BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kai tai pateikiama kaip ‘reklama’ Facebook erdvėje. Ir dar nebe pirmą kartą. Kad ir kaip skambėtų šventvagiškai ar pan., bet po tokio nuolatinio vienos jautrios temos tampymo, nori nenori, bet matai vieną akivaizdų dalyką - puikią savireklamą. Analogiška spekuliacija vyko, visi tai matė - kone kiekvieną dieną su anksčiau laiko gimusiu K. Krivicko sūnumi, nes Krivickas taip troško tapti politiku ir Seimo nariu, kad nesibodėjo iš to padaryti tokį šou, tokį mega piarą žiniasklaidoje, graudindamas ir virpindamas jautresnių širdis, kad varė varė nesustodamas, kad tik niekas nepamirštų jo veido ir lydinčios temos. Tos spekuliacijos artimiausių žmonių nelaimėmis. Kas sekantis pasikinkys šį arkliuką ir jodys jodys jodys? Nejau tai yra pats etiškiausias, moraliausias ir geriausias būdas įšokti į Seimo nario kėdę ir didžiąją politiką? Ką dar galima padaryti tokio vardan tos KĖDĖS?

Rodyk draugams

Toks puikus komentaras - paaiškinimas, kad noriu pasilikti ir pasidėti į gerųjų komentarų kolekciją, kad neišnyktų. Lai pasiskaito tie, kam rūpi, kodėl tokie brangūs kompensuojamieji vaistai, kokios maklės vyksta su medicininės įrangos pirkimais. Ir labai viliuosi dėl pokyčių.

“Kas dėl vaistų, Lietuvoje sistema tokia. Tarkim, rinkoje yra trys to paties vaisto analogai, skirtingų gamintojų. Pavadinkime vaistas A, B ir C. Vaistas A be kompensacijos iš gamintojo X kainuotų 10 EUR, analogiškas B iš gamintojo Y kainuotų 20 EUR, vaistas C iš gamintojo Z kainuotų 30 EUR…Kaip farmacijos mafija iki kosmoso užbrangina vaistus ir siurbia biudžetą šimtais milijonų. Paprasta. Gamintojas Z duoda didžiulius kyšius “kam reikia”, kad patektų į kompensuojamų vaistų sąrašą, vaistas C dirbtinai “pabranginamas” nuo 30 iki 80 EUR, tada valstybė, tarkim, jį “kompensuoja” 50 proc., todėl galutinė jo kaina ligoniui gaunasi 40 EUR. O vaistai A ir B bei jų gamintojai X ir Y net nepatenka į tą kompensuojamų sąrašą, todėl ir gaunasi, kad ANALOGIŠKAS ir dar kompensuojamas vaistas čia kainuoja 35 EUR, kitose šalyse be jokių kompensacijų kainuoja 10-20 EUR…Va įdomu, ar atsiras kažkas, kas galės šitai baisiai korupcinei sistemai stuburą perlaužti??? Manau, kad ir su medicininės įrangos pirkimais panaši situacija, kaip su šakutėmis kariuomenei. Maža to, kad prietaisas, kuris kainuotų ne kaip medicininis kokius 100 EUR, vien kaip medicininis jau kainuos minimum 500 EUR, o kur dar korupcija ir jis jau kokiai ligoninei tiekiamas už 2500 EUR…Todėl amžinai ir pinigų medicinai “trūksta”, ir įrangos, ir padoriems medikams algų nebelieka iš ko mokėti…”

Rodyk draugams

krūtinė

Daug vyrų ir dalis moterų žavisi didele krūtine, kas stokoja - pučiasi, bet patikėkit, kas išties ją turi, tai patvirtins mano žodžius - gyvenimas ne toks ir patogus. Tiesiog mano asmeniniai pastebėjimai. Mano krūtinė natur produkt, visą gyvenimą buvo stati ir masyvi, buvo kas įtarinėjo ten esančius silikonus, nes taip atrodė lyg būtų, o po gimdymo - maitinimo dar padidėjo ir kiek nusileido, o liemenėlės tinka D - E, skirtingų firmų skirtingai, nes dar yra žymėjimas DD.

Itin ribotas kiekis dailių ir patogių liemenėlių, dauguma tokių, lyg turėtų laikyti bidonus. Dailūs prabangūs apatiniai deja dažniausiai mini ir midi. Viršutinės aprangos taip paprastai nepasirinksi, ypač mega problema yra marškiniai arba priekyje susegami ploni megztiniai, proginės suknelės, švarkai, striukės, kailiniai, slidinėjimo striukės, maudymosi kostiumėliai ir pan.. Kailiniai rodos turėtų tikti didelių krūtinių savininkėms, na supratot apie ką mintis, bet ne, deja, tik mažesnių papukų moterims jie skirti.

Įprasta situacija: pečiai gerai, nugara gerai, o priekyje nesusisega :D O jei priekyje susisega, tai tada nugaroje išbanguoja arba marškinių ir megztukų sagos susega traškantį besprogstantį seksualumą :O , tik realybėje tai pigus vulgarumas. Kiek slidinėjimo striukių matavausi, tai realiai vargau, kol vieno forumo bendramintė nepaprotino vilktis ne įprastą liemenėlę, o tokią priplojančią ar be pakėlimo. Po tokio fokuso pagaliau užsitraukė traškėdamas užtrauktukas. Rezultate slidinėju be liemenėlės. Pasirodo, tai pats patogiausias pasirinkimas.

Apskritai rengiuosi santūriai, jokių gilių iškirpčių, svaiginančių dekoltė, ne ne ne, nes jei mažesnių papukų moterims tai bus dailu, tai lygiai tokia pati dekoltė mane bjauros, atrodysiu vulgariai, pigiai, iššaukiančiai ir ne vietoje bei ne laiku bus sprogdinamos seksualumo bombos. Bet gi ir be gilios iškirptės tas bombas galima susprogdinti ;)

Reikia suderinti miego pozą, nes jie realiai trukdo, tai kai susipakuoji, susidėlioji, tada ramu. Chroniški nugaros skausmai labai įprastas potyris. Vasarą itin prakaituoja ir šunta po apačia, reikia gerai džiovinti ir papildomai prižiūrėti, o jei nori įdegti saulėje, tai reikia rankom ten pakelti, bet aš taip nesideginu, todėl tos vietos taip ir lieka saulės nepaliestos, atrodo klaikiai, bet gi niekas viešoje vietoje nemato.

Šią akimirką tiek pastebėjimų, gal kas paminės daugiau? Su kokiais nepatogumais susiduriate jūs?

Rodyk draugams

tortas

Pastebėjimas įkvėptas str. “Pusė torto nevalgoma: ir už ką tiek mokėti?

Niekada nei pirkau, nei pirksiu, nei valgiau, nei valgysiu. Kažkokie nevalgomi tokie tortai, grožis jų sintetinis. Gražu tik pažiūrėti, nuotraukose, video filmukuose, koks gaminimo procesas. Dabar tendencijos link natūralumo, tortai puošiami uogomis, vaisiais, gėlėmis, subtiliai ir išmoningai. Džiugina tai, kad ir Lietuvoje tortų, desertų kepėjai ir gamintojai moka skoningai papuošti, dabar vitrinos lyg Paryžiuje ar Romoje. O vaikams nuo mažens reikia skiepyti gerą skonį, kam tie plastikiniai sintetiniai tortai su kičiniais nevalgomais lipdiniais? Taip, jie valgomi, bet kam to reikia.

Aš nesuprantu to principo. Kam reikalingas nevalgomas tortas? Kai yra daugybė valgomų nuo…iki. Kam reikalingas tortas - imitacija? Kad į jį žiūrėtum ir po to, daugiau nei pusę torto tiesiog išmestum, gėdingai išmėsinėtą ir nuluptą, čia yra tokia lyg apgaulė. Dar komentaruose rašo, kad tas dekoracijas gi galima panaudoti kitam tortui. :D

Arba va tokie keksiukai, į kuriuos tik žiūrėti, bet aš neįsivaizduoju, kaip mano mažas vaikas imtų su rankutėm tą “mikimauzą” ir valgytų. Ar prieš valgant tuos viršus reikia nulupti? Taip suprantu visas plastikinių tortų gynėjas. Nulupi grožius ir valgai tik vidurius.

keksiukai

keksiukai

Idealus tortas vaikams, tai toks, kai norisi pirštu nubraukti kremą ar slapta suvalgyti tikrą uogą. Pirmas pasitaikęs pvz., bet mintis ta, kad tortą norėtum valgyti, o ne tik žiūrėti ir viskas. Tipo viršų nulupam ir metam lauk, o kas viduje - neaišku.

tortas

Čia vestuviniai tortai, daugybė pavyzdžių, kad gali būti kitaip.

naked

Rodyk draugams

naujagimis

Su mama pakalbėjau telefonu. V.ž. Veik visa “vienos anos pusės” giminė laukė kada vienatokia gimdys. Laukė laukė. Jau, pagaliau gimdo. Čia veiksmas UK, gimdo išvykusi jaunoji - pagyvenusioji ten gan nemažai metų “subritėjusi” patriotų karta. Ta proga, kad jau gimdo, skubiai į UK atskrido “anostokios” mama iš Lietuvos, na kad padėtų pirmosiomis savaitėmis, vis tik du kart MAMA, dabar jau ir močiutė, v.ž. moteriškė su patirtim.

Sėkmingai pagimdė sveiką burbulą. Grįžo namo. Dvi paras praklykdė, nežinojo kas yra, na nežinojo, dvi paros košmaro ir nežinios, pasimetimo, streso. Per tas nusiklykusias dienas vaikas neteko 400 g svorio, na suprantate, kad tokiam pupuliui tai klaikiai daug. Skubiai išvežė į ligoninę. Diagnozė? Nepatikėsite, nei verktis, nei juoktis. Vaiko nemaitino, absoliučiai, niekuo. Net nepagalvojo apie tai. Ligoninėje jas “abi” paprotino, kad maitinti reikia reguliariai, šviežiai keptą pamokė susitvarkyti krūtis, atsirado pienas ir dar mišinukų įgrūdo, kad vaiko nenumarintų. Mamos.

Rodyk draugams

cigarete

Šiandien Tarptautinė nerūkymo diena. Tad ta proga teminis įrašas ir mano asmeninė labai šviežia patirtis, nes kaip tik dabar tuo užsiimu - metu rūkyti. :) Nerašau, kad mečiau rūkyti, nes metimas, tai kaip ir galutinis baigtinis besitęsusio proceso finalas. O pas man kol kas viskas šviežia, opu ir savotiška.

Rūkymo stažas pas man “kam virš trimpenkių” yra ganėtinai trumpas ir nestabilus, nes iki 26 m. niekada nerūkiau. O ir pradėjus, tai buvo labiau pažaidimas itin retais atvejais, bet ne stabilus, kasdieninis, gausus tabaku procesas. Galėjau ir mėnesį, du apskritai nerūkyti, o ir rūkydama niekada netraukiau į plaučius. V.ž. buvau tokia netikra fiktyvi rūkorė. Net neturėjau savo pačiausių cigarečių, rinkdavausi plonytes ir visokiausias. Po to, sulig kiekvienais metais, tas rūkymo procesas dažnėjo ir cigarečių kiekis daugėjo. Pastaraisiais metais buvau jau “konkrečiai” įsisukusi į rūkymą. Jau atsirado “geriausios” cigaretės, atsirado jų blokai iš kelionių ar į keliones, kad nekeisčiau į kitas, atsirado tam tikros rūkymo tradicijos, kada tai geriausia daryti, kada maloniausia, kada be to nė pro kur. O jau baliukuose tai nepraleisdavau progos, bet, turiu pripažinti, kad nesivydavau dar kietesnių, kurie dar daugiau ir dažniau, praleisdavau “stoteles”. Atsirado kelionių suvenyrų - dailios peleninės. V.ž. konkrečiai įklimpau į peleninę :D

Vyras vis bandydavo mesti rūkyti (jo stažas daug kartų ilgesnis), bet po pusmečio bado vėl įsisukdavo, o priežasčių tam atsirasdavo, tai kokios darbinės problemos, tai aš gimdau (užsirūkė tą dieną po ilgos pertraukos :D ), tai patinka žiūrėti, kaip aš rūkau, tai dar kas nors, pvz. vasara. O vasarą tai itin daug pagundų, nes geras oras, jūra, dar koks vynas, šokiai, estrada. Dabar ir vėl meta, bet drauge.

Ir vieną dieną viskas apsivertė.

Paskutinių moksleivių atostogų metu su šeima lankėmės Paryžiuje. Tai buvo prieš veik mėnesį. Kas seka mano pajudėjimus Facebooke, tas matė. Į kelionę pasiėmiau savų “slim”, bet kadangi buvo daug įvairių vojažų, atsipalaidavimo, ypač vakarais visokiausiose aludėse ir vyninėse, tai labai greitai baigėsi atsargos. Nusipirkau du naujus vietinius pakelius, tokius tikrai gražius. Ir kaineles ten gražios, vienas pakiukas 7 eurai. 7! eurai!!! Nafig! Na taip, rūkiau brangiausias, bet vis tiek nafig. Bet norėjosi pabandyti prancūziško skonio. Įsimečiau ir tiek žinių, Pasiėmiau pirmą pakutį, atidarinėju ir viduj nutrūko, susivėlė, žlugo. Pasirodo kitoje pusėje tos baisios “vėžinės” nuotraukos, per veik visą pakelio šoną.

To baisaus auglio ir nuotraukėlė iš morgo, ant kito pakiuko. Čia kaip tik originalus rinkinukas, yra ir daugiau “grožių” variantų:

cigaretes

Kai tas foto mačiau kažkur internete, tai tikrai nesukėlė tokio įspūdžio, rimtai. Nei bijau siaubo filmų, nei kapinių, nei mirusių, ir apskritai nelaikau savęs lengvai įtakojama kažkokių paveiksliukų. Ir sprendimus priimu savarankiškai, man tikrai niekas nepasakys kaip turiu gyventi ar privalau elgtis. Bet dabar kai nusipirkau ir nešiojausi jas prie savęs, kai kas kart imant, na nėr malonumo, jokio, nei romantikos, nei elegancijos. Dar anksčiau pagalvodavau, na kas čia tokio tos nuotraukos ant pakelio, juk jų su laiku nebematai, kaip ir nepastebėdavau lietuviškų įspėjamųjų užrašų. O čia viskas kitaip - imu ir padedu atgal. Esu gan lakios fantazijos, nesiskundžiu jos stoka, tai tas pasibjaurėjimas, jis buvo labai realus. Kaip ir baimė, ji tikra, o jei man taip? Ir įsivaizduokite mano apmaudą ir nusivylimą. Sumokėti 14 eurų ir nesurūkyti nei vieno prancūziško pakiuko… Bet ranka nekilo ir taškas.

Tuomet ir priėmiau sprendimą, kad tai ženklas :D Reikia pabandyti apskritai mesti ir raukti suvisam. Juk nebuvau ta tikroji užkietėjusi rūkorė, iki šiol taip manau, kad nebuvau. Be to, juk pati sau dar sakiau, kad neturiu priklausomybės. Ar tikrai neturiu? Pažiūrėsim. Įdomiausia dabar save stebėti, savo būsenas, jausenas. Pirmoji savaitė buvo labai rami, net kažkaip keistai rami. Prisiskaičiusi ir girdėjusi apie visokias “lomkes”, tai nieko panašaus. Jokių ten psichozių, nervingų išsišokimų, drebančių rankų ar poreikio apsiryti. Nepradėjau nei valgyti, nei gerti, nei kitaip malšintis, nieko. Net gi buvau svečiuose, kur visi rūkė, bet aš “šventu veidu” ir ramiai atsisakydavau prisijungti.

Bet po kelių savaičių nerūkymo pastebėjau, kad kartais užeina kažkokia banga, kai tie buvę malonūs rūkymo įpročiai tam tikrais kasdieninio gyvenimo momentais, kažkokia maloni rutina ar konkretūs ritualai, kai privalomai susiveda į rūkymo faktą, tai šitai užplaukia ir kyla aktyvus noras parūkyti. Arba susinervinu, juodai, kažkokie konfliktai, problemos. Laikausi. Bet kažkaip pasakau sau, kad: nedaryk gėdos, visų pirma prieš save pačią, na nejau esi tokia silpna medūza, kad negali atsilaikyti, ką, neturi charakterio?” Tai kažkaip palieka gėda ir prieš save nepatogu.

Nežinau kaip bus toliau, tikrai nenoriu čia pasižadėti ar girtis sakydama “aš mečiau rūkyti”, kad daugiau niekada niekada. Kol kas esu procese, metu rūkyti.

Rodyk draugams