BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gražus filmas, apie jausmus, meilės laiškus, kol tik pradėjau, tad tik tiek emocijų. Pasiilgau tokių filmų, todėl šis šiam vakarui idealus variantas.

Po.

Filmas gražus, bet ne toks stiprus, kaip norėtųsi ar tikėjausi, todėl tiesiog kaip gražų filmą galima. Labai daug tikėtis - ne. Gražus atvirukas ar paveikslas, dailūs tapytojo peizažai ir marinistiniai potėpiai, apgalvotas stilius ir suderinti kostiumai. Bet nebuvo tiek dramos, širdies draskymo, siužetas pabaigoje visai nuvylė, na toks banaliai tvarkingas…

Rodyk draugams

loftas

loftas

Parduoda naujus tipo loftus, dabar nesiplėsiu, daug rašiau. Mini bikini variantas, kaip matote, jokių pertvarų nėra, planuoki ir dėlioki kaip nori, tipo. Plotai įvairiausi, bet dominuoja ultra mini. Suprantama, kai nėra savo kampo, tai tiks ir toks, laikinam gyvenimo periodui, bet…

Užmušk banano žieve, bet tokioje gausoje durų, su tuo ilgu ilgu koridoriumi, matau kažkokį bendrabučio tipo būstą. Ir akyse stovi tie nutriušę tarybinių laikų palikimo bendrabučiai, kur viskas padrožta, o gyvenimas vyksta koridoriuose, nes vaikams kažkur gi reikia žaisti… O vyrai greit randa bendrą kalbą prie butelio. Žinoma, visko būna, kiti gyventojai nekalti, kad tampa tokių kaimynų įkaitais.

Gal čia taip nebus, na kokius pirmuosius 5 metus, o po to kaip D duos. Bet nuojauta kažkokia, kad tikriausiai bus taip kaip ir kituose bendrabučiuose su spalvinga reputacija. Nes kai tokia gausa - koncentracija gyventojų viename aukšte, kiekvienas su sava istorija, gyvenimo būdu ir skirtinga sudėtimi, o tokių su gausia kaimynyste ten 4 gyvenamieji aukštai, tai visko bus. O kur dar augintiniai. Daug augintinių. :D :D :D

O dar… Juk loftus renkasi ir tie, kam labiau artimas draiviškas gyvenimas, laisvė ir be gliuteno. Kažkaip nesitiki, kad bus idiliška ramybė, na kaip ten, kur laiptinėje koks 90% pensininkų. Oi, visko bus. :/ :O

Rodyk draugams

Kai tai pateikiama kaip ‘reklama’ Facebook erdvėje. Ir dar nebe pirmą kartą. Kad ir kaip skambėtų šventvagiškai ar pan., bet po tokio nuolatinio vienos jautrios temos tampymo, nori nenori, bet matai vieną akivaizdų dalyką - puikią savireklamą. Analogiška spekuliacija vyko, visi tai matė - kone kiekvieną dieną su anksčiau laiko gimusiu K. Krivicko sūnumi, nes Krivickas taip troško tapti politiku ir Seimo nariu, kad nesibodėjo iš to padaryti tokį šou, tokį mega piarą žiniasklaidoje, graudindamas ir virpindamas jautresnių širdis, kad varė varė nesustodamas, kad tik niekas nepamirštų jo veido ir lydinčios temos. Tos spekuliacijos artimiausių žmonių nelaimėmis. Kas sekantis pasikinkys šį arkliuką ir jodys jodys jodys? Nejau tai yra pats etiškiausias, moraliausias ir geriausias būdas įšokti į Seimo nario kėdę ir didžiąją politiką? Ką dar galima padaryti tokio vardan tos KĖDĖS?

Rodyk draugams

zermatt

Kodėl Zermatt, o ne geroookai pigesnis ir kelionių agentūrų dažnai reklamuojamas Cervinia kurortas, kurį dažniausiai renkasi norintys pajusti ir Zermatt dvasią? Pirmoji nuotrauka (specialiai padariau ją) puikiai iliustruoja realybę, kad neretai Italijos pusės trasos uždarytos arba veikia tik dalis. Rodos kalnai tie patys, bet tuose kalnuose orai gali skirtis. Ne visuomet gi, žinoma, bet galima pataikyti į tokią situaciją, gamta vis tik visada savotiškas force majore, tada arba laikas bėga kažkur, tik ne slidinėjant, o jei veikia tik kelios trasos, tai žmonių melejonas ir atitinkamas diskomfortas. Ir atitinkami nuostoliai, jei viskas uždaryta, o skipasai ir visa įranga apmokėta, kieviena diena aukso verta.

Kodėl Zematt? Šeimos draugas jį atrado prieš 17 metų, jo tuometinio boso kvietimas atvykti su visa šeima į jo antrus namus buvo pradžia, o ir meilė - priklausomybė šiam kurortui iš pirmo žvilgsnio. Tad kasmet čia lankosi, kartais po kelis kartus, tai gi, ir mus pakvietė, ir šiemet mes vėl čia. Draugų būry vis smagiau. Tai išskirtinis kurortas pozicionuojantis geriausių pasaulio kurortų dešimtuke, kur gerai jausis ir pradedantysis slidininkas, ir profesionalas, ir įvairaus amžiaus vaikai, ir apskritai neslidinėjantys, ir šiaip vaikštinėjantys, net gi atvykę augintiniai, kurių čia netrūksta, taip pat jaučiasi luxury, nes jie visur laukiami ir toleruojami, kaip kažkada rašiau, Lietuva tik pradeda mokytis sugyventi ir toleruoti šunis, verta pasimokyti iš civilizuotesnių kraštų, ir be susuktų kančios iškreiptų veidų.

Zermatt kažkuo primena Nidą savo dvasia, ramybe ir publika taip pat. Pati gan ilga, kiek varginanti ir įvairialypė kelionė link “svajonių vietos” apipinta tokio pat lydinčio pakylėto entuziazmo, kad panašiai jautiesi, vykdamas į Nidą ir pasiekęs ją, na tas jausmas su niekuo nesupainiojamas. Važiavom važiavom važiavom ir pa ga liau atvažiavom… Vuau. Vien kokie vaizdai važiuojant kalnų traukiniais. Mėgaujiesi visuma ir apie jokį nuovargį net negalvoji, malonus jis.

Zermatt realiai apie viską pagalvota: puikus servisas, trasos ir mokyklų treneriai aukščiausio lygio, neslidinėjantiems taip pat yra ką veikti, kur eiti, visur kur bepasirinktum - gera virtuvė, o ir itin gerų restoranų čia taip pat netrūksta. Kadangi uždraustas automobilių eismas, oras grynas ir nėra jokių grūstynių. Reguliariai kursuoja vietiniai elektriniai autobusiukai, traukiniai ir traukinukai, tad nėra problemų su susisiekimu. O taip pat yra viešbučių elektrinis transportas - transferis.

Kiek kainuoja savaitės poilsis būtent Zermatt? Nes gyventi patogiausia, geriausia ir vis dėlto, ne už 5-10 km, kitiems deklaruojant, žinoma melagingai, kad “gyvenu Zermatt”, na supratote “apie ką mes čia”. Tai gi, gyvenimo vieta labai įvairi, bet dabar rašysiu apie 3* viešbučio (čia viešbučiai geri, tad 3* pagal lygį gali prilygti ir 4* kokio Paryžiaus ar Amsterdamo centro viešbučiams, todėl verta rinktis ir nepermokėti) Zermatt centre 4 asmenims kainą, nesvarbu ar 2 atskiri kambariai, ar 1 keturvietis, su pusryčiais ar pusryčiai + vakarienė, bet kaip bevartytum, kaip besisuktum, vis tiek sumoje gaunasi: visas transportas pirmyn atgal skrydis Vilnius - Ciurichas + traukiniais iki Zermatt ir atgal + viešbutis + 6 d. skipasai ir slidinėjimo įrangos nuoma ir jei vaikams 5 dienoms mokykla atitinkamo slidinėjimo lygio grupėje su treneriu ir dienos pietumis ten pat + maitinimasis = nuo €10 000 ir dar +-. Galima nesirinkti 2 vaikams mokyklos, tuomet nuo sumos minus koks 700-900 frankų. Galima neslidinėti kuriam nors šeimos nariui, tuomet minus slidinėjimo įranga ir dar minus skipasas. Galima iš dalies dieną sočiai nevalgyti arba prasisukti su greitu maistu ar užkandžiais. V.ž. prasideda variantai ir išieškojimai, tad labai individualu. Bet jei “viskas įskaičiuota”, tai kur bepasisuktum, ~1000 šveicariškų frankų ir daugiau skrenda kaip sparnuotosios supynės. Kavinėse ir restoranuose maitintis nepigu, net makdonaldas čia bene brangiausias pasaulyje, nors tikiu, kad galbūt kažkur yra ir brangesnių.

Kur dar neverta taupyti, tai perkant bilietus į traukinį nuo Ciuricho oro uosto iki Zermatt (persėdimas Visp) ir atgal. Ypač jei kelionė su vaikais, daug bagažo, todėl paklausykit patyrusios, mus draugai taip pat laiku perspėjo, buvome dėkingi už tai. Yra dvi klasės 1 ir 2. 1 klasė gerokai brangesnė, bet perkant į 1 klasės vagonus bilietus, būsi garantuotas, kad bus kur atsisėsti, nes kelionės trukmė apie 3,5 val., bus komfortiškos vietos ir, kas l.svarbu, bus kur patogu pasidėti tą gausų bagažą. Dar svarbu, čia svarbu svarbu perkant skrydžio bilietus, tai tinkamai apskaičiuoti ir atvykimo (kuo anksčiau iš Vilniaus), ir išskridimo iš oro uosto laiką (pagal galimybę kuo vėliau iš Ciuricho), nes reikia įvertinti važiavimo traukiniais iki/iš Zermatt laiką - apie 3,5 val.. Tai gi, čia negalima žioplinėti ir suklysti nevalia.

P.S. dabar kai pasibaigė atostogos, galiu konstatuoti, kad Cervinia kurortas neprognozuojamas ir tikrai neverta pirkti ski pasus abiems regionams, jei gyvenate Zermatt, nes iš 6 d. Cervinia pusės visi keltuvai buvo uždaryti 4 d.!!! Tai koks čia poilsis? Čia nesąmonė. Savaitei skristi, trenktis, šešias dienas skirti slidinėjimui ir faktiškai tik dvi slidinėti. Kaip palyginimas, tai Zermatt visos trasos sėkmingai veikė ir nebuvo nei dienos, kad atvykėliai negalėtų aktyviai sportuoti.

Rodyk draugams

meiluze

Su meiluže nereikia nei kalbėtis, nei rašinėtis, nei apskritai leistis į kontaktą. Ji yra svetimas žmogus, jai dzin, meilužė iš tokių santykių turi savo naudą ir kodėl gi jai nepasinaudoti proga, jei ją suteikia pats vyras? Svetimo skausmo nebūna, tai faktas.

Kalbėtis reikia su vyru. Be isterijos, be kažkokių ultimatumų ir akių draskymo, civilizuotai. Ko jam apskritai reikia gyvenime, kas netenkina, ko stokoja. Be to naudinga kartais pasidalinti kokiomis tikromis ar išgalvotomis, t.y. žiniasklaidos sukurtomis istorijomis, ypač nelaimingų santykių, nevykusių skyrybų, kai vyrai lieka ne tik ant ledo po meilužiavimo, bet ir vieniši kaip butelio kamštis eketėje. Ką jie galvoja apie tai, kad o jei meilužė specialiai ar netyčia pastos, gims nesantuokinis vaikas ar keli, kai pretenduos į šeimos turtą ir pajamas, kai norės dėmesio ir dar daugiau to dėmesio, net jei nesinorės su tom meilužėm tęsti santykius.

Kai jų klystkeliai tampa visos šeimos drama, tragedija, ką po tokių įvykių mato vaikai, kaip vaikai reaguoja ir kaip bendrauja su tėvu, kurio autoritetas krito visiems laikams, dėl kurio kaltės sugriuvo šeimos namas, o nelaimingi liko visi. Kodėl vaikai iš tokių sugriautų šeimų neretai nueina klystkeliais, ieško paguodos gatvėje, tarp visokių atmatų, tampa nusikaltėliais, nevykėliais, alkoholikais ar narkomanais. Ar tiesiog labai nelaimingais vaikais. O kur dar lytiniu keliu platinamos ligos, kurias gali parnešti į namus ir užkrėsti žmonas. Juk jokių garantijų, kad vyras vienintelis ir nepakartojamas meilužis, tokių gali būti ir daugiau, nes meilužė neprivalo deklaruoti ištikimybės ir laikytis jos. Ką reiškia gyvenimas po to, kai atgal kelio nėra.

Todėl pokalbiai su vyrais, kas jiems iš to, ką jie laimi ir kokios bus pasekmės, yra žymiai efektyvesnis dalykas, nei kažkokie susirašinėjimai su svetimomis moterims, kurios žino su kuo santykiauja ir net nesuka galvos dėl nieko. Jos laisvos elgtis kaip nori, ir tai jų teisė, nes jos niekam nieko nežadėjo ir neneša absoliučiai jokios atsakomybės. Gyvena taip kaip nori.

Rodyk draugams

italia

“Neįtikėtina: drabužis dėvėtų rūbų parduotuvėje brangesnis už tokį patį naują”

Pastebėjimas ne apie padėvėtus, šia tema tinklaraštyje nemažai rašiau, pačių įvairiausių pastebėjimų. Tik priminsiu vieną momentą, jau seniai konstatuotas faktas, kad padėvėtuose apsipirkinėti ne taip ir pigu, galima sutaupyti perkant naujus.

Trumpai apie naujų drabužių kainas. Sūnus jau keli metai eidamas į mokyklą velkasi įvairius švarkus, klasikinius marškinius, nes jam taip patinka, norisi. (gerai, kad yra kas juos lygina ;) ) Neseniai mokytoja stebėjosi, ar kokia šventė, ne ne, sako sūnus, aš taip kasdien rengiuosi. Švarkai išties įdomūs, kokybiški, su įvairiom detalėm, tokie “dizaineriški”.

Italijos trendai ir italų įtaka sūnų labai stipriai paveikusi. Jei mokytoja žinotų kiek tie švarkai kainuoja, tai dar labiau nustebtų. Apie 15 - 20 eurų, Italijos parduotuvių kainodara. Aš tik bandau spėti, skaitydama komentarus apie dėvėtų drabužių kainas Lietuvoje, kiek tokie švarkai, būtent padėvėti, kainuotų sekonhenduose, jei smulkmenos ar nutrinti marškinėliai kainuoja panašiai, kaip naujo, madingo švarko (su servetėle kišenėlėje) kaina. Apie naujus Lietuvos parduotuvėse net nenoriu rašyti, nes nei žinau, nei gilinausi į jų kainodarą, neįdomu.

Todėl ir eina vaikas į mokyklą taip kaip jam patinka, nes elegantiškas švarkas pigus, apsimoka, o tvarkinga apranga mokykloje veikia atitinkamai, ir jį patį, ir aplinkinius.

Rodyk draugams