BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Režisierė - Dalia Ibelhauptaitė, scenografijos autorius - Dick Bird (UK).

Turbinė opera, labai gera muzika, arijos ir balsai be priekaištų, kostiumai tikra bomba, o dekoracijos - transformacijos tiesiog veža. Atmosfera superinė. Tokie buvo įspūdžiai po I dalies.

Patiko “Faustas” ir nesigailiu jį pamačiusi, išgirdusi. Įspūdžiai geri, antroji dalis ir transformacijos nenuvylė, patiko šokio dalis ir sumanymas. Tie BDSM dirželiai iki šiol stovi akyse :D Tad jei ruošiatės eiti, turėtų patikti. Nors vėl gi, labiau mėgstantiems klasikinius pastatymus gali kilti abejonių, nes čia bus kitaip, savotiška agresija, su atitinkamais tam tikrais elementais, ryšku ir kontravesiška. Jau ne sykį apkalbėta (skaityti Facebook’e) Kongresų rūmų salė su savais niuansais. Bet aš sėdėjau balkone ir nebuvo bėdų, nei su regėjimu, nei su akustika.

Rodyk draugams

borkmanas

Šiandien premjeros diena, lankiausi Valstybiniame jaunimo teatre, G.Varno režisuotame spektaklyje “Junas Gabrielis Borkmanas”. “Vaidina legendinių aktorių ketveriukė: Kostas Smoriginas, Vidas Petkevičius, Dalia Overaitė bei Jūratė Onaitytė. Spektaklio scenografiją kuria nebe pirmą kartą su rež. G. Varnu dirbantis dailininkas Gintaras Makarevičius. ”

Spektaklis patiko, kokybiškas ir geras pastatymas, tad manau ši pjesė sulauks ne tik gerų atsiliepimų, bet ir teatro gerbėjų dėmesio. Čia tai, ką galėtume pavadinti geru, brandžiu, bet ir ne pernelyg sunkiasvoriu, kai bandai suprasti apie ką ir sunkumas spaudžia. Teisingai užkabinti gyvenimo momentai: žmonių santykiai, svarstymai apie gyvenimo prasmę, čia ir dusinanti motinos meilė vieninteliam sūnui, kuris taip trokšta laisvės, nes “yra jaunas”, gyvenimo saulėlydyje savo gyvenimo kelią narstanti šeimos galva, optimizmu trykštantis “nepadaręs karjeros” poetas.

Dėl išskirtinių aktorių jauti tą gero teatro aurą, kuomet nelauki pabaigos, norisi dar ir dar mėgautis visuma. Labai patiko scenografija, ji toji šiuolaikinė, kas dabar “ant bangos”, projekcijos, spec. efektai ir “rodomos” dekoracijos, bet viskas skoningai, subtiliai ir harmoningai. Gyvenimo traukinys, kurį lydi makabriški skeletų šokiai. Rekomenduoju.

Daugiau apie spektaklį.

Rodyk draugams

teatras

Kodėl, sako, mes nesusitinkame, kodėl neiname į teatrą. Nes mane ilgam atvėsina nuo susitikimų, kai pvz. įvyksta tai… Pakviečiau čia kažkada vieną tokią į premjerą, kvietimas neįpareigoja, tiesa? Gali eiti, gali neiti, čia jokios prievartos nėra, tiesiog svarbus vienoks ar kitoks atsakymas, nes kviečiantysis gaunasi toks lyg pakabintas tarp dangaus ir žemės, nes jei kviečiamasis negali, tai, suprantama, yra kitų, kurie noriai ir su džiaugsmu priims kvietimą, nes dar nebuvo, kad negalėtų :D . Reikia aiškaus ir konkretaus atsakymo.

Be to ir kviečiu tik tuos žmones, kuriems šiaip patinka eiti į teatrą, tikrai nekviesčiau, jei žinočiau, kad tokia pramoga yra kančia. Tai gi, išsiunčiau pakvietimą su detaliu aprašymu “kas kur kada” ir gavau tokį atsakymą: “Labas, atleisk, kad visą dieną neatsakiau, manau galiu eit, tarsi nieko nesuplanavus, kiek tęsis spektaklis, jei labai ilgai, tai gal dar persigalvosiu ;) ?”.

Atsakiau, kad ilgai. :D

Rodyk draugams

baletas

Jei vis dar dvejojate, ar verta eiti į naujausią kompozitoriaus S. Prokofjevo baleto “Romeo ir Džuljeta” pastatymą, tai sakau - eikite ir mėgaukitės. Galbūt ne vien dėl puikios muzikos, kuri net ir pradedančiuosius klasikinės muzikos “testuotojus” turėtų nenuvilti.

Šiandien, po įvykusios premjeros LNOBT, esu vis dar malonioje euforijoje.

Subtilios dekoracijos ir ekrano projekcijos dermė balansuoja ant minimalizmo ribos, bet nieko nepasigedau ir visuma labai harmoninga. O tai, kad Italijai išskirtinės mano simpatijos, tai niekam ne paslaptis ir neslepiu to. Žinoma, subjektyviai vertinant, esu šiek tiek pavargusi nuo karinės nuotaikos, per kurios prizmę spektaklio statytojai velka viso baleto nuotaiką, bet, kita vertus, toji čia tinkama dėl tikriausiai visiems žinomos V. Šekspyro “Romeo ir Džuljetos” sukurtos tragedijos. Tai tinka ir šių dienų aktualijoms, deja, vis dar.

Rodyk draugams

Vakar man gaudė Sirenos, stebėjau svečių iš Graikijos spektaklį “Švarus miestas”. Patiko savo neįprastu formatu. Realistiškas, rodos vaidinančios moterys ne aktorės, o tiesiog moterys, imigrantės iš įvairiausių šalių, kurios dirba valytojomis, auklėmis, slaugėmis Graikijoje, pasidalinusios savo patirtimi, kaip joms sekėsi gyventi, dirbti, išgyventi Graikijoje, kas jos buvo gimtinėje, kokios buvo svajonės. Net nustebau, kad tekstų autoriai yra kiti žmonės, spektaklio statytojai, nes įspūdis buvo tikrai kitoks.

Toks nedidelis epizodas, man buvo naujiena, tai pasidalinsiu. Emigrantai iš Filipinų neturėjo galimybės bendrauti telefonu su savo šeimomis, nebuvo tiesioginio ryšio iš įvairiausių šalių, tad kad neprarastų to ryšio ir galėtų pasidalinti naujienomis, apskritai visa reikalinga informacija, jie į juostines kasetes įrašydavo - įkalbėdavo viską, ką norėdavo perduoti. Ir tuomet tas kasetes siųsdavo artimiesiems, drauge su pinigais, dovanomis, drabužiais ir pan.. Spektaklis paprastas, šiltas, moteriškas, be kažkokių ten ypatingų užmojų, bet man patiko tuo savo paperkamu nuoširdumu ir realistiškumu, nėra vaidybos, tos įprastos, tiesiog viskas kitaip, lyg žiūrovai sėdėtų pagalbinėse patalpose ir būtų lygiai tokie patys emigrantai, drauge klausytų įvairias emigrantų istorijas ir patys norėtų jomis pasidalinti. Tad jei turite laiko ir dar liko bilietų, šiandien jis vėl bus Mažojoje salėje, užsukite.

Kasmet nepraleidžiu progos pamatyti užsienio teatrų spektaklius teatro festivalyje, veržiuosi vien dėl jų, nes lietuviškuosius ir taip arba mačiau, arba rasiu kitu laiku kada pažiūrėti, dar nedomina spektakliai Vilniaus mieste, t.y. lakstymas po miestą, tikiu, kad kitiems tokia pramoga atraktyvi, bet aš labiau įprasto stiliaus gerbėja, renkuosi komfortą ir ramybę, nes ir taip gyvenime to lakstymo sočiai, leiskit pailsėti ir pasimėgauti reginiu.

Dauguma spektaklių buvo neblogi ar puikūs, tuos kuriuos pasirinkdavau savo nuožiūra, eiti į visus tikrai nematau prasmės, o ir laiko stoka, tik vienas berods nuvylė savo ypatingumu ne pačia geriausia prasme. Šiais metais pasirinkau vakar matytą “Švarus miestas”, vėliau bus dar du spektakliai, tai “Varšuvos kabaretas” (rašo, kad trukmė – 4 val. 30 min. (su pertrauka) :D ) ir “Karališko dydžio”.

Rodyk draugams

fariziejaus

Neeilinis ir ypatingas spektaklis tikriems teatro gurmanams. Nors buvo nemažai tokių premjeros žiūrovų, kurie neįvertino, nesuprato, pavargo ar kt. priežastys, ir nešė kudašių iš pirmosios dalies, kurios trukmė 2,5 val.. Kažkas nebegrįžo po pertraukos. O man ir vakaro kompanionei - draugei spektaklis labai patiko. Po spektaklio buvome trinktelėtos kuoka ir lengvoje euforijoje. Todėl teisybės čia nerasi, visi vertinimai tik per subjektyvumo prizmę, tad jei nori atsirinkti, turi pats savo akimis pamatyti.

Kai pirkau bilietus ir tegavau tik 3 eilėje, šiek tiek pergyvenau, kad sėdėsime per arti ir ne taip gerai viską matysime. Bet, pasirodo, tai buvo pats tas atstumas ir teigiamas efektas dėl to tik dar labiau sustiprėjo, todėl būtent šiam spektakliui nebijokite pirkti vietas kuo arčiau, bus labai labai gerai. Pjesės pagrindinis veiksmas ir vyksta scenos priekyje, 90 - 95% sėdint, aktoriai lyg atgijusios ir prabilusios statulos, tad spektaklyje ypatingo veiksmo ir judėjimo ne tiek ir daug. Tačiau išties sudėtingas tekstas, dekoracijos - spec. vaizdo ir garso efektai, Lietuvos rusų dramos teatro profesionalių aktorių ir spektaklio režisieriaus bei teatro vadovo J. Vaitkus visumos bendras rezultatas - tikra kelias valandas trunkanti šamaniškoji meditacija.

Dar vienas kokybiškas ir dėmesio vertas spektaklis, raskite jam laiko.

Plačiau apie spektaklį.

Rodyk draugams