokia esmės (viliuosi, kad aš ta, kuri suvokiu, nes apie tai ir pastebėjimo tema) ir nemato skirtumų nėra teisinga, nes jie realiai nesusigaudo, kodėl jų poros tokios skirtingos, skirtingai elgiasi, bendrauja su publika, skirtingas žodynas, skirtingos manieros ir apskritai tai dvi (ar keturios) planetos, kurios prasilenkė ir tiek žinių. Ir dar šiek tie, tuo pačiu gi, apie Kristupo Krivicko žmoną, visų guodžiamą Jurgitą.

Visi žmonės yra skirtingi, bet yra tam tikri dalykai, kurie vienija tam tikras žmonių grupes. Dabar tikrai nenoriu supanašėti su visuomenės veikėja ir skandalingais stereotipiniais pareiškimais apie vyrus ar moteris besisklaidančia rašytoja R. Vanagaite, nes kiek skaitau ta tema straipsnius ir deklaracijas, tiek “norėčiau padiskutuoti”, nes nesutinku. Tai gi, visi žmonės skirtingi, bet nėra taip, kad kažkokie kriterijai tinkantys konkrečiai grupei, būtinai pritaikomi iš serijos a la “visi vyrai kiaulės”, nesąmonė, todėl kad.. Tuoj paaiškinsiu.

Yra skirtingi pasauliai, klanai, grupės ir kiekvienas žmogus priklauso labai konkrečiam darželiui: politikai, mokslo pasaulio žmonės ar mokslininkai, verslininkai, teisininkai (o ten gi ir advokatai, prokurorai, verslo teisė ir t.t.), medikai, ūkininkai, tolimųjų reisų vairuotojai, pedagogai, statybininkai, biurokratai, “nematomas” biurų planktonas, bankininkai, vadybininkai, menininkai, sportininkai, jūreiviai, banditai ir apskritai nusikalstamo pasaulio atstovai, tiesiog gražuolė ar pupytė, na ir t.t.t.t.t.. Tai gi, bet neretai žmonės gali atsisėsti ant skirtingų kėdžių ir vienu metu būti keliuose darželiuose, tokie deriniai taip pat jums žinomi, kai medikas dar ir politikas, kai politikas dar ir banditas ar sportininkas - teisininkas, ūkininkas - verslininkas - politikas, verslininkas - statybininkas - teisininkas, kokių tik derinių nepasitaiko, tiesa?

Bet vis tiek yra baziniai pagrindai, kas tas žmogus yra, jo tikrasis pašaukimas ir kokį išsilavinimą jis gavęs, koks jis tipažas. Tai gi, yra tam tikri tipažai, tai tos charakterio, prigimtinės būdo savybės, be ko tas žmogus negalėtų būti tuo kuo yra. Na tiesiog. Kaip ne kiekvienas gali būti verslininku, politiku ar banditu, taip ne kiekvienas gali būti menininku ar mediku. Lyderiams ir vadovams apskritai visai kitokie reikalavimai, todėl ir jų savybės tokios, kad laikykit arklius. Koks nors didelio verslo vadovas neretai yra toks rinkinys, kad ne kiekvienas šalia galėtų išgyventi, kaip išgyvena jų žmonos ir artimieji. Psichiniai, despotai, absoliučiai neromantikai ar romantikos labai ribotai, chamai, perfekcionistai, darboholikai, su polinkiu į depresines būsenas, iš kurių kapstosi per alkoholį, narkotikus, vis kitas moteris, naudojantys psichologinį ar kitokį smurtą, kitų žeminimą, o dažniausiai pačių artimiausių, ne tik darbe, bet ir šeimoje. Na tai netaikoma visiems, žinoma, bet parašysiu atvirai, nemačiau vadovų, na tų rimtų, kurie nebūtų (ne)šiek tiek trenkti ar psichiniai. Tačiau kaip ir blogosios, taip ir gerosios savybės tinka visoms grupėms. Juk nuo melo, klastos, išdavystės, godumo, neištikimybės, lipimo per kitų galvas, alkoholizmo ar kt. niekas neapsaugotas, kaip ir nesvetima empatija, dosnumas, nuoširdumas, jautrumas gerąja prasme, atsidavimas, ištikimybė ir kt. gerumai. Vėl gi, nesiplėsiu.

Bet niekada, pabrėžiu, niekada nereikia gailėti tų moterų, kurios draugauja, gyvena, tiesiog myli tuos visokius vyrus. Kaip Jurgita, gal ir liūdnoko veido, bet myli tą (savo) Kristupą, gimdo, augina keturis vaikus ir kažkodėl tikiu ta šeima, kad juos viskas tenkina, džiaugiasi gyvenimu ir nieko nekeistų, o Jurgita tai tuo labiau. Nei viena jų nekeistų nieko ir jas viskas tenkina, o kas iš tų neigiamų savybių vyruose netenkina, tai susitaiko ir nurašo į nuostolius, nes idealių nėra, o su kitokiais nė už ką negyventų, net nesiūlyk. Todėl kaip vienai tinka politikas, medikas, statybininkas, vadybininkas, kita neįsivaizduoja savęs šalia profesionalaus sportininko, teisininko, kriminalinio veikėjo, svajoklio menininko ar jūreivio.

Tai gi, grįžtant prie JAV prezidentų šeimų ir to neadekvataus lyginimo. Juk B. Obama yra politikas ir jo išsilavinimas, karjeros gyvenimo kelias buvo labai konkretus, kaip ir jo žmona Michelle, kuri ne tik baigusi rimtus teisės mokslus, bet ir padariusi puikią karjerą, tad iš ten ir galantiškumas, kultūra, ne tik vidinė, bet ir bendravimo, švarus žodynas, subtilus humoras ir lankstumas bei prisitaikymas ar noras įtikti tiems, kurie kontroliuoja ir turi įtaką tokio tipo - grupės žmonėms. Tai kaip, na kaip galima lyginti su kone tipiniu valdingu ir despotiškumu pulsuojančiu verslininku D. Trumpu, kuris į politiką įžengė gerokai vėliau, tačiau išliko verslininku, kas yra jo bazinė dalis, o ir jo žmona Melania - modelis, tiesiog gražuolė, dizainerė (dar galėtų būti stilistė ir makiažo darytoja). Tai absoliučiai skirtingi žmonės, skirtingo rato, klano, su skirtingomis savybėmis ir pan.. Todėl nėra nei anie geresni, nei pastarieji blogesni ar verti tokio kreivo dėmesio. Skirtingi jie, faktas, o dar su laiku pamatysime tuos ryškesnius skirtumus, nes dabar tai bene kasdien bus šviežių naujienų. Ir vaizdelių bus visokių. Taip, tikiu, dar ilgai dūsaus B. ir M. Obamų gerbėjai. Na ką padarysi, į areną atėjo kiti. Užteks raudoti.

Rodyk draugams

Mūsų (o gal ne tik mūsų šalies) piliečiai susikūrę kažkokį keistą iliuzijų pasaulį ir jame gyvena, įsivaizduodami, kad yra kažkokios mistinės žvaigždės, ikonos, elitas ir pan., kurie kažkokie ypatingi, pateptieji ar jau jie tai kitokie. Nė velnio, brangieji. Nėra jokių iliuzinių “superstarų”, nes visi jie yra tiesiog, na tiesiog ŽMONĖS. Kurie yra tokie patys kaip ir jūs, mes, aš ir tu, nei geresni, nei blogesni. Ne dievai, o tik gerbėjų dievaičiai.

Daugiau nei kelis metus gyvenau tarp tų taip vadinamų žvaigždžių, kurie šiandien renka Lietuvos arenas, tarp TV veidų, aktorių, kompozitorių, žurnalistų, dizainerių ir šou verslo pasaulio atstovų, kurie apdovanojimuose save bei savus ir apsidovanoja :D Ne todėl, kad būčiau kažkokia žvaigždė ar dėl to, kad esu susijusi su muzika, tikrai ne. Tiesiog mano ex mylimasis buvo ta to laikmečio superstar, dėl kurio tuo metu ir dar daug metų po to lydėsi ne viena moteriškos lyties atstovė. Beje, ir dabar lydosi. Na kiek galima :D Gražuolis, svajonė, įdomus pašnekovas, apsiskaitęs, man patiko jo draugija. Mūsų santykiai nebuvo retų susitikimų ar pasimatymų tėkmė, ne, mes susitikinėdavome kiekvieną mielą dieną ir tai buvo labai intensyvi draugystė, kas tokią patyrė, tai supranta, kad tai ne tas pats, kas susitikti kartą kitą per kelias savaites, romantika ir užpudruota realybė, ir matyti tik gražų imitacinį paveikslėlį. V.ž. mačiau ne tik jo tikrąjį veidą, gyvenimo būdą, bet ir jo aplinkos kasdienybę, tai gi, kas dėjosi tame glamūre. :D

Kadangi nevartojau alkoholio (kaip jau rašiau “pilnaties išpažintyje” :D ), tai mano klubinis ir “šouverslinis” gyvenimas buvo labai tyras, skaidrus, blaivaus proto, o ir guvi mano akis bei aštrus protas :D fiksavo viską, nes man tai buvo lyg gyvenimo nuotykis, vienas iš daugelio, patirtis, galimybė atlikti savotišką tyrimą ar eksperimentą, kurį galėčiau pavadinti “Kas gi jie tokie “per vieni”".

Alkoholis, kurio kiekiai tiesiog protu nesuvokiami, narkotikai, daug narkotikų, nevaržomas palaidas lytinis gyvenimas su nesuskaičiuojamom bei kasdien besikeičiančiom alkanom gerbėjom, kurios pasiruošusios viskam, tokį gyvenimą, kurį lydi LPL, besaikis lėbavimas, o kur dar azartiniai lošimai ir sudaužyti “normalių”, t.y. nežvaigždiškų, mirtingojo pasaulio žmonių, artimųjų likimai, palikti vaikai, santuokiniai ir nesantuokiniai. Balansavimas ant bedugnės ir užtikrintas ritimasis į bedugnę, kur kelio atgal gali ir nebūti. Ne vieno jų jau nėra gyvųjų tarpe, dėl tokio gyvenimo būdo taip pat. Nemažai apsimetėlių, kurie yra tiesiog apie nieką, nei talento, nei gabumų, bet kadangi yra prie chebros, tai šildosi išties talentingųjų spinduliuose, stumdosi šalimais šešėlyje ir stumiasi dėka ryšių, savų tempimo ir tos draugeliškos paramos, kad na ką su juo daryti, reikia padėti.

Be to, yra toks labai reikšmingas faktorius, kurį dauguma pamiršę ar apskritai nežinantys, tai ŽVAIGŽDŽIŲ LIGA. Begalinis susireikšminimas ir įtikėjimas savo reikšmingumu. Šios ligos formos skirtingos, kaip ir stadijos, yra kas iki šiol amžiams ten liko pasiliko ir niekaip negali pasveikti, yra kas sėkmingai įveikė šios ligos simptomus ir “atsivertė” į sveiko proto bei požiūrio į aplinkinius būseną. Ta liga gali paveikti ir “vienos dainos” žvaigždę, ir vienos laidos veidą, ir vieno viršelio auką. Todėl visokios tos nesąmonės, neadekvatūs žygiai ir poelgiai tėra tos ligos pašalinis ligos poveikis ir komplikacijos. Jiems tai yra normalu. Ir jų aplinkos žmonėms taip pat. Ir man normalu taip pat, na ta prasme, kad aš žinau, kad kitaip nebus ir nėra ko tikėtis, čia ne katalikiško darželio auklėtojų sambūris. Vienetai, tik vienetai gali sau leisti sirgdami žvaigždžių liga ir pasaulinio lygio susireikšminimu nedaryti viešų ir skandalingų nuodėmių, nes jie dar ir pernelyg susidievinę save, kad taip kvailai ir absurdiškai lygioj vietoj klystų :D Jie juk dievai. Ir garantuoju, kad dabar šypsotės, nes žinote apie ką rašau. :D

Rodyk draugams