BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Mažai kam žinoma, kad prieš kurį laiką Vilijos Pilibaitytės-Mios ir jos vyro valdytas restoranas „Pepe“ prieš tai buvo restoranas „Laisva“. Tose pačiose patalpose savo verslą kelis mėnesius puoselėjo Donata Gutauskienė-Laisva su tuo metu dar laisvėje buvusiu vyru Rolandu Gutausku.”

Restoranų ir apskritai viešojo maitinimo įstaigų verslas yra vienas rizikingiausių, be to labai specifinis. Nes čia sekasi, čia mirtis, čia plūsta, čia eini į minusą ar balansuoji ant nulio, be jokio pliuso, tai gali trukti labai labai ilgai, gali net į neviltį nuvilti arba tiesiog beprasmiškas be perspektyvų laukimas. Koks gi čia verslas, jei sumokėjęs visus mokesčius ir atlyginimus, pats lieki be jokio pelno, jokio. Tai kas čia per investicijos? Čia nesąmonė ir tiek. Yra tokių vietų, kurios palaiko viena kitam gyvastį ir gelbsti nuo bankroto, jei savininkui priklauso keli taškai ar visas tinklas, dar be to ir su tiekėjais lengviau dirbti, apskritai tinklams žymiai lengviau suktis, vienam visai kitaip ir kiti sunkumai. Todėl galima kritikuoti tuos, kuriems nepavyko, iki (atsiprašau tūkstantį kartų) apsišikimo, bet net labai patyrę tos srities asai, ilgamečiai restoraninio verslo rykliai, lygiai taip pat gali pralošti, atidarydami naujas vietas ar keisdami koncepcijas. Tai faktas. Ėjau prieš kelias dienas Vokiečių g. ir matau, kad ex “Čili kaimas”, o po to patapęs “Forest”, tykiai miręs, viskas, basta. O kiek metų ten bujojo ir ošė liaudis, kokios eilės ten stovėdavo norinčių pavalgyti?

Arba kai patyręs “Markus ir Co” vadovas atidarė klaikioje vietoje prabangų restoraną, aš jam jau tada prognozavau greitą mirtį. Taip ir atsitiko, greitai jis “užsilenkė”, nes kur buvo? Virš Geležinio vilko g. tunelio, kur po apačia zuja automobiliai. Vieta įdomi, bet ne restoranui, nes vieta tokiam verslui baisi, jokios dvasinės ramybės ir noro ten ramiai valgyti nebuvo ir niekada nebus. Apskritai buvo gilus nustebimas, kad rizikavo ne žalias ir ne vakar atsibudęs naujokas. Tai gi, čia vos keli pavyzdžiai. Dar prisiminiau, tokia picerija naujame “Ikiuke” Kauno g., kur vieta irgi tokia “nelabai”, nors lyg ir.., bet deja, iki tol gyvavusi sušinė mirė greita mirtimi, po jos picerija taip pat ne ilgai gyvavo. Net įdomu, kas kitas rizikuos. Gal ten tokia pat “užkeikta” vieta, kad per trumpą laikotarpį net dvi “mirtys”? Kiek realiai yra išties “užkeiktų” vietų, kur daryk nedaręs, žmonės neina ir viskas. Ir kiek yra tokių vietų, net gi visai “skylių”, su neaiškiu maistu ir dar keistesne koncepcija, kur net maras jų neims :D

Realybė tokia, kad atsidaro dešimt naujų vietų, skambiai su “elitu” ir fanfarom ar tyliai, o tuo pat metu tyliai miršta dešimt ar penkiolika kitų. Ir tas ciklas stabilus. O kur dar krizės pasekmės, kai “nei vieno žmogaus”, nes įsijungia masinė juoda taupymo programa. Facebook’e vienas labiausiai besireklamuojančių verslo sektorių yra būtent restoranai, ir visi jie sukasi kaip išmano, viliodami ne tik dienos ar verslo pietumis, bet ir visokiom naujovėm, o kiti nepavargsta keisti koncepcijas ir ieškoti to kliento, kuris sutiks užsukti pas juos, kad neužsuktų pas konkurentus.

Rodyk draugams

zoe

Tik dabar perskaičiau apie praūžusios mugės kosmines kainas, kuriomis piktinasi žmonės. O aš norėčiau išskirti pareklamuotas karkas su kopūstais už 9 eurus, kas ypač papiktino pasipiktinusius, tik dabar perskaičiau kiek ten jos kainavo. Tai mes taip pat buvome Sostinės dienų mugėje, po minėto miuziklo premjeros, alkani ieškojome kur galėtume pavakarieniauti. Vyras atkreipė dėmesį į tas karkas ir kepėjas, kaip moteriškė griebė kopūstus iš kažkokios taros ir vertė juos į keptuvę, po to laižė tuos pirštus kopūstinus, po to vėl kažką ten darė. V.ž. pasibjaurėjo reginiu ir antisanitarija.

Tad neeksperimentavome ir netestavome neaiškių karkų, negaišome laiko ir ėjome į patikrintą vietą, kur “teisingi vaizdai” į Katedrą bei varpinę ir jaukus pasisėdėjimas - tai “Zoe’s bar&grill” restoranas, o ir “amžina klasika” - Zoe tėvelio naminiai kukulaičiai, kuriuos valgome net nebežinau keliasdešimtąjį kartą. Ir, o stebukle, koks sutapimas, lygiai 9 eurai. Bet tik palyginkite, ką už tiek gauni ir kur sėdi, ir iš kokių lėkščių valgai, ir kokiais įrankiais. Ir apskritai, ką ir kalbėti, ką gali lyginti. Tad, kaip jau anksčiau rašiau apie Pompėją Italijoje, panašus atvejis, kad gali pavalgyti snarglinėje ir normalioje vietoje, už tiek pat.

Jūsų teisė rinktis. http://www.zoesbargrill.com/meniu

Rodyk draugams

Vilnius

“Garsaus virtuvės šefo ir kaimynų kova: ėmėsi grasinimų”

Arogantiškos, neteisios, bet ir teisios visos trys pusės. Bet šioje audroje ginu visas puses, nes žmogiškasis faktorius bei supratimas turi būti, ginu brokerę, nors ją ten tarkuoja iš visų pusių (ir iš dalies tikrai yra už ką, na bet o ką padarysi, kad ne visi moka diplomatiškai pasisakyti, kaip ir aš kartais), bet mažiausiai ginu tą šeimyną, kuri, deja, šioje istorijoje yra silpniausia grandis.

Pirkti butą Vilniaus Senamiestyje ir tikėtis oazės bei gaivos ar ramybės gali tik beprotis. Na apsižvalgyk, adekvačiai, kas aplink ir kokia perspektyva. Privalai prisitaikyti prie visko ir tik taip, kitaip nebus, nes aplink daugybė verslininkų, kaimynų, su savais poreikiais. Ir gyvenimas Senamiestyje turi virti, turi turėti jaukias kavines, terasas, daugybę terasų :D , parduotuves, salonus, t.y. būti traukos objektu. Nes kiekvienas kampas, užkampis, kiekviena gatvelė yra ne tik vietiniam, bet ir turizmui! Lietuva ir Vilnius vis dar turistų traukos objektai, ir iš turizmo pajamos labai svarbios. Kas būtų, jei Senamiesčio gyventojai va taip aršiai konfliktuotų su verslininkais? Draustų, piktybiškai kenktų. Būtų tragedija, Senamiestis mirtų greita mirtimi. Jei tau trukdo Senamiestis, negyvenk ten, tiesiog, laisvas rinktis. Bet neterorizuok, nešantažuok, nesmauk kitų, nes niekas čia nekaltas, tik tu pats.

Komentuojantys neteisūs vertindami per savo asmeninės kišenės prizmę, kad štai, koks menamai prašmatnus baltarusių butas, ir nevalia jų gyvenimo kokybės bloginti. Iš visų objektų būtent jų buvo pigiausias, prasčiausioje vietoje, šalia komercinių patalpų, kurių paskirtis aiški - komercinės! Ir ten gali kurtis kas tik nori ir gali, tai visai ne jų, gyventojų, reikalas. Todėl brokerė nors ir tiesmuka, pasakė tiesiai šviesiai, ji teisi, o ką ji apgavo? Kaip bando pripaišyti brokerės kritikai. O gi nieko. Nuomininko tuo periodu nebuvo, jokio, plikas faktas, o kas ten galėjo menamai įsikurti, tai vėl gi, brokerė ne Kašpirovskis ekstrasensė, ji žmogus, brokerė, kuriai rūpi parduoti, tai gi, vaizdas aiškus.

Yra Senamiestyje ramesnių vietų, kur nėra tokio šurmulio ir traukos objektų, tikrai yra, bet yra tokios top gatvės, skverai, aikštės, kuriose ramybės niekada nerasi ir net nesistenk ieškoti. Arba negyvenk ten, arba išmok gyventi, prisitaikyk ir atrask privalumų, nes pačiam gi smagu vaikštinėti po Senamiestį su “pižama”, kad viskas būtų šalia: kepyklėlė, restoranai, daug daug restoranų, kavinės, daug daug kavinių, barai, naktiniai klubai, parduotuvės, bažnyčios su gaudžiančiais varpais. Na bet tik ne mano kieme, tiesa? :) Kitų. Lai kiti derinasi, o aš einu skundą žiniasklaidai parašysiu, nes man trukdo. Ir trukdys! Čia net nesvarbu kas, ar Dublis, ar kitas restoranas, jų bus daugybė. Ir ką, visus šantažuos, su visais kovos, nes patys pasirinko gyvenamąją vietą šalia komercinių (!!) patalpų? Užuojauta visiems, nes taikos čia nebus, nes naujakuriai nesuprato kur apsigyveno, kad Vilniaus Senamiestis yra toks koks yra. Ir aš pvz. nenorėčiau, kad jis būtų kitoks.

Rodyk draugams

Vargas dėl meniu

2016-03-31

gourmet

Yra toks posakis “vargas dėl proto” ar pan.. Tai kartais susiduriu su šiuolaikinių, madingų restoranų ir tiesiog naujoviškų maitinimo įstaigų paradoksu “vargas dėl meniu”. :D

Kai nežinau ką valgyti ir negaliu išsirinkti, nes tokie mandri patiekalai, tokios keistos sudėtys ir deriniai, kad, rodos, lyg ir “valgomas” patiekalas, bet būtinai įtrauktas nevalgomas keistas padažas ar koks nors keistas ingriedientas, ne į temą, kitaip sakant netradicinis ir, be abejonės, dominuojantis savo specifiškumu.

Kas nėra masinis viliojantis dalykas, o tokiose vietose, pvz. yra konkreti vieta - sporto centre, kur reguliariai lankausi ir kur būtent pagal tikslinę masiškesnę auditoriją praeinamumo prasme, reikėtų kiek universalesnių patiekalų, tokių neutralesnių ir neįpareigojančių sukti galvą, meniu mandras lyg čia būtų gurmanų oazė!

Suprantu, kad naujos kartos šefams norisi kitoniškai, mandrai, pasirodyti, hipsteriškai ir atsipalaidavusiai. Bet kai iš visų kokofoniškų patiekalinių mandrybių “saugiausiai” atrodo blyneliai su varške iš vaikiško meniu, tai… Jei tai būtų kokia nišinė vieta su nišine klientūra, į kurią specialiai veržiasi, tai taip. Bet kai tai visiems, tai sudėtinga. Beje, jie jau pakeitė dar visai šviežią meniu, nors naujas restoranas, iš vieno mandro į kitą, tokį pat mandrą. Ir kas iš to? :)

Rodyk draugams

grąža

Jau kone eilinį kartą susidūriau su sakyčiau akiplėšišku nesąžiningumu restorane, todėl noriu pasidalinti dar vienu pastebėjimu, kuris apsaugos ir jūsų pinigines bei išvengsite nuostolių ten, kur nelabai tikitės jų patirti.

Kas vyksta? Kur kriminalas?

Jei atsiskaitinėjate grynaisiais ir jums atnešė grąžą, o jūs atsipalaidavęs ar išsiblaškęs po sočių pietų ar vakarienės, skubate išeiti ar tiesiog nesitikite, kad jumi kažkas čia sumąstė apmauti, išdurti ir paturėti lygioj vietoj, tai pravartu ne tik pasitikrinti čekį, ar teisingai viską suskaičiavo, bet ir grąžą, jei tokios tikėjotės. Kuomet paduodamas stambesnę kupiūrą turėjote gauti kažkokią (ar kažkokias) kupiūrą grąžos plius monetas. Tai gi, čia slypi klasta. Jūs gausite grąžą, viskas tikriausiai sąžiningai, bet dalis jos bus paslėpta, taip taip, būtent paslėpta, labai išmaniai ir nekaltų nekalčiausiai pakišta po fiskaliniais ir kitokiais popieriniais dideliausiaisi čekiais, po kokiais nors reklaminiais bukletėliais. Ir tas monetas susirinksite, galbūt paliksite arbatpinigių, bet ta paslėpta kupiūra taip ir liks tarp jums nereikalingų popieriukų, juk ne visiems jie rūpi ir ne visi susirenka.

Vakar jau nebe pirmą kartą gavau tokį siurprizą iš nekaltos mergelės, veiksmas PC “Panorama”, restorane “Gan bei city”. Man pasisekė, kad vis tik prisiminiau kokią grąžą turėjau gauti. O juk galėjau ir neprisiminti. Monetos tvarkingai sau sudėliotos, net gi taip įdomiai :) Pvz. vienas euras po 20 centų išskaidytas, stambesnės monetos neskaidytos, o va kupiūra, ji buvo labai apdairiai ir sumaniai pakišta, net kraštelio nesimatė. Radau savo lobį, radau, mergaitės apmaudui, bet tikiu, kad kitiems ne taip sklandžiai sekėsi rasti, nesitikėjo tokio dalyko. Tai gi, nepasimaukite ant kabliuko, ypač vyrai, kad jūsų neapsuktų tos gudrios, bet nekaltos, bet gudrios akys, net lai labai labai gražios :)

Rodyk draugams

Kroatija. Umag

2013-08-05

Umag

Umag kurortinis miestas, įsikūręs Kroatijos vakaruose, ganėtinai populiarus turistų tarpe, nes šalia Slovėnija ir Italija, tad artimiausias poilsio taškas Kroatijos žemėje. Tarp italų ir taip Istrijos regionas yra nepaprastai populiarus, nes nuo senų laikų tai italų etninės žemės, tad išlikę miestų ir miestelių pavadinimai, lentelėse rašomi dvejomis kalbomis. Tačiau ši Kroatijos dalis mano subjektyvia nuomone nelabai patraukli ilgalaikiam poilsiui, net gi sakyčiau vienas iš nesimpatiškiausių miestų Kroatijoje poilsio prasme. Kodėl?

Negraži jūra, visomis prasmėmis: šioje šalies pusėje nėra salų, todėl peizažas nykus, tokio pat nykumo kaip iš Italijos pusės žiūrint į Adriją, peizažas “joks”.

Nešvari jūra. Šiaip principe ji švari, vietomis, tačiau dėl specifinių įlankų formuojasi šiltesnio vandens “baseinai”, kuriuose būtent dėl to šiltesnio vandens veši augmenija, visokios (viau) žolės. Vanduo neskaidrus (tiksliau būtų netoks skaidrus kaip įprasta Kroatijos pakrantėms) ir plaukantys žolių draiskalai painiojasi po kojomis. Be to, vanduo per šiltas, tokia “arbata”, kuri negaivina. Tad maudynės ne pačios maloniausios, jei apsistojote būtent netoli tokio tipo įlankų:

Umag beach

Miestelis nedidelis, kaip ir kiti netoliese, ypatingų lankytinų vietų nėra, nebent šoktelti iki kitų miestų kaip Rovinj, Poreč, Motovun ir pan.. Tai būtų kone esminiai minusai.

O dabar apie privalumus ir kuo patrauklus Umag :) Paplūdimių zonoje vyrauja pušynai, labai smagu slėptis jų pavėsyje. Nemokami gėlo vandens dušai. Švara. Daugeliui šis miestas asocijuojasi su lauko tenisu ir dedamas lygybės ženklas. Umag - tai tenisas, teniso rojus ir atgaiva. Šiame mieste kasmet vyksta didžiausias Kroatijos teniso pasaulio renginys - ATP Croatia Open Umag turnyras, sutraukiantis ne tik gausybę teniso gerbėjų, bet ir “reitinginių” žvaigždžių, užimančių aukštas pozicijas pasaulio reitingo lentelėje. Tad tuo metu, kai vyksta turnyras, paprastai liepos paskutinę dekadą, miestas gyvena tenisu ir viešbučių bei apartamentų kainos atitinkamai šokteli, gauti laisvą lovą už patrauklią kainą - misija neįmanoma, tad reikia rūpintis gerokai iš anksto, kad po to netektų mokėti beprotiškus pinigus už nieką, mėgsta gi spekuliuoti atvirkštinės “paskutinės minutės” metodu.

Ir tai būtent tas periodas, kuomet mes važiuojame į Umag, tai jau tapusi kasmetinė prasiblaškymo tradicija, ne tik dėl to, kad vaikai jau n metų žaidžia lauko tenisą, ir čia taip pat nepraleidžia treniruočių, iš arti gali stebėti pasaulinio lygio “profų” lygį, bet dar ir todėl, kad apart profesionalų žaidimų stebėjimo dalyvauji dideliame tūse. Kur nuo ryto iki gilios nakties “kažkas vyksta”. Nuo Istrijos regiono gurmaniškų bei vyno degustacijų iki vakarėlių, dūzgių ir tiesiog visapusiška aura. Čia mano filmuotas mini reportažas iš ten, galbūt pagausite bent dalelę nuotaikos:

O čia kelios mano nuotraukos iš ten pat. O čia tiesiog kiek įmanoma pagauti bendrai, kiek įvairiausių kortų ir kokia vyrauja tobula atmosfera, jei sporto entuziastai nori pažaisti gražioje vietoje, prie pat jūros. Arba išleisti vaikus į lauko teniso stovyklas - akademijas, kurių ten ne viena. Tai gi, Umag vertas dėmesio.

Kempingų oazė. Ir šiaip Kroatijoje kempingų sočiai, bet Umag’e jie vienas šalia kito, prabangesni, kuklesni, įsikūrę gražiuose pušynuose, kur tikrai patenkins kempingo gerbėjų poreikius. Jei ribotas biudžetas ir prašmatnesni viešbučiai neįperkami, galima rinktis namelių tipo apartamentus, jie labai populiarūs šeimų tarpe, yra net gi atskiros teritorijos, kur vien nameliai, su savo atskiromis parduotuvėmis, paplūdimiu, baseinu, pramogomis vaikams, animatoriais bei teniso kortais:

umag

Umag

Nameliuose yra po kelis butus, kuriuose keli kambariai, virtuvėlė, balkonas su džiovykla ir nemokamas parkingas šalia. Minusas - gali pasitaikyti triukšminga kaimynystė, be to nėra kondicionierių, bet jei sumaniai vėdinti, tai galima ir iškęsti. Arba labai pravers ventiliatorius, kaip liaudyje sakoma “ne karvę kainuoja”.

Neblogos vietinės reikšmės konobos, kuriose galima paragauti žymiosios Istrijos regiono jautienos - boškarina. Tai ypatinga jautienos veislė, kurios gardi sultinga mėsa, labai vertinama gurmanų. Bet nors ir esu visiška mėsėdė, nelabai ir pajaučiau skirtumo, kokybiška mėsa, kokybiškai pagaminta - ji visada bus skani :)

boškarina

Viena geresnių konobų, kurią rekomenduočiau aplankyti su vaikais, nes kiemelyje turi mini zoo - tai konoba “Nono”. Čia apie ją daugiau info. Taip pat ne kartą lankėmės “Badi”, vertas dėmesio. O kas nori paragauti išties gurmaniškų patiekalų ir nebijo didesnių (neminėtinų) sąskaitų, nepraleiskite progos aplankyti bene geriausią to regiono restoraną “San Rocco”, tuo pačiu ir teniso turnyro pasididžiavimą, kur kiekvieną vakarą virtuvė stebina teminiais vakarais, įvairių šalių geriausiais patiekalais, kur kiekvienas patiekalas - tai atskiras paveikslas, papildytas specialiu vynu. Keli vaizdai, įvairių stebuklingų patiekalų nuotraukos, iš restorano pasiūlymų, buvo jau minėtame mano FB albume :)

Rodyk draugams