BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šiandien pakvietė į labdaros aukcioną, šį kartą paveikslai, bet parašysiu atvirai - nepatiko nei vienas, todėl nieko nepirkome ir išėjome tuščiom rankom. Ar galima taip? Aš manau, kad galima, joks čia ne kriminalas ir nereikia gėdintis, tą jausmą su savimi tampytis. Nemanau, kad kvietimas įpareigoja būtinai pirkti, net jei niekas nelimpa.

Pradėjo lyti, taip bjauriai. Pasukome dviese į gatvelę, nes taip praalkome, kur čia pavalgius taip “lengvai”, bet skaniai, užsukome į vyninę ant kampo netoli Stiklių, vyno ir kažko prie vyno, gal salotų ir daugiau. Meniu tik anglų kalba. Jau lengvas susierzinimas. Kodėl?? Pozicionuoja tik užsieniečiams ir jaunesnei kartai? O lietuviams iš vietinio rajono? Na ne tai, kad nesuprasčiau apie ką ten rašo, bet vis tiek kažkaip. Ir taip galva po dienos kvadratinė, tiek lakstymo ir reikalų, norisi atsipalaiduoti, o ne užsiimti vertėjavimu. Koks vynas į taures pilstomas, reikia geresnio? Tai va eikit ten kažkur virš baro, (neįskaitomom kreivom raidėm) paskaitysite. Susierzinimas kyla. Salotų nėra. Viso gero. Panini mes nebūsime sotūs, sumuštinius ir namie galiu susitepti, makaronų taip pat deja nelabai, nemakaroniniai. Šiaip apskritai man būtų gėda va taip siuntinėti svečius, eik ten, skaityk ten, toks atsipalaidavimas, kad net nemato nei ką siunčia, visus siunčia. Išėjom.

Ir kažkaip mums taip gaunasi jau ne pirmą ir ne penktą kartą gyvenime, kai atsiduriame tokiose rodos nevilties ir beviltiškumo situacijose. Mes lengvoj panikoj ir pasimetę nuo tų naujų vietų, nežinomų ir tokių svetimų, su keistais meniu ir dar keistesniais naujadariškais aptarnavimais, kaip kokie pamušti šunyčiai ( :D ), ieškom kur prisiglausti. Ir vėl, ir vėl kojos nuneša į “Markus ir Ko”, kuris tiek nepasikeitęs ir toks pat geras, kaip prieš 20 m., kai jį tuomet atrado vyras ir kone kasdien ten mirko, o aš atradau vėliau, jau drauge mirkom ten. Veik tas pats meniu, na nieko naujo, nieko, tas pats “mūsų” staliukas kampe, tas pats padavėjas :D Bet va tame ir gėris, kai žinai, kad rasi tą patį patiekalą, tokį, kokį valgei prieš keliolika metų. Vyną taurėse - be komentarų ir nepasiuntė pasiskaityti kažkur ten, tiesiog atnešė tobulai gerą vyną, net neklausėm pavadinimo, o kam? Tai momento nuotaika. Vandens net neprašėme, tiesiog atnešė, su citrina, tyliai, be maivymosi ir be fanaberijų. Aptarnavimo klasika. Mes kažkokie klasikiniai, pripratę kaip sakoma kad būtų tvarkingai, kultūringai, taktiškai ir “po senovei”. Ir jokio jokio familiarumo. Jokio.

Rodyk draugams

Prasideda. Ir jau įgauna pagreitį tas periodas, kai širdelės širdelinasi iš visų kampų ir iš visų pusių atakos. Vakar pas tėvus varčiau kažkokio prekybcentrio reklaminį laikraštį, kuriame buvo reklamuojamos “valentininės” prekės, tai ko tik ten nėra, nuo infantilių žvakių - skulptūrų iki masyvių moteriškų šlepečių su širdelėm, dar kažkoks romantiškas šlamštelis. Kas norėtų Valentino dienos proga gauti tokias (pobaises) šlepetes nuo mylimojo? Nors gal kam ir patinka tokie dalykai. Vėl rodys tuos romantiškus patiekalus, kaip pvz. kepta dešrelė širdies formos ir ten viduje kiaušinis. Savęs taip darant kol kas nematau, nors keptus kiaušinius mėgstame visi. Visai neromantiška..

O jau ta saldžiai saldi romantika, na kur visiems būtinai reikia parodyti, kaip jis/ji mane myli, nes jei niekam neparodys, tai kaip čia taip, kaip galima neparodyti?! Jūs juokaujate. Ne, taip reikia. O kas neparodys, tai tas ne šių dienų trende (iki 02.14 vakaro imtinai). Ir meilės tos tikros nėra pas jus, kol kiti to liudijimo nepamatė. Prašom foto ir video kelti, nėra ko drovėtis, filtrų nepamirškite. Sakysite, kad pavydžiu, na taip, kas belieka, tik tai… Ne, man juokinga, tiesiog, tas dirbtinumas gal, nors nežinau, lai subjektyvus vertinimas. Na, čia skonio reikalas, išties. Neretai netikiu tokia parodomąja meile, nes yra tam tikri dalykai, kurie mėgsta tylą ir ne rodymui skirta. Ir kai “plėšosi maikutes”, tai toks teatras, kur sudegę artistai, oi, sudegusio teatro artistai.

Man patinka tada, kai neparodoma per primityvius dalykus, na kai nereikia to demonstruoti, kai nereikia rodyti to širdelinio baliono ar puokštės su 150 rožių (v.ž. man tos tokios puokštės nepatinka ir negražu, nes ne subtilu kažkaip, stovi mergina su tokia sunkia šluota, kaip ten gėlių turguje tokios būna, tad tai, kas tinka turguje prekiauti, tai nelabai gyvenimui, juk niekas tokių šluotų šiaip gyvenime iškilmingoms progoms nedovanoja, būtų nesolidu ir neskoninga), o kai nevalingai pavyksta, kai parodoma kitaip, kai tai yra, ir tiek, juodu ant balto, nes nepastebėti ir nepamatyti neįmanoma. Tai yra grožis.

valentino

Staliukas Valentino dienai. Vietų skaičius ribotas. Jei tą dieną esi be poros, o rodos “visi aplinkui” su porom, taip gelia ir skauda, tai nesuki sau galvos. Rimtai. Net jei tądien jautiesi vienišiausiu žmogumi šioje žemėje, žinok, kad tai laikina, tiesiog jūs dar nesusitikote. Ir laukimas apdovanoja tikrais jausmais. Nes nieko nėra blogiau už dirbtinius dalykus. Pastarieji gali užstrigti ilgam ir paversti gyvenimą tuo sudegusiu teatru be filtro.

Rodyk draugams

“Mažai kam žinoma, kad prieš kurį laiką Vilijos Pilibaitytės-Mios ir jos vyro valdytas restoranas „Pepe“ prieš tai buvo restoranas „Laisva“. Tose pačiose patalpose savo verslą kelis mėnesius puoselėjo Donata Gutauskienė-Laisva su tuo metu dar laisvėje buvusiu vyru Rolandu Gutausku.”

Restoranų ir apskritai viešojo maitinimo įstaigų verslas yra vienas rizikingiausių, be to labai specifinis. Nes čia sekasi, čia mirtis, čia plūsta, čia eini į minusą ar balansuoji ant nulio, be jokio pliuso, tai gali trukti labai labai ilgai, gali net į neviltį nuvilti arba tiesiog beprasmiškas be perspektyvų laukimas. Koks gi čia verslas, jei sumokėjęs visus mokesčius ir atlyginimus, pats lieki be jokio pelno, jokio. Tai kas čia per investicijos? Čia nesąmonė ir tiek. Yra tokių vietų, kurios palaiko viena kitam gyvastį ir gelbsti nuo bankroto, jei savininkui priklauso keli taškai ar visas tinklas, dar be to ir su tiekėjais lengviau dirbti, apskritai tinklams žymiai lengviau suktis, vienam visai kitaip ir kiti sunkumai. Todėl galima kritikuoti tuos, kuriems nepavyko, iki (atsiprašau tūkstantį kartų) apsišikimo, bet net labai patyrę tos srities asai, ilgamečiai restoraninio verslo rykliai, lygiai taip pat gali pralošti, atidarydami naujas vietas ar keisdami koncepcijas. Tai faktas. Ėjau prieš kelias dienas Vokiečių g. ir matau, kad ex “Čili kaimas”, o po to patapęs “Forest”, tykiai miręs, viskas, basta. O kiek metų ten bujojo ir ošė liaudis, kokios eilės ten stovėdavo norinčių pavalgyti?

Arba kai patyręs “Markus ir Co” vadovas atidarė klaikioje vietoje prabangų restoraną, aš jam jau tada prognozavau greitą mirtį. Taip ir atsitiko, greitai jis “užsilenkė”, nes kur buvo? Virš Geležinio vilko g. tunelio, kur po apačia zuja automobiliai. Vieta įdomi, bet ne restoranui, nes vieta tokiam verslui baisi, jokios dvasinės ramybės ir noro ten ramiai valgyti nebuvo ir niekada nebus. Apskritai buvo gilus nustebimas, kad rizikavo ne žalias ir ne vakar atsibudęs naujokas. Tai gi, čia vos keli pavyzdžiai. Dar prisiminiau, tokia picerija naujame “Ikiuke” Kauno g., kur vieta irgi tokia “nelabai”, nors lyg ir.., bet deja, iki tol gyvavusi sušinė mirė greita mirtimi, po jos picerija taip pat ne ilgai gyvavo. Net įdomu, kas kitas rizikuos. Gal ten tokia pat “užkeikta” vieta, kad per trumpą laikotarpį net dvi “mirtys”? Kiek realiai yra išties “užkeiktų” vietų, kur daryk nedaręs, žmonės neina ir viskas. Ir kiek yra tokių vietų, net gi visai “skylių”, su neaiškiu maistu ir dar keistesne koncepcija, kur net maras jų neims :D

Realybė tokia, kad atsidaro dešimt naujų vietų, skambiai su “elitu” ir fanfarom ar tyliai, o tuo pat metu tyliai miršta dešimt ar penkiolika kitų. Ir tas ciklas stabilus. O kur dar krizės pasekmės, kai “nei vieno žmogaus”, nes įsijungia masinė juoda taupymo programa. Facebook’e vienas labiausiai besireklamuojančių verslo sektorių yra būtent restoranai, ir visi jie sukasi kaip išmano, viliodami ne tik dienos ar verslo pietumis, bet ir visokiom naujovėm, o kiti nepavargsta keisti koncepcijas ir ieškoti to kliento, kuris sutiks užsukti pas juos, kad neužsuktų pas konkurentus.

Rodyk draugams

zoe

Tik dabar perskaičiau apie praūžusios mugės kosmines kainas, kuriomis piktinasi žmonės. O aš norėčiau išskirti pareklamuotas karkas su kopūstais už 9 eurus, kas ypač papiktino pasipiktinusius, tik dabar perskaičiau kiek ten jos kainavo. Tai mes taip pat buvome Sostinės dienų mugėje, po minėto miuziklo premjeros, alkani ieškojome kur galėtume pavakarieniauti. Vyras atkreipė dėmesį į tas karkas ir kepėjas, kaip moteriškė griebė kopūstus iš kažkokios taros ir vertė juos į keptuvę, po to laižė tuos pirštus kopūstinus, po to vėl kažką ten darė. V.ž. pasibjaurėjo reginiu ir antisanitarija.

Tad neeksperimentavome ir netestavome neaiškių karkų, negaišome laiko ir ėjome į patikrintą vietą, kur “teisingi vaizdai” į Katedrą bei varpinę ir jaukus pasisėdėjimas - tai “Zoe’s bar&grill” restoranas, o ir “amžina klasika” - Zoe tėvelio naminiai kukulaičiai, kuriuos valgome net nebežinau keliasdešimtąjį kartą. Ir, o stebukle, koks sutapimas, lygiai 9 eurai. Bet tik palyginkite, ką už tiek gauni ir kur sėdi, ir iš kokių lėkščių valgai, ir kokiais įrankiais. Ir apskritai, ką ir kalbėti, ką gali lyginti. Tad, kaip jau anksčiau rašiau apie Pompėją Italijoje, panašus atvejis, kad gali pavalgyti snarglinėje ir normalioje vietoje, už tiek pat.

Jūsų teisė rinktis. http://www.zoesbargrill.com/meniu

Rodyk draugams

Vilnius

“Garsaus virtuvės šefo ir kaimynų kova: ėmėsi grasinimų”

Arogantiškos, neteisios, bet ir teisios visos trys pusės. Bet šioje audroje ginu visas puses, nes žmogiškasis faktorius bei supratimas turi būti, ginu brokerę, nors ją ten tarkuoja iš visų pusių (ir iš dalies tikrai yra už ką, na bet o ką padarysi, kad ne visi moka diplomatiškai pasisakyti, kaip ir aš kartais), bet mažiausiai ginu tą šeimyną, kuri, deja, šioje istorijoje yra silpniausia grandis.

Pirkti butą Vilniaus Senamiestyje ir tikėtis oazės bei gaivos ar ramybės gali tik beprotis. Na apsižvalgyk, adekvačiai, kas aplink ir kokia perspektyva. Privalai prisitaikyti prie visko ir tik taip, kitaip nebus, nes aplink daugybė verslininkų, kaimynų, su savais poreikiais. Ir gyvenimas Senamiestyje turi virti, turi turėti jaukias kavines, terasas, daugybę terasų :D , parduotuves, salonus, t.y. būti traukos objektu. Nes kiekvienas kampas, užkampis, kiekviena gatvelė yra ne tik vietiniam, bet ir turizmui! Lietuva ir Vilnius vis dar turistų traukos objektai, ir iš turizmo pajamos labai svarbios. Kas būtų, jei Senamiesčio gyventojai va taip aršiai konfliktuotų su verslininkais? Draustų, piktybiškai kenktų. Būtų tragedija, Senamiestis mirtų greita mirtimi. Jei tau trukdo Senamiestis, negyvenk ten, tiesiog, laisvas rinktis. Bet neterorizuok, nešantažuok, nesmauk kitų, nes niekas čia nekaltas, tik tu pats.

Komentuojantys neteisūs vertindami per savo asmeninės kišenės prizmę, kad štai, koks menamai prašmatnus baltarusių butas, ir nevalia jų gyvenimo kokybės bloginti. Iš visų objektų būtent jų buvo pigiausias, prasčiausioje vietoje, šalia komercinių patalpų, kurių paskirtis aiški - komercinės! Ir ten gali kurtis kas tik nori ir gali, tai visai ne jų, gyventojų, reikalas. Todėl brokerė nors ir tiesmuka, pasakė tiesiai šviesiai, ji teisi, o ką ji apgavo? Kaip bando pripaišyti brokerės kritikai. O gi nieko. Nuomininko tuo periodu nebuvo, jokio, plikas faktas, o kas ten galėjo menamai įsikurti, tai vėl gi, brokerė ne Kašpirovskis ekstrasensė, ji žmogus, brokerė, kuriai rūpi parduoti, tai gi, vaizdas aiškus.

Yra Senamiestyje ramesnių vietų, kur nėra tokio šurmulio ir traukos objektų, tikrai yra, bet yra tokios top gatvės, skverai, aikštės, kuriose ramybės niekada nerasi ir net nesistenk ieškoti. Arba negyvenk ten, arba išmok gyventi, prisitaikyk ir atrask privalumų, nes pačiam gi smagu vaikštinėti po Senamiestį su “pižama”, kad viskas būtų šalia: kepyklėlė, restoranai, daug daug restoranų, kavinės, daug daug kavinių, barai, naktiniai klubai, parduotuvės, bažnyčios su gaudžiančiais varpais. Na bet tik ne mano kieme, tiesa? :) Kitų. Lai kiti derinasi, o aš einu skundą žiniasklaidai parašysiu, nes man trukdo. Ir trukdys! Čia net nesvarbu kas, ar Dublis, ar kitas restoranas, jų bus daugybė. Ir ką, visus šantažuos, su visais kovos, nes patys pasirinko gyvenamąją vietą šalia komercinių (!!) patalpų? Užuojauta visiems, nes taikos čia nebus, nes naujakuriai nesuprato kur apsigyveno, kad Vilniaus Senamiestis yra toks koks yra. Ir aš pvz. nenorėčiau, kad jis būtų kitoks.

Rodyk draugams

Vargas dėl meniu

2016-03-31

gourmet

Yra toks posakis “vargas dėl proto” ar pan.. Tai kartais susiduriu su šiuolaikinių, madingų restoranų ir tiesiog naujoviškų maitinimo įstaigų paradoksu “vargas dėl meniu”. :D

Kai nežinau ką valgyti ir negaliu išsirinkti, nes tokie mandri patiekalai, tokios keistos sudėtys ir deriniai, kad, rodos, lyg ir “valgomas” patiekalas, bet būtinai įtrauktas nevalgomas keistas padažas ar koks nors keistas ingriedientas, ne į temą, kitaip sakant netradicinis ir, be abejonės, dominuojantis savo specifiškumu.

Kas nėra masinis viliojantis dalykas, o tokiose vietose, pvz. yra konkreti vieta - sporto centre, kur reguliariai lankausi ir kur būtent pagal tikslinę masiškesnę auditoriją praeinamumo prasme, reikėtų kiek universalesnių patiekalų, tokių neutralesnių ir neįpareigojančių sukti galvą, meniu mandras lyg čia būtų gurmanų oazė!

Suprantu, kad naujos kartos šefams norisi kitoniškai, mandrai, pasirodyti, hipsteriškai ir atsipalaidavusiai. Bet kai iš visų kokofoniškų patiekalinių mandrybių “saugiausiai” atrodo blyneliai su varške iš vaikiško meniu, tai… Jei tai būtų kokia nišinė vieta su nišine klientūra, į kurią specialiai veržiasi, tai taip. Bet kai tai visiems, tai sudėtinga. Beje, jie jau pakeitė dar visai šviežią meniu, nors naujas restoranas, iš vieno mandro į kitą, tokį pat mandrą. Ir kas iš to? :)

Rodyk draugams