BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šį video geriausiai supras tie, kurie žino šią populiarią YouTube vlogerę, seka ją arba matė bent vieną video vaizdelį iš jos gyvenimo. O kadangi įrašas skirtas visiems, tai trumpas (kol rašiau pasidarė netrumpas) aprašymas, aš ją seku ne nuo pirmo video, bet labai seniai, sakykim nuo dešimto: modelis, stilistė ir įvairių užsiėmimų veikėja iš Rusijos sužavėjo italą Bruno, kuris vyresnis 7 m., verslininkas, gerai uždirbantis, nevedęs, apsigyveno drauge Italijoje ir penkerius metus puoselėjo bendrą lizdelį - vilą Italijoje, augino įstabius šunis Tibeto mastifus (mano gyvenimo svajonė šios veislės šunys), keliavo ir džiaugėsi gyvenimu. Modelis Katia dalinosi savo gražaus ir turtingo gyvenimo epizodais, pirkiniais, kelionių įspūdžiais, stiliaus, kosmetikos ir grožio patarimais, maisto gaminimo ir fitneso, įvairiapusė mergina ir veikli. Jai to gyvenimo ne viena žiauriai pavydėjo, komentaruose dergėsi taip pat, tad tokių žmonių per ne vienerius vloginimo metus buvo daugybė. Ir nieko nuostabaus, nes Katios gyvenimas buvo gražus, ne pernelyg prabangus luxury kaip kad tenka sutikti kokiame Instagrame, ne, bet toks aukščiau vidutinio. Apie vyrą veik nieko niekada nepasakojo, nei kas jis, nei kokie jų santykiai, nei koks jų bendras statusas, nieko. Ir staiga, lyg iš giedro dangaus pasipylė atvirumo seansai, kurie atsirado po pirmagimio sūnaus gimimo. Daugelis net nesuprato, kad čia ne to italo vaikas, o kito vyro. Ir paaiškėjo, kad svajonių italas yra visai ne svajonių, kad jis jos ne tik kad nevedė, bet dar ir niekada nenorėjo vaikų (ir iki šiol nenori), o jos biologinis laikrodis taip tiksėjo, kad matyt vedė iš proto. Italas norėjo, kad būtų kaip yra. O ji pavargo laukti, kada jis pasikeis, o jis ir nesiruošė keistis. Tai gi, santykiai peraugo į dalykinius - partnerinius, jausmai išblėso. Katia paliko jį ir išėjo su lagaminais. Rusijoje susipažino su paren Andriuša ir greitai susikukavo, susilaukė nuo jo berniuko, laiminga (lyg ir) su juo, bet labiausiai laiminga, tikriausiai, dėl to, kad yra vaikas. Bruno vis dar malasi šalia, nes bendra vila, į kurią ji turi teisę grįžti ir ten gyventi, penkeri metai gražaus gyvenimo, jis ją vis dar myli, o taip pat italas nori likti draugais, galbūt tai pavyks, nes ir modelis taip tikisi.

Gyvenime kartais tenka daryti tokius sprendimus, kurie kitiems nesuprantami ir galbūt atrodo keisti ar nelogiški, kaip? kaip? na nieko sau… Bet jei žmogus nori tos pilnatvės ir dvasinės ramybės, jis drąsus galbūt absoliučiai viską keisti savo gyvenime, kryptį, gyvenimo būdą, šalį, darbą, partnerį, nes viduje yra labai nelaimingas, tai sveikintinas žingsnis, o ar sektinas? Kaip kam, kiti galvotų racionaliau, nes viena blogybė gali pasirodyti mažesne už kitas, nuo vilko ant meškos. Iš tiesų gyvenime daug kas nereikšminga ir nublanksta, nes jei jautiesi blogai valgydamas iš aukso šaukštelio (plačiąja prasme), o viduje ar atvirai vis raudi, tai griauna ir drasko iš vidaus. Norėjau parašyti apie italus iš asmeninio gyvenimo, bet kol rašiau šį komentarą, kažkaip viskas nuslopo, kitą kartą, bet gal pamenate tą Ukrainos TV kelionių laidos smagų video, kur kažkada kėliau, visa tiesa apie italus, tai šį kartą nesiplėsiu, keliu linką, kas norės - pažiūrės “Леся и итальянские страсти - Рим”

Moralas toks, kad prieš pradedant gyvenimą su vyru, reikia labai daug punktų apsvarstyti ir įvertinti. Jei nesutampa nuostatos, gyvenimo perspektyvos planai, jei vyrauja kažkokie nesuderinami kategoriški požiūriai, tai nėra ko ir įsisukti. Reikia negailestingai keisti kryptį ir negaišti laiko. Nesvarbu koks to vyro statusas, kokie jausmai, kokie turtai, net ir milijonai ar milijardai, tai absoliučiai nesvarbu, patikėkit manimi. Pvz. aš niekada nesilaikiau įsikabinusi į vyrus, jei jie neatitiko mano gyvenimo vizijos. Be sąžinės graužaties išsiskyriau su “oligarku”, svajonių jaunikiu, nes nors jis ir prisiekinėjo meile bei visais balandžiais, jis nebuvo patikimas ir ištikimas, tai pasitvirtino po to ne vieną kartą, kaip sakoma “visas Vilnius” žinojo apie gastroles ir laisvą gyvenimo būdą, jo jau buvusi žmona liko su vaikais, o jis lakstė dar ilgai ilgai į visas keturias puses. Ar aš norėjau gyventi “oligarkinėje” prabangoje žinodama, kad mano vyras laksto ir negali nelakstyti, nes dar neišsilakstęs? Ne. Nors buvo tokių, kurie sakė, tuomet, kad aš tikra durnė, koks vyras, koks gyvenimas. Bet mano vizijoje buvo tiesiog normalus vyras, patikimas, norėjau vaikų, norėjau ramybės. Žinoma, apie ramybę…, kartais ją turiu, bet apskritai yra kitokia ramybė, pilnatvė, kai tikriausiai žinau kas bus rytoj ir vaikai jau gimnazistai, kai tuo tarpu mano bendraamžės tik dabar gimdo pirmagimius. Svarbiausia, kad mes visuomet galime rinktis ir gyventi taip kaip norime. Tik ar užtenka ryžto ir drąsos keisti gyvenimo kryptį?

Rodyk draugams

vikander

Drama “Till det som är vackert” labiausiai sudomino dėl pamėgtos Švedijos aktorės Alicia Vikander. Filmas „Švyturys tarp dviejų vandenynų“ taip pat buvo neblogas, tačiau reikėjo kažko tokio kitokio. Ir štai, šis filmas kaip tik toks - kitoks.

Gili ir labai gera drama apie aistrą, meilę, priklausomybę nuo kito. Siužetas lyg ir banalus - tarnybinis romanas, jauna mergina, iš visai kito sluoksnio, toji pelenė, įsižiūri į įtakingą dirigentą, kuris vedęs, užsimezga ryšys ir aistra įsisuka. Bet iš tiesų filmas įtraukiantis ne tik tuo, kad čia nemažai geros klasikinės muzikos, kuri ir fonas, ir savotiškas pamatas siužetui. Be to, labai spalvingi personažai. Ypač pagrindinė šio filmo herojė, negali akių atitraukti, ji tokia įdomi ir tuo pačiu paprasta, primityvi, bet turi kažką tokio, kaip tas nenugludintas deimantas, ji yra visai nenugludinta. Ją užvaldo Mocarto “Requiem” ir visai kitas pasaulis, kuris jai iki tol buvo svetimas ir nežinomas. Filmas paliko labai gerą įspūdį.

Tad vėl kolekcionuoju vieno aktoriaus, šį kartą aktorės A. Vikander, filmus, kas labiausiai verta dėmesio ir kuo gera dalintis. Anksčiau jums rekomendavau ir gyriau patikusį “Kronjuvelerna“. Artimiausiu metu žiūrėsiu “En kongelig affære”, nes labai daug pagyrų ir gerų žodžių jam skirta, tad labai į temą ir žanras, ir aprašymas, ir rekomendacijų jūra.

Rodyk draugams

Meilės dieną noriu pasidalinti man tapusia ypatinga Ginto Litinsko daina. Buvo daugybė dienų, kai klausydavau jos po kelis kartus, o taip klausau kasdien, ir negaliu sustoti, turi ji to gerumo ir šilumos. Labai geri žodžiai, o muzika kabinanti širdį. Gerumas jama ir liūdesys tuo pačiu. Paklausykite, gal ir jus užkabins.

Rodyk draugams

Gražus filmas, apie jausmus, meilės laiškus, kol tik pradėjau, tad tik tiek emocijų. Pasiilgau tokių filmų, todėl šis šiam vakarui idealus variantas.

Po.

Filmas gražus, bet ne toks stiprus, kaip norėtųsi ar tikėjausi, todėl tiesiog kaip gražų filmą galima. Labai daug tikėtis - ne. Gražus atvirukas ar paveikslas, dailūs tapytojo peizažai ir marinistiniai potėpiai, apgalvotas stilius ir suderinti kostiumai. Bet nebuvo tiek dramos, širdies draskymo, siužetas pabaigoje visai nuvylė, na toks banaliai tvarkingas…

Rodyk draugams

Prasideda. Ir jau įgauna pagreitį tas periodas, kai širdelės širdelinasi iš visų kampų ir iš visų pusių atakos. Vakar pas tėvus varčiau kažkokio prekybcentrio reklaminį laikraštį, kuriame buvo reklamuojamos “valentininės” prekės, tai ko tik ten nėra, nuo infantilių žvakių - skulptūrų iki masyvių moteriškų šlepečių su širdelėm, dar kažkoks romantiškas šlamštelis. Kas norėtų Valentino dienos proga gauti tokias (pobaises) šlepetes nuo mylimojo? Nors gal kam ir patinka tokie dalykai. Vėl rodys tuos romantiškus patiekalus, kaip pvz. kepta dešrelė širdies formos ir ten viduje kiaušinis. Savęs taip darant kol kas nematau, nors keptus kiaušinius mėgstame visi. Visai neromantiška..

O jau ta saldžiai saldi romantika, na kur visiems būtinai reikia parodyti, kaip jis/ji mane myli, nes jei niekam neparodys, tai kaip čia taip, kaip galima neparodyti?! Jūs juokaujate. Ne, taip reikia. O kas neparodys, tai tas ne šių dienų trende (iki 02.14 vakaro imtinai). Ir meilės tos tikros nėra pas jus, kol kiti to liudijimo nepamatė. Prašom foto ir video kelti, nėra ko drovėtis, filtrų nepamirškite. Sakysite, kad pavydžiu, na taip, kas belieka, tik tai… Ne, man juokinga, tiesiog, tas dirbtinumas gal, nors nežinau, lai subjektyvus vertinimas. Na, čia skonio reikalas, išties. Neretai netikiu tokia parodomąja meile, nes yra tam tikri dalykai, kurie mėgsta tylą ir ne rodymui skirta. Ir kai “plėšosi maikutes”, tai toks teatras, kur sudegę artistai, oi, sudegusio teatro artistai.

Man patinka tada, kai neparodoma per primityvius dalykus, na kai nereikia to demonstruoti, kai nereikia rodyti to širdelinio baliono ar puokštės su 150 rožių (v.ž. man tos tokios puokštės nepatinka ir negražu, nes ne subtilu kažkaip, stovi mergina su tokia sunkia šluota, kaip ten gėlių turguje tokios būna, tad tai, kas tinka turguje prekiauti, tai nelabai gyvenimui, juk niekas tokių šluotų šiaip gyvenime iškilmingoms progoms nedovanoja, būtų nesolidu ir neskoninga), o kai nevalingai pavyksta, kai parodoma kitaip, kai tai yra, ir tiek, juodu ant balto, nes nepastebėti ir nepamatyti neįmanoma. Tai yra grožis.

valentino

Staliukas Valentino dienai. Vietų skaičius ribotas. Jei tą dieną esi be poros, o rodos “visi aplinkui” su porom, taip gelia ir skauda, tai nesuki sau galvos. Rimtai. Net jei tądien jautiesi vienišiausiu žmogumi šioje žemėje, žinok, kad tai laikina, tiesiog jūs dar nesusitikote. Ir laukimas apdovanoja tikrais jausmais. Nes nieko nėra blogiau už dirbtinius dalykus. Pastarieji gali užstrigti ilgam ir paversti gyvenimą tuo sudegusiu teatru be filtro.

Rodyk draugams

Norėjau pradėti šį pastebėjimą žodžiais, kad vienas kvailiausių dalykų šiomis dienomis yra aistringas JAV prezidentų B. Obamos ir D. Trumpo šeimų lyginimas, vieną pernelyg išaukštinant, o kitą per visus galus kritikuojant ar net gi niekinant. Bet po to pagalvojau, kad apkaltinti kvailyste ar įvardinti kvailiais tuos žmones, kurie nesuvokia esmės (viliuosi, kad aš ta, kuri suvokiu, nes apie tai ir pastebėjimo tema) ir nemato skirtumų nėra teisinga, nes jie realiai nesusigaudo, kodėl jų poros tokios skirtingos, skirtingai elgiasi, bendrauja su publika, skirtingas žodynas, skirtingos manieros ir apskritai tai dvi (ar keturios) planetos, kurios prasilenkė ir tiek žinių. Ir dar šiek tie, tuo pačiu gi, apie Kristupo Krivicko žmoną, visų guodžiamą Jurgitą.

Visi žmonės yra skirtingi, bet yra tam tikri dalykai, kurie vienija tam tikras žmonių grupes. Dabar tikrai nenoriu supanašėti su visuomenės veikėja ir skandalingais stereotipiniais pareiškimais apie vyrus ar moteris besisklaidančia rašytoja R. Vanagaite, nes kiek skaitau ta tema straipsnius ir deklaracijas, tiek “norėčiau padiskutuoti”, nes nesutinku. Tai gi, visi žmonės skirtingi, bet nėra taip, kad kažkokie kriterijai tinkantys konkrečiai grupei, būtinai pritaikomi iš serijos a la “visi vyrai kiaulės”, nesąmonė, todėl kad.. Tuoj paaiškinsiu.

Yra skirtingi pasauliai, klanai, grupės ir kiekvienas žmogus priklauso labai konkrečiam darželiui: politikai, mokslo pasaulio žmonės ar mokslininkai, verslininkai, teisininkai (o ten gi ir advokatai, prokurorai, verslo teisė ir t.t.), medikai, ūkininkai, tolimųjų reisų vairuotojai, pedagogai, statybininkai, biurokratai, “nematomas” biurų planktonas, bankininkai, vadybininkai, menininkai, sportininkai, jūreiviai, banditai ir apskritai nusikalstamo pasaulio atstovai, tiesiog gražuolė ar pupytė, na ir t.t.t.t.t.. Tai gi, bet neretai žmonės gali atsisėsti ant skirtingų kėdžių ir vienu metu būti keliuose darželiuose, tokie deriniai taip pat jums žinomi, kai medikas dar ir politikas, kai politikas dar ir banditas ar sportininkas - teisininkas, ūkininkas - verslininkas - politikas, verslininkas - statybininkas - teisininkas, kokių tik derinių nepasitaiko, tiesa?

Bet vis tiek yra baziniai pagrindai, kas tas žmogus yra, jo tikrasis pašaukimas ir kokį išsilavinimą jis gavęs, koks jis tipažas. Tai gi, yra tam tikri tipažai, tai tos charakterio, prigimtinės būdo savybės, be ko tas žmogus negalėtų būti tuo kuo yra. Na tiesiog. Kaip ne kiekvienas gali būti verslininku, politiku ar banditu, taip ne kiekvienas gali būti menininku ar mediku. Lyderiams ir vadovams apskritai visai kitokie reikalavimai, todėl ir jų savybės tokios, kad laikykit arklius. Koks nors didelio verslo vadovas neretai yra toks rinkinys, kad ne kiekvienas šalia galėtų išgyventi, kaip išgyvena jų žmonos ir artimieji. Psichiniai, despotai, absoliučiai neromantikai ar romantikos labai ribotai, chamai, perfekcionistai, darboholikai, su polinkiu į depresines būsenas, iš kurių kapstosi per alkoholį, narkotikus, vis kitas moteris, naudojantys psichologinį ar kitokį smurtą, kitų žeminimą, o dažniausiai pačių artimiausių, ne tik darbe, bet ir šeimoje. Na tai netaikoma visiems, žinoma, bet parašysiu atvirai, nemačiau vadovų, na tų rimtų, kurie nebūtų (ne)šiek tiek trenkti ar psichiniai. Tačiau kaip ir blogosios, taip ir gerosios savybės tinka visoms grupėms. Juk nuo melo, klastos, išdavystės, godumo, neištikimybės, lipimo per kitų galvas, alkoholizmo ar kt. niekas neapsaugotas, kaip ir nesvetima empatija, dosnumas, nuoširdumas, jautrumas gerąja prasme, atsidavimas, ištikimybė ir kt. gerumai. Vėl gi, nesiplėsiu.

Bet niekada, pabrėžiu, niekada nereikia gailėti tų moterų, kurios draugauja, gyvena, tiesiog myli tuos visokius vyrus. Kaip Jurgita, gal ir liūdnoko veido, bet myli tą (savo) Kristupą, gimdo, augina keturis vaikus ir kažkodėl tikiu ta šeima, kad juos viskas tenkina, džiaugiasi gyvenimu ir nieko nekeistų, o Jurgita tai tuo labiau. Nei viena jų nekeistų nieko ir jas viskas tenkina, o kas iš tų neigiamų savybių vyruose netenkina, tai susitaiko ir nurašo į nuostolius, nes idealių nėra, o su kitokiais nė už ką negyventų, net nesiūlyk. Todėl kaip vienai tinka politikas, medikas, statybininkas, vadybininkas, kita neįsivaizduoja savęs šalia profesionalaus sportininko, teisininko, kriminalinio veikėjo, svajoklio menininko ar jūreivio.

Tai gi, grįžtant prie JAV prezidentų šeimų ir to neadekvataus lyginimo. Juk B. Obama yra politikas ir jo išsilavinimas, karjeros gyvenimo kelias buvo labai konkretus, kaip ir jo žmona Michelle, kuri ne tik baigusi rimtus teisės mokslus, bet ir padariusi puikią karjerą, tad iš ten ir galantiškumas, kultūra, ne tik vidinė, bet ir bendravimo, švarus žodynas, subtilus humoras ir lankstumas bei prisitaikymas ar noras įtikti tiems, kurie kontroliuoja ir turi įtaką tokio tipo - grupės žmonėms. Tai kaip, na kaip galima lyginti su kone tipiniu valdingu ir despotiškumu pulsuojančiu verslininku D. Trumpu, kuris į politiką įžengė gerokai vėliau, tačiau išliko verslininku, kas yra jo bazinė dalis, o ir jo žmona Melania - modelis, tiesiog gražuolė, dizainerė (dar galėtų būti stilistė ir makiažo darytoja). Tai absoliučiai skirtingi žmonės, skirtingo rato, klano, su skirtingomis savybėmis ir pan.. Todėl nėra nei anie geresni, nei pastarieji blogesni ar verti tokio kreivo dėmesio. Skirtingi jie, faktas, o dar su laiku pamatysime tuos ryškesnius skirtumus, nes dabar tai bene kasdien bus šviežių naujienų. Ir vaizdelių bus visokių. Taip, tikiu, dar ilgai dūsaus B. ir M. Obamų gerbėjai. Na ką padarysi, į areną atėjo kiti. Užteks raudoti.

Rodyk draugams