BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kas užkliuvo laidos “Nuo..iki” archyvų peržiūroje, tai politikas Žilvinas Šilgalis ir jo nauja meilė. Kam jiems reikėjo ten dalyvauti, tai niekaip negaliu suprasti. Pasiteisinimų vandenynas ir kažkokia raudų siena bei plakimąsis rimbais naujame lizdelyje prieš operatoriaus kamerą ir žurnalistę. Nei jie pirmi, nei paskutiniai, kur “susitiko dvi širdys plakti vienu ritmu”. Kodėl visai Lietuvai ir apskritai reikia teisintis, aiškintis, kaip slėpė, kaip bėgiojo nuo žurnalistų, po to dar dalintis visokiom vidinėmis šeimų peripetijom, apie ex žmoną, kaip ji nenori bendrauti ir kenčia, pyksta, kaip draugai ir artimieji reagavo, Žilvinas veik verkia į objektyvą, o naujoji pasija tokiu nuolankiu Bembio veidu, kad tylus vos gyvas balselis kaip iš po žemių sklinda: aš čia, aš čia, tokia tokia…

Kažkoks vaikų darželis, na dievaži. Na kam to reikėjo??? Visas reportažas vienas didelis košmaras Guobų g.. Ir tai politikas, trokštantis valdžios, kritikuojantis kitus. Jei jau tokios žaizdos, sopuliai ir širdgėla dėl įvykusios gyvenimo traumos, tai laižykitės tas žaizdas naujame, jaukiame lizdelyje dviese ir tiek, be publikos. O jei jau reikia pasiaiškinti, pasiteisinti, tai susitinki su tais žmonėmis tet a tet ar specializuotame susirinkime, na visus tuos sukvieti, kuriems nori atverti dūšią, ir pasidalini gyvenimo realijomis bei pokyčiais. O dar ta paliesta tema apie sugyventines, toks “daugtaškis” laidoje pritaškytas. V.ž. mane sukrėtė ta laida :D

Aš manau, kad jie gailisi sutikę dalyvauti, pasirašę tai nesąmonei, ir liks ta laida prisiminimuose tik kaip blogas sapnas. O kad Ž. Šilgalis ne lūzeris, tai galima ginčytis. Jis tiesiog ne “odnoliubas”, jausmų žmogus, todėl ir tiek skausmo ankstesnei žmonai, nes labai šeimyninis, buvo, na kaip deklaravo naujoji, kad jis nuostabus, puikus, geras žmogus. Tikiu. Bet aistros ir jausmų valdomas. Nepatikimas. O politikui tai labai didelis minusas. Na ir ne tik politikui.

Rodyk draugams

Mane kartais pramuša ant “Nuo…iki” laidos peržiūrų internete, tai būna kokį kartą per ketvirtį, ne dažniau. Skamba keistai, bet kas skaito mano įrašus, tas žino, kad aš daugybę metų nežiūriu lietuviškos TV laidų ar filmų todėl, kad negaliu pakęsti visų tų nesibaigiančių ir užknisančių reklamų - anonsų - reklamų - anonsų blokų, tai pirmoji priežastis, o dar nepernešu tų bukų ir bukesnių laidų, visokių “žvaigždžių” konkursų, kur laiką gaišina susireikšminusių žiuri narių nesibaigianti žodinė tryda, ir apskritai, neturiu tam nei kantrybės, nei laiko, nei noro. Retais atvejais padarau išimtį visuomeniniam kanalui “Labas rytas” ar kaip vadinasi rytinė laida (net nežinau pavadinimo, tikiu, kad pasirodys keista), bet ir tai įjungia sūnus, o aš viena akim pažiūriu, tačiau tai geroji išimtis, nes nėra nesibaigiančių reklamų - anonsų blokų. Bet va kartais pramuša ant to, kad reikia “spragas” užlopyti ir pažiūriu internete “Nuo..iki” laidos įrašus, kur pasirinktinai žiūriu tik vieną dalį, retais atvejais apie abu pašnekovus, bet dažniausiai būna vienas dominantis. Taip, šioje vietoje visokius skandalingus interviu pamatau paskutinė :D , todėl būnu ne aktualijose ir pavėlavusi į visus galimus traukinius.

O štai kokia situacija su žurnalu “Žmonės”, žurnalo skaitymo evoliucija išsirutuliojo į tai, kad man tapo absoliučiai neįdomu ir neįdomūs visi tie žmonės bei jų gyvenimai, absoliučiai. Buvo laikas, kai uoliai pirkau ir skaičiau nuo pirmo iki paskutinio psl., na kai atsirado. Po to skaičiau tik tam tikrus str. ir dar apžvelgdavau fotosesijas prie sienelių ir prezentacijų. Kitas etapas - neskaitydavau jokių str., nes nebuvo nei laiko, nei noro, tik fotosesijas apžvelgdavau. Trečias etapas - iš celofano neišimdavau. Dar dabar namie guli celofanuoti seni žurnalai ir man nekyla ranka išlukštenti. Žiauru, ką :D

Jau net nežinau kiek laiko, gal metai ar du, kai nesu pirkusi ir nesu atsivertusi, net grožio salone :O , nei vieno žurnalo “Žmonės”. Prekybcentriuose visiškai abejingai praeinu pro viršelius, net ranka nekyla pavartyti. Tikriausiai aš pavargau nuo Žmonių, man jie tiesiog neįdomūs, neįdomūs jų gyvenimai ir gyvenimo istorijos. Ne apskritai esu pavargusi nuo žmonių, o nuo tų, kurie ten. Visokias fotosesijas internete rodo, o ir visokias naujienas bei karštas, skandalingas paskalas taip pat taršo čia pat, tad išvengti nepavyksta ir nesistengiu specialiai izoliuotis nuo viso srauto. Tokia pati situacija ir su kitais žurnalais. Nebeperku žurnalų, jokių, nevartau, net nemokamai. Lygiai taip pat guli namie keli celofanuoti “Laima” ir “Moteris” žurnalai.

Tiesiog vieną dieną užplaukė, kad nėra jokio motyvo pirkti tuos žurnalus. Ką ten rasiu? Nesibaigiančias kosmetikos reklamas, kosmetiką renkuosi vietoje, skaitau etiketes, testuoju, randu Youtube prezentacijas ir vlogeres. Stilius? Drabužių reklama? Stilius savitas, Lietuvoje apsiperku retai, madų nedemonstruoju ir į prezentacijas nevaikštau, kad rodyti garderobus. Tai ir ši žurnalų dalis neaktuali, o ji kone pagrindinė dalis žurnaluose. O toliau žmonės, jų gyvenimai, jų kelionės, jų receptai. Negaminau, negaminu ir negaminsiu nei vieno patiekalo iš žurnalo, kelionių temas internete susirandu pagal konkrečios kelionės poreikį.

Įrašas lyg iš kokio nors klubo, kur anoniminiai dalinasi, kiek dienų, mėnesių, metų nedaro kažko.

Rodyk draugams

Iš serijos “amžina klasika”, noriu pareplikuoti nors čia, nes labai dažnai sutinkama pozicija:

“Tuomet pasakykite, kokio velnio pasakoja visam svietui apie savo vyrus, butą, savo gyvenimą? Taigi, jeigu nori viešai pasikalbėti , tai žmonės reaguoja komentuodami. Ir aplamai, jau koktu darosi nuo tų pačių pupų, ledžių, ir kitokio plauko mergelių, kurios lenda į visas TV laidas, ir dėl to tenka perjungti kanalą, lenda į pirmus puslapius su savo pozomis, ir plepalais apie bele ką. Norisi išgirsti, pamatyti protingas , išsilavinusias , daug pasiekusias moteris. Kur jos? Manau, nėra kada lakstyti po laidas, jos kuklios , ir daug dirbančios, beje, ir žinomos. Norėtųsi kad per TV laidas rodytų žinomus mokslo žmones, nes tai būtų pavyzdys ir augančiai kartai. O ką dabar mato ta karta? Kad galima ir be mokslo gerai prasisukti, tik ištekėk už turtingo diedo, ir po to išsiskyrus, gali kurti kitą gyvenimą. Tai mano nuomonė, ir atsakymas, kodėl žmones erzina tokie rašiniai.” (Lryto.lt str. apie Bunkę)

Jei atvirai, tai toks melas, tokie vėjai. Kaip uoli ir etatinė interneto vartotoja, galiu ranką prie širdies ir šlaunies pridėjus tvirtinti, kad kone kasdien galima paskaityti apie įdomias, išsilavinusias, protingas, daug, daugiau ar mažiau pasiekusias moteris. Tik noro ir laiko turėk tam srautui. Be to, kaip taisyklė, daugiausiai ir smagiausiai komentuoja būtent po tokio geltono tipo naujienomis, pranešimais ar interviu, pletkai ir “paklodės” yra viena populiariausių žiniasklaidos dirvų, todėl viskas remiasi į paklausą, jei yra paklausa, tai bus ir pasiūla. Ir rašys rašys rašys apie tai, ką žmonės (ir pastaroji komentatorė) skaito, komentuoja, “piktinasi”. Nes to reikia. Ir internetas yra tokia plati dirva, taip paprasta atsirinkti dominančią ir ignoruoti nedominančią info, kad nieko nėra paprasčiau už ignorą ir lango uždarymą, jei kažkas piktina, neįdomu, neaktualu. Tai gi, šita apsimetėlė uoliai skaito ir uoliai komentuoja, kokia gi ta žiniasklaida begėdė, rašo apie visokias lakudras ir barakudas. Tai kam skaityti? :D Atsiversk kitokio tipo straipsnį ir gėrėkis kitokio tipo moterimis. Perjunk TV kanalą, perjunk ir tiek, tai taip paprasta.

Bet kasdien tik tai skaityti, t.y. intelektualumo srautus skaityt, tik tai ir daugiau nieko, galiu užtikrinti, kad net pati rafinuočiausia žiniasklaida išlįs per gerklę :D Ir vėl, ir vėl tokios komentatorės, persisotinusios “intelektualumu” bei protingų moterų gyvenimo istorijomis (kurios taip pat kažin ar visuomet skaitytinos bei dominančios), su malonumu atsivers eilinį geltoną straipsnelį apie Bunkę, Pikul, Grigaitį ar kt. personą. Ir godžiai pasičepsėdama skaitys, komentuos, kaip ją jie užknisooooo :D

Rodyk draugams

Koks iki skausmo pažįstamas komentaras, po panašaus turinio naujienomis ar straipsniais visada atrasi kažką tokio iš tokios serijos:

“Mergaitė kaip daugelis Lietuvoje - graži. Tik kokia galimybė jos vietoje atsirasti bet kuriai tokiai pačiai gražiai mergaitei iš gatvės? Švogerių kraštas, karta iš kartos pradedant vaikais.” (Lrytas.lt straipsnis “Inetos Stasiulytės dukra Upė sužibėjo televizijoje”)

“Bet kuri tokia pati graži” visada atsiras, tereikia ją parodyti ir atvesti ten, kur reikia. Daugybė įvairiausių aktorių ar reklaminių agentūrų, kur reguliariai, kone kiekvieną dieną ieško naujų veidų, po devintu prakaitu, atakuoja visais įmanomais kanalais: mums reikia naujo veido, mums reikia tokio ir tokio veido, ateikit, mes jūsų laukiam. Tai kodėl tokios komentatorės nepajudina savo plačios ar susitraukusios subinės ir nenuveda to savo aukso lydinio ar brangakmenio, kodėl slepia ir neparodo?? Ar kažkas turi susiprotėti, susirasti kažkokiame mieste, kažkokiame taške jos vaiką? Ne, mielosios pagiežingosios, ne, niekas neras to aukso grynuolio, nes jūs jį slepiate po kaldra. Juk paminėta tik aktorės dukra, o kiti vaikai nesiskaito? Jų tėvai net neminimi, galbūt visai ne įžymybės, tokie kaip mes visi eiliniai, bet jų vaikai lygiai taip pat dalyvavo šiame projekte.

Bet kuomet nėra kada ieškoti ir lieti prakaitą, taip, tenka ieškoti tarp savų ir per pažintis, taip, švogerių kraštas, nes projekto redaktorei ar kam ten reikia skubiai surasti X skaičių mielų mergaičių ar berniukų, reikia čia ir dabar, todėl skubiai ieško “o kas čia pas mus augina mielą ir šaunią”? A, Stasiulytės Upė faina? Greit čia, rytoj, ne reikia jau šiandien, dabar.

O ar ne taip mes kartais ieškome sau reikalingų žmonių, tarp savų? Lygiai taip pat. Nesvarbu ko ieškome, ar darbuotojo, ar specialisto, ar kokio mediko, ar nesvarbu ko. Ieškome tarp savų, nes arba dega, arba nėra kur ieškoti, reikia rekomendacijų, pasiūlymų, nes tiesiog taip paprasčiau. Tai ką dabar, verkt kamputyje, kad kažkokia Vanda iš kito kampelio pagiežingai vapa: va, švogerių kraštas, kitam tai nepasiūlė, nesurado, neatrado. Toks likimas. O kur tu buvai, Vanda? Ką nuveikei, kad pasiūlytų tau, tave ar tavo vaiką?

Mano pačios du vaikai užregistruoti aktorių agentūroje, bet tik vienoje, čia jau mano apsileidimas. Bet ir tai, vienas jų jau kelis kartus buvo atrinktas, pakviestas ir dalyvavo įvairiuose projektuose. Filmavosi reklamose, filmavosi meniniame filme ir filmuosis toliau. Nes aš parodžiau iniciatyvą, o ir nelaukiau, kol kažkas kažkur pastebės ar atras adatą šieno kupetoj.

Neatras ir nepastebės.

Rodyk draugams

Nyki oi nyki lietuviškų TV kanalų realybė. Nedidelė TV tinklelio ištrauka - gabalas, tiesiog. Ne sykį deklaravau, kad nežiūriu lietuviškų TV kanalų, apskritai pastaraisiais metais retai kada žiūriu televizorių. Neįdomu, o reklamų - anonsų nesibaigiančios ilgalaikės atakos filmų metu užmuša paskutinius vilties likučius, neturiu tiek kantrybės, laiko, nervų. Be gailesčio išjungiu.

Bet tai o kokia kasdienybė. Kai savo tinklelius gali sudaryti tik iš išskirtinai rusiškos pigios TV produkcijos, tai apie ką čia tiek kalba, porina ir kur tie amžiais “rusai puola”? Jei jie ramiai sau “užpuolę”, tykiai stabiliai sėdi “tinkelliuose” ir pasišalinti net nei žada, nei planuoja. Taip taip, paklausa - pasiūla, bet gi ar tikrai? O gal yra kitaip, kai nėra ką rodyti, o kokybės, kitų šalių produkcijos neįperka ar nenori įpirkti

Rodyk draugams

gyveno kartą šuo

Nostalgija senąjai animacijai. Kadangi dabar “ant bangos” Ukrainos aktualijos, kaip gi neprisiminus senosios gerosios animacijos, mūsų vaikystės džiaugsmo ir pramogos, juk tai buvo vienas iš žiūrimiausių dalykų. Žinoma, ir “Dainų dainelė” :D Jos taip pat laukdavome, nes tuomet jos statusas buvo net labai garbingoje vietoje, kaip ir “Dainų šventė”. Bet animacija, tiksliau multiplikaciniai filmukai, oi kaip buvo laukiami. Žiūrėdavome tuos pačius ne vieną kartą, ir ne dešimt. Tai gi, “Gyveno kartą šuo”, lietuviškas įgarsinimas:

Ir rusų kalba. “Жил был пес”.

P.S. turiu visą krūvą video kasečių su antikvarinių - archyvinių multiplikacinių filmukų rinkiniais. :) Nuotraukoje Tomske pastatyta skulptūra, štai kaip įamžintas filmuko personažas :)

Rodyk draugams