BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Viena laukiamiausių serialinių naujienų - “Cocaine Godmother” su Catherine Zeta -Jones - narkotikų baroniene priešakyje. Tai biografinė istorija apie žymiausios pasaulyje narkomafijos prekeivės Griselda Blanco Restrepo iš Kolumbijos gyvenimą. Griselda pirmoji sugalvojo dideles kokaino partijas per sieną pervežinėti moterų apatiniuose drabužiuose. Laikui bėgant net gi atidarė apatinių drabužių parduotuvę, kurioje prekiavo paturbintais apatiniais - su slėptuvėmis narkotikams - kišenėlėmis. Policijos nesutramdomą veikėją 2012 m. Medeline sušaudė du pro šalį važiuojantys kileriai. Kas yra prisiekęs serialo “Narcos” gerbėjas, kas seka apie narkotikų prekeivės - karalienės iš Meksikos, Teresos Mendoza, gyvenimą, draminiame veiksmo seriale “Queen of the South”, tas turėtų įsijungti priminimą. Sausio mėnesį startuoja dar vienas, tikėtina, kad net labai neblogas serialas, anonsas jau čia.

Rodyk draugams

Klasiškas kriminalinis britų serialas “Snatch” su komedijos elementais, kurie čia nebuvo patys geriausi, dažnokai primityvūs, tačiau visuma yra tokia, kad tiems, kam patinka Guy Ritchie stiliaus filmai “Lok, stok arba šauk”, “Revolver” ir pan., tai ir šis labai gerai sueis. Jis yra pramoginio, lengvo žanro, kada reikia daug veiksmo, minimaliai kraujo, lengvo žiūrėjimo, kai reikia tiesiog tokio, kas lengvai prasineštų ir paliktų rezultatą, kaip kad tai kas teikia akimirkos malonumą, bet neknisa proto. Tai sakyčiau būtent toks serialas, kurį reikia rinktis tada, kai norisi lengvos serialinės pramogos su neblogais siužeto vingiais, nenuspėjamais, kartais bukais, bet ne iki tokio lygio bukumo, kad nekabintų žiūrėti tęsinio, o kas gi bus po to. Kas man labiausiai čia patiko, tai tikrų britų aristokratų atstovas, kuris vis įsipainioja į keistas istorijas, bet yra prie kompanijos. Jis va toks, kokį ir įsivaizduočiau realybėje, aristokratiškumas kaip sakoma gyslose. Ir apskritai yra tokių savotiškų momentų, epizodų, kurie suteikia šiam serialui savitumo, šarmo. Nors reitingai silpnoki, nes tikiu, tas “nelabai” humoras kiša koja, bet serialas man patiko, lauksiu kitų sezonų, siūlau ir jums atkrepti į jį dėmesį ;)

Rodyk draugams

“Jis gali prisijungti prie bet kokio kompiuterio? Ats.: jis gali prisijungti net gi prie tosterio.” Šiaip, citata iš daugelio kitų. Iš kur? Jau nepamenu ar tarp rekomendacijų buvo ši, bet jei nebuvo, tai negaliu nepasidalinti, puikus britų kriminalinis draminis serialas “No Offence” su labai labai lengvo humoro prieskoniu, kuris toks lengvas, kad suteikia to gerojo atspalvio. Serialas apie moteris detektyves, dirbančias Mančesterio žmogžudysčių skyriuje, be galo skirtingas. Turbinė pagrindinė herojė - aktorė Joanna Scanlan, tokia, kurios kaip sakoma plikom rankom nepaimsi, aš tik dėl jos ir užsikabinau žiūrėti, o po to ir įsisuko viskas, o ir kiti aktoriai tikri, ne sintetiniai moliuskai, pakankamai spalvingi. Pats serialas gyvas, dinamiškas ir vis su posūkiais siužetas, tad intrigos ir netikėtumo efektas išlieka. Neįpareigojantis, bet turi jis to gero cinkelio. Tad atkreipkite dėmesį, gal užsikabinsite. Čia l sezono anonsas, tačiau antrasis sezonas tikrai ne blogesnis, kaip tik šiuo laikotarpiu žiūriu jį. Tikiuosi, kad bus ir kiti, nes reitingai geri.

Rodyk draugams

Iš komentarų: “Žurnalistika akivaizdžiai degradavusi. Jai įdomūs tik nusikaltėliai, alkoholikai ir žmonių nelaimės. Kitų temų žurnalistai nepajėgia analizuoti. Jie darosi neįgalūs rašyti ir kurti laidas apie kūrybingus žmones, jų darbą ir gyvenimą. O va asocialai - tai puikiausi jų bičiuliai, su jais jiems pats tas.” iš straipsnio “Marijonas Mikutavičius viešai Dovilę Šakalienę patraukė per dantį”

Dabar daug apie tai rašoma, bet labai noriu pareplikuoti šia tema. Sutinku su abiem pusėm, kodėl. Todėl kad žiniasklaidoje tiriamoji žurnalistika tapo nišine, o vaikomąsi internete klikų, o TV reitingų, tuomet visos priemonės tinka, nes nori to greito efekto minimaliomis priemonėmis.

Delfi redaktorė besipiktindama dėsto vieną poziciją ir ji teisi, žinoma, bet jai lygiai taip pat normalu kasdien po n kartų, visiems žinomas šviežias įvykis, valkioti žiauriai nužudytos merginos nuotrauką, prie bet kokio straipsnio, nes ta nuotrauka garantavo klikus. Nevengė palaikyti tokio ritmo, kai kasdien pasirodydavo tie patys straipsniai, su papildytais keliais sakiniais, o didžioji dalis copy-paste, su skambiom skandalingom antraštėm, tom pačiom nuotraukom, dar ir dar didinant įtampą, palaikant tą įtampą, palaikant atitinkamą nuotaiką ir skatinant klikus. Taip buvo daroma ir bus daroma daugybę kartų, nes tai efektyvu, tai naudinga, to reikia norint parduoti reklamą, bet tai yra manipuliacijos ir žaidimai, moralės ir etikos čia nėra nei lašo. Tai primityvus, gyvuliškas noras užsidirbti iš to.

Todėl iš dalies D. Šakalienė teisi, kad “kažką reikia daryti”, kodėl kitose šalyse apskritai draudžiama skelbti apie savižudžius, įžymių žmonių savižudybes, tik dėl to, kad visuomenė būtų sveikesnė ir nebūtų daromas atitinkamas poveikis. D. Šakalienė neteisi su tais pozityvo procentais, nes neįtikins kad ir internetinės žiniasklaidos, juk jiems greiti ir efektyvūs klikai su skandalingom ar gašliom antraštėm, skatinantys primityvius ir žemiusius instinktus - tai yra jų duona, jie to tikrai neatsisakys. Kažko gilesnio, kitokio, dvasingesnio galima atrasti kituose portaluose ar interneto puslapiuose, reikia tik norėti tai rasti.

Bet jei galvojant blaiviai ir atsakingai, didieji portalai, pagrindiniai šalies dienraščiai ir TV išgirs, pasižiūrės į tai ką jie daro ir koks poveikis, kokie rezultatai, ne tik žiūrės savų kišenių, bet dar ir pagalvos apie vaikus, jaunimą, dar apie tą visuomenės sluoksnį, kurį tokios naujienos ar bjaurios laidos veikia kaip dopingas veikti taip pat bjauriai ir šlykščiai, jei po to sumažins savus decibelus ir šlamšto - brukalo gausą, tai jau bus D. Šakalienės ir panašiai mąstančių laimėjimas.

Rodyk draugams

anarchijos

Vakar nusprendžiau nieko neveikti, dar pagalvosiu dėl šiandienos ir padarysiu programos pratęsimą. Nes grąžinu skolą sau pačiai ir savotiškai užpildau savotišką spragą - neapsišvietimo serialinėje srityje, nes šiaip gyvenime esu savotiška periodinė perfekcionistė, kai užplaukia palankus momentas, tad ir šiai sričiai tinka. Į mano kiemą atriedėjo kultinis “Sons of Anarchy”, ilgam, vis dėlto jfn 7 sezonai :O Kol neperdozuosiu, tol itin ilgos distancijos ultramaratonas. Kas įveikė nors sykį tiek sezonų - serijų, tas supras. :D Kol kas energijos turiu, serialo pradžia labai gera. Garso takelis tiesiog svaiginantis.

Rodyk draugams

narcos

“Aš niekada nepasiduosiu!”

Vienas žiūrimiausių ir populiariausių šių metų serialų. Neeilinė garsiausio narkobarono biografija, turtingiausio pasaulio žmogaus, vieno žiauriausių ir pačio ieškomiausio Kolumbijos nusikaltėlio. Tai gi, neslėpsiu, buvo be galo įdomu, dėl daugybės priežasčių. Serialas labai geras ir man patiko viskas, dėl ko subjektyviose recenzijose šiek tiek kritikuojamas, kad per daug dokumentikos, per daug pareigūnų darbo virtuvės. Nežinau net ko jiems, kritikams, buvo per daug. Man viskas buvo teisingai sudėliota, dokumentikos net gi galėjo būti daugiau, netrukdė ji, o ir pareigūnų darbo specifika, jų personalijos buvo ne ką mažiau įdomios. Puikiai sukaltas serialas, kuris jau dabar pratęstas dar dviems sezonams.

Dar kas mane asmeniškai kabino, ir vyrai - žiūrovai apie tai nieko nerašo, tai moterys ir dar Pablo Escobaro moterys, būtent ta linija. Motina, žmona, meilužė, santykiai su jomis, draugės, prostitutės. Kokios jos, jų charakteriai, jų gyvenimo linija ir nutrūkusios gyvenimo stygos. Be to Pablo santykiai su vaikais. Garso takelis vertas atskirų pagyrų.
Tad rekomenduoju, net ne tai kad bendram išprusimui, kažin ar visiems turi rūpėti kriminalinio pasaulio įžymybių gyvenimai, bet tiesiog kaip dar vieną gerą biografinį serialą, kuris sukurtas pagal tikrus įvykius.

Rodyk draugams