BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šiandien žiūrėjau labai kontraversišką Danijos filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Lars Mikkelsen. Žiūrėjau tik dėl jo. Filmas iš nišinių serijos, ne plačiai publikai, rodytas įvairiuose kino festivaliuose. Lars’as vaidina gerai. Siužetas - diskutuotinas, nes kino menas be ribų ir kabina įvairias temas. Čia gyva jauna mergina, kuri nekalba, tik maloniai šypsosi ir ji visuomet pasiruošusi seksualinei sueičiai, lyg guminė lėlė. Scenos gyvuliškos ir erotikos nėra. Tačiau ji nepaprasta mergina, po sueities vyrai patiria nušvitimą ir išgyja nuo įvairių negandų. Tų vyrų vis daugėja. Menine prasme mintis gal ir aiški, moralas taip pat neblogas, tačiau priemonės… Filmas Larso Mikkelsen gerbėjams turėtų sukelti įvairių emocijų, čia jis visai kitoks. Nesiūlau ir nerekomenduoju, tik dalinuosi. Kam patinka visokie filmai, tiems turėtų patikti. Man liko negeras poskonis.

Rodyk draugams

Filmas “Elle”

2017-03-31

elle

Kontraversiškas filmas, kuris arba labai patiks, arba paliks nekokį poskonį, nes jis yra toks. Vis dėlto rekomenduočiau pažiūrėti ir įvertinti. Ir dėl žinomo režisieriaus P. Verhoeven, kuris vertinamas kino gurmanų, kurio žinomas filmas “Basic Instinct” aktorę Sharon Stone “persekioja” iki šiol ir buvo jos tas pagrindinis didysis tramplynas į Holivudo žvaigždyną, ji net gi gavo Auksinio gaublio apdovanojimą kaip geriausia aktorė, filmui atiteko net du Oskarai. Tai gi, apie aną nebesiplėsiu, nes filmas “Elle”.

Apie reguliariai prievartaujamą brandaus amžiaus moterį ir kodėl tai vyksta, kas tas kaukėtas prievartautojas, na čia trumpai apie ką :D Jau pats faktas skamba šlykščiai, tiesa? Herojė iki šiol išgyvena asmeninę dramą dėl vaikystėje patirtos didžios traumos, kurią išgyveno dėl tėvo padaryto nusikaltimo, šeima buvo pasmerkta ir niekinama. Ypač skausminga stebėti dar ir dėl to, kad pagrindinė herojė Michèle Leblanc - aktorė Isabelle Huppert ypatingai trapi ir gležna, mažutė, bet stipri ir valdinga moteris, vadovaujanti kompiuterinių žaidimų kūrimo bendrovei. Ji ne paprasta, o įvairialypė ir aštriabriaunė. Dar labai įdomus personažas - Michèle motina, kokie savotiški jųdviejų tarpusavio santykiai. Filmas man patiko, nors prievartos scenos buvo sunkios, bet čia mano asmeninė reakcija. Prasukti vis tiek nepavyks, konteksto nebeliks. Tad jei kam panašiai - susiimkite ir ištverkite tai.

Rodyk draugams

“Jis gali prisijungti prie bet kokio kompiuterio? Ats.: jis gali prisijungti net gi prie tosterio.” Šiaip, citata iš daugelio kitų. Iš kur? Jau nepamenu ar tarp rekomendacijų buvo ši, bet jei nebuvo, tai negaliu nepasidalinti, puikus britų kriminalinis draminis serialas “No Offence” su labai labai lengvo humoro prieskoniu, kuris toks lengvas, kad suteikia to gerojo atspalvio. Serialas apie moteris detektyves, dirbančias Mančesterio žmogžudysčių skyriuje, be galo skirtingas. Turbinė pagrindinė herojė - aktorė Joanna Scanlan, tokia, kurios kaip sakoma plikom rankom nepaimsi, aš tik dėl jos ir užsikabinau žiūrėti, o po to ir įsisuko viskas, o ir kiti aktoriai tikri, ne sintetiniai moliuskai, pakankamai spalvingi. Pats serialas gyvas, dinamiškas ir vis su posūkiais siužetas, tad intrigos ir netikėtumo efektas išlieka. Neįpareigojantis, bet turi jis to gero cinkelio. Tad atkreipkite dėmesį, gal užsikabinsite. Čia l sezono anonsas, tačiau antrasis sezonas tikrai ne blogesnis, kaip tik šiuo laikotarpiu žiūriu jį. Tikiuosi, kad bus ir kiti, nes reitingai geri.

Rodyk draugams

Apie iliuzijas ir apgaules socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, apie kitą medalio pusę, kuri lieka už kadro. Kaip vlogeriai, blogeriai, instagrameriai, garsenybės ar dar kiti sukuria luxury ar išmintingo gyvenimo iliuziją, kaip sukuria mitą apie save, tampa guru, kodėl žmonės tiki tuo ką mato ir kodėl atsiranda tokios frazės komentaruose ar diskusijose: “o aš geriau apie tave galvojau, o aš maniau, kad tu protingesnė(-is)” ir pan. stiliaus “nusivylimai”, kurie man asmeniškai mintyse kelia tokį isterišką juoką perskaičius, nes kaip, na kaip galima sau pačiam susikurti kažkokį mistinį paveikslėlį apie nepažįstamą realiai žmogų, po to nusivilti dėl kažko, kas neįtiko ar sugadino vaizdą, nes žmonės nėra tobuli ir idealūs, taip yra, na neįtiksi nei tu, nei aš niekam šimtu proc. ir nereikia puoselėti tų iliuzijų. Kai pvz. tokia įžymybė, jau nebesikartosiu kuri, ir taip žinote mano “liguistą” antipatiją vienai personai vyriška pavarde, nes yra asmeniškumų, tuoj atskleisiu. Kai vis deklaruojama ar deklaruojasi kaip vargšų rėmėja, aš tikiu, kad taip ir yra, bet mano artima giminaitė kažkada dirbo pas ją aukle, nes vargšei studentei reikėjo kažkaip užsidirbti ir laikėsi to “darbuko”. Tai sąlygos buvo tokios - vergė Izaura, išnaudojo ją “garsenybė” kaip tik galėjo ir “per visus galus”, užkraudavo papildomus darbus, už kuriuos, žinoma, nemokėjo, reikėjo ne tik namus tvarkyti, kuopti, bet dar ir langus valyti. Auklei. Žinau kitą nelabdaringą, o savanaudišką ir egoistinę pusę. Todėl gyvenime, realiame gyvenime gali būti visai kitaip, jei pora prie “sienelės” fotografams šypsosi, tai nereiškia, kad jie prieš penkias min. nepasiuntė vienas kito nx ir dažniau tarpusavyje ėdasi, nei šuo su kate.

Tad kai soc. tinkluose dalyvauja personažai, kurie kuria apie save išskirtinumo aurą, tai tikiu, kad ne vienas pasimauna ant to kabliuko, bet tik tada, jei nenori gilintis į detales, nes detalės visuomet iškalbingos. Rašiau, kad seku įvairius įdomius personažus, nes man tiesiog įdomu, ne dėl to, kad jie labai patinka ar labai nepatinka, tikrai ne, tai tiesiog stebėjimas, analizavimas, smalsumas, kuo jie gyvena, kokios mintys, kodėl tokios mintys, kokią informaciją jie skleidžia. Net jei ji man niekuo nenaudinga ir gyvenime tai niekaip nebus “panaudota pagal paskirtį”.

Taip atsitiko ir su skandalingai pagarsėjusia vlogere Мария Капшукова, kuri yra YouTube kanalo “Бешенство Машки” veidas. “Seku” ją kone nuo pirmųjų įrašų, seniai. Ji lyg TV vedėja, kiekvienas įrašas - atskira laida, atskira tema. Apie vyrus, moteris, santykius, meilę, meilužes, barakudas ir ką tik nori. Viskas su gausia nenormatyvine leksika, žargonais ir keiksmažodžių lavina. Negana to Marija organizuoja “smegenų plovimo” seminarus, susitinka su gerbėjomis įvairiuose miestuose, tad tikra žvaigždė. Realiai jos gyvenimo būdas, visa ta fantastinė išmintis bei patarimai - tai tipinės šalavos (geresnio atitikmens nerandu) gyvenimo būdas, net ne barakudos, čia būtų per gerai, bet šalavos. Kaip išnaudoti vyrus, kaip gyventi ir elgtis. Ne visi jos patarimai yra blogi, tikrai ne, yra ir visai įdomių minčių :D Bet kas iš to, jei tie spalvingi patarimai jai pačiai gyvenime niekaip nepadeda? Kas iš to, kad žinai kaip reikia elgtis, kaip manipuliuoti vyrais, bet tai pačiai nerealizuojama. Batsiuvys be batų. Dokumentinis filmas, kuris tikrai geras ta prasme, kad apie gyvenimą, apie tikrąją Maškos pusę, kurios atskleidimas Youtube pasaulyje tapo tikra bomba tarp gerbėjų, sekėjų ir pan.. Pirmasis filmo įrašas buvo panaikintas, tikriausiai jos pačios prašymu, po to buvo panaikinti kiti, bet visų neištrinsi. Šiaip ji yra šaunuolė, kad nepabijojo parodyti negražios tikrovės, čia ji nuoširdi ir tikra. Nors ir šalava, bet tikra. Tad siūlau pažiūrėti šią realybės dokumentiką apie moterį, kuri soc. erdvėse apie sukūrė femme fatal, luxury šik bum pasaulio iliuziją ir kuri žlugo susižavėjusiams gerbėjams išvydus tai.

Rodyk draugams

“A. Užkalnis. Nenormalios bobos eina į kovą, arba klausimas, kurio niekas neuždavė M. Dargužaitei”

Trumpai apie susireikšminimą. Pamenate pastebėjimą apie dirbančias mamas? Tai lygiai ta pati situacija su visais tais, kurie turi aibę kitų užsiėmimų, pomėgių ar darbe sukasi kaip voverės, kurių gyvenimas nesisuka su socialinių tinklų ritmu ir kurie neturi ar laiko, ar galimybių domėtis visais egzistuojančiais reklaminiais ar labdaros projektais. Aš suprantu, kad šis rašinėlis yra dar viena gera proga įgelti dėl jiems vieniems žinomų priežasčių neįtikusiai moteriai, tačiau, ne viskas, kas vyksta tarp Facebook’o “gyventojų” pasiekia visus anapus ekrano. Nereikia tiek susireikšminti ir mušti į vienus vartus. Man M. Dargužaitė kaip žmogus nekelia absoliučiai jokių emocijų, nei simpatijų, nei antipatijų, esu neutrali ir nieko asmeniško neturiu, nežinau aš jos ir dėl kokių priežasčių ji sulaukė kelių žmonių specifinio dėmesio.

Tikiu, kad M. Dargužaitė apie “bobų projektą” sužinojo tada kada sužinojo, o kas čia tokio? Tikiu, kad “boba” jai sukėlė neigiamas emocijas, nes man kelia tokias pačias, boba nėra simpatijas ar malonias emocijas keliantis žodis, tai grubus, nevalyvas, prasčiokiškas, stačiokiškas ir nepatrauklus, bet tam tikrame kontekste jis “fainas” ar kabinantis, kaip kad šio projekto pavadinime. Projektas man asmeniškai nekelia tokių emocijų, tad ir jokio noro ten veržtis nėra ir nebuvo. O ir tai, kad jis, jei teisingai suprantu, pamažu išsikvepia ir kažkuria prasme tampa dar vienu eiliniu reklaminiu projektu, tai atvėso tos, kurios tikriausiai pirmą kartą per itin trumpą laiką užpildė visas kino salės vietas. Galima užkabinti vieną, kitą kartą, bet.. Šaunu, kad moterys organizuoja(si) įvairias pramogas, įtraukia rėmėjus, užsiima įvairia užklasine veikla ir pan., visad patiko visokie klubai, pokalbiai, susibūrimai, bendraminčių pritraukimas ir pramogos. Bet tas noras susireikšminti ir bet kokią kritiką priimti kaip didžiausią įžeidimą, tai neadekvatu. Jei nežinai kažkokio projekto, tai viskas, esi taikinyje, kaip gali nežinoti?

Rodyk draugams

prabanga

Apie prabangius automobilius, jų sureikšminimą ir lietuvių kultą jiems. Nors tai galioja visoms postsovietinėms šalims, bet lietuviai ir slovėnai, ką pastebiu keliaudama automobiliu po Europą ir jos kurortus, tai dvi išskirtinės tautos, kurioms nauji, prabangūs, išskirtiniai automobiliai yra must have. Net jei daugiau “nieko neturės”, tik tą prašmatnų grožį. Keliaujant autostradomis, važinėjant po kurortus ne tik Kroatijoje, bet ir kitur, visad akis pagauna tą derinį, kad išskirtiniai prabangūs - LT numeriai arba SLO. Pirmu variantu tai smagu, savi važiuoja.

Yra tokia formulė, kuri galioja bemaž visur, kad automobilio vertė neturi viršyti 10% metinių pajamų, o kas virš tos sumos, tai jau yra prioritetų bei sureikšminimo reikalas. Jei automobilis išskirtinis, o jo savininkas gyvena didmiesčio miegamojo rajono bute, kurio vertė kaip to automobilio arba pusė buto, arba trečdalio buto vertės, tai tipiškas kulto atvejis. Nes tikriausiai dauguma atkreipė dėmesį į tas šalis, kurios finansiškai stovi gerokai kitose pozicijose, tų gyventojų pajamos gerokai aukštesnės, galimybės geresnės, bet masinė tendencija - ekonominės klasės apynaujai, bet paprasti automobiliai. Ir tik vienas kitas toje masėje prabangus ar išskirtinis. Kur didesnė tikrai turtingų gyventojų koncentracija, tai santykinai ir išskirtinių automobilių gausiau.

O pas mus toks kultas, kad kartais net įdomi ta savotiška meilė bei prieraišumas. Bet kartais glumina ir kitoks požiūris, į moteris, žmonas. Kai vyras - šeimos galva - galbūt itin turtingas verslininkas vairuoja ypatingai prabangų automobilį, net gi gali kolekcionuoti išskirtinius automobilius, kurie yra tik jo ir jam, o jo žmona, net ne namų šeimininkė, o taip pat dirbanti, tik uždirbanti ne tokius “pinigėlius”, ji vairuoja kuklų ir pavargusį “kibiriuką”. Tai toks klaikus kontrastas ir net gi savotiškas moters pažeminimas ar įžeidimas, kad “tau, mieloji, tiks ir toks” :D Na negaliu kaip pikta ir apmaudu dėl to :D

Nes kiti vyrai savo mylimoms negaili nieko, pvz. šeimos draugai kas tris metus sąžiningai atnaujina savo autoparką, žmona namų šeimininkė, bet trijų vaikų mama, jai išskirtinai tik BMW visureigiai, nes, kaip sakoma, ji to verta. Tai kai matau visokius pavyzdžius, tai kitokie, kurie kontrastuoja kitokiu būdu, labai keistai nuteikia. Yra kas apskritai neleidžia žmonoms vairuoti, nes vairavimas tai savotiška nepriklausomybės dalis, tuomet nebegali kontroliuoti, varžyti. Paprastai tokie vyrai aiškina, kad o kam jai automobilis, aš ją pats visur nuvešiu parvešiu. Absoliuti moters kontrolė.

Rodyk draugams