BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaip vienas žmogus šį vakarą nuveikė tiek, kad iki šiol gėda. Veiksmas Filharmonijoje. Na nerauk rūtų! Nesikeiksiu. Velnias ir šakočiai. :(

Šiandien Filharmonijoje ir vėl skambėjo puikaus choro “Bel Canto” atliekami įvairūs kūriniai, ir šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių V. Augustino bei V. Miškinio taip pat. Atvyko žymusis Grammy laureatas ir tikra šiuolaikinės chorinės muzikos žvaigždė E. Whitacre. Renginys pavyko, nors turiu pripažinti, prisidengusi santūrumo skraiste, deja, šiųmetinis tikrai neprilygo praėjusių metų kosmosui, tai tikrai kiek prislopino išankstinį avansinį entuziazmą. Nes kasmet einu į šio choro koncertus. Vis dėlto tada nunešė stogą ir buvo jėga. Šiandien tebuvo atgarsis ir bandymas pakartoti buvusią sėkmę, tačiau tai jau nebuvo kosmoso vakaras. Į tą pačią upę neįbrido..

Kas ypatingai nuvylė, tai renginio vedėja - anglų kalbos vertėja Živilė Kropaitė. Tokio klaikaus neprofesionalumo reikėtų paieškoti. Absoliučiai nejaučia kur esanti, kad Filharmonija - tai ne naktinio klubo scena ar vietinės reikšmės firmos vakarėlis. Ar tai jaudulys, ar atsipalaidavimas, nežinau, bet kiekvienas jos pasirodymas kėlė įtampą ir netgi gėdą. Anglų k. nepriekaištinga, simpatiška moteris, bet tuo ir baigiasi Ž. Kropaitės privalumų sąrašas. Skraidė teksto lapai, kas kart einant suknelės “virvelės” painiojosi tarp orkestro kėdžių, vis kažką nerišliai vapėjo arba pati sau prieštaravo. Protarpiais su publika bendravo tokiu leksikonu, lyg kalbėtų su kažkokia “chebryte” salėje. Arba kitas klaikus momentas. Kai akivaizdžiai “ir kvailiui aišku” - publika garsiais aplodismentais kvietė dar sykį išeiti nuostabiai sudainavusį sopraną Liną Dambrauskaitę, o kamerinio orkestro muzikantai stovėdami taip pat jos laukė, na toks geras momentas, staiga į sceną įžengia renginio vedėja, na taip, nes jai laikas pagal planą, ir savo kalba NUTRAUKIA aplodismentus, o suglumę muzikantai labai nenoriai turėjo sėstis į savo vietas. Nepasitenkinimo jos vedimu šurmulys salėje reguliariai keldavo skersvėjį.

V.ž. šio vakaro renginio vedėja matyt gyvenime nėra buvusi klasikos koncertuose ir niekada nėra mačiusi tam tikros tvarkos, nejutusi nuotaikos ir neregėjusi renginių vedimo specifikos. Labai viliuosi, kad susiims, atras santūrumo, kuris kartais labai reikalingas, ištaisys savo klaidas, įgavusi patirties trijuose choro “Bel Canto” koncertuose, arba jai šis gėdingas pasirodymas bus paskutinis ir daugiau Filharmonijoje tokių nesąmonių nebus.

Rodyk draugams

Vakaras toks pusiau užskaitytas, nors lūkesčiai buvo visai kitokie. Ai, pasiguosiu jums prieš “labanakt vaikučiai”. Šiandien bandžiau susikaupti ir klausytis violončelės virtuozo D. Geringo virtuozinio griežimo drauge su maestro G. Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Kongresų rūmuose, ten šįvakar vyko sezono atidarymo iškilmingas ir anšlaginis koncertas. Galbūt D. Geringas ir virtuozas, buvo kažkada, nes mano ausis ketvirtoje parterio eilėje vis dėlto pagavo daugiau nei kelias falšyvas natas. Bet tiek to, nurašau jo garbiam amžiui, vis tik 70 m. mini, ir, žinoma, jauduliui.
Bet apskritai klausytis buvo gan problematiška, nes vėl ir vėl kažkas “sukvietė” į vieną salę etatinius renginių apkosėtojus, jų buvo išskirtinai daug ir “dalyvavo” jie, nesikeikiant, itin aktyviai. Taip taip, vėl jie buvo čia. Kas šviežiai užsuko ir nežino, kodėl juos taip vadinu, siūlau paskaityti mano archyvinį įrašą apie juos, apie etatinius renginių apkosėtojus.

“Ir vėl rašau apie renginių teroristų nusikalstamas veiklas. Ir vėl, nes tai nieko naujo, bet apie tai noriu su jumis pasidalinti, kaip aš tai suprantu ir galų gale - ką su tuo daryti?.. Tikriausiai ne man vienai tenka nuolatos susidurti su etatiniais įvairių renginių apkosėtojais. Nesvarbu koks renginys: koncertas, spektaklis, vaikų renginiai, konferencija ar kt., tai kas vyksta uždaroje erdvėje ir kur tampi to kosėtojo įkaitu. Tai kažkoks neišvengiamas bet kokio renginio košmaras. Neapsiriksiu ir net neperlenksiu lazdos, jei parašysiu, kad apkosėtojai visur ir visada, jie visada pasiruošę. Dabar prieš kiekvieną spektaklį vis primena, prašo, kad žiūrovai išjungtų savo mobiliukus. Ne visiems tai suprantama, bet apie tai jau rašiau ne sykį. Tačiau ar kas nors gali išjungti tuos etatinius renginių apkosėtojus? Gal galėtų įvesti tokią taisyklę, na kaip su tais mobiliukų reikalais. “Prašome nekosėti, nes jūsų kosėjimas neigiamai veikia kitus žiūrovus, trukdo, erzina, nervina, sukelia stresą” :D

Toks įspūdis, kad juos specialiai kažkas surenka, tuos visus “tuberkulioznykus”, ir prievarta ar savanoriškai įtraukia į renginio programą, bet kokiu atveju jų tikslas labai konkretus ir kryptingas - kad kitiems apkartintų gyvenimo akimirkos malonumą. Visus tuos ligotus žiūrovus pasodina įvairiose salės vietose, po vieną skirtinguose kampuose ar viduryje, kad būtų kuo geresnė akustika. Pasodina ir palinki sėkmės, gero vakaro!!

Apkosėti viską ką įmanoma, iškosėti visus virusus, bakterijas ir visą kitą brudą, paskleisti aplinkui ir dar toliau, neleisti niekam ramiai žiūrėti ir mėgautis, niekam. Niekuo dėtiems renginio žiūrovams, kurie investavę į renginio bilietus (o jie neretai net labai KAINUOJA), galbūt aukles, nekurie ir į brangų kurą bei laiką, atvykę iš atokių šalies kampelių, ir/ar pagaliau ištrūkę pirmą kartą šiais metais pasimėgauti renginiu ir reginiu, pajausti ir įsijausti į meną, išgirsti meno tylą ar subtilų skambesį, oratoriaus šnektą ar tiesiog pailsėti. Na nelemta. Jie priversti klausytis tų šlykščių kriokimų, bronchų vėdinimo, lojančio gerklinio skambaus kosulio, visa tai papildant visokių išskyrų pūtimu, turiu omeny snarglius. Juos privaloma čia pat išsipūsti, nedelsiant, kad visi girdėtų.

Tai visų pirma totali totali totali tūkstantis kartų totali nepagarba “visai salei”. Žiūrovams, muzikams, aktoriams, visiems. Jei jau esi toks mirtinas ligonis, tai ką padarysi, renginys (tau) atšaukiamas, sėdėk namie, gydykis, kosėk tuos virusus sau ir su savimi. Kam nuodyti kitus savo išskirtiniu elgesiu ir kelti grėsmę savo liga, neduok D virusine, gripu ar kokiu ten velniu, dabar tiek tų infekcijų.

Ką daryti, jei tu, mano mielas skaitytojau, esi būtent tas minėtasis teroristas? O gi labai paprasti ir elementarūs patarimai, jūs nustebsite, kokie jie “nieko naujo”, bet efektyvūs, jus užtikrinu. Jei pradeda džiūti gerklė ir gerklos su bronchais ir visais kitais organais, jei tai yra specifinė uždarų erdvių įtaka, kur dulkės, dūmai ir ne visada įjungta ventiliacija, tai visada su savimi reikia turėti ne tik renginio bilietą, bet ir: vandens buteliuką, įvairias čiulpiamas skanias ar gydomąsias (vaistines) pastiles, ledinukus ar kokius kitus saldainius, kokią kramtomą gumą (kramtyti nežiaumojant, nepasičepsėjant ir nepučiant burbulų, t.y. kultūringas nepastebimas kramtymas). Labai pravartu pasiimti kokį gerklės purškalą, tyliai ekstra atveju pasipurškiant netrikdoma erdvė, tas pšik garsas tikrai atleistinas, prieš skambų nesibaigiantį “lojimą”. Visi specifinių erdvių kosuliai sėkmingai slopinami gerklės drėkikliais. Galima tyliai išeiti iš salės, jei jau surietė kosulio priepuolis, (tik atokiau, jei įmanoma) už durų išsikosėti išsikriokti, jei nėra su savimi vandens, pastilių, saldainių, tai renginio salė ne dykumoj ir ne laukuose, galima greitai jei ne vietiniame bare, tai lauke užsukus į artimiausią vietą nusipirkti kažką, kas slopintų kosulį. Jūs sugaišite vos kelias minutes, bet išgelbėsite kitus. Ačiū jums už tai, kad gelbėsite. Ačiū.

O jei kosulys sunkios ligos įtakotas ir jūs niekaip negalite ramiai sau gydytis saugioje aplinkoje, jei suprantate, kad kitiems trukdote savo kosuliu ir nesiimate absoliučiai jokių priemonių tam numalšinti, jums būtinai reikia žūt būt sėdėti ten su visais tas kelias valandas ar ilgiau, ir kankinti visus likusius kelis šimtus ar tūkstančius savo esybe, tai ką padarysi, kad esate be supratimo, neturite nei gėdos, nei sąžinės, jums rūpite tik jūs pats. Tai būkite paruošę savo auras neverbalinėms atakoms, nesistebėkite, jei pradės kaisti ausys ar skruostai, nes tai šimtai, tūkstančių uždaros erdvės įkaitų siunčia jums sparnuotus ir riebius palinkėjimus.”

Rodyk draugams

Renginio organizatorių prašymu dalinuosi kvietimu į nemokamą Velykinį koncertą.


Džiugūs Velykinės muzikos garsai koncerte „Alleluja“

Antrąją šv. Velykų dieną - kovo 28 d., 13 val. dirigentas Petras Bingelis, Kauno valstybinis choras ir koncertmeisterė Beata Andriuškevičienė kviečia į velykinės muzikos koncertą „Alleluja“ Kauno šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje.

Į Kauno miesto muzikinio gyvenimo kalendorių sakralinės muzikos koncertas “Alleluja”, savo tematika ir turiniu tiksliai atspindintis džiaugsmingą šlovinimą, kurį ir reiškia hebrajiškasis hallelu-Jah, darniai įsilieja jau vienuoliktąjį pavasarį.

„Alleluja” - tai kontrastas rimtį ir susikaupimą perteikiančiai Gavėnios laikotarpio liturginei muzikai, pakilaus džiugesio kupinas Velykų laiko šūksnis, - teigia maestro Petras Bingelis.

Kauniečiams ir miesto svečiams - tai ypatinga proga prisiliesti prie rimtosios muzikos ir prasmingai praleisti antrosios švenčių dienos popietę. Koncerto programoje - L. van Beethoven, J. Kačinsko, C. Franck, R. Thompson, W. A. Mozart, P. Mascagni, A. Honegger, A. Scarlatti, A. Bruckner, J. Kromolicki, G. Händel ir J. Naujalio chorinės muzikos perlai, kurių skambesiui ypatingo atspalvio suteiks choro sopranų - Jurgitos Mikalauskienės ir Jurgitos Žilinskaitės atliekamos solo partijos.

Ateikite - lai sielas pripildo didinga Velykų muzika ir tikras šventinis džiaugsmas!

Rodyk draugams

Vakar ir vėl buvau choro “Bel Canto” koncerte. :) Jau (nebijau to žodžio) n-tąjį kartą. Šiaip esu tas keistas meno žmogus, kuris dažniausiai “na nelabai” klauso chorus, tiesą sakant patinka ypač saikingai, t.y. ypač retai, ne, nesiveržiu į kitus koncertus, niekada. O čia maloni išimtis!

Apie šį chorą tikriausiai dar metai kiti ir pradės sklandyti legendos, nors tam jau dabar padėtas svarus pagrindas. Visi choro koncertai anšlaginiai, bilietais reikia rūpintis gerooookai iš anksto ir domėtis kada jie vyksta. Kodėl? Nepaisant to, kad Vilniaus mokytojų namų mišrus choras yra neprofesionalų, o tiesiog gerai dainuojančių muzikos gerbėjų, pakankamai jaunas kolektyvas, jis susibūręs vardan puikios misijos - skleisti gerą muziką ir realizuoti įvairius įdomius muzikinius projektus.

Nuoširdus, šiltas ir pasirenkantis neįprastą repertuarą, kuris balansuoja ant įvairių žanrų, toks savotiškas chorinis popsas, jei galima taip pavadinti. Kiekvienas koncertas tai šventė, būtent tai. Ne kančia, ne žiovulys, ne lažas, ne tai, kas neretam tampa kankinimų kambariu, kas per klaidą užsuko į rimtosios klasikinės muzikos koncertą. Čia viskas kitaip! Čia ir melodijos iš kino filmų, čia ir ištraukos iš miuziklų, savo vietoje bažnytinė muzika, bet ne bet kokia, t.y. tik klausytina ir nenuobodi, ir kt. šiuolaikinių kompozitorių kūryba.

Kviečiu su tuo ką jie veikia iš dalies susipažinti YouTube. Žinoma, jei domina toks žanras. :D Vienas gražesnių kūrinių, kurį atlieka “Bel Canto” choras. Nusiteikite meditacijai…

Rodyk draugams

Labai patinka šis reklamos žanras, jei taip galima pavadinti. Menas, kaip priemonė pristatyti produktą, paslaugą. Toks vykęs derinys, kad sutinku su viskuo ką siūlo. Nes netikiu, kad prastos kokybės objektas gali “išdrįsti” stovėti šalia tikrų profesionalų. O jei taip jau atsitiko, tai vertinu kaip išdavystę.

O čia tiesiog šeimos drama. Azijos šalių reklamos kūrėjams patinka reklamos - mini filmai. Bet menas ir čia įpintas.

Rodyk draugams

Šiuo metu bareljefas interjere bei eksterjere dažniausiai sutinkamas senų laikų pastatuose, bažnyčiose ir pan.. Šiuolaikiniuose privačiuose interjeruose ganėtinai retas dalykas. Galbūt yra tokių šalių, kur vietinės ilgametės tradicijos vis dar puoselėja šią techniką, bet Lietuvoje labiau ekskliuzyvinis reiškinys. Savo namudiniuose antikvaruose gali džiaugtis įvairiais nedideliais bareljefais - paveikslais, net gi ir aš tokį turiu, tai “Paskutinės vakarienės” vaizdas, gipso liejinys. Tiesa, Tarybinės Lietuvos laikotarpiu kiekvienas matė kone kiekvienoje aktų salėje ar kitoje oficialioje erdvėje kabančias Lenino galvas, bet gi sulig perestroike ir Nepriklausomybės vėjais, nupūtė tas galvas į archyvus ar kokį Grūto parką. Arba į saugius sandėliukus.

http://antikvar-rt.ru/images/1311621080.jpg

Dar buvo mada namuose pasikabinti lietus iš bronzos LDK kunigaikščių Vytauto Didžiojo ar Gedimino  bareljefus - “monetas”, oi pas dažną jie kabėjo namuose. Buvo ir kitokių, pamenu, lyg akyse stovi, Gedimino pilis, kaukiantis geležinis vilkas. Ar kas dar pamena?

http://skelbiu-img.dgn.lt/1_4_25561925/bareljefai-paveikslai-25561925.jpg

Bet ir šie matyt dulka sandėliukuose, palėpėse ar pas senelius kaime, jei nepaleisti į antikvaro rinką. Šitas gėris visad bus aktualus, sulig kiekvienais metais bei dešimtmečiais vis aktualesnis ir brangesnis. Vienok nebloga investicija. Taip kad nupūskite dulkes ir saugokite.

Dabar bareljefų ir pano ant sienų idėjos slavų kraštuose balansuoja ant kičo ir totalinės beskonybės ribos, pasitaiko ir labai “sudėtingų atvejų”, kaip sakoma, kai užsakovas nori matyti, už ką sumokėti toookie pinigai, tai gi, tas ir privalo matytis, akivaizdžiai. Kad turtingai ir prabangiai atrodytu, ne apie subtilumus mes čia. Kartais bareljefai ir pano derinami su piešiniais, kad būtų spalvingesnis sprendimas:

http://artnow.ru/img/818000/818249.jpg

http://svargan-sam.ru/wp-content/uploads/2013/02/42.jpeg

http://svargan-sam.ru/wp-content/uploads/2013/02/16.jpeg

барельеф фрагмент

http://artnow.ru/img/538000/538932.jpg

http://s.spynet.ru/uploads/images/0/6/7/1/4/2/2010/10/05/1cf2679e45.jpg

http://svargan-sam.ru/wp-content/uploads/2013/02/59.jpeg

http://svargan-sam.ru/wp-content/uploads/2013/02/1.2.jpeg

http://svargan-sam.ru/wp-content/uploads/2013/02/32.jpeg

http://media-cache-ec0.pinimg.com/736x/84/dc/3b/84dc3b5d7e2f3f082300e9b42bdbac49.jpg

http://svargan-sam.ru/wp-content/uploads/2013/02/33.jpeg

http://svargan-sam.ru/wp-content/uploads/2013/02/41.jpeg

Tačiau viskas priklauso nuo meistro profesionalumo, užsakovų fantazijos ir subtilaus skonio. Jei vyrauja minėta harmonija, tai bus net labai neblogi rezultatai. Žinoma, čia subjektyvi atranka, nepretenduojanti į etaloną, bet gi kaip interjero idėja, kurią įmanoma realizuoti ir Lietuvoje, kodėl gi ne? Jei sužaisti su tiksliniu apšvietimu, tai kiekvienas skulptūrinis gali tapti įdomiu sprendimu. Mano akimis keli saikingesni vaizdeliai, grožis, menas:

Kate Macdowell - Portland, OR artist
http://img.youtube.com/vi/uzWoHt_6qUU/0.jpg

.

Барельеф "Цветок"

Daugiau vaizdų atrasite į paiešką įrašę “Drywall Art Sculpture”. Pamatysite ne tik daug kičo, bet ir grožių, įdomių sprendimų, gal ką panorėsite realizuoti ir matyti savo svajonių būste :)

Rodyk draugams