BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Su Vasario 16-tąja! Šis Lietuvos himno atlikimas ir yra laisvės dalis. Čia, kitonišku bosanova stiliumi, ritmu ir aura persipynė ir Kolumbija, ir Airija, ir išeiviai, ir imigrantai, ir lengvumas, ir laisvė, ir saulė Lietuvoj.

Rodyk draugams

Prieš 12 metų buvo analogiška vasara. Ir kiek pamenu, nuo to laiko kasmet ji keikiama, lietuviškoji.. Taip, dabar nebėra taip kaip mano vaikystės ir jaunystės laikais, gal nostalgijos įtakojama perdedu, bet vasaros buvo normalios, buvo to lietaus, bet ne tiek kiek per pastarąjį dešimtmetį, kasdien. Visad vaikščiojau įdegusi ir į paplūdimį eidavau kone kasdien. O jau pats sezono pikas - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pb., iš viso saulės okupuotas! O dabar nebėra absoliučiai jokių garantijų, kad pavyks bent sykį išsimaudyti ir nesustirti iš vėsos.

Pamenu su mažais vaikais ir dar anyta priedo susiplanavome veik 1 mėnesio atostogas, per patį tą minėtą garantuotą sezoną. Atitinkamai erdvus 3 k. butas, kuris kaip žinia nemažai kainuoja, tada dar litais buvo 320,-/parai, čia su nuolaidom, nes ilgam laikui, nes be nuolaidos 350. Ar saulė, ar lyja, moki vienodai. V.ž. lijo galima sakyti “ačiū už dėmesį -… visą mėnesį”. Prie jūros buvome per tą laikotarpį (vyras priminė) keturis kartus, o maudėmės lediniame vandenyje sykį, nes kitais kartais buvo vėjuota ir šalta, prie jūros gulėjome su megztiniais. Bet lietingos dienos buvo tokios, kad dažnai lietus pildavo kaip iš kibiro, kokie dar pasivaikščiojimai. Tad nieko geresnio nesugalvojome, kaip kasdien eiti į restoraną “Nerija”, lyg į darbą, ir rymoti ten nuo priešpiečių iki pietų arba iki pavakarių. Rezervavome “visam laikui” stalą, sukūrėme (žinoma susiderinę su šeimininkais) improvizuotą žaidimų kampelį pripirkę visokių lego konstruktorių, kuriame po to laiką leisdavo ir kitų svečių vaikai, ir štai taip “atostogavome”. Ir dar mums sakė, kad va, čia jums tik taip sutapo, čia gi ne visada taip, na nepasisekė. Nors pastaraisiais metais tik apie tai ir skaitau, kaip lyja ir lyja.

Tai buvo taip apmaudu, neteisinga, morališkai ir visapusiškai, mes taip laukėme tų suplanuotų atostogų išsistumdę darbus, kantrybės taurė viltingai belaukiant saulės buvo perpildyta, kad pasakiau, kaip sakoma trenkiau kumščiu į stalą, kad daugiau tokių “atostogų” nebus. Viskas. Mes negalime sau to leisti, likti be pilnaverčių atostogų. O išlaidos tokios, kad namie likę būtume lygiai taip pat pailsėję ir dar ženkliai sutaupę.

Rezultatą jau žinote, rašiau prieš kelias dienas.

Rodyk draugams