BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaip paspartinau auto ir manęs išlaisvinimą. Praktinis patarimas :D

Mano automobilį užstatė tik dėl to, kad kito auto vairuotojas priekinę lempą išsirinkęs remontuotų, išvažiuoti 0 šansų. Kai paklausiau to jauno sportiško vaikino kiek anas užtruks, tai atsakė, kad 5 min., bet iš detalių išrinkimo vaizdo ir tai kaip lėtai jis ten darbavosi savavališkai nusprendžiau, kad min. 15. Paprašiau išleisti, nes mano laikas buvo ant ribos vėlavimo (dabar jau suspėjau, tai turiu laiko pasidalinimui). Atsisakė. Detalizavimas: ar čia laikas tos 5 min., nieko neatsitiks, norėjau ir užstačiau, nenumirsi ir pan stiliuje. Paaiškinau, kad nesiruošiu gyventi pagal jo planus, jis užstatė, o ne aš jį, vėluoju, o jei aš taip užstatyčiau, o jis vėluotų. Ne ir viskas.

Tai tiesiog atsistojau ten arti jo, bet saugiu atstumu ir žiūriu į jį. Tyliu. Liaudiškai sakant stoviu ant dūšios. Ir jis tiek nervinosi dėl to, kad aš ten stoviu, kad pradėjo rėkti: ko čia stovi, eik į savo mašiną. Ir tokiu tonu varė mane lauk. Na bet kur tu mane nuvarysi, man gi šakės kaip reikia išvažiuoti. :D Sakiau, ramiai taip, kad jis nereguliuos ir nenurodinės kur man eiti. Toliau stoviu kaip Melnikaitė. O dar kai vyras rėkia, tai aš tikrai ne ta, ant kurios parėkaus ir pabrukus uodegą eisiu toliau. Manęs šitie fokusai visai neveikia. Rezultatas nuspėjamas - jis mane išleido. Visa istorija, kurią čia ilgokai telefonu maigau, užtruko gal iki 1 minutės.

Rodyk draugams

Žinote kas realiai knisa tokiuose rašinėliuose? Tai Latvijos reklama, kaip ten nuostabu ir fantastika. Galiu pasakyti, kad tie žmonės nebuvę Neringoje, tai ką čia tiek liaupsinti, kai mes turime Neringą. Ramią, tykią, eko, kur ne tik fantastinė rūkyta žuvis (valgėm valgėm ir dar parsivežėm visą dėžę visokiausių, lauktuvėms taip pat), ko dar trūksta? Gyvenk ir žvenk. Taip, kažkur ne viskas tobula, kažko trūksta, bet pats požiūris ir tendencija. Kaip bet kokiu apsipirkimo atveju kišama Lenkija, taip vasarą kišama Latvija. Na dar Turkija, Bulgarija. Nei į vieną, nei į kitą nevažiuočiau, nebent sukandus dantis ir užsimovusi apsauginį šalmą, bet tai kokia kančia. Tie, kas ten buvo ir pavargo nuo to mentalo, tai pardavė vilas bei apartamentus, susipakavo visus baulus ir išdardėjo į Prancūziją, Italiją, Kroatiją, kuriasi ten, tie milijonieriai ir oligarchai taip pat. Atsikando to pigaus poilsio su įkyriais piktais prekeiviais, nuolatinėmis apgavystėmis ir privalomu derėtis derėtis, kur vietoj natūralių sulčių įpils iš pakelio ir paskaičiuos kaip už natur, o patiekę pašvinkusią žuvį stebėsis, o kas čia ne taip? Bandys išdurti ant kiekvieno kampo. Ar tai poilsis? Civilizacijos dar niekas nenukonkuravo, reikia ilsėtis civilizuotuose ir krikščioniškuose kraštuose, o ne laukiniuose ir ne musulmonų kraštuose, pastarasis punktas svarbus tuo, kad ten viskas kitaip, viskas.

Kainos tokios kaip visur, iš esmės - tokios pačios. Ar ilsėsies Palangoje, Nidoje, ar keliausi ir gyvensi privačiame sektoriuje Kroatijoje, Italijoje. Kainos iš esmės plius minus vienodos: būsto nuoma, maistas. Žinoma, mums iki pajūrio atvykti kainuoja ne tiek ir daug, tad kelionės išlaidos yra tas ryškusis skirtumas.

Generalinis, pagrindinis skirtumas - klimatas. Jis yra kitoks ir nieko čia nepadarysi. Mes neturime šiltų kraštų klimato, nėra tiek šilumos, tiek saulėtų dienų, tokios šiltos jūros nėra. Nėra tokių šiltų naktų birželio mėn., kuomet jau gali mėgautis ir nėra galimybės sušalti, nebent kalnuose ar giliau žemyne. Ten nereikia jokių šiltų drabužių, net džinsų nebus progos kada užsivilkti, nes o kam. Bet to klimato lygiai taip pat nėra Latvijoje. Tai ką čia suokia ir svaigsta? Latvija netapo nei Prancūzijos rivjera, nei Italijos kurortais, net ne Bulgarija ar Turkija. Jei lyja Lietuvoje, tai lyja ir Latvijoje. Kokia prasmė lyginti panašias vietas?

Kodėl man patinka ilsėtis užsienyje? Ne tik dėl klimato, bet ir dėl požiūrio į svečius privačiame sektoriuje. Niekur Kroatijoje ar Italijoje negausi tokių sutrintų ir nuskalbtų rankšluosčių, kurių dydis ir kiekis toks, kad… Reikia vežtis savo. Lietuvoje vis dar gali susidurti su tuo, kad nuomojamo buto vonioje nėra feno, paprasčiausio pigiausio. Reikia vežtis savo. Lietuvoje tokio sutrintumo ir nuskalbtumo pati pigiausia popierinė patalynė, su nenusakomos kokybės pagalvėmis (ar jie patys bent bandė ant jų miegoti?) ir čiužiniais, kad… reikia vežtis savo. Bent patalynę ir pagalves, čiužinių gi nesivežiosi. Pinigus ima tiek kiek kitose šalyse ir daugiau, bet požiūris - kaip dangus ir žemė. Čia nepersistengs ir tikrai neinvestuos į nors keliais balais geresnes sąlygas. Viskas tiek ištaupyta, išskrebenta, išspausta, kad išspaus tokį vašką iš š, o rezultatas toks, kad “reikia vežtis savo”.

Rodyk draugams

Cha :D Kaip Ozo kvartalo NT vystytojai, brokeriai bei kiti veikėjai apgaudinėja su lokacija ir vysto potencialius naujakurius, kurie tikriausiai atvykėliai iš kitų miestų ar šiaip nelabai gaudosi sostinės rajonuose. Čia panašiai kaip pasakoja pasakėčias apie Antakalnį, kad koks namas ar sklypas Antakalnyje, kai Antakalnio net horizonte nematyti :D Arba Žvėryną atranda ne Žvėryne. Realus NT pvz.. Parduoda namą Ąžuolyno g., rašo, kad Žvėryne, o realiai ši gatvė priklauso Šeškinės rajonui :D

Tai gi, naujas trendas - Žirmūnai ne Žirmūnuose :D NT skelbimuose Aruode ir visur kitur jie pasakoja pasakas, kad Ozo kvartalas yra Žirmūnai. Vakar, kai nagrinėjausi tuos NT skelbimus, kas ką parduoda, kas ką stumdo, labai nustebau, kad Žirmūnai išplėtė savo ribas. Kodėl Savivaldybė drauge su NT veikėjais neinicijavo to dalyko, kad šiam nemažam kvartalui sukurtų naują rajono pavadinimą, atitinkantį realijas, lai jis bus ne toks platus geografiškai, bet bent jau bus kažkoks faktinis pavadinimas. Juk pvz. Šiaurės miestelis arčiau Žirmūnų ir praktiškai Siamo dvynys su juo, bet gi atskiriame, kur Šiaurės miestelis, o kur kitas rajonas. Nes Ozo kvartalai tikrai ne Žirmūnai, plikas faktas, įkeliu žemėlapį, kad būtų aišku, kur prasideda ir kur baigiasi Žirmūnų rajonas. Todėl tas net ne “Bermudų trikampis”, o solidus plotas tarp Šeškinės, Šnipiškių, Baltupių ir Kalvarijų g. - Žirmūnų ribos turi būti aiškiai įvardintas, o ne šildytis prie svetimų lokacijų, klaidindami žmones.

Rodyk draugams

Vilnius

Atvykėliams ir svečiams Vilniaus automobilių spūstys ir “kamščiai” įvairiose vietose, kartais neprognozuojamose, įvairiu paros metu (žinoma, išskyrus naktį, nors ir naktį gali pakliūti į tookį kamštį Senamiestyje, aplink Rotušę ir Vokiečių g., kai geras oras, ten renkasi visi kam nesimiega ir norisi šėlti) atrodo tokia klaikybė, vargas, beprasmybė, nesąmonė. Ir dar daugybė negatyvių patirčių.

Šiaip taip tik atrodo nežinantiems gyvenimo Vilniuje specifikos. Dauguma spūsčių yra greitai judančios ir čia labiau iš periferijos atvykusiems atrodo baisios. Na o tos, kurios kominės spūstys tikrai stabdo, jos sėkmingai apvažiuojamos kitais maršrutais. Nes Vilnius yra labai patogus strategiškai mąstantiems, galima labai greitai rasti daugybę kelių, ten pasukti, ten įsukti. Vilnius yra apvalus, čia daugybė gatvių raizginių, nėra taip, kad užstrigsi ir amen. Tiesiog reikia žinoti Vilnių ir greitai galvoje strateguoti maršrutus. Kas gimęs, augęs, kasdien skersai išilgai išnaršęs, tai greitai lekia ir aplenkia visas spūstis, kuriose kankinasi nevilniečiai atvykėliai. Arba stovi ten tie, kurie tingi važinėti kitais maršrutais. Arba tie, kurie nemoka strategiškai dėlioti maršrutų, apskritai nepažįsta miesto.

Rodyk draugams

Salesblog.lt rašo - klausia: “Klientus aptarnaujantys žmonės turi tokią sąvoką “pilnaties klientai” ir sako, kad per pilnatį padaugėja viskuo nepatenkintų bei piktų žmonių. Bet palaukite, o pilnatis patiems klentus aptarnaujantiems žmonėms negalioja?”

Mano atsakymas. Patinka nepatinka, bet jūs, mano blogo skaitytojai žinote, kad atsakysiu nuspėjamai, savaip..

Galioja įkyriai neprofesionalus požiūris į klientus. Kai siūlo tarkim drabužius, kurie akivaizdžiai netinka nei pagal figūros ypatumus, nei spalviškai, pasakai, kad nenori, nepatinka, bet toliau persekioja ir bruka tol, kol nuo tokio įkyrumo belieka bėgti iš parduotuvės, nes tolimesnis buvimas tampa nepakenčiamas. Kodėl tokia politika vyrauja “Marc O’Polo” parduotuovėje PC Ozas - nežinau. Tai tik vienas pvz. iš daugelio. Ar tai pilnatis?

Apskritai manau, kad pas mus pernelyg dažnai sureikšminamos mėnulio fazės ir tai tampa ydinga gyvenimo dalimi, visas tas lėkštas ir primityvus humoras socialiniuose tinkluose, susijęs su mėnulio pilnatimi, jau toks nuspėjamas, pavargęs ir nuvalkiotas. Nejau nieko naujo negali sugalvoti? Nepatenkintų, piktų žmonių buvo ir yra visų fazių metu, tiesiog arba dirba su klientais profesionaliai, arba ne, nereikia ieškoti kaltų ten, kur darbo specifika tokia, tenka aptarnauti visus ir visokius, idealių nebus ir nesitikėki, kad visi bus šilkiniai ir malonūs dūšiai. Nes dar prisiminkime PMS, ne ta koja atsikėlusius, su asmeninėmis problemomis ar įtakotus aplinkinių susierzinimo, tai sąrašas bus begalinis. Tas pats galioja ir personalui, kai savo klaidų nemato, nesuvokia, tai tuomet belieka kaltinti klientus ir mėnulio fazes, jau tik ne save.

Kas yra tas psichas? Kodėl klientas nepatenkintas, susierzinęs, kas “su juo ne taip”. Kodėl, jei išties toks klientas, negalima nugesinti MALONIU, dėmesingu aptarnavimu, tai yra darbas, kurį reikia atlikti profesionaliai, į tai įeina be galo daug dalykų. Taip pat ir darbas su nepatogiais klientais. Nes viskas susiveda į galutinį rezultatą, kuris yra - pelnas įmonei, bonusas pardavėjui. Nes jei plėstis, tai gyvenime be galo daug sričių, kur reikia bendrauti su žmonėmis, aptarnauti, visur bus konfliktinių situacijų, “psichinių” klientų ar partnerių taip pat. Tai arba sureikšmini mėnulio fazes, arba dirbi savo darbą.

Rodyk draugams

Graži pasaka, nors ir komercinė, bet graži. Gyvenime tokią bjaurią konkurenciją skatina tėvai ir būtent jie palaiko, nes iš kur gi atsiranda tokios piktybinės mergaitės, patyčiomis gyvos. Iš tėvų. Tai jie yra visa ko pradžia, čia jų vaisiai, jų veidrodis.

Apie nesveiką konkurenciją. Gyvenime teko susidurti su modeliukais, kaip būdavo organizuojami vaikų modeliukų konkursai, kaip būdavo stumiami kažkieno vaikai. Nesakau, kad tie “kažkieno” vaikai blogi, prasti ar pan., bet jie tikrai nebuvo kažkokie ypatingi, verti titulų, tiesiog tos agentūros vadovė taip elgėsi, nes jai tie tėvai buvo ypatingesni už kitų vaikų tėvus, tie tėvai su atitinkama iniciatyva ir stumdavo savus su tokiu atkaklumu, lyg tas konkursas būtų “Mis Pasaulis”, o realiai tai jokio reikšmingumo, lokalinis ir tiek, nieko gyvenime nelemiantis ar pan.. Bet kiek tame buvo susireikšminimo, kiek neobjektyvumo ir stebėjau tai lyg kokį šou, stebėjau tuos žmones, kaip jie elgėsi, tai buvo dar viena gyvenimo įdomi patirtis. Tai buvo taip šlykštu stebėti tą dar vieną gyvenimo iškrypimo aktą.

Aš nekenčiau savęs tuo metu, kad sutikau dalyvauti ir būti žiuri komisijoje, tame farse. Jūs supratote, kad nebalsavau už tuos, kuriuos neva turėjau balsuoti, tiesiog buvau objektyvi, nors mano balsas gi nebuvo lemiantis. Man buvo žiauriai gaila tų tėvų ir jų vaikų, kurie turėjo varžytis tokiose nesąžiningai neteisingose sąlygose. Kaip jie ruošėsi, puošėsi, kaip jie jaudinosi, nežinodami, kad viskas nulemta iš anksto. Kaip bjauru buvo žiūrėti į tuos “iniciatyvius”, garsiai besikėtojančius, o šiaip tiesiog gyvenime chamus su dantų krapštukais dantyse, na žinote apie ką, kurie ten jautėsi tokiais dideliais ponais, net nesigilinau kas jie, ar prakutę verslininkai, ar Gariūnų prekeiviai, tikrai nežinojau kas jie nei buvo įdomu. Man jie buvo absoliučiai tuščia vieta. Aš juos tik tąkart ir temačiau, pirmą ir paskutinį kartą.

Rodyk draugams