Subjektyvūs pastebėjimai

Visai neseniai teko pakeliauti keltu iki Dubrovniko, po to automobiliu iki Budvos kurorto, kas yr Juodkalnijos pasididžiavimas ir perlas.

Miestas Budva - tai pats tikriausias Palangos brolis dvynys, todėl patiks aktyvaus poilsio mėgėjams: naktinės diskotekos, intensyviai “šlifuojantys” bei šniūrais einantys nežinia kur ir dėl ko poilsiautojai, gyva muzika restoranuose, visą naktį rėkiančios karuselės ir tragiškas maistas. Vienintelė padoresnė virtuvė su minimaliais, bet kokybiškais pasiūlymais - “Jadran kod Krsta”

Labai skanios midijos padaže (dagnji na buzara), pusėtini langustai, labiausiai patiko kepta krosnyje aviena. Puikus aptarnavimas, geros kainos. Skanus vietinis pilstomas raudonas vynas. Paplūdimių zonos ilgos, nes Juodkalnijoje jūros pakrantė tik 80 km (palyginimui - Kroatijoje virš 1000 km), tačiau akmenuota. Kai kur yra smėlis. Visuose pliažiuose daug gultų, kurie kainuoja apie 2,5 eurus.

Apstu viešbučių ir naujai statomų viešbučių, tad po kelerių metų bus tvarkingesnis miesto vaizdas, nes daug nepabaigtų statybų, centre statomas prekybos centras a la Vilniaus “Europa”. Pats prabangiausias viešbutis Juodkalnijoje “Splendid”, jis priklauso Maskvos mero Lužkovo žmonai Baturinai, kuri yra oligarchė - magnatė - milijardierė Rusijos turtingiausia moteris. Viešbučiui priklauso nuosavas paplūdimys, jis pastatytas atokiau nuo miesto šurmulio.

Labai daug rusų, nes Juodkalnija suteikė jiems idealias sąlygas poilsiui bei investicijoms. Todėl kasdien iš Maskvos leidžiasi trys tiesioginiai reisai. Rusai labai pakėlė kainas, todėl daug kas kainuoja tiek pat kiek Kroatijoje ar dar brangiau. Kartais tos kainos neadekvačios, ypač privačių būstų nuoma. Rusai mėgsta šarkų blizgesį ir gausų alkoholio kiekį, todėl nieko nestebina labai girtos damos restoranuose ir po akmeninius paplūdimius “strikinėjančios” išsipusčiusios merginos su aukštakulniais bei vakariniu makiažu. :))

Ar norėčiau grįžti? Gal, po 5 metų, kai bus daugiau tvarkos. Nes iš esmės šalis yra skurdi, žmonių mentalitetas - aborigenų ir babajų, nors gyventojų tik apie 450 000 vnt., o valiuta - eurai. Jie patys įsivedė, nieko neklausė, anksčiau jų valiuta buvo Vokietijos markės :))) Gamta beveik niekuo nesiskiria nuo Kroatijos, gal kiek karščiau, nes piečiau. Gyvenant Kroatijoje galima objektyviai palyginti ir padaryti tam tikras išvadas.  Niekas nesako, kad Kroatijoje sterilu. Bet nėra tokio “bardako”, kaip Juodkalnijoje: ten beveik nėra šaligatvių ar takelių pėstiesiems, žmonės eina ir automobiliai važiuoja (atkreipkite dėmesį, kas keliauja su vaikais!). Automobiliai važiuoja kaip nori, tik spėk dairytis, išversti kalnai statybų atliekų pakelėse, numestos cemento maišyklės ar išardyti automobilių griaučiai šalia pagrindinių trasų. Visų pirma - Kroatija ideali saugumo atžvilgiu, nes tai policijos kontroliuojama šalis visų antra - tvarkos. Patys žmonės tvarkingesni, švaresni. Kiekvienas savo kiemą puoselėja, rankos nenudžiūna, jei pašluoja aplinkinius šaligatvius. Keliai idealūs, jie labai daug investuoja ir tai jų kertinės investicijos po karo laikotarpio. Kroatija gyvena gerokai aukštesniame ekonomikos lygyje, ir tai matosi plika akim, nekalbant apie žmonių kultūrą, automobilių parką ir kt. dalykus.

Juodkalnijoje nesaugu, to net neslepia patys vietiniai, su kuriais teko ne vieną dieną bendrauti. Ir bendrauti su draugais, kurie ten turi NT bei atostogauja. Daug čigonų, vargingai gyvenančių žmonių, daug budulių. Ten niekas nieko nepalieka automobiliuose, net vandens buteliuko. Kai atvykau iš karto paklausė, ar turiu Kasco draudimą nuo vagysčių, ar gera signalizacija ir t.t. Jei kas nors iš kiemo iškas augalą - nesistebės. Daug vietinių turi nelegalių ginklų, kiti net gi ginklų arsenalus. Milžiniška korupcija, ten jėga ir teisė, ir Dievas yra pinigai. Kažkuo Lietuva šiuo atžvilgiu identiška.  Jūs nepatikėsite, bet Juodkalnijos valdžia tam tikra prasme pardavė šventovę - Šventą Stefaną. Kažkada tai buvo turistų pamėgta vietovė, o dabar ji išnuomota kažkokiai užsienio kompanijai 30 metams ir uždaryta. Uždaryta!!! :))))

Vienintelė Juodkalnijos muitinė atidžiai tikrina automobilių dokumentus, nes kas antras automobilis yra vogtas kitoje šalyje ir sėkmingai važinėja nelegalus Juodkalnijoje. Vienintelis nepatogumas - iš ten jis nebegali išvažiuoti. Todėl važiuojant į šią šalį privaloma turėti tvarkingus asmens, automobilio nuosavybės dokumentus ir tarptautinį auto draudimą. Taip pat nepamirškite nusipirkti 10 eurų kainuojantį ekologinį auto lipduką. Jis galioja berods 7 - 10 dienų.

Keliaujant į Kroatiją, iš Juodkalnijos (beje ir iš kitų šalių) draudžiama įvežti alkoholį, mėsos ir pieno gaminius. Eismas tragiškas ne tik dėl vairuotojų “viražų”, bet dar ir dėl to, kad labai netvarkingi keliai. Pvz. 80 km jūs galite važiuoti veik 2,5 valandos, ir tai kalba apie pagrindinę trasą iš Kroatijos, nes kelias dvipusis ir vingiuoja per pačius miestus, kur nėra šaligatvių ir čia pat jūros pakrantė. Žmonės eina tiesiai po ratais, t.y. eina kur papuola per gatvę, ar šalia jų. Gali būti kamščiai, nes pvz. sustos du aborigenai pasikalbėti “apie gyvenimą” viduryje tarptautinės trasos, o už jų išsivingiuos kilometrinė automobilių eilė. Čia mes matėm. :)) Ir niekas nesignalizuoja, visi laukia.

Įspūdžiai, kaip ir kiekvieno keliautojo, tikrai asmeniniai. Jei jūs susiruošite pakeliauti po šią šalį ir pamatyti ją nuo..iki, galbūt susidarysite įvairesnę nuomonę, galbūt jūs ją net gi pamilsite ar panorėsite ten ilsėtis kiekvienais metais. Aš tiesą sakant tokio poreikio nejaučiu, bent jau dabar. Yra ir įdomesnių, ir vertingesnių kraštų.

Daugiau info apie Juodkaniją, Budvą.

Rodyk draugams

Kroatijos gamta nepaprastai graži, tačiau ne visuomet patogi keliauti automobiliu. Žinoma, yra tam tikros atkarpos, kur puikios autostrados - cestos, tačiau jų ne tiek ir daug, dauguma mokamos (ir nepigiai), o keliaujant pakrantės keliu jis geras tik iki Splito. Toliau jis siauras, dviejų juostų, vingiuotas. Nepaskubėsi, pavargsi. Kas vertina grožį, tas įvertins, tačiau patogumo nedaug. Tad puiki išeitis - keltai. Kita vertus, salas pasieksite tik keltais. Išskyrus Krk salą, kuri pasiekiama tiltu.

 Galima keltis su automobiliu, motociklu, kemperiu. Viskas priklauso nuo jūsų pajamų ir kelionės būdo. Mes rinkomės kelionę nuo Rijekos iki Dubrovniko, plukdė “Marco Polo”, nakvynė keturvietėje kajutėje su WC. Trukmė - 20 val. Užsukama į Split, Hvar (sala), Korčula (sala). Pirmyn - atgal kelionė kainavo 600 EU. Du suaugę, du vaikai, visureigis, įskaičiuoti pusryčiai. Galima keliauti žymiai pigiau: mažesnis automobilis arba be automobilio, be rytinių pusryčių. Vaikams keltu keltis pigiau: iki 3 m. nemokamai, 4 - 12 m. 50% nuolaida. Iš jūros pusės Kroatija nereali. Iš kitokios perspektyvos matai miestus, architektūrą, pačią gamtą. O kur dar jachtos, kateriai, salos ir salelės. Kelte įrengtas objektyvas - žiūronai, tad galite apžiūrėti miestus, apskritai viską iš arčiau.

Keltų sistema veikia per jų kompaniją ”Jadrolinija”, internetinis puslapis su visa info ir kelionių maršrutais www.jadrolinija.hr Pats pigiausias ir populiariausias turistų (ir pačių kroatų) kėlimosi keltu būdas - kuprinė ant pečių, miegmaišiai ar gultai. Jei su nakvyne. Keltai patogiai įrengti, kelių aukštų. Yra patalpos - barai, kur daug vietos - foteliukų ir sofučių. Ten žmonės susideda savo daiktus, išsikloja “lovas” nakčiai. Taip pat turistai gulinėja ant kiliminės dangos praėjimuose, kažkas įsitaiso lauke - denyje ant įvairiausių dėžių. Čia kaip kam patogu ir kas mėgsta tokį “stilių”. Yra WC, dušai, nuolat veikia kondicionieriai, tad civilizuota ir žmogiškos sąlygos.  Jei norite ilsėtis patogiau, reikės susimokėti. Kelte yra kajutės, kurios kainuoja. 2-vietės ir 4-vietės. Kajutės su WC, švaria patalyne, rankšluosčiais. Yra restoranas, kuriame galima pavalgyti šviežiai pagaminto maisto ir rytais valgomi pusryčiai, kaip viešbutyje, kas juos išsipirkęs. Yra baras, kur parduodami gaivūs gėrimai, kava, ledai. Kainos kaip ir visuose Kroatijos baruose, nepigios. Todėl primygtinai rekomenduoju į keltą pasiimti savo gėrimus, užkandžius: sultis, mineralinį (iš krano gerti negalima, juk ten rezervuarai), sumuštinius ar pan. Kavą ar ledus užsisakysite vietoje. Restorane galima nebrangiai papietauti ar užkąsti: sriuba 10 kn, salotos 10 kn, bulvytės fri 10 kn ir pan.   

“Jadrolinija” keltai yra didelis gėris, jei jūs norite sąlyginai greitai ir patogiai pasiekti centrinę ar pietinę Italiją. Keltai kelia į Bari ir Ancona miestus. O nuo ten jau “ranka pasiekiami” kiti Italijos miestai, kurortai. Nes važiuoti automobiliu per visą “batą” ne visuomet yra laiko ar noro, ypač jei atostogų laikas jus riboja. Kelte tam tikromis valandomis veikia duty-free parduotuvės, tad yra proga, keliaujant į Italiją, apsipirkti be muitų mokesčių. Parduodamos cigaretės, alkoholis, saldumynai ir kvepalai. Taip pat patogu, jei iš Split norite pasiekti Dubrovniką. Ankstų rytą išplaukiate, 16 val. vakaro jūs jau Dubrovnike. Kainos nesikandžioja, juk kajutę imti nebūtina. ;)

Plaukiant vasarą prisirengti nereikia. Dieną kelte karšta, bet yra pavėsio zonų, naktį malonu. Mes pasiėmėme megztinius, striukeles, bet nieko neprireikė. Galima pasiimti maudymosi kostiumėlius, nes nemažai žmonių deginosi tiesiog ant denio. Man pravertė knyga :) Perskaičiau visą nuo..iki, sėdėdama denyje. Gerumas nerealus, ypač kai pučia gaivus vėjelis, vis pasigroži gamta, kelias neprailgsta. Vaikams turime įvairių stalo žaidimų ir nešiojamą TV su DVD. Automobilinį. Bet sėkmingai jungiamės ten, kur mums reikia. Kelto kajutėse yra elektros kištukai. Tad ir šį kartą TV pravertė. :)

Rodyk draugams

Kartais manęs klausia: ar Kroatijoje saugu? Taip. Tikrai taip. Moteris yra saugi visomis prasmėmis, šeima saugi. Kodėl? Nes niekas nesikabinėja, nėra gašlių žvilgsnių, replikų, “komplimentų”. Esi lyg nematoma. Gal kažkam tam tikra prasme yra didis nuostolis ir tragedija :) Ištekėjusi moteris yra lyg šventovė. Net jei baisi lyg atominis karas. Ji yra madona. Vaikai yra turtas, ne, tiksliau Turtas, iš didžiosios raidės. Tokia kultūra. Todėl mums tai patinka.

Čia nėra banditų ar budulinių mafijozų, nes viską kontroliuoja policija. Policija čia turi ypatingą statusą ir yra itin gerbiama. Policija yra pagrindinė jėga. Ir ne kitaip. Kiekvienas užsienietis Kroatijoje yra registruojamas. Šią funkciją atlieka viešbučiai arba šeimininkai, pas kuriuos apsistoja turistai. Jei atvyksti pats ir turi NT, privalai per 48 val. užsiregistruoti policijos skyriuje. Jei turistas iš nežinojimo tos procedūros neatlieka, tai pareigūnai pasienyje patikrinę jo duomenis kompiuteryje (kai mato, kada šis kirto šalies sieną) gali išrašyti nemažą baudą arba atlikti deportaciją iš šalies. Be teisės sugrįžti. Todėl kiekvienas asmuo, patekęs į šią šalį, yra kontroliuojamas. Kad nebūtų bereikalingo pavojaus, nusikalstamumų ir kt. nemalonumų. Kalėjimai čia šiurpūs, kaip siaubo kine, todėl patekti į juos niekas nenori. Vagysčių faktiškai Kroatijoje nėra, plėšimų ar snukiadaužio taip pat. Ne kartą mačiau automobiliuose paliktus mobiliuosius telefonus, pirkinių krepšius, kiemuose stovi įvairūs daiktai, kateriai palikti su prabangiais varikliais (Lietuvoje ar kitur po vienos nakties nei vieno neliktų :)).

Tačiau visiškai atsipalaiduoti taip pat nereikia, ypač miestų paplūdimiuose. Ko reikia saugotis? Čigonų ir albanų. Pastarieji sukasi turguje, prekiauja visokiomis turginėmis ”šmutkėmis”, lyg ir nepavojingi, bet maža kas jiems šaus į galvą. Čigonai, ypač čigonų vaikai, sukasi kaip žuvys vandenyje. Jie nepavojingi, ne, tačiau jei pastebės numestą ant rankšluosčio mobilųjį telefoną ar piniginę, gali “pasiskolinti”. Tačiau tai vienetiniai atvejai ir gali atsitikti tik visiškai žiopliems.

Vakarais ar naktimis galima drąsiai vaikštinėti, turistauti ir nesibaiminti. Kroatijos auksas - turizmas. Turistas - Dievas ir motina. Jis jų duona ir oras. Pagrindinės pajamos iš turizmo: kavinės, viešbučiai, lankytinos vietos, kelių mokesčiai, parduotuvės ir kt. Viskas ir daug, ir dosniai. Todėl jie labai nenori bereikalingų nemalonumų. Jie nori ramybės, saugumo ir grįžtamojo ryšio. Kroatai nori, kad tu, aš, mes grįžtume vėl ir vėl. Todėl labai stengiasi. Čia ramu. :)

Rodyk draugams

Jei nusiteiksite aplankyti vieną gražiausių Kroatijos salų Lošinj ir Cres, tai numatykite tam reikalui skirti visą dieną, o dar geriau - savaitę. Kaip ir Krk salos apžvalgai. Kiekvienas Kroatijos miestelis ar kaimeliukas - tai istorija, lankytinos vietos, senoviniai dalykai. Bet svarbiausia - gamtos grožis, švarutėliausias vanduo, gaivios maudynės, saulė, grynas oras ir puikus maistas. Pažintines istorijas nerašysiu, viską galite susirasti internete arba specializuotose knygose apie šią šalį :)

Lošinj ir Cres salas pasieksite keldamiesi keltu iš Krk salos arba kitų vietų. Keltas erdvus, trijų aukštų, viduje erdvi kavinė - baras. Kelia pirmyn-atgal maždaug kas valandą, tačiau siūlau persirašyti grafiką, bus lengviau orientuotis. Paskutinis keltas iš salų kelia prieš vidurnaktį. Trukmė apie 25 min. Keltų kainos: automobilis - 113 kunos, suaugusiam (ir vairuotojui) - 17 kunų, vaikui - 8 kunos. Pirkti bilietus būtina į abi puses, t.y. nėra taip kaip LT, kur mokama tik į vieną pusę.

Pirmiausia pasieksite Cres salą, kuri su Lošinj sala jungiasi mažulyčiu tilteliu ir kanalu. Kanalas unikalus, nes niekas negali paaiškinti ten vykstančio gamtos fenomeno: ryte srovė teka į vieną pusę, po pietų - į kitą :) Keliai vietomis labai prasti: siauručiai, vos prasilenkia du automobiliai, greitis minimalus. Vienoje atkarpoje “sutikome” besiganančius avinus, tad yra pavojinga žioplinėti ar užsižiūrėti į gamtos grožį. Dalis kelių sutvarkyti, nauji, puikūs, tad tuomet tikra atgaiva. Nepaprastas gamtos grožis pakeri: Viduržemio jūros kedrai, žydros įlankos, plaukiančios jachtos, kalnai, nedideli serpantinai, trimetriniai žydintys kaktusai, įvairiausios palmės, milžiniškos agavos, beprotiškai rožine spalva žydintys didžiuliai bugenvilijos krūmai - medžiai. Tikrai verta aplankyti šią salą vien dėl to grožio.

Kas mėgsta ant iešmo keptą janetiną - avieną, nepraleiskite progos vos pravažiavus Cres miestelį užsukti į pakelės konobas, jų viso labo dvi, viena šalia kitos. Tikrai nepražiopsosit. Nerealiai skanu, puikūs pietūs, tikrai rekomenduoju ;) Jei užsisakysite 1 kg mėsos su keptomis krosnyje bulvėmis (”žarenij krumpir”) ir gėrimais, pietūs kainuos apie 350 kunų. Čia keturiems asmenims.

Iš visų miestelių mums labiausiai patiko Mali Lošinj. Tiesiog jaukus ir dailus. Draugai anksčiau ilsėjosi, tai tiek įsimylėjo šį miestelį, kad nuoširdžiai tingėjo iš ten kažkur važiuoti :) 

Saloje gausu kempingų, šalia Mali Lošinj pravažiavome bene keturis skirtingus. Labai patogu, jei kas mėgsta kempinginį gyvenimo būdą. Norint patekti automobiliu į miesto centrą, teks susimokėti už įvažiavimą ir tuo pačiu už parkingą. Už kelias valandas sumokėjome 20 kunų. Tad jei ieškosite kur apsistoti ilgesniam laikui, bus patogiau/pigiau užmiestyje ar netoli centro. Renkantis apartamentus ar viešbučius miesto centre, verta atkreipti dėmesį į tai, kur “žiūri” langai. Nes gali taip “pasisekti”, kad visą dieną jūsų kambarį kepins saulė.

Galima išsinuomoti katerį, pasiplaukioti su laivais arba išsinuomoti jachtą. Jei “finansai nedainuoja romansų” (toks posakis, kai nėr pinigų), tai galima išsinuomoti lėktuvėlį. Jis jus nuskraidins išilgai nuo Rovinj miestelio iki pat Dubrovniko. Tas džiaugsmas kainuoja apie 2 000 EU.

Rodyk draugams

Arba Plitvička Jezera.

Šviežiausi įspūdžiai iš Plitvicos ežerų… Žmonės sako, kad jei būdamas Kroatijoje neaplankai į Unesco įtrauktų Plitvicos ežerų, tai tas pats, lyg būdamas Egipte neaplankei piramidžių ar Paryžiuje Eifelio bokšto. Miškų ir ežerų yra daug, kaip ir krioklių, bet negali nesutikti, kad tokių kaip Plitvica niekur nėra. Ir tai faktas. Kroatijai šis ežerynas yra tikra aukso kasykla, nes kasdien atneša į kasą (sėdite?) 100 000 eurų. Taip taip. ;) Neveltui vykstant nuožmiam karui su Serbija, pastaroji norėjo Plitvicą tiesiog subombarduoti. Laimei ir jų širdys sudrebėjo, rankos nepkilo, bombų nenukreipė.

Kaip nuvykti? Nei Google, nei kt. žemėlapiai neduoda tokio gero maršruto, kaip automobilinis GPS žemėlapis. Išbandžiau asmeniškai. Taigi, jei jūs esate Kroatijos šiaurinėje dalyje (kaip aš), geriausia rinktis A6/E65 trasą (cesta) link Zagrebo. Rinkitės mokamą kelią, sutaupysite ir laiko, ir nervų ;) Nuo Rijekos iki Karlovač kainuos 44 kunos lengvajam automobiliui be priekabos (arba motociklui) į vieną pusę. Tad jūsų tikslas pasiekti Karlovač (miestas, kuris verda neblogą “Karlovačko” alų, lengva prisiminti :))). Važiuojant miestu pasirodys užrašai “Plitvička jezera” arba/ir kelias į Split. Apie 80 km vingiuotas kelias nuves tiesiai į tikslą. Kelias sudėtingas, todėl greitis max 80 - 90 km/val. Nepaskubėsi, nes daug turistų, autobusų ir furų. Tad šiai atkarpai numatykite apie vieną valandą laiko.

Kad neužtruktumėm pietaudami pakelės užeigose, užkandome (sočiai) Karlovač Makdonalde, jis kaip tik šalia trasos. Tas labai pasiteisino, nes po penkias valandas trukusios ekskursijos, sočiai pavakarieniavome grįžtant. Pakelėse gausu užeigų, kur ant iešmo grilyje kepama aviena - janetina. Nepigus malonumas, bet labai labai skanu, rekomenduoju. Mes užsakėme 1 kg. “janetinos” su “krumpiru” (bulvėmis, keptomis su aviena), plius puslitris raudono vyno, plius mineralinis ir sultys, itogo - 320 kunos. Sotūs pietūs bus “ne į temą”, o soti vakarienė bus kaip tik ;) Nepavalgyti janetinos tikrai nuodėmė..

Kainos.. Anksčiau buvusieji sako, kad viskas pabrango kone dvigubai. Tačiau rašau dabartines kainas (važiuojant automobiliu): automobilio stovėjimas - 7 kunos/val. (apskaičiuokit maždaug min. 4 val., tad kainuos 28 k/val.), vaikams iki 7 m. ekskursijos nemokamos. Studentams ir pensininkams nuolaidos. Suaugusiems - 110 kunos. Grupėms pigiau. Vaikams iki 18 m. 50 kunų.

Maršrutai. Yra keturi skirtingi maršrutai, pats trumpiausias “E” - apie 2 valandos. Kiti 3 - 4 val. ir daugiau. Važiuojant su vaikais rekomenduoju trumpiausią. Ir šiaip rekomenduoju trumpiausią :) Nes jis pats gražiausias, viską pamatai, tikrai optimalu. Kodėl? Iš pradžių viskas och, ach, fantastika. Saldainiukai, žinoma, maršruto pabaigoje :) Tačiau kilometražas nemažas, kojas paskausta, sulig kiekvienu tolimesniu km pojūčiai tokie: ai dar vienas krioklys, tai jau mačiau, tas jau buvo, kada gi baigsis. Vienu metu svajojau apie jakuzzi vonią, kitu, kad mane nusineš laimingas parašiutas iki galutinio taško, po to prisiminiau svajonių malūnsparnį :)) Be to vargina turistų grupės, nuo kurių norisi tiesiog pabėgti. Jos išties vargina. Kai pradeda eiti, nei nufotografuosi, nei kt., tik žiūrėk, kad nuo takelio nenustumtų “avinų banda”. Trasa kintanti, tai nuolat lipi į kalną, tai leidiesi, tai dar kas nors. Nenuobodu, bet turi nežiopsoti, o tai nepastebėtas laiptelis - rąstelis išnarins koją.

 Apranga ir detalės. Rengtis patogiai, ypač svarbi itin patogi avalynė. Jokių pakulnių ir kilometrinių “kablukų” :)), nes takeliai medinių rąstelių, tarpai neprognozuojami, galite likti be kojų. Ir atstumai nemaži. Pavargsit. WC nėra, todėl “pasisiokit” iš anksto arba gaudykit momentus :)) Tiksliau WC yra tik pradinėje maršruto bazėje.
Pasiimkite atsigerti gryno vandens buteliuka. Kažkas nešėsi skėčius, bet ne visuomet lyja. Tačiau smagu su skėčiu palįsti po kriokliu - atrakcija (yra viena spec. vietikė). Ten esančiose maisto įstaigose valgyti nerekomenduoju. Maistas tragiškas - valgyklinis, kainos - “turistinės”. Kava, alus, ledai - jokio pavojaus.

Kiek kainavo ekskursinė diena. Važiavo 3 suaugę ir 2 vaikai nuosavu automobiliu: cesta - 88 kunos (pirmyn/atgal), autoparkingas - 28 kunos, įėjimas - 330 kunos, gėrimai, ledai vietoje - apie 150 kunų, maistas - apie 450 kunas, neskaičiuojant kuro išlaidų (jos individualios). Valiutos kursas apie 1 euras = 7,20 kunos, bet grubiai dalinu iš 2 lito atžvilgiu, patogiau apytiksliai skaičiuoti.

Rodyk draugams

Gyvenimas tuo ir nuostabus, kad kol esi jaunas, vis dar turi šansų patirti pirmąjį kartą :) Mano pirmas kartas buvo prieš kelias dienas, kuomet niekieno nepadedama automobiliu įveikiau maršrutą Vilnius - Opatija. Kelionė truko dvi dienas, apie 23 val. Viena nakvynė Lenkijoje. Iki tol esu važiavusi maximum iki Nidos ir iki Rygos. Sykį važiavau Vilnius - Ryga - Vilnius tą pačią dieną. Tad man ši ilga kelionė didelis įvykis ir patyrimas.

Kelionės maršrutas iki Kroatijos matyt daugeliui keliautojų įprastas: Lietuva - Lenkija - Slovakija - Austrija - Slovėnija - Kroatija. Kiek žiūrėjau žemėlapyje, šis pats optimaliausias. Jis netiks tiems, kurie taupo pinigus, nes reikia pirkti vinjetes. Kainos įvairios, kaip ir jų trukmė, tačiau brangiausiai kainuoja Slovėnijos lipdukas - berods 30 EU, nes mažiausias vinjetės laikotarpis - 6 mėn. Kitose šalyse pigesni, apie 4 - 7 - 8 Eu, trukmė 7 - 10 dienų. 

Sunkiausias pirmas etapas Lietuva - Lenkija, nes negali palaikyti malonaus greičio, tenka lėtinti, dažnai lėtinti, nes vien miestai ir bažnytkaimiai. Vėliau situacija keičiasi. Autobanais lėkdama nejaučiau laiko, kokybiškos stotelės, tragiškas maistas su atitinkamomis kainomis Austrijoje. Trečias etapas Slovėnija - Kroatija labai sunkus, nes siauri keliai, viskas vingiuota, naktis. Suki suki vairą į visas puses, tai kokia “fūra”, tai pilnas keleivių autobusas, tai šiaip kelio remontas. Važiuoji smegenų autopilotu. Automobilis didelis, kaip tik “įsipaišo” į siauras juostas. V.ž. jaučiausi tikra baba dyzel :))

Pakeleiviai - “bičiuliai”, kuriuos vis sutinki tai vienoje, tai kitoje šalyje, tampa “saviakais”. Vienu metu keliavome “kartu” su lietuviais, po to lenktyniavau su žavingu mačo - italu, kurs vairavo nežavingą fiatą. Italą pavadinome “mūsų mocarela” :)) Tiesa, vienu metu teko maudytis lietuje, matomumas buvo max. 4 metrai, greitis min. 140 km/h , bet viskas įmanoma, patikėkit :)

Kelionė neapsiėjo be nuotykių, net su kriminaliniu atspalviu. Apie juos - kitas įrašas. ;)

Rodyk draugams