BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“A. Užkalnis. Nenormalios bobos eina į kovą, arba klausimas, kurio niekas neuždavė M. Dargužaitei”

Trumpai apie susireikšminimą. Pamenate pastebėjimą apie dirbančias mamas? Tai lygiai ta pati situacija su visais tais, kurie turi aibę kitų užsiėmimų, pomėgių ar darbe sukasi kaip voverės, kurių gyvenimas nesisuka su socialinių tinklų ritmu ir kurie neturi ar laiko, ar galimybių domėtis visais egzistuojančiais reklaminiais ar labdaros projektais. Aš suprantu, kad šis rašinėlis yra dar viena gera proga įgelti dėl jiems vieniems žinomų priežasčių neįtikusiai moteriai, tačiau, ne viskas, kas vyksta tarp Facebook’o “gyventojų” pasiekia visus anapus ekrano. Nereikia tiek susireikšminti ir mušti į vienus vartus. Man M. Dargužaitė kaip žmogus nekelia absoliučiai jokių emocijų, nei simpatijų, nei antipatijų, esu neutrali ir nieko asmeniško neturiu, nežinau aš jos ir dėl kokių priežasčių ji sulaukė kelių žmonių specifinio dėmesio.

Tikiu, kad M. Dargužaitė apie “bobų projektą” sužinojo tada kada sužinojo, o kas čia tokio? Tikiu, kad “boba” jai sukėlė neigiamas emocijas, nes man kelia tokias pačias, boba nėra simpatijas ar malonias emocijas keliantis žodis, tai grubus, nevalyvas, prasčiokiškas, stačiokiškas ir nepatrauklus, bet tam tikrame kontekste jis “fainas” ar kabinantis, kaip kad šio projekto pavadinime. Projektas man asmeniškai nekelia tokių emocijų, tad ir jokio noro ten veržtis nėra ir nebuvo. O ir tai, kad jis, jei teisingai suprantu, pamažu išsikvepia ir kažkuria prasme tampa dar vienu eiliniu reklaminiu projektu, tai atvėso tos, kurios tikriausiai pirmą kartą per itin trumpą laiką užpildė visas kino salės vietas. Galima užkabinti vieną, kitą kartą, bet.. Šaunu, kad moterys organizuoja(si) įvairias pramogas, įtraukia rėmėjus, užsiima įvairia užklasine veikla ir pan., visad patiko visokie klubai, pokalbiai, susibūrimai, bendraminčių pritraukimas ir pramogos. Bet tas noras susireikšminti ir bet kokią kritiką priimti kaip didžiausią įžeidimą, tai neadekvatu. Jei nežinai kažkokio projekto, tai viskas, esi taikinyje, kaip gali nežinoti?

Rodyk draugams

Iš komentarų: “Žurnalistika akivaizdžiai degradavusi. Jai įdomūs tik nusikaltėliai, alkoholikai ir žmonių nelaimės. Kitų temų žurnalistai nepajėgia analizuoti. Jie darosi neįgalūs rašyti ir kurti laidas apie kūrybingus žmones, jų darbą ir gyvenimą. O va asocialai - tai puikiausi jų bičiuliai, su jais jiems pats tas.” iš straipsnio “Marijonas Mikutavičius viešai Dovilę Šakalienę patraukė per dantį”

Dabar daug apie tai rašoma, bet labai noriu pareplikuoti šia tema. Sutinku su abiem pusėm, kodėl. Todėl kad žiniasklaidoje tiriamoji žurnalistika tapo nišine, o vaikomąsi internete klikų, o TV reitingų, tuomet visos priemonės tinka, nes nori to greito efekto minimaliomis priemonėmis.

Delfi redaktorė besipiktindama dėsto vieną poziciją ir ji teisi, žinoma, bet jai lygiai taip pat normalu kasdien po n kartų, visiems žinomas šviežias įvykis, valkioti žiauriai nužudytos merginos nuotrauką, prie bet kokio straipsnio, nes ta nuotrauka garantavo klikus. Nevengė palaikyti tokio ritmo, kai kasdien pasirodydavo tie patys straipsniai, su papildytais keliais sakiniais, o didžioji dalis copy-paste, su skambiom skandalingom antraštėm, tom pačiom nuotraukom, dar ir dar didinant įtampą, palaikant tą įtampą, palaikant atitinkamą nuotaiką ir skatinant klikus. Taip buvo daroma ir bus daroma daugybę kartų, nes tai efektyvu, tai naudinga, to reikia norint parduoti reklamą, bet tai yra manipuliacijos ir žaidimai, moralės ir etikos čia nėra nei lašo. Tai primityvus, gyvuliškas noras užsidirbti iš to.

Todėl iš dalies D. Šakalienė teisi, kad “kažką reikia daryti”, kodėl kitose šalyse apskritai draudžiama skelbti apie savižudžius, įžymių žmonių savižudybes, tik dėl to, kad visuomenė būtų sveikesnė ir nebūtų daromas atitinkamas poveikis. D. Šakalienė neteisi su tais pozityvo procentais, nes neįtikins kad ir internetinės žiniasklaidos, juk jiems greiti ir efektyvūs klikai su skandalingom ar gašliom antraštėm, skatinantys primityvius ir žemiusius instinktus - tai yra jų duona, jie to tikrai neatsisakys. Kažko gilesnio, kitokio, dvasingesnio galima atrasti kituose portaluose ar interneto puslapiuose, reikia tik norėti tai rasti.

Bet jei galvojant blaiviai ir atsakingai, didieji portalai, pagrindiniai šalies dienraščiai ir TV išgirs, pasižiūrės į tai ką jie daro ir koks poveikis, kokie rezultatai, ne tik žiūrės savų kišenių, bet dar ir pagalvos apie vaikus, jaunimą, dar apie tą visuomenės sluoksnį, kurį tokios naujienos ar bjaurios laidos veikia kaip dopingas veikti taip pat bjauriai ir šlykščiai, jei po to sumažins savus decibelus ir šlamšto - brukalo gausą, tai jau bus D. Šakalienės ir panašiai mąstančių laimėjimas.

Rodyk draugams

makiažas

Grožio salono reklama: “Kovo mėnesio pasiūlymas!
Registruokis makiažui jau dabar, nes TIK kovo mėnesį užsiregistravusioms naujoms klientėms makiažo kaina 40 eur.”

Aš vis dar nepaliauju stebėtis, visokiom kosmosinėm kainom už grožio paslaugas. Jau buvo daugybė pastebėjimų ta tema, rašiau, kad neinu į luxury prestiž vietas, nors galėčiau, ir niekada niekada nemoku kosmosinių pinigų už saloninį grožį. Už gelinį manikiūrą, plaukų dažymą ar kirpimą. Einu į tokias vidutinio brangumo vietas, kur protingas ir adekvatus kainos bei kokybiškos paslaugos santykis, tos pačios meistrės, aš lojali, jau tuoj bus dešimt metų. Einu kas trys savaitės, viską darau per vieną dieną tiksliau, tas kelias valandas, nes einu tik iš pareigos, kad būtų tvarkinga ir prižiūrėta. Tai kai skaitau, vėl, kad kažkoks makiažas “tik” 40 eurų ir tik kovo mėnesį, man net silpna gilintis, kiek tai kainuoja vasario ar balandžio mėnesį :D Dar pridėjus kelis eurus už tiek pasidaryčiau gelinį manikiūrą ir šaknis nudažyčiau, su sušukavimu. Todėl taip reaguoju. Mano mama ne tokiame kondiciniame, bet patikimame salone, viename miegamųjų rajonų, tai keturis kart paprastą manikiūrą su lakavimu pasidarytų, o gal dar pigiau sumokėtų.

Kaip pastaruoju metu itin sureikšmintas makiažas. Sakyčiau perdėm neprotingai. Aš suprantu, kad gražiai pasidažyti, tobulai, profesionaliai, ne kiekviena moka. Bet ką pastebiu tarkim tose prezentacijose ir renginiuose, kad dažniausia klaida - perdozavimas, ypač tos jaunos panelės su tokiu ryškiu, neskoningu, sendinančiu, vulgariu ir storu špakliau sluoksniu, kad armatūra nebeišlaiko. Kam to reikia? Čia už tai mokėti tokius pinigus? :D Nesakau, kad nereikia dažytis ar dažytis atbulom rankom yra gerai, bet nebūtina tiek sureikšminti ir melstis tam. Pudrą atitaikai pagal odos tipą ir spalvą, geras tušas, tinkantys šešėliai, net ir vienos spalvos, akių pieštukas, lūpdažis, ružas, na dar antakius pašukuoti. Viskas. Net ir tiek gali būti per daug priklausomai nuo paros meto ar makiažo stiliaus. Netikiu, kad nuo paauglystės ar jaunystės neišlavinusios rankų, kasdien juk pasidažo ir dar saikingiau bei su protu. Prisiminkime moterį vamp iš siaubo filmo - V. Graužinienę, kaip ją sykį išgražino profesionalai, kad visa šalelė ošė.

Moterys, ypač vienišos, labai daug lūkesčių sudeda į tą makiažą, lyg tai būtų kažkokia pridėtinė vertė “gaudant” vyrus, nes juk ir jiems tai skirta, žinoma, ir prieš kitas pasirodyti. Nes vyrus tie ryškūs makiažai kaip tik veikia priešingai. Juk iš arti tie sluoksniai atrodo ne itin patraukliai, tik prieš foto objektyvus iš tolo, kol anie iš arti nepritraukia :D

Rodyk draugams

“V. Siegel prabilo apie santykius su D. Bunkaus sūnumi bei šeimos pagausėjimą”

Koks agresyvus marketingas, kad net nejauku, ir nebe pirmą kartą skaitant Viktorijos Siegel pareiškimus. Bet ji kieta :D Dėl skirtingų aspektų gerai ir blogai, nes man asmeniškai žiauriai nepatiktų štai toks pozicionavimas. Su mano vaiku ir apie mano vaiką, kad va taip visai Lietuvai pasakotų nauja pasija, naudotųsi situacija ir reklamuotų save. Kuo ji prekiaus, kai/jei išsiskirs su Danieliumi, nors gal ir nesiskirs, kol naudą gaudys, viešaisiais ryšiais, kaip ankstesnioji išspaudė ką galėjo iš tų santykių ir prezentacijų. Ir tikiu, kad Natalijai buvusi Danieliaus Bunkaus draugė buvo visai patrauklesnio kalibro nei ši aktyvi kobrikė.

Buvusi, beje, taip pat itin agresyvaus marketingo veikėja Justina Stambrauskaitė, kurią pirmą kartą gyvenime išgirdau - jos balsą, pamačiau jos manieras, taip tratant kaip kalašnikovui, tai Nuo..iki laidoje online wifi, čia prieš kelias dienas, kaip visuomet, paskutinė parapijoj. Tai kaip viešųjų ryšių veikėja ji tuo buvusiu ir Natalija sėkmingai pasinaudojo, apatiniais prekiauja, savo veiduką karts nuo karto parodo, nuomonę pasako. Bet kaip moteris, ji labai agresyvi savo ekspresija, manyčiau, kad tas Bunkus ją ilgai kentėjo :D , nes aš vos ištvėriau tą interviu laiką, nors kalbėjo neblogai, pakankamai sklandžiai, bet visuma tai labai įtempta.

Apskritai šie žmonės yra keisti, liguistai trokštantys viešumo ir reklamos, kad neįvertina, kokią žalą daro tam berniukui. Visi tie keisti tarpusavio santykiai, besikeičiančios draugystės, skyrybos, o labiausiai kenčia vaikas, kuris tų įvykių epicentre ir dar viešumon tempiamas su agresyviom marketingistėm. Kokia psichologinė atmosfera, spaudimas. Nežinau, manau tie būsimi tokios veiklos vaisiai bus nekokie, laikas parodys, bet teigiama perspektyva tokia miglota.

Rodyk draugams

Baltarusiai sukalė kietą ir seksualią reklamą, kaip iš tiesų siuvami moteriški apatiniai. Raumeningi vyrukai dažnokai sukasi reklamose, labai stereotipiškai, lyg ir turėtų virpinti moterų širdis, bet nežinau kaip jums, manęs tie muskulai neveikia, o neretai (kaip ir šiuo atveju) atrodo labiau komiškai. Daugybė vyrų užsiima rankdarbiais, o stereotipiškai vaizduojama moteris su atitinkamu įvaizdžiu, na jau matėm n kartų, lydosi ten ir žandikaulis atvipęs. Primityvu. Tad jokio teigiamo poveikio, jokio susijaudinimo taip pat. Pažiūriu į tai su tokia pat nuotaika, lyg ten būtų skalbimo milteliai ar prekybcentrio akcijos aliejui.

Rodyk draugams

paketas

Vakar pirkome ilgą ir didelę pūkinę striukę Geox parduotuvėje. Pardavėja klausia, ar imsime paketą. Koks keistas klausimas. Gal tą striukę reikėjo į kitą atsarginį maišelį susikišti, kokį nuo “Maxima” ar “Iki”, nežinau. Žinoma, kad imsime, striukė tikrai didelė. Maišelio kaina 10 centų. Vis dar tenka pirkti maišelius, nors jau senokai Vilniuje (tikriausiai ir visoje Lietuvoje) įvairios parduotuvės įvedė tą praktiką, turiu omeny įvairiose “ne maisto” vietose, bet laimė, kad ne visur taip. Yra kas ne tik nemokamai maišelį duoda, bet dar ir pakabą nemokamai prideda, šiaip taip ir turėtų būti. Jau tuomet kai tik atsirado naujovė aš su tuo niekaip negalėjau susitaikyti, su tokia kreiva naujove, nes niekur daugiau netenka pirkti, tik Lietuvoje.

Čia net ne kainoje esmė, čia tiesiog principo reikalas. Kodėl jie taip elgiasi? Tas pirkimas yra kažkoks įžeidimas. Ir nesvarbu už kokią kainą pirktum prekę, tai gali būti ir labai brangus daiktas ar keli brangūs, nesvarbu, vis tiek privalai pirkti. Manyčiau turėtų būti kažkoks protingumo kriterijus, kažkoks adekvatus požiūris, kad jei yra firminis parduotuvės maišelis, kuris su didžiausiu logotipu ir tai yra tos parduotuvės reklama, tai jis privalo būti nemokamas. Tai gi visur plavinėji su tuo maišu, visi mato, kad kažką daug pirkai ten ar ten, tai visad buvo reklama. Tuo labiau nemokamas, jei perki tokį daiktą, kurį į kišenę niekaip nesusidėsi. Žinoma, tai galima dedikuoti ir prekybos centrams, bet mes jau kažkaip morališkai susitaikėme su plastikinių maišelių pirkimu. O čia na niekaip negaliu susitaikyti, ne ir viskas.

Pamenu, kaip Londone Selfridges “universalinėje” pirkau nedidelę rankinę, tai net juokėmės iš tokio savotiško jų požiūrio, o jis marketingo dalis, be abejonės, kai tą nedidelę rankinę su firmine pakuote įdėjo į tokio dydžio popierinį paketą, lyg būčiau pirkusi kokį didžiausią plazminį televizorių. Jis buvo didžiulis, o dar gi tos parduotuvės ryškiai geltonas, ėjau su juo visur - reklamos skleidėja. Žinoma, mes po to Oksfordo gatvėje ieškojome, kur tuo milžinišku paketu galėtume atsikratyti, kažkokioje šalutinėje gatvelėje tai ir padarėme. Bet nežinau kas būtų buvę, jei dar reikėtų už jį susimokėti, kokia buvo jo vertė, popieriaus tai ten nemažai, kaip ir tipografinių dažų.

Rodyk draugams