BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žinote kas realiai knisa tokiuose rašinėliuose? Tai Latvijos reklama, kaip ten nuostabu ir fantastika. Galiu pasakyti, kad tie žmonės nebuvę Neringoje, tai ką čia tiek liaupsinti, kai mes turime Neringą. Ramią, tykią, eko, kur ne tik fantastinė rūkyta žuvis (valgėm valgėm ir dar parsivežėm visą dėžę visokiausių, lauktuvėms taip pat), ko dar trūksta? Gyvenk ir žvenk. Taip, kažkur ne viskas tobula, kažko trūksta, bet pats požiūris ir tendencija. Kaip bet kokiu apsipirkimo atveju kišama Lenkija, taip vasarą kišama Latvija. Na dar Turkija, Bulgarija. Nei į vieną, nei į kitą nevažiuočiau, nebent sukandus dantis ir užsimovusi apsauginį šalmą, bet tai kokia kančia. Tie, kas ten buvo ir pavargo nuo to mentalo, tai pardavė vilas bei apartamentus, susipakavo visus baulus ir išdardėjo į Prancūziją, Italiją, Kroatiją, kuriasi ten, tie milijonieriai ir oligarchai taip pat. Atsikando to pigaus poilsio su įkyriais piktais prekeiviais, nuolatinėmis apgavystėmis ir privalomu derėtis derėtis, kur vietoj natūralių sulčių įpils iš pakelio ir paskaičiuos kaip už natur, o patiekę pašvinkusią žuvį stebėsis, o kas čia ne taip? Bandys išdurti ant kiekvieno kampo. Ar tai poilsis? Civilizacijos dar niekas nenukonkuravo, reikia ilsėtis civilizuotuose ir krikščioniškuose kraštuose, o ne laukiniuose ir ne musulmonų kraštuose, pastarasis punktas svarbus tuo, kad ten viskas kitaip, viskas.

Kainos tokios kaip visur, iš esmės - tokios pačios. Ar ilsėsies Palangoje, Nidoje, ar keliausi ir gyvensi privačiame sektoriuje Kroatijoje, Italijoje. Kainos iš esmės plius minus vienodos: būsto nuoma, maistas. Žinoma, mums iki pajūrio atvykti kainuoja ne tiek ir daug, tad kelionės išlaidos yra tas ryškusis skirtumas.

Generalinis, pagrindinis skirtumas - klimatas. Jis yra kitoks ir nieko čia nepadarysi. Mes neturime šiltų kraštų klimato, nėra tiek šilumos, tiek saulėtų dienų, tokios šiltos jūros nėra. Nėra tokių šiltų naktų birželio mėn., kuomet jau gali mėgautis ir nėra galimybės sušalti, nebent kalnuose ar giliau žemyne. Ten nereikia jokių šiltų drabužių, net džinsų nebus progos kada užsivilkti, nes o kam. Bet to klimato lygiai taip pat nėra Latvijoje. Tai ką čia suokia ir svaigsta? Latvija netapo nei Prancūzijos rivjera, nei Italijos kurortais, net ne Bulgarija ar Turkija. Jei lyja Lietuvoje, tai lyja ir Latvijoje. Kokia prasmė lyginti panašias vietas?

Kodėl man patinka ilsėtis užsienyje? Ne tik dėl klimato, bet ir dėl požiūrio į svečius privačiame sektoriuje. Niekur Kroatijoje ar Italijoje negausi tokių sutrintų ir nuskalbtų rankšluosčių, kurių dydis ir kiekis toks, kad… Reikia vežtis savo. Lietuvoje vis dar gali susidurti su tuo, kad nuomojamo buto vonioje nėra feno, paprasčiausio pigiausio. Reikia vežtis savo. Lietuvoje tokio sutrintumo ir nuskalbtumo pati pigiausia popierinė patalynė, su nenusakomos kokybės pagalvėmis (ar jie patys bent bandė ant jų miegoti?) ir čiužiniais, kad… reikia vežtis savo. Bent patalynę ir pagalves, čiužinių gi nesivežiosi. Pinigus ima tiek kiek kitose šalyse ir daugiau, bet požiūris - kaip dangus ir žemė. Čia nepersistengs ir tikrai neinvestuos į nors keliais balais geresnes sąlygas. Viskas tiek ištaupyta, išskrebenta, išspausta, kad išspaus tokį vašką iš š, o rezultatas toks, kad “reikia vežtis savo”.

Rodyk draugams

Replika apie automobilių švarinimą. Negali nepastebėti tos tendencijos, kad pagaliau ir pas mus įsisuko mada bei noras važinėti su švariais automobiliais. Gėda važinėti su purvinu, tiesiog. Anksčiau gi itin švaruolių blizgančių būdavo vos keletas masėse, dažniausiai išsiskirdavo vyriausybiniai, diplomatinio korpuso ir tie darbiniai automobiliai, kuriuos naudojo reprezentaciniams tikslams ar vežiodavo vadovus, o plaudavo autoūkiuose ar spec. vietose. Šiaip žmonės plaudavo tik tada, kai jau patiems būdavo gėda važinėti su tokiom apšnerkštom, labai taupė tam reikalui. Vienas kitas reguliariai. O dabar gi viskas kitaip, retai pamatysi itin purviną automobilį, būtent tai tapo išskirtinumo ženklu.

Dar pas mus nedėkingai suprojektuoti bordiūrai, kaip kad teko matyti JAV, ten viskas apgalvota iki smulkmenų, o tai reiškia, kad juodžemiui ir žemėms be šansų patekti ant važiuojamos kelio dalies, viskas taip suformuota, uždaryta, visur barjerai, kad automobiliai ir keliai lieka švarūs, todėl ten ir po namus visi vaikšto su batais, nes tie batai švariais padais. Taip yra ir kitose šalyse, pvz. Kroatijoje, ten taip pat visur švarūs keliai ir automobiliai po važinėjimo ar kelionės taip neapsiteršia, tačiau vis tiek, kroatai ypatingi švaruoliai, ten jie plauna sakyčiau nematomas dulkes :D Nes kaip atvyko į plovyklą su švariu, su tokiu ir išvažiavo. Galbūt tai toks užsiėmimo būdas, laisvalaikis, nes paprastai po plovimo jie būtinai prisėda šalia įrengtose kavinėse.

Aš jums rašiau ir vis rašau, kad Kroatijoje kavinės visur kur tik įmanoma jas įrengti :D , jei tik yra šansas, kad užsuks žmonės, tai įrengs, net pačiose keisčiausiose vietose, čia pas mus Lidl’ai be kavinių :D Ten tokių nėra, visose visose parduotuvėse, jų prieigose kavinė, net ir baldų ar sodo įrankių :D Jie lėtai geria kavą ir bendrauja su draugais ar bendraminčiais, tai visa kavinimosi kultūra. Todėl ten pamatyti nešvarų automobilį… Aš dabar negaliu parašyti, kad man teko per tiek metų ten gyvenimo tokius matyti, rimtai. Automobilių švarinimui nieko negaili.

Rodyk draugams

Ko tu ten eini į tuos blizgančius salonus ir moki nenormalius pinigus už plaukų šaknų dažymą, neturi kur pinigų dėti? Sulaukiau priekaištų ir moralų iš vietinės prietelės. Ką gi, sutinku, kad “blizgančiuose” kainos neadekvačios už nieką (neseniai viena visai kita draugelė sugebėjo lankydamasi Milane trumpus berniukiškus plaukus nusidažyti viena spalva ir “vos vos” pasikirpti, tai sumokėjo už tą “apie nieką” grožį, tik ramiai, 180 EU), tai mano tie apie 50 tokie “pusė velnio”. O pati šaknų nusidažyti nebegaliu, nes plaukų ilgis nekontroliuojamas, tad galiu, surizikavus, dažyti visą ilgį, bet nenoriu to daryti, nes gali tekti vonios remontą po to daryti :D .

V.ž. šiandien apsilankiau vietiniame “be vardo” salonėlyje mini dydžio, koks 20 kv.m, kur, prietelka žadėjo, kad puikiai padažys už juokingą kainą. Kaina buvo normali, pankiškos keistos išvaizdos, bet labai maloni jauna panelė ne tik padažė šaknis, padarė ne tik sušukavimą, bet dar ir galvos masažą (Kroatijoje šiaip įprasta procedūra plaunant galvą taip pat padaryti masažą, visiems daro, ir vyrams, ir vaikams). Na bet įspūdžių ilgam :D Salonėlis, kokių čia daugybė, vietinės faunos uzurpuotas ir jokių turistų tikrai nėra, na apart manęs, tokios pusiau neaiškios. Dizainas kokių mažiausiai 20 m. remonto neįtakotas, daugybė visokių neaiškios paskirties paveiksliukų, paveikslų, palinkėjimų, plakatų ir šiaip kažko, kas galbūt miela šio salonėlio personalui. Salonas šalia pajūrio, tad pro vitrininius langus nuolat eina pusplikiai paplūdimių lankytojai, zuja automobiliai, v.ž. verda gyvenimas. Ir ne tik už salonėlio ribų, bet ir viduje :D Viskas klega, klientų vos keli, bet kalbų ir muzikos sočiai (kažkokia roko klasikos radio stotis), atmosfera turbinė, kondicionierius pučia maksimumu, o durys nuolat darinėjasi ir kažkas užeina, kažkas išeina (bijojau rankinuką ten palikti ant neaiškaus antikvarinio fotelio :D ), bet sakė, kad nebijočiau, čia visi savi. Tikiu :D Kol sėdžiu padažyta ir su dažais ant galvos, stebiu aplinką, o veiksmas keičiasi nuolat, kažkas vis vyksta.

Užsuko paštininkas su paštininko uniforma, banderolę atnešė, pasirodo skirta ji vienai madam, salonėlio klientei - daktarei, kurios kabinetas ar klinika netoliese, o sekretorė ar administratorė maloniai pranešė, kad ana dabar gražinasi gretimame salonėlyje. Daktarei dažė plaukus su šalmu tokiu, kur šviesina plaukus, tokia spec. kepuraitė su skylutėm, jei žinote, tai paštininkas asmeniškai “į rankas” ir perdavė, pasirašė :D Viskas labai kultūringai ir elegantiškai, nors madam atrodė kaip po atominės bombos sprogimo su violetiniais plaukais ir šalmu su skylutėm :D

Kita pagyvenusi klientė buvo padažyta ir su šimtais folijos lakštais sustatytais plaukais, su salono top pagrindine stiliste (brandaus amžiaus įspūdingų formų nuolat besišypsanti ir kleganti energinga moteris, trumpai kirptu balintu ežiuku, įdegusi, su auskarais įvairiose veido vietose, daugybė tatoooo, na žodžiu :D ) išėjo “už kampo” parūkyti ir kavos pagerti, kur jos ėjo, į kokį barą ar kavinę ir kiek toli tikrai nežinau, bet kad ilgokai užtruko, tai faktas.

Užsuko italas, toks visiškas dieduliukas, su dviem lazdom, klausos aparatu, vos vos judantis, amžius toks, kad tikriausiai jis gimė ir gyveno dar tais senobiniais laikais, kai šioji Kroatijos dalis priklausė Italijai, tai buvo Italijos žemės su vietiniais pavadinimais, kurie išliko tam tikruose regionuose, v.ž. prie Musolinio diedukas buvo visai gyvas ir energingas, ir nors laikas gerokai pakeitė jo išvaizdą, gyvos dailios rudos akys bei taisyklingi bruožai byloja, kad jaunystėje anas buvo oho koks mačo. Apsirengęs stilingai, na kaip tikras italas gi, su įvairiais papuošalais: trys apyrankės, masyvus laikrodis, masyvus senovinis aukso žiedas ir dar grandinėlė ant kaklo su didoka berods sidabro širdim. Ooooo oooo Džordžio Džordžiooo, salonėlyje nesusvietnas sujudimas, šokinėjimas apie jį. Kaip supratau, anas užsuko per piko valandą, neužsirašęs ir nepranešęs, ėjo pro šalį ir užsuko, o juk visas personalas juodai užsiėmęs, bet jam gi reikia tiek nedaug. Na gerai, Džordžio, jokių problemų. Išplovė galvą, dailiai išdžiovino. Padėjo, pasodino, padėjo atsikelti, surinko lazdas, uždėjo akinius, padavė klausos aparatą ir palydėjo, klegėdami. Ir dar be to pagražino jį nemokamai, va taip, tiesiog nemokamai. Tai buvo taip gražu, visuma. Galbūt jis ten reguliariai užsuka tiesiog mini paslaugai, neatitrūkęs nuo sociumo, su visais be perstojo šnekas vyniojo (apart manęs, žinoma, aš tik šypsojausi :D ).

Iš kažkur atnešami štrudeliai suvynioti folijoje (pyragėliai su varške arba obuoliais). Visas salonas vaišinasi, iš kažkur užbėga nematyta teta, pasigriebia štrudelio gabalą ir dingsta įsikandusi į dantis pro duris, kadangi niekas neprieštarauja, tai suprantu, kad vietinė ir žinoma, matyt reguliariai užsuka :D Aš ne alkana ir štrudelio atsisakau :D

Salonėlis ne blizgantis, bet paslaugą atliko kokybiškai, o grįšiu ten ne tik dėl to, bet ir dėl visko, ką ten patyriau per veik valandą. Tiesiog atrakcija, tai visada labai kabina.

Rodyk draugams

beach

Neslėpsiu, su tam tikru susierzinimu skaitau ypač negatyviai ir agresyviai nusiteikusių asmenų skundus bei visokias pretenzijas apie tai, kaip juos nervina šunys viešose vietose, restoranuose, net gi terasose, net jei šuo katės didumo, didžiausias skandalas ir agresyvios nuotaikos, net gi keista, nes gi dauguma lietuvių sėkmingai augina šunis ir myli juos lyg vaikus, popina ir negaili finansų skanėstams, komfortui bei įvairioms pramogoms bei gyvenimo malonumams. Lyg ir turėtų būti pakantesni, liberalesni. Keista.

Ir grįžusi į Lietuvą po kelionių su šuniu, kuris visur čia (Kroatija, Italija, Prancūzija) laukiamas (ir tik išimtinose vietose ne, pabrėžiu, išimtinai išskirtinai), labai šiltai sutinkamas, gauna tiek dėmesio, kad būna net per daug ir pavagsta nuo jo, labai keistai jaučiuosi gimtinėje, tas atšiaurumas yra toks kaip čia pasakius, labai neadekvatus tam tikrose situacijose. Agresija ir neapykanta. Ir dar ypatingai ryškiai išreikšta diskriminacija šunų augintojų atžvilgiu. Nors, kaip jau minėjau, keista keisčiausia, juk gi dauguma tuos šunis ir augina. Kodėl taip yra? Aš neturiu tam racionalaus ir logiško paaiškinimo.

O jei dar prabiltume apie šunis pajūryje, ši tema kone klasika medijoje ir kasmet kedenama, kur šuns buvimas paplūdimyje prilygsta katastrofai, didžiausiai antisanitarijai, nors visi mes puikiausiai žinome, kad didžiausias šiukšlintojas, šikinėtojas ir myžaliotojas į vandenį yra žmogus, ne šuo, o žmogus. Jis yra antisantarinis. O taip pat pamiršta tie anti ar agresyvūs priešininkai, kad laivų teršalai yra katastrofa ir blogis, teršia gi ir vėl žmogus, o žuvėdros, kirai ir kt. laisvi šios žemės gyventojai neklausia kur teršti ir kaip jiems elgtis. Tačiau paplūdimiai tikrai ne koncentruoti, kad nebūtų galima išskirti bent dalį šunims, nes jie yra palikti už borto, o šunų augintojai priversti elgtis lyg nusikaltėliai, lyg raupsuotieji, slapstydamiesi ieškoti laisvės ir nepriklausomybės gamtoje.

Aš džiaugiuosi, kad yra tokia šalis Kroatija, kur nesuvaidintas pakantumas, liberalumas. Kur bene daugiausia nudistų paplūdimių Europoje (o gal ir pasaulyje?) ir kuri yra draugiška šunims bei šunų augintojams. Yra specialūs paplūdimiai, kuriuose laukiami visi šunys, tie paplūdimiai nebūtinai kažkur užkampyje ar kuo toliau nuo “gyvenamųjų zonų”. Juos galima rasti ten, kur tęsiasi daugybė atskirų paplūdimių, ir vieta su šunimis gali būti kažkur netolimoje kaimynystėje.

Todėl atvykęs turi galimybę pasirinkti, o taip pat nepalikti savo augintinio be vandens telkinio pramogų. Taip pat šunys laukiami ir Italijoje, Prancūzijoje, Britanijoje, Nyderlanduose bei kitose civilizuotose šalyse. Lietuva deja į jų sąrašą nepatenka.

Rodyk draugams

„Mūsų pirkėjas reikalauja ir aptarnavimo kokybės, patogumo, plataus asortimento, individualių pasiūlymų ir net parduotuvių interjeras ir išplanavimas daro įtaką galutiniam pasirinkimui. Kadangi Lietuvos rinka yra nedidelė, joje veikia daug stiprių žaidėjų, konkurencija be galo intensyvi, tai natūraliai susiklostė tokia situacija, kad mes, kaip pirkėjai, esame gerąja prasme išlepinti prekybos tinklų dėmesio“, - apžvelgė L. Vilimas.

Koks neobjektyvumas ir lindimas į … rinkos lyderiams. Taip, Lietuvos rinka yra nedidelė, bet melagis L. Vilimas pasakoja, kad daug stiprių žaidėjų rinkoje, kai jų realiai yra labai mažai, labai. Tiesiog tie keli tinklai prilipdė daugybę kregždžių lizdų rajonuose, vienas kito kaimynystėje, ir stumdosi užpakaliais. Taip sukuriant iliuziją apie gausą, kai realiai rinka labai koncentruota ir apie intensyvią konkurenciją galima tik pasvajoti. Lidl tik šeštas sąraše, tik šeši žaidėjai: “Maxima”, “Rimi”, “Iki”, “Aibė” ir “Prisma” (su keliom parduotuvėm).

Ir vėl nevalingai krypsta mano akys į Kroatiją, kurios dydis ir gyventojų skaičius artimas Lietuvai. Jau anksčiau minėjau, kad prekybcentrių įvairovė ženkliai kitokia, nei Lietuvoje, dabar tik išvardinsiu kiek jų yra, ir ne vakar jie atsidarė, o veikia jau n metų, kaip ir Lidl, kuriam nebuvo tiek trukdžių atsidarymui, kaip Lietuvoje, nors Kroatijoje korupcijos lygis ne ką mažesnis. Tai gi, veikia šie tinklai: “Lidl”, “Plodine”, “Konzum”, “Metro”, “Billa”, “Kaufland”, “Prehrana”, “Interspar”, “Tommy”, “Ultra Gros”, “Diona”, “Bipa”, “Boso”, “Mercator”, “Studenac”.

Ir dar kažko nepaminėjau, garantuoju. Įdomu, kas žino ir geriau informuotas, kokia padėtis kaimyninėje Lenkijoje, kas ten vyksta ir kokia konkurencijos padėtis.

Rodyk draugams

Kaip apsiperku Lidl

2016-05-19

lidl

Vis dar nerimstant ažiotažui dėl Lidl, pagalvojau dabar, o ką gi aš ten perku gyvendama kitoje šalyje jau N metų.

Kas nesusipažinęs su mano gyvenimo būdu, paminėsiu, kad dalį metų laiko mes gyvename ne Lietuvoje, o šiltesniame krašte - Kroatijoje. Ta šalis unikali dar ir tuo, kad prekybos centrų įvairovė žymiai didesnė nei Lietuvoje, kas, reikia pripažinti, kartais net gi glumina. Šalys abi panašios, bet verslo sąlygos ten liberalesnės ir ne tokios korumpuotos bei monopolizuotos.

Tai gi, Lidl ten N metų ir kartais užsuku. Ne, tai nėra Top vieta, kurioje apsiperku nuo…iki, nes netenkina asortimentas ir tam tikri mitybos bei apsipirkimo įpročiai, bet yra keli produktai, dėl kurių specialiai važiuoju į Lidl, nes daugiau to niekur nėra. Pvz. kiekviena jų parduotuvė turi savo kepimo cechą, kur kepamos bandelės, duonos gaminiai, tad ten ypatingai skanios šviežiai keptos čiabatos, o jei dar karštutėlę randu, tai mmm. Dar perku svogūnų laiškus, nes kitur tokių gerų nelabai randu, na taip, Kroatijoj jie šiokia tokia egzotika :)

O daugiau ten neperku nieko arba pagal situaciją, jei tingiu kažkur kitur bogintis, tai pasirenku įprastą kasdieninį krepšelį: pienas, kiaušiniai, jogurtas, tepamieji sūriai ar sūriai, mėsos būna visai neblogos, šaldytos picos. Ir pan.. Dar kartais perku žydinčias vazonines gėles. Mano kaimynė ten randa kažkokius jai ypatingus ledus, kur kitur nėra, kavos.

Todėl tiems pirkėjams, kuriems reikia savo asortimento, tam tikrų jau įprastų ir pamėgtų prekės ženklų, tiems Lidl nebus Nr1 ir išganymas nei stebuklas. Tikrai atsiras kažkokių prekių, ko nerasite kitur, Lidl prekiauja kažkokiais kitokiais ir nelabai įprastais, nematytais produktais, tad yra šansų, kad šis prekybos taškas bus jūsų maršrute. Na, vardan smalsumo, tai kiekvienas tūlas įkiš į Lidl nosį. :) Pirmomis darbo dienomis ten, žinoma, neverta grūstis.

Rodyk draugams