BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Premjera “Lokis” - spektaklis, kurio rezultatas - orgazmas, tokia renginio kulminacija, bent aš taip jaučiausi. Tai kitokio lygio, turinio, svaiginančios vizualikos, įstabių dekoracijų, specialių efektų ir garsų dermė - pastatymas. 2003 m. liepos 26 d. įvykdytas prancūzų roko muzikos grupės Noir Désir vokalisto Bertrando Cantat, apsvaigusio nuo alkoholio, aistros ir pavydo, nusikaltimas, kai jis, apimtas įtūžio, žiauriai sumušė savo mylimą moterį, prancūzų aktorę Marie Trintignant. Ši po šešių dienų mirė. Tragedija įvyko Vilniaus viešbutyje. Nuteistas dainininkas gavo aštuonerius metus kalėjimo, tačiau realiai atsėdėjo ketverius.

cantat

Apie tai kaip viskas vyko, visa bylos eiga, tyrimas - tai pagrindinis spektaklio siužetas, nors jų yra ne viena linija, tačiau būtent šios poros drama yra programos vinis. Pastatymas puikus, gilus, aktoriai puikiai padirbėjo, režisierius taip pat.

Spektaklis labai patiko, todėl raskite jam laiko, vakaras - garantuotas, su kokybės ženklu. Rašomas įspėjimas, kad “Spektaklio metu naudojami ryškios mirksinčios šviesos efektai ir stiprus garsas.” O dar be to, tai neminima, labai daug dūmų. Ištiesų, to visko gero tiek daug, kad būtent todėl silpnesnės sveikatos, nestabilios psichikos, su kokiais nors širdies stimuliatoriais ir priešinfarktinės būklės asmenims ten verčiau neiti. Mano asmeninė rekomendacija būsimiems žiūrovams - pirkite bilietus amfiteatre. Iš ten pats geriausias vaizdas, garsas, visuma, tai ką galime aprėpti ir pajausti, įsileti. Aš visuomet Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sėdžiu tik amfiteatre, pirmose eilėse, nes ne tik toks įprotis, bet ir patirtis, kad dar nei sykio nenuvylė tos vietos. Ten pats geriausias vaizdas ir visuma, o be to niekas neužstoja savo kuodu ar ūgiu :) Jei galite rinktis, bent jau į “Lokis” rinkitės vietas ten.

Rodyk draugams

Apie pensijas. Vakar kalbėjausi su tėvu apie tai, kaip buvo išdurti žmonės anais laikais, kai keitėsi pinigai, kai vagnorkės keitė rublius, o po to litai, kaip žmonės išdurinėjami toliau, ir ne tik ilginant stažo metus, ne tik skaičiuojant dvigubai mažesnį stažą, jei nebuvo mokamas bent minimumas. Kaip nubraukiami stažo metai, kaip iš lubų paskaičiuojamas stažas. Pvz. Vilniuje buvo dvi didžiulės gamyklos: Kuro aparatūros ir Vilniaus šlifavimo staklių gamykla. Ten dirbo tūkstančiai žmonių, įsivaizduojate, tiesa? Žmonės atidirbo visą gyvenimą, nes taip buvo priimta, nes dar be to, darbininkai neretai uždirbdavo daugiau už viršininkus. Mūsų giminaitis “Šlifavime” dirbo frezuotoju, tai jo atlyginimas tarybiniais laikais buvo 2000 rublių. Kad įsivaizduotumėte, tai buvo fantastiniai pinigai, kosmosas, net jei būtų tūkstantį uždirbęs, jau būtų to laikmečio turtuolis.

Tai kai atėjo laikas mokėti pensijas, jam Sodroje pasakė, kad tie rubliai gi konvertavosi. Kaip? Nubraukė du nulius. Jis pasirodo jokių tūkstančių neuždirbo ir NESUKAUPĖ sau solidžios pensijos, jis uždirbdavo… 20 litų. Štai taip. Ir stažo jam nepriskaičiavo, nors buvo gerokai viršytas. Kodėl? Sudegė archyvai. Neveltui paminėjau Kuro aparatūrą su tūkstančiais darbuotojų, tie raudoni dangoraižiai prie Kalvarijų g. gi buvo skirti tiems darbininkams apgyvendinti. Tai Kuro aparatūros gamyklos archyvai taip pat, koks sutapimas, sudegė. Net įdomu, o čia Vilniuje visų gamyklų archyvai sudegė? Tik pagalvokite, kiek tūkstančių šeimų patyrė realių nuostolių, jie nieko negavo, kas priklausė ir ką uždirbo. Juos pastatė į tokią padėtį, kad net negalėtų ginčyti, negalėtų niekaip įrodyti.

Kaip patogu. Pensijas skaičiavo nubraukę du nulius, stažą iš lempos, tipo kažkokį mistinį vidurkį iškalkuliavo. O dabar tos kompiuterinės sistemos. Tai jei koks failas smigs, jei hakeriai nulauš? Ką darysime? Irgi bus labai patogu skaičiuoti iš lubų.

Moralas. Nieko nesitikėk. Tiesiog. Priimk tokią realybę, kuri bus dar klaikesnė, įvertinant emigraciją ir visuomenės senėjimą. Viskas sukasi link to, kad apskritai nieko nemokėtų arba išspaustų tiek, kad čia net ne orumo pažeminimas, čia pasityčiojimas iš žmonių. Viską ką pats sukaupsi, štai tą ir turėsi, tai ir bus pensija. Pasitikėti gali tik savimi ir kaip pats pasiklosi.

Kad tai tikra, siūlau paskaityti šią bylą, nutartį, kokius atlyginimus “sukonvertavo”, koks pasityčiojimas. “2000-10-18 AB ,,Šlifavimo staklės“ archyve įvyko gaisras, kurio metu sudegė buhalteriniai dokumentai. Gaisro faktą patvirtina Vilniaus miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2000-10-19 aktas (b.l. 24). 2000-11-03 AB ,,Vingriai“ aktu Nr. 1 Dėl archyvinių bylų vertės ekspertizės nustatyta, kad gaisro metu sunaikinti darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimui (darbo užmokesčio ir darbo stažo nustatymui, apskaičiuojant senatvės, invalidumo ir kt. pensijas) reikalingi dokumentai (b.l. 29). Suinteresuoto asmens AB ,,Vingriai“ 2010-12-09 pažyma Nr. 57 patvirtina aplinkybę, kad duomenų apie pareiškėjo dirbusio Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje darbo užmokestį už laikotarpį nuo 1974-09-27 iki 1987-05-04 ir nuo 1988-11-23 iki 2005-01-27 dėl įvykusio 2000-10-18 gaisro pateikti neturi galimybės (b.l. 9).”

Rodyk draugams

Kitur į diskusiją kelsiu šią dainą, kuri buvo mūsų laikų vienas iš topų ir kuri kažkaip nesutraumavo mūsų protelių. :D Ten tokia tema, kad dainų žodžiai veikia, traumuoja, žodžiu. Kas dar pamena? Žodžiai - to laikmečio aktualijos, 1994 metai, bet ir dabar tinka. Daina - klasika, žodžiai pralenkę laiką ir tinkantys visiems laikams. Viskas tavo bosui.

Tavo bosas žino, kiek tu uždirbi, abejoju, ar tu jam pameluosi, už save pakovosi, nepasiduosi. Viską atiduosi savo bosui. Visada ramus, niekada nesiblaško, jis nebijo nieko, jo negaudo mentūra, jo kišenėje visa rajono prokuratūra. Viską ką uždirbą, viską atiduoda, viską savo bosui.

Rodyk draugams

Klasiškas kriminalinis britų serialas “Snatch” su komedijos elementais, kurie čia nebuvo patys geriausi, dažnokai primityvūs, tačiau visuma yra tokia, kad tiems, kam patinka Guy Ritchie stiliaus filmai “Lok, stok arba šauk”, “Revolver” ir pan., tai ir šis labai gerai sueis. Jis yra pramoginio, lengvo žanro, kada reikia daug veiksmo, minimaliai kraujo, lengvo žiūrėjimo, kai reikia tiesiog tokio, kas lengvai prasineštų ir paliktų rezultatą, kaip kad tai kas teikia akimirkos malonumą, bet neknisa proto. Tai sakyčiau būtent toks serialas, kurį reikia rinktis tada, kai norisi lengvos serialinės pramogos su neblogais siužeto vingiais, nenuspėjamais, kartais bukais, bet ne iki tokio lygio bukumo, kad nekabintų žiūrėti tęsinio, o kas gi bus po to. Kas man labiausiai čia patiko, tai tikrų britų aristokratų atstovas, kuris vis įsipainioja į keistas istorijas, bet yra prie kompanijos. Jis va toks, kokį ir įsivaizduočiau realybėje, aristokratiškumas kaip sakoma gyslose. Ir apskritai yra tokių savotiškų momentų, epizodų, kurie suteikia šiam serialui savitumo, šarmo. Nors reitingai silpnoki, nes tikiu, tas “nelabai” humoras kiša koja, bet serialas man patiko, lauksiu kitų sezonų, siūlau ir jums atkrepti į jį dėmesį ;)

Rodyk draugams

“Garsiausia šampano eksperte tituluojamai moteriai – kaltinimai užgrobus valstybinę žemę”

:D Štai kur tikro šampano eksperto tiesa, o kas gali ginčytis? :D

“”Sventinis” by Alita (1.19e) geriausias sampanas ryto pradziai. -Garsiausia sampano eksperte Lietuvoje”

Mes kaip tik vakar susidūrėme su vogtų žemių kriminalais. Na, kaip “dar viena šampano ekspertė” LOL :D galiu prisideklaruoti, kad nesu vagis, nors aplinkiniai gundymais veikė ir dar po to aiškino, kad kvailystė nepasinaudoti tokia puikia galimybe - šiek tiek pastumti tvorą link valstybinės žemės, nes “”davai” mes visi draugiškai kolektyviai čia pastumsim savo tvoras”, ir tada bus dar papildomai kam keli, kam kažkeli arai turto. Ir juk niekas nepastebės. Nes mūsų visi sklypai kraštiniai su mišku. Tai mes nepasirašėme tai avantiūrai ir atsisakėme, nes, visų pirma esame sąžiningi, mums svetimo nereikia, norim miegoti ir gyventi ramiai, o be to nei ten praturtėsim, nei ką, o dar bus galvos skausmas, tai nafig mums to reikia. V.ž. dalis ramiai sau persikėlė tas tvoras, tose žemėse susirentė malkines, dar kažką. Tvorų kilnojimas buvo prieš kokius gal penkerius metus ar pan.. Ir išties tyku ramu. Buvo.

Vakar gaunam kažkokį raštą, tokį skaičiau pirmą kartą, su krūva įstatymų nr., sklypi adreso nėra, tik kadastro nr., o kadangi tų sklypų turime visokių ir apie kurį čia kalba eina, tai man akimirkos pasimetimas, kas čia vyksta, kame reikalas, gal kur jau kokią baudą reikia mokėti :D Nes pas mus kaip dažniausiai būna, kad kai gauni kažkokius “neaiškius” raštus, tai matyt jau esi kažkur prisidirbęs ir reikia aiškintis nedelsiant, nes man iš karto antstolio šmėkla pasikabina. Skambinu rastu numeriu ir aiškinuosi, pasirodo, dabar žemėtvarkininkai yra pakrutinti persimatuoti visus valstybinius sklypus ir susivesti galus, nes matyt betvarkė ten tokia, kad niekas nežino kas kam priklauso, todėl matininkai važinėja ir matuoja, tikrina. Tai gi, patikrino ir mūsų tos “tvorikės” padėtį, kaip ir kaimynų. Dar neklausiau kas aniems bus ar ką, bet žinau viena, kad mums tai nieko nebus, nereikės nei tvoras atgal perkėlinėti, nei baudas mokėti, nieko nereikės daryti. O dabar reikalų lyg tyčia melejonas ir dar tiek, prieš vasarą reikia tiek galų uždaryti. Tai dar ir su žemės kriminalais aiškintis, oi ne.

Tad moralas toks. Nėra ko vogti, nė velnio tu iš tų tvorų stumdymo nepraturtėsi, žinodamas, kad tie keli arai niekada nebuvo ir nebus tavo, nors serbentus sodink ar tujas. Nei parduosi, nei šeimininku jausies, o dar gi gali atsidurti pirmuose žiniasklaidos puslapiuose :D Vis tik geras tas gėdos stulpas ar lenta, ką ir sakyti. Bet va taip ir susigadina reputaciją, dabar visą laiką žinos, o kas gi toji šampano ekspertė, kuri pozuoja prie sienelės, o kas gi tas krepšininkas, kuris netyčia pasididino sklypą netoliese, o kas gi tas riešutų ir razinų ekspertas, kuris Žvėryne pasididino, o kas tas kitas veikėjas, kuris irgi šunimis apsistatęs, retkarčiais prie sienelės su šokėja mėgsta pastovėti. O žurnalistai jie jau tokie, viską parodo, ne tik gražiąją pusę.

Rodyk draugams

Filmas “Elle”

2017-03-31

elle

Kontraversiškas filmas, kuris arba labai patiks, arba paliks nekokį poskonį, nes jis yra toks. Vis dėlto rekomenduočiau pažiūrėti ir įvertinti. Ir dėl žinomo režisieriaus P. Verhoeven, kuris vertinamas kino gurmanų, kurio žinomas filmas “Basic Instinct” aktorę Sharon Stone “persekioja” iki šiol ir buvo jos tas pagrindinis didysis tramplynas į Holivudo žvaigždyną, ji net gi gavo Auksinio gaublio apdovanojimą kaip geriausia aktorė, filmui atiteko net du Oskarai. Tai gi, apie aną nebesiplėsiu, nes filmas “Elle”.

Apie reguliariai prievartaujamą brandaus amžiaus moterį ir kodėl tai vyksta, kas tas kaukėtas prievartautojas, na čia trumpai apie ką :D Jau pats faktas skamba šlykščiai, tiesa? Herojė iki šiol išgyvena asmeninę dramą dėl vaikystėje patirtos didžios traumos, kurią išgyveno dėl tėvo padaryto nusikaltimo, šeima buvo pasmerkta ir niekinama. Ypač skausminga stebėti dar ir dėl to, kad pagrindinė herojė Michèle Leblanc - aktorė Isabelle Huppert ypatingai trapi ir gležna, mažutė, bet stipri ir valdinga moteris, vadovaujanti kompiuterinių žaidimų kūrimo bendrovei. Ji ne paprasta, o įvairialypė ir aštriabriaunė. Dar labai įdomus personažas - Michèle motina, kokie savotiški jųdviejų tarpusavio santykiai. Filmas man patiko, nors prievartos scenos buvo sunkios, bet čia mano asmeninė reakcija. Prasukti vis tiek nepavyks, konteksto nebeliks. Tad jei kam panašiai - susiimkite ir ištverkite tai.

Rodyk draugams