BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kol vieni renčia namus ir namų kvartalus, kiti kepa daugiabučius, nestabdo ir kiti - kotedžus, dar kiti blokuotus inkilus, atmosfera NT rinkoje toliau kaista, nes tie straipsniai apie ketvirtadalį emigravusios Lietuvos (o realiau matyt trečdalis) optimizmo neprideda. O dar A. Užkalnis pagaliau “paskutinis oro uoste išjunk šviesą” prisiminė, kad kainos neadekvačios, nors apie tai kalbėjo ir kalba visi likę Lietuvoje dar nuo euro Šalčiūtės kurso, bet jis visus kvailino ir aiškino, kad patys “runkeliokai” kalti, kad neįperka steiko ar nesilanko prašmatniose vietose, kuriose neretai nesilanko ir tie, kurie gali ten lankytis, bet nenori. Aš dar stebiuosi, kaip niekas tiek akių nedraskė dėl grožio paslaugų, apie kurių neadekvačias kainas rašau berods nuo praėjusios krizės laikų, kaip lanksto jas kas netingi ir visai apsimoka apsilankyti ten, kur kainos adekvačios ir proto ribose.

Tai kai skaitau dar vieną jau eilinį eilinio “vystytojo” reklaminį tekstą su nuotaikėle viršuje “jaučiasi fantastiškai”, kaip anas “pasitinka pavasarį! Butų kainos nuo 2200 €/m². Visiems butams pritaikytos net 10 000 € nuolaidos! Požeminėms ir antžeminėms automobilių stovėjimo vietoms bei sandėliukams taikoma 30 % NUOLAIDA. Bet kurį balandžio mėn. savaitgalį nuo 11:00-13:00 val. kviečiame apsilankyti ATVIRŲ DURŲ dienose! Būtina išankstinė registracija.”

Kai pagalvoju, kad senos statybos daugiabučiuose ir centro ar Senamiesčio butuose sandėliukai visais laikais buvo savaime suprantamas priedas, nieko papildomai nekainavęs, tai manau sulauksime ir šiais laikais nemokamų sandėliukų ir dar stovėjimo vietų kaip bonuso priedo, nes vystytojai jei galėtų, tai parduotų ir stulpą, prie kurio rišamas šuo ar dviratis. Bet realiai toji 10 000 € nuolaida yra toks myzeris. Ne, nesakau, kita vertus tai pajudėjo tos kainos neišlaikę konkurencinės įtampos, jau gerai, palauksime domino efekto. Bet tas “jaučiasi fantastiškai”, tai… na na, norėčiau pamatyti kokio fantastiškumo jausmas, kai, tikėtina, šio vystytojo pardavimai sustojo ir stovi, stabiliai.

Man dar įdomu kaip sekasi pardavinėti prestižines terasas, kurias stato iš tokio “šūdo”, bet kaip kalbėjomės su vienu NT veikėju, jis porino, kad šiuolaikiniams pirkėjams, ypač jaunesnės kartos, absoliučiai neįdomu iš ko pastatytas namas. Įsivaizduojate? Čia mūsų tėvai ir dar mano kartos žmonės svaigo, kad blokiniame name negerai, plytiniame reikia, mediniame fantastika, o betone gyventi apskritai draudžiama. Dabartiniams visai negroja, iš ko pastatytas tas daugiabutis. Nesakau, kad jie beraščiai ar bemoksliai, bet realiai nesuvokia kokia gyvenimo kokybė vienokiame būste ir kitokiame, kuris pastatytas iš “šūdo”. Tai jei jiems tai tinka, tai kokia prasmė tiems vystytojams investuoti į kokybiškas statybines medžiagas? Verslininkai stato ir pardavinėja kaip prestižo klasę, o stato iš pigių medžiagų. Jei jau taikai į atitinkamą sektorių, tai reikia ir turinį kontroliuoti. Bet žmonės perka tą š kokybę už prestižo kainą ir net nesusimąsto, kad perka tai š kokybę, jie net nesupranta ką perka, už ką moka milžiniškus pinigus.

Rodyk draugams

Tęsiu nesveiko gyvenimo temą. Ar žinote, kad aš esu ta pirmoji kregždė Lietuvoje (ar viena pirmųjų, nors nesu tuo tikra, kad kažkas apie tai tuo metu ir iki tol darė reguliarias apžvalgas bei akcentavo tai ;) ), kuri pradėjo rašyti internete apie putojančius, jų įvairovę, kažkuria prasme skatino putojančių asortimentą. Jis iki tol buvo ypatingo nykumo mūsų rinkoje. Žmonės nevertino, nesuprato, nežinojo, nemėgo. Labai gerai pamenu tuos laikus, kai iš viso nebuvo nei iš ko rinktis, nei apie tai kalbama ar rašoma. Neretai dauguma rinkdavosi nesąmoningus Alitos gamybos “polusladkoje sovetskoje” baisinio stiliaus ir tuo jų supratimas apsiribojo.

Tai štai, gyvenimas ta linkme nesustojo, tais retais gyvenimo atvejais ar akimirkomis, aš vis dar renkuosi putojančius, tik sausus ar ypač sausus. Šį kartą miniu šį rožinį - “Jacob’s Creek Sparkling Rose” iš Australijos, kurį randu Vilniuje ne tik PC Ozas esančiame restorane “Mao”, kas ypač geras bonusas šiam restoranui, apart pamėgtos virtuvės, bet ir kitose prekybinėse vietose.

jacobs

Tai vienas tų geresnių kainos bei kokybės santykių, malonaus lengvo skonio, raudonų uogų ir citrusų kompozicija. O aš tai labai vertinu, kai geras kainos ir kokybės santykis. Ir lai neknisa man proto visokie pseudo žinovai, vakar gimę ir šiandien tik atradę tuos putojančius, kaina ir skonis ne visada tapatu. Čia aš rašau ne tik iš savo asmeninio degustacinio patyrimo, ne tik dėl to, kad galiu nusipirkti bet ką - ne kainose esmė (achtung, čia prasimuša Alesios sterviškas vaiduoklis šmėkla, ramiau ramiau…, bet rašau kaip yra) ir dėl to, kad gyvenu su vyru, kuris daugybę savo gyvenimo metų buvo paskyręs vyno gamybai, pasaulinėms mugėms bei importui/eksportui, t.y. žino jei ne viską, tai pakankamai. Todėl nemokykit mokyto. Skonis yra be galo subjektyvus dalykas. Be galo. Jūs niekada neatskirsite prabangaus nuo pigutinio, nes ne kainoje esmė. Jei priimtinas, puikus poskonis, puokštė, to nebrangaus cava, prosecco ar tiesiog putojančio, tai gali plauti smegenis ir reklamuoti daugeliui žinomi nuvalkioti prekės ženklai, aiškinti kas yra šampanas, šampanizavimas ir kt.. Buvau žalios jaunystės laikais Reimse, Prancūzijoje, garsiuose šampano namuose, kuriuose gaminamas visiems žinomas “Moët & Chandon”, jis man jau tada nepatiko :D Apie tai taip pat čia rašiau. Aš ateisiu ir rinksiuos tai, kas man patiko ir patinka.

Kas yra aukštesnė kaina ir prabanga? Tai ir parduodamos legendos dalis, toks marketingo žingsnis. Vyno versle kaip ir parfumerijos versle, jei neparduosi legendos, tai… Žmonėms patinka legendos, jie svaigsta nuo sėkmingo piaro, sukurtų mitų, perka tai ir moka didelius pinigus tik už tai. Štai kas yra kaina. Bet prie ko turinys? Taip ir parduodamas mitas, kitaip niekas nepirks. Štai sukūrė tokį mitą apie šį gėrimą, kad jis prabangos ženklas, bet jei gali palyginti su kitais, kurie ne tokie žinomi, bet kaina panaši ar aukštesnė, tai visai kitoks šampano lygis, o tuomet ir visai kitoks supratimas, kad ką mes perkame? Gėrimą ar mitą.

Man visad patiko pseudo žinovų aiškinimai, kad geriausia yra Prancūzijos šampanai, tik jie,o visa kita nesąmonė. Jie patys net nesuvokia, kad yra legendų bei mitų vergai, įkaitai, absoliučiai nesusigaudo putojančių vynų rinkoje ir net nesugeba adekvačiai vertinti asortimento. Jie net nesuvokia, koks platus ir spalvingas asortimentas net ir tų brangesniųjų šampanų ar putojančių vynų rinkoje, kur pačių gėrimų kokybė yra žymiai aukštesnė. Čia ir vėl grįžtame prie kainos ir kokybės santykio, perkant už aukštesnę kainą, gauni ypatingos kokybės produktą, bet gi gali už tą aukštesnę kainą nusipirkti reklaminį produktą.


Rodyk draugams

“A. Užkalnis. Nenormalios bobos eina į kovą, arba klausimas, kurio niekas neuždavė M. Dargužaitei”

Trumpai apie susireikšminimą. Pamenate pastebėjimą apie dirbančias mamas? Tai lygiai ta pati situacija su visais tais, kurie turi aibę kitų užsiėmimų, pomėgių ar darbe sukasi kaip voverės, kurių gyvenimas nesisuka su socialinių tinklų ritmu ir kurie neturi ar laiko, ar galimybių domėtis visais egzistuojančiais reklaminiais ar labdaros projektais. Aš suprantu, kad šis rašinėlis yra dar viena gera proga įgelti dėl jiems vieniems žinomų priežasčių neįtikusiai moteriai, tačiau, ne viskas, kas vyksta tarp Facebook’o “gyventojų” pasiekia visus anapus ekrano. Nereikia tiek susireikšminti ir mušti į vienus vartus. Man M. Dargužaitė kaip žmogus nekelia absoliučiai jokių emocijų, nei simpatijų, nei antipatijų, esu neutrali ir nieko asmeniško neturiu, nežinau aš jos ir dėl kokių priežasčių ji sulaukė kelių žmonių specifinio dėmesio.

Tikiu, kad M. Dargužaitė apie “bobų projektą” sužinojo tada kada sužinojo, o kas čia tokio? Tikiu, kad “boba” jai sukėlė neigiamas emocijas, nes man kelia tokias pačias, boba nėra simpatijas ar malonias emocijas keliantis žodis, tai grubus, nevalyvas, prasčiokiškas, stačiokiškas ir nepatrauklus, bet tam tikrame kontekste jis “fainas” ar kabinantis, kaip kad šio projekto pavadinime. Projektas man asmeniškai nekelia tokių emocijų, tad ir jokio noro ten veržtis nėra ir nebuvo. O ir tai, kad jis, jei teisingai suprantu, pamažu išsikvepia ir kažkuria prasme tampa dar vienu eiliniu reklaminiu projektu, tai atvėso tos, kurios tikriausiai pirmą kartą per itin trumpą laiką užpildė visas kino salės vietas. Galima užkabinti vieną, kitą kartą, bet.. Šaunu, kad moterys organizuoja(si) įvairias pramogas, įtraukia rėmėjus, užsiima įvairia užklasine veikla ir pan., visad patiko visokie klubai, pokalbiai, susibūrimai, bendraminčių pritraukimas ir pramogos. Bet tas noras susireikšminti ir bet kokią kritiką priimti kaip didžiausią įžeidimą, tai neadekvatu. Jei nežinai kažkokio projekto, tai viskas, esi taikinyje, kaip gali nežinoti?

Rodyk draugams

Iš komentarų: “Žurnalistika akivaizdžiai degradavusi. Jai įdomūs tik nusikaltėliai, alkoholikai ir žmonių nelaimės. Kitų temų žurnalistai nepajėgia analizuoti. Jie darosi neįgalūs rašyti ir kurti laidas apie kūrybingus žmones, jų darbą ir gyvenimą. O va asocialai - tai puikiausi jų bičiuliai, su jais jiems pats tas.” iš straipsnio “Marijonas Mikutavičius viešai Dovilę Šakalienę patraukė per dantį”

Dabar daug apie tai rašoma, bet labai noriu pareplikuoti šia tema. Sutinku su abiem pusėm, kodėl. Todėl kad žiniasklaidoje tiriamoji žurnalistika tapo nišine, o vaikomąsi internete klikų, o TV reitingų, tuomet visos priemonės tinka, nes nori to greito efekto minimaliomis priemonėmis.

Delfi redaktorė besipiktindama dėsto vieną poziciją ir ji teisi, žinoma, bet jai lygiai taip pat normalu kasdien po n kartų, visiems žinomas šviežias įvykis, valkioti žiauriai nužudytos merginos nuotrauką, prie bet kokio straipsnio, nes ta nuotrauka garantavo klikus. Nevengė palaikyti tokio ritmo, kai kasdien pasirodydavo tie patys straipsniai, su papildytais keliais sakiniais, o didžioji dalis copy-paste, su skambiom skandalingom antraštėm, tom pačiom nuotraukom, dar ir dar didinant įtampą, palaikant tą įtampą, palaikant atitinkamą nuotaiką ir skatinant klikus. Taip buvo daroma ir bus daroma daugybę kartų, nes tai efektyvu, tai naudinga, to reikia norint parduoti reklamą, bet tai yra manipuliacijos ir žaidimai, moralės ir etikos čia nėra nei lašo. Tai primityvus, gyvuliškas noras užsidirbti iš to.

Todėl iš dalies D. Šakalienė teisi, kad “kažką reikia daryti”, kodėl kitose šalyse apskritai draudžiama skelbti apie savižudžius, įžymių žmonių savižudybes, tik dėl to, kad visuomenė būtų sveikesnė ir nebūtų daromas atitinkamas poveikis. D. Šakalienė neteisi su tais pozityvo procentais, nes neįtikins kad ir internetinės žiniasklaidos, juk jiems greiti ir efektyvūs klikai su skandalingom ar gašliom antraštėm, skatinantys primityvius ir žemiusius instinktus - tai yra jų duona, jie to tikrai neatsisakys. Kažko gilesnio, kitokio, dvasingesnio galima atrasti kituose portaluose ar interneto puslapiuose, reikia tik norėti tai rasti.

Bet jei galvojant blaiviai ir atsakingai, didieji portalai, pagrindiniai šalies dienraščiai ir TV išgirs, pasižiūrės į tai ką jie daro ir koks poveikis, kokie rezultatai, ne tik žiūrės savų kišenių, bet dar ir pagalvos apie vaikus, jaunimą, dar apie tą visuomenės sluoksnį, kurį tokios naujienos ar bjaurios laidos veikia kaip dopingas veikti taip pat bjauriai ir šlykščiai, jei po to sumažins savus decibelus ir šlamšto - brukalo gausą, tai jau bus D. Šakalienės ir panašiai mąstančių laimėjimas.

Rodyk draugams

makiažas

Grožio salono reklama: “Kovo mėnesio pasiūlymas!
Registruokis makiažui jau dabar, nes TIK kovo mėnesį užsiregistravusioms naujoms klientėms makiažo kaina 40 eur.”

Aš vis dar nepaliauju stebėtis, visokiom kosmosinėm kainom už grožio paslaugas. Jau buvo daugybė pastebėjimų ta tema, rašiau, kad neinu į luxury prestiž vietas, nors galėčiau, ir niekada niekada nemoku kosmosinių pinigų už saloninį grožį. Už gelinį manikiūrą, plaukų dažymą ar kirpimą. Einu į tokias vidutinio brangumo vietas, kur protingas ir adekvatus kainos bei kokybiškos paslaugos santykis, tos pačios meistrės, aš lojali, jau tuoj bus dešimt metų. Einu kas trys savaitės, viską darau per vieną dieną tiksliau, tas kelias valandas, nes einu tik iš pareigos, kad būtų tvarkinga ir prižiūrėta. Tai kai skaitau, vėl, kad kažkoks makiažas “tik” 40 eurų ir tik kovo mėnesį, man net silpna gilintis, kiek tai kainuoja vasario ar balandžio mėnesį :D Dar pridėjus kelis eurus už tiek pasidaryčiau gelinį manikiūrą ir šaknis nudažyčiau, su sušukavimu. Todėl taip reaguoju. Mano mama ne tokiame kondiciniame, bet patikimame salone, viename miegamųjų rajonų, tai keturis kart paprastą manikiūrą su lakavimu pasidarytų, o gal dar pigiau sumokėtų.

Kaip pastaruoju metu itin sureikšmintas makiažas. Sakyčiau perdėm neprotingai. Aš suprantu, kad gražiai pasidažyti, tobulai, profesionaliai, ne kiekviena moka. Bet ką pastebiu tarkim tose prezentacijose ir renginiuose, kad dažniausia klaida - perdozavimas, ypač tos jaunos panelės su tokiu ryškiu, neskoningu, sendinančiu, vulgariu ir storu špakliau sluoksniu, kad armatūra nebeišlaiko. Kam to reikia? Čia už tai mokėti tokius pinigus? :D Nesakau, kad nereikia dažytis ar dažytis atbulom rankom yra gerai, bet nebūtina tiek sureikšminti ir melstis tam. Pudrą atitaikai pagal odos tipą ir spalvą, geras tušas, tinkantys šešėliai, net ir vienos spalvos, akių pieštukas, lūpdažis, ružas, na dar antakius pašukuoti. Viskas. Net ir tiek gali būti per daug priklausomai nuo paros meto ar makiažo stiliaus. Netikiu, kad nuo paauglystės ar jaunystės neišlavinusios rankų, kasdien juk pasidažo ir dar saikingiau bei su protu. Prisiminkime moterį vamp iš siaubo filmo - V. Graužinienę, kaip ją sykį išgražino profesionalai, kad visa šalelė ošė.

Moterys, ypač vienišos, labai daug lūkesčių sudeda į tą makiažą, lyg tai būtų kažkokia pridėtinė vertė “gaudant” vyrus, nes juk ir jiems tai skirta, žinoma, ir prieš kitas pasirodyti. Nes vyrus tie ryškūs makiažai kaip tik veikia priešingai. Juk iš arti tie sluoksniai atrodo ne itin patraukliai, tik prieš foto objektyvus iš tolo, kol anie iš arti nepritraukia :D

Rodyk draugams

“V. Siegel prabilo apie santykius su D. Bunkaus sūnumi bei šeimos pagausėjimą”

Koks agresyvus marketingas, kad net nejauku, ir nebe pirmą kartą skaitant Viktorijos Siegel pareiškimus. Bet ji kieta :D Dėl skirtingų aspektų gerai ir blogai, nes man asmeniškai žiauriai nepatiktų štai toks pozicionavimas. Su mano vaiku ir apie mano vaiką, kad va taip visai Lietuvai pasakotų nauja pasija, naudotųsi situacija ir reklamuotų save. Kuo ji prekiaus, kai/jei išsiskirs su Danieliumi, nors gal ir nesiskirs, kol naudą gaudys, viešaisiais ryšiais, kaip ankstesnioji išspaudė ką galėjo iš tų santykių ir prezentacijų. Ir tikiu, kad Natalijai buvusi Danieliaus Bunkaus draugė buvo visai patrauklesnio kalibro nei ši aktyvi kobrikė.

Buvusi, beje, taip pat itin agresyvaus marketingo veikėja Justina Stambrauskaitė, kurią pirmą kartą gyvenime išgirdau - jos balsą, pamačiau jos manieras, taip tratant kaip kalašnikovui, tai Nuo..iki laidoje online wifi, čia prieš kelias dienas, kaip visuomet, paskutinė parapijoj. Tai kaip viešųjų ryšių veikėja ji tuo buvusiu ir Natalija sėkmingai pasinaudojo, apatiniais prekiauja, savo veiduką karts nuo karto parodo, nuomonę pasako. Bet kaip moteris, ji labai agresyvi savo ekspresija, manyčiau, kad tas Bunkus ją ilgai kentėjo :D , nes aš vos ištvėriau tą interviu laiką, nors kalbėjo neblogai, pakankamai sklandžiai, bet visuma tai labai įtempta.

Apskritai šie žmonės yra keisti, liguistai trokštantys viešumo ir reklamos, kad neįvertina, kokią žalą daro tam berniukui. Visi tie keisti tarpusavio santykiai, besikeičiančios draugystės, skyrybos, o labiausiai kenčia vaikas, kuris tų įvykių epicentre ir dar viešumon tempiamas su agresyviom marketingistėm. Kokia psichologinė atmosfera, spaudimas. Nežinau, manau tie būsimi tokios veiklos vaisiai bus nekokie, laikas parodys, bet teigiama perspektyva tokia miglota.

Rodyk draugams