BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žinote kas realiai knisa tokiuose rašinėliuose? Tai Latvijos reklama, kaip ten nuostabu ir fantastika. Galiu pasakyti, kad tie žmonės nebuvę Neringoje, tai ką čia tiek liaupsinti, kai mes turime Neringą. Ramią, tykią, eko, kur ne tik fantastinė rūkyta žuvis (valgėm valgėm ir dar parsivežėm visą dėžę visokiausių, lauktuvėms taip pat), ko dar trūksta? Gyvenk ir žvenk. Taip, kažkur ne viskas tobula, kažko trūksta, bet pats požiūris ir tendencija. Kaip bet kokiu apsipirkimo atveju kišama Lenkija, taip vasarą kišama Latvija. Na dar Turkija, Bulgarija. Nei į vieną, nei į kitą nevažiuočiau, nebent sukandus dantis ir užsimovusi apsauginį šalmą, bet tai kokia kančia. Tie, kas ten buvo ir pavargo nuo to mentalo, tai pardavė vilas bei apartamentus, susipakavo visus baulus ir išdardėjo į Prancūziją, Italiją, Kroatiją, kuriasi ten, tie milijonieriai ir oligarchai taip pat. Atsikando to pigaus poilsio su įkyriais piktais prekeiviais, nuolatinėmis apgavystėmis ir privalomu derėtis derėtis, kur vietoj natūralių sulčių įpils iš pakelio ir paskaičiuos kaip už natur, o patiekę pašvinkusią žuvį stebėsis, o kas čia ne taip? Bandys išdurti ant kiekvieno kampo. Ar tai poilsis? Civilizacijos dar niekas nenukonkuravo, reikia ilsėtis civilizuotuose ir krikščioniškuose kraštuose, o ne laukiniuose ir ne musulmonų kraštuose, pastarasis punktas svarbus tuo, kad ten viskas kitaip, viskas.

Kainos tokios kaip visur, iš esmės - tokios pačios. Ar ilsėsies Palangoje, Nidoje, ar keliausi ir gyvensi privačiame sektoriuje Kroatijoje, Italijoje. Kainos iš esmės plius minus vienodos: būsto nuoma, maistas. Žinoma, mums iki pajūrio atvykti kainuoja ne tiek ir daug, tad kelionės išlaidos yra tas ryškusis skirtumas.

Generalinis, pagrindinis skirtumas - klimatas. Jis yra kitoks ir nieko čia nepadarysi. Mes neturime šiltų kraštų klimato, nėra tiek šilumos, tiek saulėtų dienų, tokios šiltos jūros nėra. Nėra tokių šiltų naktų birželio mėn., kuomet jau gali mėgautis ir nėra galimybės sušalti, nebent kalnuose ar giliau žemyne. Ten nereikia jokių šiltų drabužių, net džinsų nebus progos kada užsivilkti, nes o kam. Bet to klimato lygiai taip pat nėra Latvijoje. Tai ką čia suokia ir svaigsta? Latvija netapo nei Prancūzijos rivjera, nei Italijos kurortais, net ne Bulgarija ar Turkija. Jei lyja Lietuvoje, tai lyja ir Latvijoje. Kokia prasmė lyginti panašias vietas?

Kodėl man patinka ilsėtis užsienyje? Ne tik dėl klimato, bet ir dėl požiūrio į svečius privačiame sektoriuje. Niekur Kroatijoje ar Italijoje negausi tokių sutrintų ir nuskalbtų rankšluosčių, kurių dydis ir kiekis toks, kad… Reikia vežtis savo. Lietuvoje vis dar gali susidurti su tuo, kad nuomojamo buto vonioje nėra feno, paprasčiausio pigiausio. Reikia vežtis savo. Lietuvoje tokio sutrintumo ir nuskalbtumo pati pigiausia popierinė patalynė, su nenusakomos kokybės pagalvėmis (ar jie patys bent bandė ant jų miegoti?) ir čiužiniais, kad… reikia vežtis savo. Bent patalynę ir pagalves, čiužinių gi nesivežiosi. Pinigus ima tiek kiek kitose šalyse ir daugiau, bet požiūris - kaip dangus ir žemė. Čia nepersistengs ir tikrai neinvestuos į nors keliais balais geresnes sąlygas. Viskas tiek ištaupyta, išskrebenta, išspausta, kad išspaus tokį vašką iš š, o rezultatas toks, kad “reikia vežtis savo”.

Rodyk draugams

Anksčiau apie tai gal nenorėjau galvoti, gal nebuvo tiek dažnai minima, o paskutiniu metu tai pradėjo kabinti dėmesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir kitur. Toji gausa “tikslinių” reklamų su paminėjimu “Motinos dienos proga”, kad reikia tą ar aną NUPIRKTI. Ir tai kaip aktyviai skatinama pirkti, nupirkti, būtinai dovaną, kokį lygintuvą, karoliuką (šiandien važiuodama skambėjo radijo stotyje, kad karoliukas yra turbinė dovana mamai, galėčiau padiskutuoti ta tema :D ), dar ką nors. Žinote ką pagalvojau, kad prekybininkai mums nori sugadinti šią dieną. Šiltą, jaukią, ramią, lyrinę, kuri yra tiesiog graži ir be įsipareigojimų dovanomis. Kai dėmesys, gėlė, malonus pokalbis, galbūt susitaikymas ar tiesiog pasibuvimas kartu. Na taip, kapų lankymas.

Paversti ją “nupirk - padovanok” įkyriu brukalu, spamu, šiukšlėm užversti, lai dailiom, su gėlytėm, su šypsenėlėm, bet vis tiek, tai brukalas, nuodijantis mintis ir keliantis abejones. Jau dvi savaitės tai vyksta. O ateity gal ir mėnesį terorizuos. Kas vyksta prieš Kalėdas, Valentino dieną. Tai po kelių ar daugiau metų pradėsi galvoti, praskris mintis, o tai kaip čia NIEKO nepadovanosi mamai? Nei vaistų, nei vitaminų, nei kremo, nei kelionės į kurortą (mačiau ir tokią reklamą būsimai Motinos dienai), nei nieko. TIK dėmesį, TIK gėlių, TIK.. praktiškai NIEKO.

Rodyk draugams

Cha :D Kaip Ozo kvartalo NT vystytojai, brokeriai bei kiti veikėjai apgaudinėja su lokacija ir vysto potencialius naujakurius, kurie tikriausiai atvykėliai iš kitų miestų ar šiaip nelabai gaudosi sostinės rajonuose. Čia panašiai kaip pasakoja pasakėčias apie Antakalnį, kad koks namas ar sklypas Antakalnyje, kai Antakalnio net horizonte nematyti :D Arba Žvėryną atranda ne Žvėryne. Realus NT pvz.. Parduoda namą Ąžuolyno g., rašo, kad Žvėryne, o realiai ši gatvė priklauso Šeškinės rajonui :D

Tai gi, naujas trendas - Žirmūnai ne Žirmūnuose :D NT skelbimuose Aruode ir visur kitur jie pasakoja pasakas, kad Ozo kvartalas yra Žirmūnai. Vakar, kai nagrinėjausi tuos NT skelbimus, kas ką parduoda, kas ką stumdo, labai nustebau, kad Žirmūnai išplėtė savo ribas. Kodėl Savivaldybė drauge su NT veikėjais neinicijavo to dalyko, kad šiam nemažam kvartalui sukurtų naują rajono pavadinimą, atitinkantį realijas, lai jis bus ne toks platus geografiškai, bet bent jau bus kažkoks faktinis pavadinimas. Juk pvz. Šiaurės miestelis arčiau Žirmūnų ir praktiškai Siamo dvynys su juo, bet gi atskiriame, kur Šiaurės miestelis, o kur kitas rajonas. Nes Ozo kvartalai tikrai ne Žirmūnai, plikas faktas, įkeliu žemėlapį, kad būtų aišku, kur prasideda ir kur baigiasi Žirmūnų rajonas. Todėl tas net ne “Bermudų trikampis”, o solidus plotas tarp Šeškinės, Šnipiškių, Baltupių ir Kalvarijų g. - Žirmūnų ribos turi būti aiškiai įvardintas, o ne šildytis prie svetimų lokacijų, klaidindami žmones.

Rodyk draugams

“Nuo kada eilinis prekybos centras yra LEGENDINIS?.. Sutinku, kad prieš tai tame pastate veikusi baldų parduotuvė gal ir yra tam tikra prasme legendinė, bet tik ne MAXIMA. Kaip ir visose …XIMOSE ten tas pats: atėjai ir už daug pinigų nusipirkai labai labai mažai prekių…”

Ten ir daugiau tokių nesusipratėlių. Tai parašė žmogus, kuris nieko nežino ir nematė skirtumo, kodėl nematė, tai čia jau jo asmeninė specifika. Parašysiu kaip aš mačiau ir kiek žinojau, gal tai VBS lygio info, bet lai, manau ne vienam buvo toks įspūdis.

Mindaugo g. Maxima legendinė todėl, kad ji buvo pirmoji išskirtinio lygio parduotuvė ir ją tokią padarė pati tuometinė “Vilniaus prekyba”. Perestroikos laikais išskirtinės buvo valiutinės parduotuvės, tokios kaip VilBara Pilies g., kur ateidavau kaip į kokį muziejų :D Prakutę tai ten jautėsi kaip žuvys vandenyje. Vėliau, jau kai įsisuko Nepriklausomybės gyvenimo ritmas, atsirado poreikis normalioms ir civilizuotoms parduotuvėms, su geru prekių asortimentu, jų dygo kaip grynai po lietaus, reikėjo išskirtinės apsipirkimo vietos, kuriai neprilygtų nei viena kita. Kurioje apsipirkinėtų ne tik viešojo maitinimo įstaigos (Bazės tuomet dar nebuvo), bet ir elitas :D , Seimo nariai, diplomatai, valdžia apskritai, o be to visokie verslo prakutėliai ir labiau pasiturintys veikėjai, patys VP veikėjai ten taip pat apsipirkinėjo. Todėl kodėl legendinė Maxima? Nes ten buvo ypatingai geras asortimentas, rinktinis. Žuvies, mėsos, kiti skyriai buvo geriausi Vilniuje iš visų Maximų, galbūt ne visuomet sekėsi išlaikyti tą lygį, svyravo, daug kas priklausė nuo tiekėjų ir apyvartos, kuri tai smukdavo dėl perkamosios galios sumažėjimo, tai vėl augdavo.

Ne visi žino, kad anais laikais, o gal ir dabar išliko (senokai ten buvau), buvo išskirtinė dar viena Maxima ;) Tai yra Čiurlionio g. mažylė. Kodėl ji tokia buvo, su savu asortimentu, taip pat išskirtiniu, ko niekada nerastum kitose mažose maksimose? Nes tame name gyveno tuometinis VP dešimtukas, dabar nepamenu ar visi ten gyveno, bet kad gyveno top viršūnės, įskaitant ir Nerijų Numavičių, tai faktas. O ir kaimynai buvo “atatinkamo” lygio. Todėl jie ten sau pasidarė savo Maximą :D Nedidelėje parduotuvėje tilpo tai, ko jiems patiems reikėjo, na kad galėtų su pižamom ateiti ir rasti. :D

Rodyk draugams

“Viena vertus, džiaugiuosi, kad kuo daugiau yra restoranų, tuo daugiau galimybių žmonėms pasireikšti ar tiesiog nueiti pavalgyti. Tačiau tai vienas sudėtingiausių verslų pasaulyje, tai ne ta vieta, kur galima užsidirbti greitų pinigų.”

Rašiau n kartų ir matyt ne pabaiga. Apie tai jau rašo ir kiti. Sunkūs laikai šiame versle tęsiasi jau ne vienerius metus, nes net neturint aiškios statistikos kiek skambiai atsidaro, o kiek tyliai užsidaro, nesunku suvokti, kad šis verslas, toks populiarus, ypatingai neįvertintas rinkos naujokų. Čia taip sudėtinga, čia yra tiek visko, kad galima prarasti labai labai dideles investicijas.

Kaip ankstesniame įraše rašiau, kad kas rizikuoja, tas rizikuoja gerti ne šampaną, o šiltą nudvisusį bankrotinį gėralą. Personalas labai daug lemiantis faktorius, bet ir tai dar ne viskas, čia tik vienas aspektas. Pvz. vieta vieta vieta. Rašiau jums, kad prognozės apie greitą restorano mirtį virš Geležinio vilko g. tunelio buvo tokios nuspėjamos, kad kai išvydau, iš karto buvo aišku, kad tik laiko klausimas, kada jis užsilenks, nes ne vieta tam restoranui, buvo. Ir tai tik vienas pastebėjimas iš daugelio kitų, apie kuriuos nerašiau, kaip kad pvz. toks naktinis klubas, jam taip pat prognozavau greitą mirtį, taip beje ir atsitiko, nors tikrai nelinkėjau blogo jam, bet yra tam tikri dalykai, patalpų specifika, kainodara, kur na nežinau kaip reikia žiūrėti, skaičiuoti, kad neįvertinti visumos ir galutinio rezultato.

Kartais nesuprantu, kodėl žmonės taip lengvai rizikuoja lįsdami į restoraninį verslą, taip drąsiai, nebijodami prarasti kapitalą. Net gi grožio salonai nėra toks rizikingas verslas, kaip restoranai. Nors tikiu, kad atsiras kas ginčys tai. Bet tai kiek reikia pinigų, kad teisingai funkcionuotų maitinimo įstaiga, kiek reikia pinigų įrangai, kur sutaupysi nebent perpirkdamas bankrutavusių konkurentų įrangą, vis tiek, tai yra žiauriai dideli pinigai.

Jei vis dėlto kyla minčių “noriu savo restoranėlio, kokio šeimyninio”. Kodėl gi ne? Tai tokia vieta, kur PATS turi gyventi tuo, dirbti kasdien ir dar ne garantas, kad pasiseks. Nes tiek punktų, kad daugybė punktų. Net jei viską tobulai suderinsi, net gi tada gali paaiškėti, kad būsi įdomus vos keliems, o to nepakanka. Kiekvienos nesėkmės atveju bus vis kitos priežastys, kodėl nepasisekė. Ir sėkmės atveju net visiškos skylės turi tai, kodėl traukia klientus ir kodėl jos dirba daugybę metų, bet nežada bankrutuoti. :D Čia kiekviena vieta turi savo istoriją, savo klientus. O visur reikalinga gera apyvarta, nes dirbti iš idėjos tai irgi ne amžinas dalykas.

Rodyk draugams

Salesblog.lt rašo - klausia: “Klientus aptarnaujantys žmonės turi tokią sąvoką “pilnaties klientai” ir sako, kad per pilnatį padaugėja viskuo nepatenkintų bei piktų žmonių. Bet palaukite, o pilnatis patiems klentus aptarnaujantiems žmonėms negalioja?”

Mano atsakymas. Patinka nepatinka, bet jūs, mano blogo skaitytojai žinote, kad atsakysiu nuspėjamai, savaip..

Galioja įkyriai neprofesionalus požiūris į klientus. Kai siūlo tarkim drabužius, kurie akivaizdžiai netinka nei pagal figūros ypatumus, nei spalviškai, pasakai, kad nenori, nepatinka, bet toliau persekioja ir bruka tol, kol nuo tokio įkyrumo belieka bėgti iš parduotuvės, nes tolimesnis buvimas tampa nepakenčiamas. Kodėl tokia politika vyrauja “Marc O’Polo” parduotuovėje PC Ozas - nežinau. Tai tik vienas pvz. iš daugelio. Ar tai pilnatis?

Apskritai manau, kad pas mus pernelyg dažnai sureikšminamos mėnulio fazės ir tai tampa ydinga gyvenimo dalimi, visas tas lėkštas ir primityvus humoras socialiniuose tinkluose, susijęs su mėnulio pilnatimi, jau toks nuspėjamas, pavargęs ir nuvalkiotas. Nejau nieko naujo negali sugalvoti? Nepatenkintų, piktų žmonių buvo ir yra visų fazių metu, tiesiog arba dirba su klientais profesionaliai, arba ne, nereikia ieškoti kaltų ten, kur darbo specifika tokia, tenka aptarnauti visus ir visokius, idealių nebus ir nesitikėki, kad visi bus šilkiniai ir malonūs dūšiai. Nes dar prisiminkime PMS, ne ta koja atsikėlusius, su asmeninėmis problemomis ar įtakotus aplinkinių susierzinimo, tai sąrašas bus begalinis. Tas pats galioja ir personalui, kai savo klaidų nemato, nesuvokia, tai tuomet belieka kaltinti klientus ir mėnulio fazes, jau tik ne save.

Kas yra tas psichas? Kodėl klientas nepatenkintas, susierzinęs, kas “su juo ne taip”. Kodėl, jei išties toks klientas, negalima nugesinti MALONIU, dėmesingu aptarnavimu, tai yra darbas, kurį reikia atlikti profesionaliai, į tai įeina be galo daug dalykų. Taip pat ir darbas su nepatogiais klientais. Nes viskas susiveda į galutinį rezultatą, kuris yra - pelnas įmonei, bonusas pardavėjui. Nes jei plėstis, tai gyvenime be galo daug sričių, kur reikia bendrauti su žmonėmis, aptarnauti, visur bus konfliktinių situacijų, “psichinių” klientų ar partnerių taip pat. Tai arba sureikšmini mėnulio fazes, arba dirbi savo darbą.

Rodyk draugams