Subjektyvūs pastebėjimai

Kartais mėgstu pavartyti populiariausią pletkų žurnalą. Dažniausiai vartau nuo galo, spėju tikriausiai kaip ir kiti 99 proc. skaitytojų :D Kad apžvelgčiau exvakarėlių ir prezentacijų akimirkas. Tiesiog svaigstu nuo visų tų reportažų, akylai stebiu lietuviškąsias mados tendencijas ir kt. dalykus, kad neatsilikčiau ir būčiau visų reikalų žinove, o maža kas. Ir dar dėl to, kad jei ne pusė, tai trečdalis veikėjų vienaip ar kitaip yra pažįstami, pažinoti ar iš serijos ”gyvenimas toks nepastovus dalykas”. Kolkas nesiplėtosiu, kada nors, jei bus nuotaika.

Tai gi ir šį kartą žvilgsnis į žurnalo vakarėlių dalį, o ten… total krizinis fotoreportažas. Picerijos atidarymas PC “Panorama”. Ne. Viskas. Šalyje tikrai krizė ir siekiam dugną. Mūsų elitas nesidrovi dalyvauti picerijos atidaryme. Picerijos. Žinokit aš šoke ir aparpuolio būklėje (nualpęs smailikas). :)) Ne, nesakau, kad nelygis valgyti picą, blynus, koldūnus ar kebabus. Nesakau, kad picerijos yra blogai. Tikrai ne. Antai ”čilinis” milijonierius blondinuks Tadas Karosas tiek prikepė picų “ant Lietuvos”, kad nebežino ką veikti su pinigais ir kur juos dar kišti. Duok D jam sveikatos ir sėkmės. Ir kas čia tokio suraityti picą su mėgstamais priedais. Bet suprantat, tas vaizdas mane pribloškė blogąja prasme. Žemiau kristi matyt nebegalima :)))) Menininkams, dainininkams (čia tipo elitiniams mūs kaime) ir žurnalistams dar “atleidžiama”, aniems dabar išties krizė, pajamos sumažėjusios, menininkas visuomet alkanas. Bet ką ten veikia milijonierius Kęstutis Verslovas, prodiuseris Rolandas Skaisgirys, “Kalnapilio” šefas, ex Kauno meras ar bankininkas, verslininkai ir kt. veikėjai - nesupratau :)) Irgi alkani?

Kas toliau? Kaip reklaminiai PR skelbia, netrukus atsidarys blyninių tinklas. Kodėl gi ne? Kiekvienos naujos blyninės prezentacija su prabangiais elitiniais veidais tikrai papuoš pletkų žurnalo puslapius. Kas toliau? Gal kas sumąstys kebabinių prezentacijas. O gal ir koldūninių. Sutinku, šiais laikais kiekvienas naujas verslas yra šventė, festivalis….

Rodyk draugams

Galima palikti tiesiog nebylų, o gal kaip tik labai iškalbingą prierašą “Be komentarų” ties kiekviena aktualija apie tai, kaip laukinis kapitalizmas veši nevaldomas ir nekontroliuojamas, o tautiečiai, t.y. mes visi, dulkinami per visus galus. Ir daro tai, kas netingi. Visų mokesčių mokėtojų išlaikytiniai - kontroliuojančios įstaigos muša dinderį ir turi samdomus atstovus spaudai, kurie meistriškai išmokę/įvaldę mokesčių mokėtojų išlaikomuose universitetuose proto pis…mo meną, p.sa visiems iš eilės protą ir net neraudonuoja. Vakar, tiesa, per LNK verslo žinias vienas atstovas iš ”kuro kainų festivalio” dalyvių, šnekėdamas į kamerą apie kuro kainų kadrilį, begėdiškai nukreipė veidą ir akis, kas ir ne psichologui analitikui išduoda kūno kalbą - meluoja šiknius, bet dar turi sąžinę. Šiknių atstovas.  

Jau kas kas, bet matyt nieko nestebina tokios ”čiut” ne reguliarios naujienos apie tai, kad lietuvius maitina š. Ką čia smulkintis, šūdu mus maitina, kur tik nepažvelgsi, ten nuodas, puvėsiai ir atliekų konteinerių turinys.

Kad dešroje mėsos nerasta, o vaikams skirta produkcija (ir atitinkamai brangesnė) su spekuliacijomis apie geresnę kokybę, pasirodo tėra akių dūmimas. Tas tiesą sakant buvo seniai aišku. Atkreipkite dėmesį, mielieji, kad “Bendrovėms skirti įspėjimai ir įpareigojimai nutraukti gaminių reklamas.” Tik įspėjimai, o kiek tonų produkcijos pardavė.. Nei baudelės. “O jūs vaikai taip darykit, kaip Jurgelis daro…”

Ar jus dar stebina tokio pobūdžio pranešimai, lyg kokioje gūdžioje aborigenų šalyje: “Lietuviai suvalgė 700 kg pesticidais užterštų baklažanų” (bendrovei skirta 2500 Lt. bauda) , “Į Lietuvą bandyta įvežti beveik 20 tonų apelsinų su pesticidais” , “Lietuviai suvalgė 18,2 t pesticidais užterštų vynuogių” ir rašoma “Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija bendrovei „Baltic Fresh Fruit” skyrė 2500 Lt baudą dėl vynuogių „Sultana”, kuriose buvo viršytas nustatytas leistas pesticido kiekis, pateikimo į rinką.” Jei vynuogės prekybos centre vidutiniškai kainuoja apie 6 -10 Lt./kg, tai patys matote, koks pelnas iš žmonių nuodijimo. Tonomis veža šūdą, dešimtimis tonų. Juk apsimoka, fantastinis verslo planas. Vakar buvau Akropolio Maximoje, ir ne tik vakar. Man patinka užsukti į vaisių ir daržovių skyrių bei stebėti, kuo prekiauja verslininkai. Kariotiškių sąvartyno asortimentu. Bananai pusžaliai arba supuvę, iškrauta mandarinų “vagonas”, pasirinkimui, kur kas antras supuvęs ir akivaizdžiai tas matoma “plika akimi”. Ėsk, tautieti, kaip tas gyvulys tvarte, tu jau užgrūdintas.

Rodyk draugams

Žinokit niekaip nepagaunu tos prasmės ir kame reikalas, kad atsirado toks poreikis kulinarinėms knygoms. Pasiūla beprotiška, bet nebūtų poreikio, nebūtų pasiūlos, logiška. Kas perka tuos receptų rinkinius su milžiniškomis nuotraukomis, kurios sudaro bene 1/3 ar net gi 1/2 knygos turinio, o kaina neguodžia? Vakar apsilankiau knygyne. O ten visu grožiu puikuojasi Nomedos virtuvinė “deklaracija” su asmeninio albumo ar konkrečiai tai knygai skirtu šeimos gyvenimo fotoreportažu. Knyga nepigi, apie 60 lt. Sunki ir didelė kaip koks albumas apie Romą ar Paryžių. Apie kokią virtuvę galvojo knygos leidėjai - nežinau, bet tai nedovanotina klaida. Kur ją kišti, kur išstatyti? Receptai kas trečiame ar kas penktame puslapyje. Po kelis sakinius ar pan., ar tiesiog pasakojimai iš gyvenimo, Nomedos pastebėjimai. Pasakorė ta Nomeda, nieko prieš ją neturiu, ji nuostabi, gali ilgai ir įdomiai kalbėti. Tai gi knyga apie pasakorę Nomedą, jos fotogyvenimą ir žiupsnelis eilinių mamiškų receptų. Jokio praktiškumo. Jau verčiau būtų išleidę eilinę autobiografijos knygą apie Nomedą (tiesą sakant nuo šių knygų gausos ir neretai primityvaus turinio kartais sukyla..) ir atskirą Nomedos virtuvės paslapčių ir receptų knygelę. Žmonės atsirinks, kam ko reikia..

Knygos kepamos, kaip tos spurgos. Nesuskaičiuojamas kiekis Oliverio. Kas perka tuos nepigius Oliverio receptų katalogus (vėl gi dideliausiomis nuotraukomis ir kt. neaktualia info - blevyzgomis apie nieką), jei dažno recepto sudėtinės dalys neparduodamos mūsų šalyje. O jei ir parduodamos, tai retai, brangiai ir kam to reikia.

Kam reikalinga pirkti prabangią Julijos Visockajos knygą, jei puikiausiai veikia jos internetinis puslapis, kur pilna įvairiausių receptų ir reguliariai rodoma TV laida “Jedim doma”? Be to ši žavinga ir spartuoliška maisto gamintoja pasižymi itin gurmaniškais patiekalais, kurių jos receptainėje itin daug, tačiau jie specifiškai brangūs. Ne veltui ji tituluojama  Maskvos prestižinio rajono “Rubliovkos” gyvenvietės mokytoja - guru, kur milijonierių oligarchų turtuolių žmonos ar meilužės gamina Julijos egzotiką ir lepina vyrų skrandžius prabangiais patiekalais.

Dievinu TV. Ar žinote, kiek yra daug specializuotų TV kanalų ir laidų apie maisto gaminimą. Vėl gi, nemokamai ir visą parą. Mano mėgstamiausias ir žiūrimiausias kanalas  “Кухня ТВ” (rusų k., nes ją geriausiai moku). Ten dalyvauja visas kulinarų internacionalas ir dar priedo rodo įvairias kelionines - gurmaniškas laidas. Dar kartais žiūriu vokišką kanalą “TV Gusto”. Šis kanalas vaizdingesnis, visiškai kitokios laidos (pvz. sveikas gyvenimo būdas ar pan.) ir kiti receptai. Sočiai receptų. Labiausiai patikusius užsirašau.

Dabar apie esminį nepirkimo dalyką. Visų receptų vieno autoriaus negaminsit, tai nesąmonė ir neįdomu, vistiek iš viso rinkinio pritaikysite ar išbandysite tik vieną kitą. Profesionalų, mėgėjų, pasinešusių, garsių, nelabai garsių, tiesiog fainų maisto gamintojų pasaulyje ir mūsų Lietuvėlėje yra tiek ir tiek. Jų daugybė. O kiek dar forumuose besiskelbiančių niekam nežinomų, bet išties puikiai gaminančių “eilinių mirtingųjų” mamų, nemamų, tiesiog tokių pačių kaip mes. Kiekvienas jums pasiūlys aibę puikių receptų.  Tik rinkis. Tie patys kulinarinių knygų herojai plevesuoja interneto platybėse su veik visais publikuotais receptais. Jei ne jie patys, tai jų fanai, pasekėjai ar tiesiog receptų bandytojai. Tik rinkis, kasdien vis kitus, skirtingus, apsivoši nuo informacijos gausos. Nuo pigiausių iki brangiausių, nuo eilinių paprastučių iki egzotikos. Jei kažko užsimanei, suvedi į paiešką raktinius žodžius ir tik spėk gaudyti. Neradai viena kalba, suvedi užsienio. Viskas.

Galima pirkti dovanai. Bet ar tai išties gera dovana, jei dažnai knygos apimtis didelė ar itin didelė,  turinys jau apkalbėtas ar publikuotas internete ir nieko naujo, o kaina nepadoriai didelė. Na pavartys draugas/artimasis tas nuotraukas kartą kitą ir tiek. Padės kur į lentyną ir toliau gamins savo įprastus naminius firminius šedevrus ar susiras internete ką nors priimtino savam stalui, skrandžiui ir pagal poreikius ar kišenę. Eilinis daiktas, kuris užims erdvę, o būsto kvadratiniai metrai šiais laikais itin brangūs. :)

Rodyk draugams

Kadangi čia užsuka ir nepilnamečiai, kuriems minėtas c2h5oh gali būti tik  nesuprantama cheminė formulė, tai lai šis raktinis užkoduotas pavadinimas būna suaugusiems. Tai gi, ką jums, mieli vyrai ir moterys, galiu parekomenduoti prie stipresnio gėralo - o gi labai skanų dalykėlį, tiesiog pirštukus aplaižysite - pangasijos užkandėlę. Ji pagaminama per labai trumpą laiką, kas ir priklauso tinginėms šeimininkėms ar nieko nemokantiems gaminti vyrukams, bet rezultatas - mmmm. Kažkam tai primins liaudiškai vadinamą straganiną, bet čia kaip kam. Nes straganina - tai užšaldytos pamarinuotos žuvies rezultatas, o čia šviežia žuvis, ne šaldyta. Šis patiekalas labai populiarus žvejų tarpe, kurie prie vandens telkinių greitukiniu būdu gamina įvairius patiekalus.

Taigi, kas čia per skanutis ”čiūdas”: imame šviežią pangasijos filė (šiaip jas perku “Maxima” žuvų skyriuje, galima ir su kitos rūšies žuvimi, bet man šis variantas pats skaniausias) ir supjaustome tokio dydžio gabaliukais kaip darytume kokį silkės patiekalą, gal net mažesniais. Galima visai netvarkingais gabaliukais, ne tame esmė :)) Lengvai ir ne per daug pasūdome. Pabarstome pipirų mišiniu (geriausia, kur patys malame malūnėliu) arba baltais pipirais. Viską sumaišome. Papjaustome plonais peršviečiamais (arba vidutiniais) griežinėliais baltą svogūną (jis skanus, nes neturi to kartumo) arba paprasto svogūno galvą, jo turi sudaryti apie 1/3 viso patiekalo kiekio. Viską sumaišome. Šiek tiek suglaistome ir paslegiame viską šaukštu, palaikome šaldytuve apie kelias valandas ar mažiau. Viskas. Galima valgyti su juoda šviežia duona, galima vieną, o skaniausia užkandant po 50 g krištolinės ar samanėlės. Patikrintas reikalas. Vyrai jus ant rankų nešios, jei tokią užkandėlę ištrauksite laiku ir “į temą”  :))

Papildyta!

Neseniai padarėme atradimą ir patobulinome pangasijos užkandžio receptūrą :D Tobulesniame variante svogūnų nededame. Gabaliukais supjaustytą pangasijos filė padruskiname, papipiriname pipirų mišiniu (malame malūnėliu) ir šiek tiek cukraus. Išmaišome. Pilame šiek tiek geros kokybės alyvuogių aliejaus. Išmaišome. Paslegiame. Paliekame nakčiai šaldytuve. Kitą dieną - “jofana” kaip skanu. :D Ypač darant sumuštinukus su baltu šviežiu batonu ir užtepant sviesto. Naujadaru vaišinome svečius, tai aikčiojo achčiojo. :)) Tinka ir prie balto/rožinio vyno, ir prie šnapso, ir prie samanės.

Rodyk draugams

Paklausite, ką turi bendro legendinis rokenrolo karalius Elvis Presley ir traškios sūrio lazdelės? O gi labai daug, kai žmonės, įkvėpti Elvio muzikos, kuria neįtikėtinus vaizdus. Ko tik nesugalvoja…
Gražu :)

Rodyk draugams

Vakar apie vyno dietą, šiandien vėl vynas :)) Šį kartą noriu parekomenduoti labai skanius ir tuo pačiu labai paprastai pagaminamus užkandžius su sūriu prie vyno. Juos labai dažnai gaminu, nes pats fantastiškiausių pomidorų sezonas, o sūrio vienokio ar kitokio visuomet yra. Be to greita, kas man aktualu, nes nemėgstu trintis virtuvėje :)

I variantas - itališkas

Pjaustom riekėm - mėnuliais gerai prinokusį pomidorą, ant viršaus dedam tokios pat blyniškos formos atpjautą mozzarellos sūrio gabaliuką, viską palaistom (negailėdami) pesto itališku padažu, kurio kertinėje sudėtyje yra alyvuogių aliejus ir šviežias balzamikas. Pesto padažą galima pasigaminti patiems, bet man greičiau (ir patogiau) tikras itališkas.

Kažkas panašaus kaip šioje nuotraukoje, tik mano variantas vienaaukštis ir pomidorai (skaniausia) dideli.

II variantas - lietuviškas :)

Pasidarome paprasčiausias visiems žinomas pikantiškas salotas: burokine tarka tarkuoti kietai virti kiaušiniai, tarkuotas sūris, spaustas česnakas, majonezas. Šias salotas dedame ant riekėm pjaustytų šviežių prinokusių pomidorų.  

Abu variantai idealiai tinka lengvai vakarienei, be to tai idealus ekstra super pasiūlymas gausiam neplanuotų ar labai lauktų svečių stalui :) Paprastai daugelis prašo pakartoti.

Rodyk draugams

Ankčiau jau esu rašiusi, kad rekomendacijomis švaistytis neverta, nes po to patiems bus riesta :)  Bet po skanių pietų, negaliu, na negaliu nepasidalinti su jumis, mieli šio nenuobodaus blogo skaitytojai (oi nekukli :) ), apie tai, kad Vilniuje atsirado dar viena gera vieta. Tiksliau ne pačiame miesto centre, bet šalia jo. Tad su troleibusu nenuvyksite, teks kinkytis automobilius.

Restoranas “Marcipanas”, neįprastu pavadinimu siūlantis lenkų virtuvę. Kaimiško stiliaus rąstų nameliukas su rūpestingai išpuoselėta aplinka, šiltnamiukais ir “darželiu” šviežioms daržovėms, prieskoniams, kurie čia pat gula į jūsų/mūsų lėkštes. Koordinatės: Liepkalnio g. 160, reikia pravažiuoti “Maxima” parduotuvę, po to degalinę “Lukoil”, po to ir bus restoranas.  

Skanavome tradicinę senovinę lenkų sriubą “Flaki”. Puiki tiršta sriubikė, “reikalaujanti” minimum 50 g “deginančio”, bet galima ir be to :) Sudėtinė dalis - specialiai išmirkyti žarnokai. Tas reikalas skamba neapetitiškai, bet skonis labai geras. Soti, o kaina apie 11 litų. Ji primena “charčio” ar “solianką”. Todėl ją ypač rekomenduojama valgyti po linksmo vakarėlio kitą dieną ;) Tai lenkai ir daro, kuomet švenčia tradicines vestuves. Antrą vestuvių dieną Lenkijoje privaloma “Flaki” sriuba. :) 

Po to užsisakėme karką, vietine jų kalba užvadinta “Golonka”. Tokios karkos bent jau Vilniaus mieste nesame ragavę.. Sultinga, daug daržovių (apkeptos morkos ir bulvės), geras šaukštas garstyčių, “samtis” krienų su burokėliais. V.ž. besikūdinantiems nerekomenduoju, nes sustoti neįmanoma. Išeitis - užsisakyti vieną porciją dviems.

Yra gausus pasirinkimas dienos pietų. Kainos tradicinės: sriuba 5 - 6 litai, karšti - 13 - 15 litų.

Jei būsite tuose kraštuose, užsukite. Jazau kaip skanu :) Tikiuosi laikui bėgant virtuvės nesugadins, kaip tai dažna šiame versle…

Rodyk draugams

Tik faktai. Privaloma pamatyti greitojo maisto mėgėjams ir fanams. Ar norite išvysti, kaip atrodo galbūt jūsų itin pamėgti McDonaldo patiekalai sūrainis ir bulvytės free po ketverių metų? Vaizdas efektingas. Ypač dėl to, kad labai paprastai ir aiškiai komentuojamas profesionalės, sveiko maisto žinovės. Ji padarė eksperimentą su Makdonaldo maistu ir šviežia bulve. Žiūrim ir nekramtom:

Skanaus ;)  Ar vis dar manote, kad ten perkate ir po to valgote būtent maistą?

Rodyk draugams

Viščiukas “Tabaka” taip lengvai ir paprastai gaminamas, kad puikiausiai tinka tinginiams, tokiems kaip aš :) Viščiukas sultingas, pikantiškas, skanus. Jauna mėsa visuomet pati skaniausia. Puikus patiekalas pavaišinti svečius. Kol plepėsite, kepančių viščiukų aromatas maloniai kutens nosis.

Jums reikės: 1 vnt. atšaldyto viščiuko (vienam žmogui - vienas vnt.), druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių, spausto česnako. Prieskonių mišiniu ištriname viščiuką ir pamarinuojame nuo valandos iki vienos nakties. Kuo ilgiau marinuosite, tuo bus skaniau. Kišu į kepimo maišelį (jame mėsa kepa savo sultyse, nesudžiūna, išlaiko visas savybes, plius išteka nereikalingi riebalai), kuriame šiaip kepu kone viską, nes patogu - nereikia plauti skardos, orkaitės. Tataigi esu tinginė iki pat galo :)) Galima kepti suvyniojus į foliją. Kepame 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 min. Po to atidengiame foliją arba prakerpame maišelio viršų ir dar apkepiname viščiuko “skūrelę”.

Viščiukas “Tabaka” patiekiamas be nieko, su raugintais/marinuotais agurkėliais, su apkepintomis orkaitėje bulvėmis, kas kaip mėgsta. Skanu ir paprasta ;)

Rodyk draugams

Galbūt ši dieta kažkur labai mandrai pavadinta, gal jos receptas ir jums gerai žinomas, tačiau pati išbandžiusi noriu pasidalinti, nes efektas yra. Ir tikiuosi ilgalaikis. Nes kaip žinia dietintis - kūdintis yra sunku, ypač psichologiškai, o kur dar grojantys skrandžio vargonai. Tad tie nemalonūs pojūčiai skatina po to nebepaleisti vadelių, kad nebūtų yo - yo efekto. Pvz. aš vien per pirmą savaitę numečiau 5 kg. Po to svoris krito lėčiau, bet užtikrintai. Mano draugė per mėnesį (prieš vasaros sezoną) numetė 20 kg.
Pats dietos pagrindas - riebalų mažinimas (ne visiškas atsisakymas, o mažinimas) ir gyvūlinių riebalų pakeitimas augaliniais, atsisakymas angliavandenių (makaronai, bulvės, batonas, duona, pyragai), sumažinti cukraus kiekį ir atsisakyti saldumynų. Nėra griežto meniu tvarkaraščio, nes čia vadovaujamės savo pojūčiais, norais, poreikiais. Reikėtų atsižvelgti į kraujo grupę ir atsisakyti griežtai nerekomenduojamų produktų. Yra kraujo grupės dietos skeptikų, bet faktai kalba patys už save: netinkamo produkto virškinimui organizmas telkia visas savo jėgas, vietoje to, kad kovotų su jūsų riebaliukais. Be to tas produktas ilgiau užsiguli žarnyne, pūna.
Ką valgyti?
Daržoves visais įmanomais pavidalais: žalias, virtas, troškintas, keptas orkaitėje kaip troškinius. Jei keptas keptuvėje, su minimaliu kiekiu alyvuogių aliejumi. Pvz. galite pasidaryti didžiulį “bliūdą” salotų ir užsipilti šlakeliu alyvuogių aliejaus (jo daug nereikia, vis tik čia riebalai ir papildomos kalorijos) su balzamiku arba liesu jogurtu, tokias salotas galima valgyti neribotais kiekiais visą dieną ir bus sotu.
Mėsa. Atsisakome vištienos, kiaulienos (griežtai, nes dabar šie maitinami modifikuotomis sojomis ir kt. nesąmonėm, dėl to jie ne tik kad be skonio, bet dar ir pučia mūsų žmones kaip mielės). Vartojame kalakutieną ir jos krūtinėles (gaminam tą patį, ką gamintumėte su vištiena ar kiauliena), jautieną, triušieną, veršieną. Be riebalų. Negalima valgyti dešrelių, dešrų, kumpių - tai be proto daug riebalų ir kalorijų, iš karto prisiklijuos prie rinkės. Jei norite suvalgyti dešros gabalą, pamėginkite jį prisiklijuoti prie šono, nes būtent taip ijis prisiklijuos, tik iš vidinės pusės :)
Žuvis. Reikėtų atsisakyti tik riebesnių: lašišų, ungurių. Jei žuvis turi riebalų, jų nevagyti, rinktis liesesnę dalį. Skaniausios jūrinės.
Perkame ir vartojame tik liesus pieno produktus: jogurtus ir jų gėrimus, varškę, grietinę, kefyrą, rūgpienį, pasukas. Kartais pasidarau pieniškų produktų dieną. Pvz. išgeriu litrą pieniško produkto sumaišyto su namine uogiene (skaniau už jogurtus :) ) arba pasidarau tokią “pachliopką”: liesą varškę sumaišau su liesu mėgstamo skonio jogurtu. Rezultate gaunasi toks skonis, lyg neliesa varškė su riebesne grietine ir dar uogiene :))) Labai gerai apgauname save psichologiškai ir skrandį. Arba pasidarau kitą patiekalą: liesa varškė sumaišyta su liesu kefyru ir pripjaustyta šviežių agurkų, paskaninta petražolėmis, krapais.
Vaisiai. Vaisių daug nereikėtų, nes nepamirškit, kad juose daug cukraus. Tad atsisakome bananų, vynuogių. Obuolius rinkitės rūgštesnius. Negerkite labai daug sulčių, geriau “neperdozuokite”, nes viena sulčių stiklinė turi nemažai kalorijų ir cukraus. Ir jokių sulčių iš tetrapakų.
Gerti: mėgstamą ar žalią arbatą, arbatą su pienu (labai skanu ir puikiai slopina alkio jausmą), puher arbatą, vandenį be burbuliukų, kavą ar kavą su pienu. Aš negaliu gyventi be rytinės kavos puodo, tad jį ir išgeriu. Bet dedu mažiau cukraus.
Po 18.00 nevalgyti. Nežinau kaip jums, bet man tas vakarinis prisirijimas ir įtakoja svorio augimą. Per dieną sočiai pavalgyti du kartus: pusryčiai ir pietūs, vakarienę dovanokite kitiems. Jei norite užkandžiauti - užkandžiaukite, bet vietoje riešutų ar sausainio rinkitės agurką ar pan. :)
Jei žinote, kad vakare eisite į vakarėlį, kuriame bus gausu maisto, tą dieną nieko nevalgykite arba mažiau valgykite, kaupkitės vakarui. O jei vakare prisikirtote kaip kriu kriu, tai kitą dieną pasidarykite iškrovos dieną. Bus sunku, nes skrandis prasitampė ir reikalauja maisto, bet svarbiausia ištverti tą moralinį alkį. Gerkite, suvalgykite obuolį ar pan., kažkaip nuraminkite save. Tokiu būdu ir kg neprilips, ir svoris išsilaikys.

Rodyk draugams