BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar žinote kokia bus top šio šiltojo sezono, būtent iš rytų pusės daina? Ši. Grupės Грибы “Тает Лёд” daina. Tirps ledas iš visų kampų ir dar automobilių. Kaip buvo su daina apie labutenus, kaip buvo su daina apie tą, nuo kurio visi ir visos nori sūnaus :D Taip ir su ledais, pareina tirpstantis ledas su trenksmu. Tiesiog perspėju, kad nenustebtumėte, iš kur ir kaip. Dabar pats madingiausias trendas yra “gopnikai”, net Adidas reklamuoja tokius, treningai ir gatvės marozai yra “must have” :D Todėl ši daina bus hitas

Rodyk draugams

Namie vieno žmogaus didis liūdesys :( Kažkoks niekadėjas hakeris iš Rusijos su mail.ru paštu nulaužė ir pavogė mano vaiko Instagram paskyrą. Turi (dar negaliu rašyti “turėjo”) apie 1000 sekėjų iš viso pasaulio, nes D davė taiklią, gerą akį ir sekasi padaryti gražius kadrus, tad jų per kelis metus nemažai sukaupė ir džiaugėsi sava kolekcija bei sekėjais. Tai nežinome ar pavyks susigrąžinti paskyrą, nežinau ar Lietuvoje kam nors pavyko ir ar apskritai kas nors susidūrė su pavogta Instagram paskyra. Jei taip, tai pasidalinkite prašau savo patirtimi, kaip sekėsi susigrąžinti “namus” ir apskritai pavyko.

Nes vos prieš kelias dienas YouTube žiūrėjau video apie tai, kaip Rusijoje vagiamos itin populiarios paskyros, kurias užsukę žymūs “instagrameriai” ten gi ir reklamuoja, ir nemažai pajamų uždirba. Po nulaužimo hakeriai reikalauja išpirkos ir grąžina paskyrą arba šantažuoja ir pastoviai traukia pinigus, su grasinimais vėl laužti, laiko pakabinę ant kabliuko. Tai vilties mažai, kad vaiko paskyrą pavyks susigrąžinti :(

Rodyk draugams

babuška

Tema jau tampa klasikine “Tarybinė imigrantė Rusijos babuška, pragyvenusi daugiau nei pusę savo gyvenimo Lietuvoje, kuriai dabar 70-90 m., nemoka lietuviškai”.

Mindaugas Jackevičius pasidalino savo pastebėjimu:

“”Ja nipanimaju palitovski”, - graudžiu balsu ištaria pacientė jaunai seselei, kai ši pasako vizito pas gydytoją laiką.

“O ja nipanimaju paruski”, - nepasimeta seselė. Ir lietuviškai priduria - “tai ką man daryt, aš net nežinau, kaip balandis rusiškai”.

Į pagalbą atėjo kita seselė - išvertė tai poniai vizito datą ir laiką. Šioji už viską padėkojo tik rusiškai, bet kai seselė lietuviškai atsisveikino, “viso gero” ir pacientė ištarė.

Nu bet tikrai - kaip tiek metų pragyvenus LT galima neišmokt nors mėnesių ir dienų pavadinimų?”

Atėjo tokie laikai, kad dauguma jaunesniosios kartos atstovų išties nemoka rusų kalbos, bet jie dirba aptarnavimo srityje, šiaip visur visur dirba, o taip pat, kaip šiuo atveju, poliklinikoje. Ir kaip sakoma “užmušk”, bet nemoka. Ką daryti? Ir ši tendencija tokia gaji, kad vietiniai rusai ir nauji atvykėliai tiesiog priversti mokytis lietuvių kalbos, kalbėti lietuviškai, praktikuoti ją, nes viskas, atėjo ta riba, kai be kalbos net kavos neužsisakysi. Jau nekalbant apie visokias įstaigas, kur pasikeitė kadrai ir atėjo jaunesnioji karta. Viskas, baigėsi “govori po ruski” laikai. Neišspausi, neišgimdysi.

Todėl visi tokie konfliktai dėl rusų kalbos tėra tų laikų palikimo rezultatas, kai atvykėliai rusai visuomet save laikė aukštesne kasta, to niekada neslėpdami, jiems buvo ne lygis mokytis vietinės “paukščių” kalbos, nesvarbu kokioje šalyje jie būtų, turiu omeny buvusiose TSRS. Rusai buvo kolonizatoriai. Vyko prievartinė rusifikacija ir visi kiti turėjo mokytis rusų kalbos. Gi rusai niekada nemanė, kad jie privalo mokytis vietinės. Net atėjus permainų vėjams, jau netrukus bus trys dešimtmečiai, kaip iškovota Nepriklausomybė, bet visos babuškos taip ir liko ten, vintaže. Dabar raško vaisius.

Visos pastangos reabilituoti, ginti “babuškas, dieduškas ir buvusius oficerus”, lankstymasis ir pataikavimas yra spjūvis tautiečiui, kuris nemoka tos kalbos, į veidą. Aš rašiau ten diskusijose, kad jei žmogus nemoka tos šalies kalbos, tai laisvas imti vertėjo paslaugas, susirasti kitą paslaugų žmogų, kuris lydės visur ir vers. Taip yra visur, visose šalyse. Ir Lietuva jau tapo tokia, kad be vertėjo į rusų kalbą tampa vis sunkiau, toliau bus apskritai neįmanoma.

Arturo Rudomanskio kieme atradau šio įrašo persikėlusią diskusiją, į kurią, žinoma, negalėjau neįsisukti https://www.facebook.com/rudomanskis

Sergej Orlov diskusijose rašo: “Tai pagyvenę 70-80 metų pensininkai yra nacionalistai? C’mon, kalboms mokytis yra optimalus amžius ir tam būtinas tam tikras proto lankstumas bei piniginiai resursai.” Tipiškas babuškų advokatas. Tai aš jam ir atsakiau: “Ar jie į Lietuvą atvyko gyventi būdami 70-80 metų amžiaus?” Toks jausmas, kad vakar atvyko ir baaa, ką daryti. Tai ne vakar tos babuškos atvažiavo gyventi į Lietuvą, dauguma jų atvyko dar gūdžiais 1960 - 1970 ir pan.. Gyveno sau ir vargo nematė, nes lietuviai pataikavo, lankstėsi, o po to atėjo ta rusakalbių karta, kuri dėl lietuvių kalbos nemokėjimo turėjo galimybę gauti darbą tik Maxima kasoje arba sanitare ligoninėje, t.y. visur žemose grandyse. Tai babuškoms dar sekėsi, nes kur ėjo, ten sutikdavo rusakalbius. Bet gi viskas keičiasi, ir tų jau nebelieka, nes ateina jaunesnė karta.

Rodyk draugams

Šiandien nemažai rašo apie šį 8 m. mergaitės pasirodymą, žiuri komentarus ir kt.. Įvairios diskusijos, aistros ir kaltinimai.

Kokia netaktiška aktorė Renata Litvinova (nors negaliu taip jos tuo kaltinti, žiuri darbas ne tik glostyti, o ji dar tokia savotiška, išskirtinė, na negali ji būti kitokia ir eiti prieš save, vyniojosi kaip sugebėjo), koks tėvų manipuliavimas vaiku ir noras bet kokia kaina išstumti į sceną pasitelkiant “suaugėlišką” Zemfiros dainą (kas taip pat ne melas, nes tėvai taip ir darė, bet o kas nedaro? O dar pastatė baltą nekaltą ėriuką vilkų sudraskymui, žinojo, kad vaikui teks toks išbandymas.), kokie žiuri nariai tokie anokie.

Aš labai norėčiau, kad tokios plačios auditorijos spaudimą ir tokį tokio lygio profesionalų žiuri vertinimą atlaikytų tie mūsų tautiečiai, kurie būdami suaugę, patyrę scenos vilkai ar geroookai vyresni už šį gležną želmenėlį, ošia dėl D. Ibelhauptaitės kažkokių ar pan. replikų, kurios realiai yra vaikų darželis, kai palygini. Žinoma, visiems skaudi kritika ar itin sausas, sprangus požiūris, nors pačiam atrodė, kad viskas gerai, ko anie skaudžiai kandžiojasi.

Štai mergaitė, iš provincijos, visi gyvenimo pasiekimai iki tol matyt apsiribojo vietinio darželio, mokyklos ir kiek didesne aktų sale. Kuri tokia drąsi, tokia šauni ir kaip ji, nepaisant byrančių ašarų, kaip ji laikėsi ir taip šauniai laikėsi iki paskutinės sekundės, kaip ne kiekviena “teta” išsilaikytų. Kiek joje stiprybės ir jėgos. Kas vyko po to, tos filmuojamos ašaros ir tas atviras jautrumas, išzoomintas, čia yra televizininkų sąžinės reikalas, tiksliau jos trūkumas. Taip, jiems reikia to, taip, tai yra reitingai. Todėl ir negaliu su tuo susitaikyti, su manipuliacijomis ir ta bjauriąja TV puse.

Rodyk draugams

YouTube negalima per ilgai užsibūti, nes visada atrasi ką nors tokio. Jei vien pavadinimas piktina, tai net nežiūrėkite, rimtai. Čia toks įdomus reiškinys iš Ukrainos, nors ir Rusijoje tai labai populiaru. Piktintis ir koneveikti seksualines mažumas, nors tuo pat metu kone kas antras bent jau Rusijos žymus scenos liūtas yra būtent homoseksualus ir to nė neslepia. Ir kas įdomiausia, jie visi tai žino, bet toleruoja, toks dviprasmiškas dalykas, aš iki šiol nesuprantu to fenomeno. Na čia iš tos serijos kai sako, kad Rusijos protu nesuprasi.

Tai gi, užkliuvo šis dainos klipas ir žodžiai, įdėmiai pažiūrėjau ir paklausiau apie ką repuoja, žinoma, suintrigavo pavadinimas. Tai galima į šį reiškinį - dainą ir klipą - žiūrėti skirtingai nusiteikus. Piktintis, baisėtis, įvertinti humorą, analizuoti tai, kiek skirtingų visuomenės narių sukelta į vieną vietą ir išryškinti tie patys didžiausi nekentėjai ir skleidžiantys tą neapykantą homoseksualams, kad šiame klipe norėta pateikti būtent tuos veikėjus iš jų pusės. Be dantų, buduliško veido, alkoholikas ir/ar benamis, v.ž. visi tie kurie piktinasi yra iš skirtingų sluoksnių, kad jie ir yra tas atspindys, tuo pačiu ir kariuomenė bei policija, jėgos struktūros, na, čia tradiciškai įtvirtinamas stereotipas. O personažai - gėjai čia visi tvarkingi, madingi, gražūs ir tai visai geri, pozityvūs vyrukai, na su savomis keistenybėmis ir manieromis, bet jie yra tas pozityvas akiai, net jei norisi šypsotis dėl hiperbolizavimo.

Rodyk draugams

Venecija

Yra žmonių, pati tokius pažįstu, kuriems pats geriausias poilsis gulėti prie baseino/vandens telkinio per dienas, viešbutyje su “viskuo įskaičiuota” ir niekur nekišti nosies už jo ribų, net vienai ar dviem ekskursijoms nepasirašytų. Dar pažįstu, kur iš sodybų neišlenda ir nėr geresnio poilsio, kaip sodyboje, galėtų iš viso namo negrįžti, jei tik galėtų. O aktyvus poilsis, pažintinės kelionės, miestų, bažnyčių ir muziejų lankymas visiems jiems prilygsta košmarui. Tai man, sako, ne atostogos, o košmaras. Ir aš juos suprantu, nors pati taip gulėti uždaroje teritorijoje tarp masės žmonių ir nieko neveikti negalėčiau, kaip ir sodyboje gyventi mėnesių mėnesius, man tai būtų košmaras, o ne atostogos.

Bet dar pažįstu vieną porą, iš Rusijos anie, kurie išsilavinę, apsiskaitę, labai gerai gyvenantys, čia kad būtų aiškesnis paveikslėlis. Jie labai dažnai keliauja po Azijos šalis ir visas atostogas leidžia ten. Jie dievina Aziją, viską viską, kiekvieną jos metrą ir atspalvį. Tai gi, jiems nepatinka Europa, absoliučiai. Nepatinka niekas. Jiems negraži ir neįdomi architektūra, jie abejingi Unesco paveldui ir visoms vertybėms. Dzin bažnytinis menas, muziejai, paveikslai, skulptūros ir parkai taip pat, gamta ir landšaftas - taip pat “nieko gero”. Kai klausiausi kas nepatinka, kiek savotiško pasibjaurėjimo, nekentimo, nevertinimo, kaip visa tai apibūdino, atvirai rašau, man ausys raitėsi, stabas ištiko ir momentinis sąmonės užtemimas.

Aš jų nesuprantu. Kaip?!!. Ne, suprantu ir toleruoju, na ta prasme, ištiesų, ko čia stebėtis ir šokiruotis, tai jų reikalas kaip vertinti ir kam simpatizuoti, kiekvienas mes turime savus mylimus kraštus, kur norėtume ne tik svečiuotis, bet gal net gyventi ten kurį laiką, na ir tuos, kurie mažiau limpa ar nenorėtumėm užsibūti, o gal apskritai ten atsidurti. Bet bet bet. Man kažkoks disonansas tarp išsilavinimo, apsiskaitymo ir viso to, ką aprašiau, nekentimo bei nevertinimo. Tuo metu supratau, kad mes absoliučiai skirtingi žmonės ir yra tam tikra praraja, kuri “amžiams” skiria. Mes iš skirtingų pasaulių.

Net tie pirmame variante, pasyvai, net jie kažkaip arčiau dūšios. Pasyvai yra nepiktybiniai, jie tiesiog vertina tinginio atostogas. Bet tuo pačiu, manau, jie nenusiteikę prieš viską, kas už viešbučio teritorijos, o ir nenuvertina istorinio, kultūrinio paveldo, meno pasaulio, tik tingi po jį naršyti ir smegenines varginti nauja informacija, jiems to nereikia tuo momentu ir apskritai nereikia, neįdomu. Kodėl gi ne. Bet abejingumas nėra priešiškumas ir nurašymas, specifinis nusistatymas.

Rodyk draugams