BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

sofa

Reklaminis straipsnelis apie nieką. “Madingi interjerai: specialistai atskleidė, į kokius baldus neverta investuoti”.

Pamėginsiu pasidalinti, iš patirties ir kas buvo aktualu. Jau anksčiau rašiau apie tai, kaip rinkomės baldus, kodėl didžiąją dalį užsakinėjome pas gamintojus ir kodėl nepirkome iš prašmatnių salonų bei parduotuvių. Baldas už automobilio kaina? Ne, čia ne apie mus. :D

Kas verta investicijų? Korpusiniai baldai, kurie bus kasdien rutinoje darinėjami, varstomi, stumdomi, tai svarbu geros stalčių sistemos, kad tvirtai laikytų, tai svarbu spintose, drabužinėse, ypač svarbi virtuvė. Gera lova ir dar geresnis čiužinys, dvigulė lova turi būti maksimaliai didelė, kad nereikėtų gulėti susispaudus ir varžyti kito erdvę.

Labai svarbi kokybiška ir patogi sofa, kurią renkamės pagal gyvenimo būdą. Būtina ant sofos atsisėsti, o jei ji užsakoma, išsimatuoti pagal savo ūgį sėdynės gylį, įvertinti kietumą - minkštumą, sėdimos vietos aukštį (jis skirtingas aukštiems ir žemesniems žmonėms), kiek žmonių sėdės, ar kažkas mėgsta gulinėti, gal reikia papildomų pagalvių ir pan.. Taip pat svarbi sofos danga, kol maži vaikai praktiškiausia oda arba “alcantare”, kad būtų galima lengvai išvalyti viską ką įmanoma. Labai svarbu, kad sofos viduriuose būtų labai kokybiškas porolonas, nes kitaip labai greitai “išsisėdės” duobės. Jei oda nejauki, galima patiesti pledus ar pan.. Renkantis gobelenus, labai svarbu atkreipti dėmesį į trinties koeficientą.

Apie baldų dydžius, tai labai individualu, viskas priklauso tik nuo žmonių gyvenimo būdo, nes interjero grožis ar proporcijos - tai tam tikri stereotipai, todėl reikia įvertinti, kas mums gyvenime svarbiau, kažkokie dizainerių stereotipai ar gyvenimo patogumas. Jei reikia didelės sofos, kuri talpintų visą šeimą ar smagu susėsti su draugais, jei reikia didelio pietų stalo, nes dažni pasisėdėjimai, jei reikia didelės lovos, nes joje patogiau išsimiegoti ir netrukdyti kitam. Tai viskas reikalinga. Kas iš tos dvivietės “stilingos” sofutės, jei ji realiai lieka tik vienam, patogiai įsitaisius. Baldų pasirinkimas yra labai atsakingas ir apima daugybę punktų, bet jei yra konsultantas - dizaineris, jis turi profesionaliai konsultuoti, įvertinti visus tuos užsakovų gyvenimo punktus. Fizinius duomenis taip pat. Nes pati didžiausia klaida - prabangi, graži ir klaikiai nepatogi sofa. Ją gali piršti suinteresuoti asmenys, neklausykite jų, patys pasėdėkite ant visų įmanomų, kad suprastumėte, kas yra jūsų. Kataloguose to neįvertinsite.

Rodyk draugams

“Radome nedidelius apartamentus patogioje vietoje, kurie buvo įvertinti „7.2“”

Toks įvertinimas jau yra įspėjimas ir raudonai degantis STOP ženklas, kad vieta yra absoliuti “šiknaskylė”. Neveltui toks prastas reitingas. Apskritai viskas kas tuose apgyvendinimo rezervacijos puslapiuose žemiau 8 yra visiškos skylės, kurias rezervuojant galima rasti visko, ne tik antisanitarijos, bet ir neprognozuojamų “siurprizų”.

Dar papildysiu. Kaip tik neseniai rašiau apie tai, kad kartais skaitau viešbučių atsiliepimus, net ir tų, kuriuose negyvensime, šalia kitų užklasinių skaitinių, nes žmonės dalinasi labai įdomiais skundais, pastebėjimais ir pan., kas praverčia kitur ir į ką verta atkreipti dėmesį. Todėl ypač žemi reitingai jau yra “įspėjimas”, nes ne kainoje čia esmė, gali būti ir labai ekonominė vieta, bet su itin gerais reitingais, nes neretai žmonėms nereikia kažkokios prabangos ar liukso, tereikia švaros, higienos, elementarių patogumų, jei norisi neišlaidauti nakvynės vietai, o jei dar geroje vietoje, tai ko daugiau reikia. Rinktis apartamentus visada yra rizika, didesnė nei viešbučiuose, nes pastaruosiuose bent jau spėriau gali kažką pakeisti, jei ne patalynę, prašluoti ir pravalyti, tai pasiūlyti kitą laisvą numerį, vis tiek lanksčiau ir greičiau reaguoja į aliarmą, o ir reputaciją labiau vertina, nes neduok D užsiraus ant tokio, kuris po to visur visur surašys skundus, taip nepaliks.

Mes taip pat kartais nakvojame “nekondiciniuose” viešbučiuose, buvo Italijoje ne viena nakvynė kokiame nors senobiniame viešbutyje, dar buvusiuose aristokratų namuose ar vilose, kurie nugyventi ir matę gyvenimo, bet vis dar su likusiais prabangos likučiais, sietynais, įdomiais lipdiniais ir savotiškais patogumais. Tai tokia atrakcija ir dar gi gyvenimo nuotykis, prieskonis. Kadangi daug keliaujame, tai tų vietų buvo visokių n plius k, įskaitant ir kaimo turizmą, kuris pas juos vadinamas agroturizmu. Tačiau visada skaitau atsiliepimus ir labiausiai kreipiu dėmesį į skundus, kuo ten labiausiai skundžiamasi. Jei tai mums nereikšminga, neįtakoja nakvynės kokybės iš esmės, tai suprantu, kad bus kažkas ne taip, bet ne tiek, kad “pasaulio pabaiga”, ypač tuomet, kai dar ir rinktis nelabai yra iš ko. Pamenu buvo toks momentas, kad ne vienas skundėsi gero viešbučio klaikiu parkingu, kad itin siauras senobinis įvažiavimas, ne vienam subraižė kėbulą, tai viešbutis gali būti puikiai reitinguotas, bet o velniam man jis reikalingas, jei su automobilio gabaritais fiziškai neįsisprausiu pro rojaus vartus.

Rodyk draugams

“Neįtikina? Gerai, kai pirkote pigius (žiauriai pigius) bilietus lėktuvu į pasirinktą miestą Europoje, ar galvojote tik apie jų kainą? Ne, kai sudarėte sandorį, galvojote, ką tame mieste nuveiksite, kur lankysitės, ką valgysite, kaip leisite laiką. Bilieto kaina pamažu nublanko, vėliau jums net teko raukytis, kad skrydžio kainos nuolaida niekaip nekompensavo viešbučio ir pramogų kainos tame mieste. Bet vis tiek tai buvo geras dealas ar ne? ” (Iš Salesblog.lt)

Dar norėčiau papildyti pastebėjimu, kad neretai neįvertinami ir tokie dalykai kaip bagažo nebuvimas arba itin mažytis ir tik vienas, itin didelis atstumas iki reikiamo miesto (kaina, sugaištas laikas) ir skrydžių laikas į/iš, kas gali būti taip klaikiai nepatogu ar reikalauja papildomų išlaidų, pvz. skrydis itin ankstyvas, nevažiuoja viešasis transportas, tenka tą laiką praleisti oro uoste (kaip daro taupūs tautiečiai) arba vykti su taksi, kaip kitas pvz. - papildoma tuščia nakvynė viešbutyje, kurios galėjo nebūti, nes jei būtų skrydis į norimą miestą ryte arba bent jau apie pietus, tai būtų naudingai išnaudotas laikas iki nakvynės.

Taip pat patogu ir gerai, jei išvykstant skrydis vakare ar bent jau gerookai po pietų. Tad tie pigūs bilietai neretai turi savo kainą, apie kurią nenori ir net nepatogu kalbėti, juk skleidžiama sėkmės pusė.

Todėl mums dažniausiai “nesiseka” pirkti pigius skrydžių bilietus, kartais pataikom, bet tai dažniau išimtis, nei taisyklė. Nes netinka datos, netinka pigių skrydžių laikas, dėl išvardintų priežasčių, itin didelis atstumas, kaip kad buvome nudegę su Amsterdamu, kai skrydis buvo į Eindhoveną, o iki Amsterdamo juk sočiai kelio, tai kiek laiko sugaišome iš jo ir po to gerokai iš anksto atvykti į oro uostą.

Kai skridome į Porto ir į Briuselį, kad po to lėktume į Briugę, tai viską strategavome pagal kelionių pobūdį, nes ne kasdien keliauji tam, kad tik sutaupytum ir ieškotum pigiausių skrydžių, juk kelionė dar ir gyvenimo šventė, malonus laikas, todėl derini taip, kad viskas viskas būtų patogu, laiku, kad atskristum ryte arba iki pietų, o išskristum būtent vakare, kad būtų sočiai laiko pabūti ir išnaudoti laiką, nes kam ta nakvynė, jei šeštą ryto skrydis, kokia prasmė?

Žinoma, kiekvienas skaičiuoja savaip, ir tie pigūs bilietai labai gerai, kad jie yra, galimybė pasinaudoti proga ir jei dar palankios datos, nes būna ir taip, kad pigūs parduodami ne tada, kai reikia ar yra galimybė išlėkti. Išvykimo diena nenormali tada, kai laikas nepatogus, nes jei taip vertinti, tai realiai ir atvykimo diena nėra normali.  Bet jei atvykstama ryte - iki pietų, o išvykstama vakare ar gerokai po pietų, ar net vėlyvą naktį, tai tos dienos tampa puikia galimybe išspausti iš jų maksimumą. Mes pvz. iš Briugės viešbučio išvykome be skubos, turėjome daugiau nei kelias valandas laiko Briuselio senamiesčiui, ir tą laiką išnaudojome, ramiai pietavome ir visur naršėme, o galėjome neturėti ir nepamatytume Briuselio. Atskridome anksti ryte, o ne vėlai naktį su pigia skrydžių bendrove, kuri skraidina gi ne į pagrindinį Briuselio oro uostą, o už berods šimto km. Todėl tik atskridę išvykome tiesiai iš oro uosto į Briugę traukiniu ir turėjome ilgiausią dieną Briugėje iki vėlios nakties. Kitu atveju ta diena būtų prarasta, reikėtų imti nakvynę Briuselyje, kas jau kainuotų papildomus pinigus tuščiai išmestus, ir tik kitą dieną nusigautume į Briugę - sugaištas laikas. Atgalinis skrydis ryte, tai iš Briugės lėk išsišiepęs į už geroooookai nuo Briuselio nutolusio oro uosto. Štai tai toks ir skirtumas, jei būtume pasirinkę pigios skrydžio bendrovės pigesnius bilietus. Mes nieko nebūtume sutaupę, o tik patirtume aibę nepatogumų plius neišnadotas tuščias laikas. O juk kiti skraido į Briuselį ir jiems atrodo, kad sutaupo, gal jie ir sutaupo, nežinau, nematau kur.

Tad reikia apgalvoti, ar tas sutaupymas ir prisitaikymas prie pigių skrydžių bendrovės turi racijos, ar tikrai apsimoka.

Rodyk draugams

seišeliai

Apie kelionių ir viešbučių nuotraukas Instagrame, Facebook’e ar kt., nepavydėkite tų vaizdų, ypač jei pasipūtę ar susireikšminę veikėjai kviečia pavydėti, kokie svajonių kadrai ir pan.. Tiesiog siūlau nekreipti dėmesio ir nepavydėti to, kas yra beprasmiškas reikalas. Jei labai apmaudu, tai galite save raminti, kad dažnai tose egzotikose atsidūrę mūsų ir ne tik mūsų tautiečiai, susidūrę su egzotika ir paragavę jos vaisių, nemažą laiko dalį praleidžia ant klozeto, tik apie tai tose spalvingose nuotraukose nepasakoja. Na tai galvokite apie tai ir bus ramiau :D

Kartais man patinka paspausti tas vietas iš kur žmonės darėsi selfius ir pažiūrėti, o kas dar ten darėsi, ką fiksavo, kaip kvailiojo. Kurortai, salos, viešbučiai, teritorijos, miesteliai ir kitos vietos. Neretai tie pompos selfiai yra masinė tendencija ir jei koks veidrodinis tualetas viešbutyje arba kambaryje vonios kambarys su milžinišku veidrodžiu, tai ta gausa skirtingų, bet iš esmės vienodų kloninių gražuolių atrodo taip komiškai. Su tom išlaužtom pozom. Aš taip nemoku, rimtai, tai čia ir iš pavydo rašau. Tai gi, ten tūkstančiai tokių pačių vaizdų, kasdien vis kiti žmonės, kiti selfiai, kitos lėkštės su spalvingais pusryčiais, viliojančiais kepsniais ir dar daugel metų dešimtmečių kis srautas iš to taško.

Žinote kada aš nustojau pavydėti kelionių? Kai supratau, kad mano gyvenimo, laiko ir pinigų neužteks viskam, kur keliauja milijonai kitų ir net gi mano rato žmonės. Aš žinau, kad yra nuostabūs kurortai su dar nuostabesniais viešbučiais atokiuose pasaulio kampeliuose, kurių tikriausiai niekada nepamatysiu. Daugybė fantastinių viešbučių Paryžiuje, Londone, Tokijuje, Milane ar kt., kuriuose niekada negyvensiu, nes gyvens kiti laimingieji. Aš supratau, kad yra tiek daug, daugybė vietų pasaulyje, kurių aš niekada nepamatysiu, bet pamatys kiti.

Bet bus tokių vietų, kuriose buvau, pabuvosiu aš ir mačiau, matysiu savo akimis, liesiu, uosiu, bet daugybė milijonų žmonių, net ir uolių keliautojų - maniakų, tų vietų nepamatys niekada, nes tai paprasčiausiai neįmanoma nei fiziškai, nei faktiškai. Vienus vilioja ir traukia vieni dalykai, koks Hurgados ar Antalijos viešbutis su “viskas paskaičiuota”, o mano vis dar besisukanti svajonė aplankyti senovines britų kapines, kurių fantastinėmis nuotraukomis erzino mano bendramintės (jei skaitote, linkėjimai jums) ir ta paslaptis, atmosfera, augmenija apraizgiusi paminklus ir skulptūras - mano vieta ten, nors kartą gyvenime, ir tikiu, kad kada nors aplankysiu. Tikiu, kad net ir jums “šimtas metų” tos kapinės, o viešbutis Karibuose ar Seišeliuose, štai yra svajonė, bet gi ne apie tai mes čia. :D Daug tų svajonių, visų neišvardinsiu.

Mes grįžtame į tas pačias vietas, kaip durniai kokie, vietoje to, kad pamatytume kažką naujo už tuos pačius pinigus, nors ir taip pamatome, bet vis tiek grįžtame vėl ir vėl, net gi renkamės tą patį viešbutį, nes paliko gerą įspūdį. Nes nežinau kaip jums, bet grįžime yra tos magijos, pastovumo, ramybės jausmas ir žinojimas “kas kur” turi tos gerosios traukos, norisi vėl prasieiti tomis pačiomis gatvėmis, užsukti į tą patį restoraną ir net mažame miestelyje vis tiek atrandi naujų dalykų, net jei tas miestelis visai nedidelis. Rašau dabar apie Italiją, kur kasmet vieni ar kiti maršrutai kabina tas pačias vietas, nes norisi grįžti.

Rodyk draugams

“… vis garsiau kalbama apie būtinybę vartoti mažiau, atsakingiau, sąmoningai. Ar įmanoma vartoti protingai? Kaip to išmokti? Kaip atsirinkti tai, kas ne tik madinga, bet ir tvaru? Ar visada būtina pirkti?”

Ištrauka iš seminaro, kuris siūlomas žmogui už 35 arba 45 eurus! Aš pamėginsiu sutaupyti jūsų 45€! Velnias, aš vis dar gyvenu litų laikais, bet kas, kas gali mokėti net ir 35€ už tai?!

Kaip vartoti mažiau, protingai ir pan.? Nereikia pirkti! :D O dabar rimtai. Yra bazinis garderobas ir visokie priedai, todėl reikia pagal priimtiną stilių susiformuoti bazinį pamatą iš ne rėksmingų spalvų, iš kokybiškų medžiagų, be pretenzingų raštų ir pan.. O tai kas madinga, charakteringa, jei norisi paišlaidauti ir būti trende, tai prie to bazinio labai lengva pritaikyti kažką tokio kitokio, kaip akcentą ar detalę. Tai kas yra ultra madinga šiandien, tai bus lygiai taip pat ultra nemadinga po metų ar pusmečio.

Kiekvienam savas stilius ir bazė savita, tačiau yra pamatiniai daiktai, spalvos, fasonai. Google ir YouTube pilna NEMOKAMŲ konsultacijų, kur stilistai patars ir N pamokų, jei nesuprantam kas tai yra. Pvz mano stilius lengva klasika, casual ir link to, o naujus rūbus ir daiktus perku retai arba mažai, neapsikraunu nereikalingais, nes bazė yra ta pati ir aiški, konkrečios spalvos, kurios veik visos dera tarpusavyje, todėl kelnės, golfas, marškinėliai, nertinis, sijonas, paltas ir kiti daiktai susišaukia kai reikia. Mano ir laisvalaikio kostiumai ar treningai “suderinti”, kad tiktų ilgam laikui.

Perku ir brangesnėse parduotuvėse, ir vidutinių kainų, ir jaunimo, visada žiūriu į daikto kokybę, spalvas, medžiagas - sudėtį ir kokia mano bazė, kas su kuo derės. Rūbus ir avalynę galiu nešioti ir 10 metų senumo, ir 15 m., nes geri ir kokybiški visada aktualūs, nes nesu radikali mados vergė ar emocijų valdoma šopoholikė, neskaitant išimčių, kurių visiems pasitaiko ir slystelėti ne nusikaltimas, nebent piniginei nuostolis dėl neapgalvoto pirkinio. Niekada nedarykite taip, kad nusipirkus kažkokį vuau efekt, po to nerasite savo spintoje prie to batų, rankinės, kitko apskritai ir po to galvos skausmas, nes reikia naujų daiktų, ir kam to reikia? Nereikia labai žavėtis išpardavimais, nes tuomet rizika prisipirkti nelabai reikalingų daiktų, tad verta nepamesti galvos ir laikyti tvirtai save/savo piniginę.

Nerekomenduoju žavėtis Facebook ar Instagram pasaulinių įžymybių rodomais garderobais, nes dažniausiai juos duoda nemokamai reklamos tikslais arba kieno nors žmona, dukra ar meilužė tratina ne savo kruvinu prakaitu uždirbtus, o jei ir uždirbtus, tai neretai ten milijonierės ir gali demonstruoti daug ką. Jūs jų niekada nepavysite ir kam reikia vytis? Gi mūsų vietinės taip pat lyg susigėdusios, kartais, parodo ką turi, o taip pat reklamuoja kitus, bet pavydėti ir aklai kopijuoti nėra ko, taip išvengsite bereikalingo daiktų kulto, išlaidų ir kam to reikia? Jūs negalite daryti klaidų ir pažiūrėjusios tas viliojančias foto uždarote tai ramia širdimi, jei aktualu gyventi ir rengtis su protu.

Dar noriu papildyti apie “kapsulę”, kas taip pat yra apie suderintą pirkimą, bet kapsulė ir taip egzistuoja mano jau aprašytame baziniame variante. Be to, kapsulė ne visada tai tik taupymas, nes jei perki daug vieno sezono drabužių, jei reikia tarkim darbui ofisinių, tai jau nemažai išlaidų, tik tiek, kad labiau apgalvota, nei atsitiktinių daiktų pirkimas.

Jei jums niekuo nepadėjau, tai nieko tokio, gal išties verta suploti 35-45 eurus ir sužinoti kaip nepirkti kiekvieną mėnesį bei ką pirkti.

Rodyk draugams

belmond

Man kartais patinka paskaityti atsiliepimus apie viešbučius, dar ir apie tuos, kuriuose negyvensiu :D Žinoma, kritiškus atsiliepimus, nes, kaip byloja patirtis, neverta žavėtis “viskas patiko”, “viskas gerai”, “fantastika” ir pan. realiai apie nieką tuščiais parašymais, galėtų iš viso nerašyti ir negaišinti kitų laiko, nes vis dėlto kritika dažniau būna objektyvi, teisinga ir labiau verta dėmesio, nei ditirambai. Žinoma, kritiką taip pat reikia vertinti atsakingai, nes žmonės per emocijas ir nusivylimus “kieta/minkšta pagalvė ar chalato nebuvimas sušiko atostogas” perlenkia lazdas bei akcentuoja tuos dalykus, kurie ne visiems yra svarbūs ar reikšmingi, nes galima užmerkti akis į tam tikrus trūkumus, jei labai gerai yra kiti momentai, ypač jei kituose viešbučiuose jie apgailėtini, o išaukštinti kiti, kurie jums/mums nėra reikšmingi ar prioritetuose. Juk neretai viešbutis tėra pernakvojimo ir pusryčių vieta, visą laiką leidi kitur, tai grįši namo į super luxury apartamentus ir atsigausi, o buvusį apkerpėjusį lizdelį nurašysi į nuostolius :D
Toks spontaniškai pasitaikantis užsiėmimas, bet neretai tuose atsiliepimuose atrandu tam tikrų dalykų, kurie būna naudingi pačiai ir gyvenime praverčia.

Štai pagalvojau, fix idea, kad o jei mano gimtadienio proga palėktume pagyventi į Portofino, kuriame jau buvome, bet tik sustojimui/pasivaikščiojimui/pavalgymui, o štai jei va taip pagyventi kokias keturias dienas, ramiai, be lėkimo, vizija aiški. Svarbiausia, kad būtų galima su gyvūnais, nes mes visur keliaujame su šuniu. Na ir kiti kriterijai, kurie jums galbūt neaktualūs, kažkada vardinau, bet tema gi apie tai, ką atradau skaitydama apie Portofino viešbučius, tiksliau apie vieną 5* Belmond Hotel, jis iš prabangiųjų serijos, kuriame tikrai negyvenčiau, nes kaina virš 9200,- keturiems už 4 naktis. Kaip sakoma “niekada nesakyk niekada”, na bet atsiliepimai apie šią išskirtinę vietą tikrai įdomūs ir išskirtiniai, tad noriu pasidalinti, ypač dar ir dėl to, kad patiko praktika: prieš mokant už viešbutį prašo atsiųsti nuotraukas to konkretaus kambario, už kurį moka, kad žinotų kur važiuoja, už ką moka ir po to nebūtų galimybės apgauti ar “siuprizų”. Super. Rodos kas čia tokio, lyg ir paprasta, nieko naujo, bet štai kaip galima ir, pasirodo, net ir tokiuose prabangiuose viešbučiuose reikia daryti. Kad tai labai geras dalykas, skaityti toliau, ir dar vienas pagerintas pastebėjimas (kalba netaisyta):

“Отношение цена-качество.Маленькие номера, а если больше запах из канализации. Старая мебель.
Выбирая между двумя корпусами , мы взяли номер у моря.Делая оплату через Букинг четко запросили фото номера.
При заезде нас поселили в одноместный номер где развернуться негде и можно представить наше удивление при такой цене такой номер !
Весь персонал продемонстрировал,что это нормально и только когда я предоставил фото где чётко видно,что есть диван , стол , нам предложили через день переехать.Зачем так унижать людей,которые сделали правильно а Отель смог кому-то продать дороже ,а нас поселить в другой номер.Оставляя в ресторане за ужином с друзьями 1000евро ,лучше
не ходить.Рядом городок и не хуже и цены доступны .В Портофино мафия.
Будьте осторожны и получайте полную информацию о номере.Но я советую снимать апартаменты там же это и удобно и дешевле в разы и не будет такого развода!
Извинения при выезде были похожи на издевательство!!!Больше никогда и никому не советую этот Отель!!!”
“Обманывают … Включают лишние блюда в счет из ресторана.. Тоже самое и в баре дублируют счета, в надежде что никто проверять не будет… При данных обстоятельствах потребовал ранний отъезд, хотели дополнительно получить оплату за лишнюю ночь, со скандалом выехал … Отдых насмарку!!”

Ir kas galėjo pagalvoti, kad tokio lygio viešbutyje tokio lygio aferos ir maklės.

Rodyk draugams