BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Meilės dieną noriu pasidalinti man tapusia ypatinga Ginto Litinsko daina. Buvo daugybė dienų, kai klausydavau jos po kelis kartus, o taip klausau kasdien, ir negaliu sustoti, turi ji to gerumo ir šilumos. Labai geri žodžiai, o muzika kabinanti širdį. Gerumas jama ir liūdesys tuo pačiu. Paklausykite, gal ir jus užkabins.

Rodyk draugams

Gražus filmas, apie jausmus, meilės laiškus, kol tik pradėjau, tad tik tiek emocijų. Pasiilgau tokių filmų, todėl šis šiam vakarui idealus variantas.

Po.

Filmas gražus, bet ne toks stiprus, kaip norėtųsi ar tikėjausi, todėl tiesiog kaip gražų filmą galima. Labai daug tikėtis - ne. Gražus atvirukas ar paveikslas, dailūs tapytojo peizažai ir marinistiniai potėpiai, apgalvotas stilius ir suderinti kostiumai. Bet nebuvo tiek dramos, širdies draskymo, siužetas pabaigoje visai nuvylė, na toks banaliai tvarkingas…

Rodyk draugams

Prasideda. Ir jau įgauna pagreitį tas periodas, kai širdelės širdelinasi iš visų kampų ir iš visų pusių atakos. Vakar pas tėvus varčiau kažkokio prekybcentrio reklaminį laikraštį, kuriame buvo reklamuojamos “valentininės” prekės, tai ko tik ten nėra, nuo infantilių žvakių - skulptūrų iki masyvių moteriškų šlepečių su širdelėm, dar kažkoks romantiškas šlamštelis. Kas norėtų Valentino dienos proga gauti tokias (pobaises) šlepetes nuo mylimojo? Nors gal kam ir patinka tokie dalykai. Vėl rodys tuos romantiškus patiekalus, kaip pvz. kepta dešrelė širdies formos ir ten viduje kiaušinis. Savęs taip darant kol kas nematau, nors keptus kiaušinius mėgstame visi. Visai neromantiška..

O jau ta saldžiai saldi romantika, na kur visiems būtinai reikia parodyti, kaip jis/ji mane myli, nes jei niekam neparodys, tai kaip čia taip, kaip galima neparodyti?! Jūs juokaujate. Ne, taip reikia. O kas neparodys, tai tas ne šių dienų trende (iki 02.14 vakaro imtinai). Ir meilės tos tikros nėra pas jus, kol kiti to liudijimo nepamatė. Prašom foto ir video kelti, nėra ko drovėtis, filtrų nepamirškite. Sakysite, kad pavydžiu, na taip, kas belieka, tik tai… Ne, man juokinga, tiesiog, tas dirbtinumas gal, nors nežinau, lai subjektyvus vertinimas. Na, čia skonio reikalas, išties. Neretai netikiu tokia parodomąja meile, nes yra tam tikri dalykai, kurie mėgsta tylą ir ne rodymui skirta. Ir kai “plėšosi maikutes”, tai toks teatras, kur sudegę artistai, oi, sudegusio teatro artistai.

Man patinka tada, kai neparodoma per primityvius dalykus, na kai nereikia to demonstruoti, kai nereikia rodyti to širdelinio baliono ar puokštės su 150 rožių (v.ž. man tos tokios puokštės nepatinka ir negražu, nes ne subtilu kažkaip, stovi mergina su tokia sunkia šluota, kaip ten gėlių turguje tokios būna, tad tai, kas tinka turguje prekiauti, tai nelabai gyvenimui, juk niekas tokių šluotų šiaip gyvenime iškilmingoms progoms nedovanoja, būtų nesolidu ir neskoninga), o kai nevalingai pavyksta, kai parodoma kitaip, kai tai yra, ir tiek, juodu ant balto, nes nepastebėti ir nepamatyti neįmanoma. Tai yra grožis.

valentino

Staliukas Valentino dienai. Vietų skaičius ribotas. Jei tą dieną esi be poros, o rodos “visi aplinkui” su porom, taip gelia ir skauda, tai nesuki sau galvos. Rimtai. Net jei tądien jautiesi vienišiausiu žmogumi šioje žemėje, žinok, kad tai laikina, tiesiog jūs dar nesusitikote. Ir laukimas apdovanoja tikrais jausmais. Nes nieko nėra blogiau už dirbtinius dalykus. Pastarieji gali užstrigti ilgam ir paversti gyvenimą tuo sudegusiu teatru be filtro.

Rodyk draugams

Norėjau pradėti šį pastebėjimą žodžiais, kad vienas kvailiausių dalykų šiomis dienomis yra aistringas JAV prezidentų B. Obamos ir D. Trumpo šeimų lyginimas, vieną pernelyg išaukštinant, o kitą per visus galus kritikuojant ar net gi niekinant. Bet po to pagalvojau, kad apkaltinti kvailyste ar įvardinti kvailiais tuos žmones, kurie nesuvokia esmės (viliuosi, kad aš ta, kuri suvokiu, nes apie tai ir pastebėjimo tema) ir nemato skirtumų nėra teisinga, nes jie realiai nesusigaudo, kodėl jų poros tokios skirtingos, skirtingai elgiasi, bendrauja su publika, skirtingas žodynas, skirtingos manieros ir apskritai tai dvi (ar keturios) planetos, kurios prasilenkė ir tiek žinių. Ir dar šiek tie, tuo pačiu gi, apie Kristupo Krivicko žmoną, visų guodžiamą Jurgitą.

Visi žmonės yra skirtingi, bet yra tam tikri dalykai, kurie vienija tam tikras žmonių grupes. Dabar tikrai nenoriu supanašėti su visuomenės veikėja ir skandalingais stereotipiniais pareiškimais apie vyrus ar moteris besisklaidančia rašytoja R. Vanagaite, nes kiek skaitau ta tema straipsnius ir deklaracijas, tiek “norėčiau padiskutuoti”, nes nesutinku. Tai gi, visi žmonės skirtingi, bet nėra taip, kad kažkokie kriterijai tinkantys konkrečiai grupei, būtinai pritaikomi iš serijos a la “visi vyrai kiaulės”, nesąmonė, todėl kad.. Tuoj paaiškinsiu.

Yra skirtingi pasauliai, klanai, grupės ir kiekvienas žmogus priklauso labai konkrečiam darželiui: politikai, mokslo pasaulio žmonės ar mokslininkai, verslininkai, teisininkai (o ten gi ir advokatai, prokurorai, verslo teisė ir t.t.), medikai, ūkininkai, tolimųjų reisų vairuotojai, pedagogai, statybininkai, biurokratai, “nematomas” biurų planktonas, bankininkai, vadybininkai, menininkai, sportininkai, jūreiviai, banditai ir apskritai nusikalstamo pasaulio atstovai, tiesiog gražuolė ar pupytė, na ir t.t.t.t.t.. Tai gi, bet neretai žmonės gali atsisėsti ant skirtingų kėdžių ir vienu metu būti keliuose darželiuose, tokie deriniai taip pat jums žinomi, kai medikas dar ir politikas, kai politikas dar ir banditas ar sportininkas - teisininkas, ūkininkas - verslininkas - politikas, verslininkas - statybininkas - teisininkas, kokių tik derinių nepasitaiko, tiesa?

Bet vis tiek yra baziniai pagrindai, kas tas žmogus yra, jo tikrasis pašaukimas ir kokį išsilavinimą jis gavęs, koks jis tipažas. Tai gi, yra tam tikri tipažai, tai tos charakterio, prigimtinės būdo savybės, be ko tas žmogus negalėtų būti tuo kuo yra. Na tiesiog. Kaip ne kiekvienas gali būti verslininku, politiku ar banditu, taip ne kiekvienas gali būti menininku ar mediku. Lyderiams ir vadovams apskritai visai kitokie reikalavimai, todėl ir jų savybės tokios, kad laikykit arklius. Koks nors didelio verslo vadovas neretai yra toks rinkinys, kad ne kiekvienas šalia galėtų išgyventi, kaip išgyvena jų žmonos ir artimieji. Psichiniai, despotai, absoliučiai neromantikai ar romantikos labai ribotai, chamai, perfekcionistai, darboholikai, su polinkiu į depresines būsenas, iš kurių kapstosi per alkoholį, narkotikus, vis kitas moteris, naudojantys psichologinį ar kitokį smurtą, kitų žeminimą, o dažniausiai pačių artimiausių, ne tik darbe, bet ir šeimoje. Na tai netaikoma visiems, žinoma, bet parašysiu atvirai, nemačiau vadovų, na tų rimtų, kurie nebūtų (ne)šiek tiek trenkti ar psichiniai. Tačiau kaip ir blogosios, taip ir gerosios savybės tinka visoms grupėms. Juk nuo melo, klastos, išdavystės, godumo, neištikimybės, lipimo per kitų galvas, alkoholizmo ar kt. niekas neapsaugotas, kaip ir nesvetima empatija, dosnumas, nuoširdumas, jautrumas gerąja prasme, atsidavimas, ištikimybė ir kt. gerumai. Vėl gi, nesiplėsiu.

Bet niekada, pabrėžiu, niekada nereikia gailėti tų moterų, kurios draugauja, gyvena, tiesiog myli tuos visokius vyrus. Kaip Jurgita, gal ir liūdnoko veido, bet myli tą (savo) Kristupą, gimdo, augina keturis vaikus ir kažkodėl tikiu ta šeima, kad juos viskas tenkina, džiaugiasi gyvenimu ir nieko nekeistų, o Jurgita tai tuo labiau. Nei viena jų nekeistų nieko ir jas viskas tenkina, o kas iš tų neigiamų savybių vyruose netenkina, tai susitaiko ir nurašo į nuostolius, nes idealių nėra, o su kitokiais nė už ką negyventų, net nesiūlyk. Todėl kaip vienai tinka politikas, medikas, statybininkas, vadybininkas, kita neįsivaizduoja savęs šalia profesionalaus sportininko, teisininko, kriminalinio veikėjo, svajoklio menininko ar jūreivio.

Tai gi, grįžtant prie JAV prezidentų šeimų ir to neadekvataus lyginimo. Juk B. Obama yra politikas ir jo išsilavinimas, karjeros gyvenimo kelias buvo labai konkretus, kaip ir jo žmona Michelle, kuri ne tik baigusi rimtus teisės mokslus, bet ir padariusi puikią karjerą, tad iš ten ir galantiškumas, kultūra, ne tik vidinė, bet ir bendravimo, švarus žodynas, subtilus humoras ir lankstumas bei prisitaikymas ar noras įtikti tiems, kurie kontroliuoja ir turi įtaką tokio tipo - grupės žmonėms. Tai kaip, na kaip galima lyginti su kone tipiniu valdingu ir despotiškumu pulsuojančiu verslininku D. Trumpu, kuris į politiką įžengė gerokai vėliau, tačiau išliko verslininku, kas yra jo bazinė dalis, o ir jo žmona Melania - modelis, tiesiog gražuolė, dizainerė (dar galėtų būti stilistė ir makiažo darytoja). Tai absoliučiai skirtingi žmonės, skirtingo rato, klano, su skirtingomis savybėmis ir pan.. Todėl nėra nei anie geresni, nei pastarieji blogesni ar verti tokio kreivo dėmesio. Skirtingi jie, faktas, o dar su laiku pamatysime tuos ryškesnius skirtumus, nes dabar tai bene kasdien bus šviežių naujienų. Ir vaizdelių bus visokių. Taip, tikiu, dar ilgai dūsaus B. ir M. Obamų gerbėjai. Na ką padarysi, į areną atėjo kiti. Užteks raudoti.

Rodyk draugams

ahgassi

Mane užvaldė, užbūrė žymiojo Pietų Korėjos režisieriaus Park Chan Wook filmas “Tarnaitė” (”Ah-ga-ssi”). Senokai nemačiau tokio gražaus, būtent operatoriaus nuopelnas, ir gražaus savo estetika filmo, esu sužavėta visumos, garso takelio, žiūrėjau nuo pradžios iki pabaigos lyg atitrūkusi nuo realybės, o su ausinėm ir sulindus į monitorių tai daryti ypač smagu :D “Manęs nėra, aš išėjau, susitiksime kada nors po peržiūros”.

Filmą sudaro trys dalys, kiekvienoje pasakojama ta pati istorija, įvykusi 1930-ųjų Korėjoje, ar tik tos istorijos dalis, tačiau iš skirtingos perspektyvos. Todėl vingiai, mįslės ir netikėtumai išlieka. Žanras labai spalvingas, nes tai ir dramos, ir romantikos, ir erotikos, ir trilerio pynė. Čia labai tinka ta žymioji frazė “Восток – дело тонкое” (vert. “Rytai - subtilus reikalas”). Pamenu tokį gerą jausmą po peržiūros patyriau po filmo “Geišos išpažintis” (”Memoirs of a Geisha”), kas dar nematė šio nuostabaus filmo, tai nedelskite, jis puikus. Bet būtent režisieriaus Park Chan Wook “Tarnaitė” yra kitoks, ne vien dėl skirtingo žanro, vis dėlto režisieriaus talentas ir dar prigimtinis savos kultūros ir to subtilumo išmanymas yra nepamainomas, nepasimatuojamas, tai labai jaučiama, kaip beje ir kituose P. Korėjos režisierių filmuose. Tad į temą bus ir kitas filmas iš tos šalies - “The Housemaid”, taip pat paliko neblogą įspūdį. Apskritai P. Korėjos kino industrija labai produktyvi, filmų ir serialų gausa nustelbia kitas šalis.

Kadangi negaliu nurimti, o su šio garsaus režisieriaus kūryba susidūriau tik dabar, geriau vėliau, nei niekada, tai glaistysiu spragas didžiąsias ir kitas filmas, kurį šiandien žiūrėsiu, tai būtent “Oldboy”, kurį Kanų kino festivalyje Q. Tarantino įvertino kaip geriausią filmą. Ir kitus jo filmus žiūrėsiu taip pat.

Rodyk draugams

parades

Skola, tik dabar prisiminiau, kad norėjau parašyti prieš kelionę, bet viskas taip užsisuko, kad pamiršau ir štai.. Labai patiko ne naujas, bet labai geras mini serialas “Parade’s End” apie konservatyviuosius britų aristokratus ir pokyčių laikmetį. Serialas ypatingas, kokybiškas, išskirtinis ir komplimentų jūra. Tik vienas momentas, čia mano sbj nuomonė, kuri tikrai labai sbj, galite ignoruoti tai. Man nepatinka Benedict Cumberbatch kaip vyras, todėl visur kur jis vaidina, įskaitant Šerloką, kurio vis dar negaliu žiūrėti tik dėl jo, na negaliu atsipalaiduoti, auros nesutampa ar kas, nesimpatiškas jis man, bruožai nepatrauklūs. Bet jo balsas dieviškas, tad tas balsas ir lydėjo seriale, glaistė, ramino. Tad ir jo personažas šiame seriale labai erzina, nors išlaikytas ir aristokratiškumas jam tinka, bet toks verksnys verksnys, kad “nervai nelaiko”, vis verkia ir verkia, na kiek gi galima raudot. :D

Aktorių rinkinys ypatingas, tikras žvaigždynas. Vien ko verti Rebecca Hall, Adelaide Clemens (”The Great Gatsby” žvaigždė), Rupert Everett, Roger Allam ir kiti. V.ž. nepraleiskite progos ir nepameskite gerų serialų gausoje, šis išskirtinio gerumo.

Rodyk draugams