BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Vilniečiai naujakuriai pakliuvo į spąstus: panaši ateitis laukia ir kitų. Perkūnkiemyje abiejose gatvės pusėse laisvos vietos automobiliui pasistatyti nerasi nei dieną, nei naktį.”

Čia iš tos serijos, kai tokie veikėjai neretai parašo geriau, originaliau ir įdomiau už save pervertinančius juodojo humoro guru. Perkūnkiemyje amžina situacija, ji tokia absurdiška, kad suprantu ir tuos, kurie nenori nuomotis parkavimo vietas, bet ir tuos, kurie nesupranta, kaip galima taip gyventi kasdien ieškant kur įkišti automobilį ir žirglioti per purvynus, juk ne karvę kainuoja. O bet tačiau, jei šeimoje du automobiliai, kas dažnai pasitaiko? Jau ta dviguba suma kitaip pasijaučia, šito komentatoriai neįvertina.. Aš pvz. vis tiek kažkaip bandyčiau suktis iš padėties, tarčiausi su aikštelių nuomotojais dėl dar geresnių nuomos kainų, kad padarytų dar geresnes nuolaidas, nes netikiu, kad jie tokie nesukalbami. Koks jiems biznis, jei tiek tuščių vietų? Joks. O kiekviena, lai ir su nuolaida, kapeika, jau pliusas į kišenę, kas iš to nepliuso. Tad tarčiausi.

“Dalbajobu rajonas,pacius tupiausius sukele i desne puse ant siukslino ir 15 aukstu namai taip suploti,kad net nusizudit negalesit nes issoke is balkono nukrisit i namo priesais balkona dviem aukstais zemiau o apie kai kuriu ten namu gipskartonines issores sienos net nekalbu.O kita puse kuria cia apraso kapojasi kur pastatyt masina ir hemoras nubudus ar masinos neaplamde o po darbo hemoras kur ta triperi priparkuot,kad nereiketu 0,5km pizdint iki padiezdo.Visi tam gale susiploje kaip nigeriu kvartale ir visos pramogos vaiksciot po prekybcentrius kuriu ten pripista ant kiekvieno kampo ir pirkinet visokius sudeliakus reike nereike.Nezinau kaip dabar,bet anksciau kaimieciai balkonuose kepdavo saslikus ir dumai is 8 auksto eidavo kaltunais per visu aplinkiniu namus.Sienu izoliacija irgi ahujiena cia tie baltai su raudonais driziais prie pezo ar reno blet serviso,geriu arbata plet sveciuose ir girdziu saukstelis nukrito pradejau sau tarp koju ieskot o draugas sako,kad cia netau nukrito saukstelis o kaiminui.Tie pirdunkiemiai tai pize lele kazkoks ofisinio planktono inkubatorius.Labai gerai pirdunkiemije jeigu turi gerus ziuronus made in CCCP 7×50 tai gali ziuret nemokamai sex ir erotika nes zmonems pistis reike o langus uzdenginet kas kart pamirsta.Dar pliusas jeigu likot be darbo galit xalevai maitintis viena diena prekibcentri nupisat baronka ar sauja riesutuku araxisu kitam dziovintu abrikosu ir smikersa ar marsa,tik neikit pro kasa vistiek viena karta sufasuos o geriau susvamskit vietoje o tuscia kailiuka nuo produkto pakiskit po stelazu typo bata uzsirisat irkai kramot neziurekit i kamera o ciaumokit nuleide akis typo einu nuliudes ar kazkaip.Pirdunkiemis ir liks pirdunkiemis tik vieni tamsoje svites kurie gyvena namuose ant siukslino o kitiems reikes nesiot svitince apiranke,kad kaimynas nenupistu su opel skoda.”

Rodyk draugams

Cha :D Kaip Ozo kvartalo NT vystytojai, brokeriai bei kiti veikėjai apgaudinėja su lokacija ir vysto potencialius naujakurius, kurie tikriausiai atvykėliai iš kitų miestų ar šiaip nelabai gaudosi sostinės rajonuose. Čia panašiai kaip pasakoja pasakėčias apie Antakalnį, kad koks namas ar sklypas Antakalnyje, kai Antakalnio net horizonte nematyti :D Arba Žvėryną atranda ne Žvėryne. Realus NT pvz.. Parduoda namą Ąžuolyno g., rašo, kad Žvėryne, o realiai ši gatvė priklauso Šeškinės rajonui :D

Tai gi, naujas trendas - Žirmūnai ne Žirmūnuose :D NT skelbimuose Aruode ir visur kitur jie pasakoja pasakas, kad Ozo kvartalas yra Žirmūnai. Vakar, kai nagrinėjausi tuos NT skelbimus, kas ką parduoda, kas ką stumdo, labai nustebau, kad Žirmūnai išplėtė savo ribas. Kodėl Savivaldybė drauge su NT veikėjais neinicijavo to dalyko, kad šiam nemažam kvartalui sukurtų naują rajono pavadinimą, atitinkantį realijas, lai jis bus ne toks platus geografiškai, bet bent jau bus kažkoks faktinis pavadinimas. Juk pvz. Šiaurės miestelis arčiau Žirmūnų ir praktiškai Siamo dvynys su juo, bet gi atskiriame, kur Šiaurės miestelis, o kur kitas rajonas. Nes Ozo kvartalai tikrai ne Žirmūnai, plikas faktas, įkeliu žemėlapį, kad būtų aišku, kur prasideda ir kur baigiasi Žirmūnų rajonas. Todėl tas net ne “Bermudų trikampis”, o solidus plotas tarp Šeškinės, Šnipiškių, Baltupių ir Kalvarijų g. - Žirmūnų ribos turi būti aiškiai įvardintas, o ne šildytis prie svetimų lokacijų, klaidindami žmones.

Rodyk draugams

“Nuo kada eilinis prekybos centras yra LEGENDINIS?.. Sutinku, kad prieš tai tame pastate veikusi baldų parduotuvė gal ir yra tam tikra prasme legendinė, bet tik ne MAXIMA. Kaip ir visose …XIMOSE ten tas pats: atėjai ir už daug pinigų nusipirkai labai labai mažai prekių…”

Ten ir daugiau tokių nesusipratėlių. Tai parašė žmogus, kuris nieko nežino ir nematė skirtumo, kodėl nematė, tai čia jau jo asmeninė specifika. Parašysiu kaip aš mačiau ir kiek žinojau, gal tai VBS lygio info, bet lai, manau ne vienam buvo toks įspūdis.

Mindaugo g. Maxima legendinė todėl, kad ji buvo pirmoji išskirtinio lygio parduotuvė ir ją tokią padarė pati tuometinė “Vilniaus prekyba”. Perestroikos laikais išskirtinės buvo valiutinės parduotuvės, tokios kaip VilBara Pilies g., kur ateidavau kaip į kokį muziejų :D Prakutę tai ten jautėsi kaip žuvys vandenyje. Vėliau, jau kai įsisuko Nepriklausomybės gyvenimo ritmas, atsirado poreikis normalioms ir civilizuotoms parduotuvėms, su geru prekių asortimentu, jų dygo kaip grybai po lietaus, reikėjo išskirtinės apsipirkimo vietos, kuriai neprilygtų nei viena kita. Kurioje apsipirkinėtų ne tik viešojo maitinimo įstaigos (Bazės tuomet dar nebuvo), bet ir elitas :D , Seimo nariai, diplomatai, valdžia apskritai, o be to visokie verslo prakutėliai ir labiau pasiturintys veikėjai, patys VP veikėjai ten taip pat apsipirkinėjo. Todėl kodėl legendinė Maxima? Nes ten buvo ypatingai geras asortimentas, rinktinis. Žuvies, mėsos, kiti skyriai buvo geriausi Vilniuje iš visų Maximų, galbūt ne visuomet sekėsi išlaikyti tą lygį, svyravo, daug kas priklausė nuo tiekėjų ir apyvartos, kuri tai smukdavo dėl perkamosios galios sumažėjimo, tai vėl augdavo.

Ne visi žino, kad anais laikais, o gal ir dabar išliko (senokai ten buvau), buvo išskirtinė dar viena Maxima ;) Tai yra Čiurlionio g. mažylė. Kodėl ji tokia buvo, su savu asortimentu, taip pat išskirtiniu, ko niekada nerastum kitose mažose maksimose? Nes tame name gyveno tuometinis VP dešimtukas, dabar nepamenu ar visi ten gyveno, bet kad gyveno top viršūnės, įskaitant ir Nerijų Numavičių, tai faktas. O ir kaimynai buvo “atatinkamo” lygio. Todėl jie ten sau pasidarė savo Maximą :D Nedidelėje parduotuvėje tilpo tai, ko jiems patiems reikėjo, na kad galėtų su pižamom ateiti ir rasti. :D

Rodyk draugams

Vilnius

Atvykėliams ir svečiams Vilniaus automobilių spūstys ir “kamščiai” įvairiose vietose, kartais neprognozuojamose, įvairiu paros metu (žinoma, išskyrus naktį, nors ir naktį gali pakliūti į tookį kamštį Senamiestyje, aplink Rotušę ir Vokiečių g., kai geras oras, ten renkasi visi kam nesimiega ir norisi šėlti) atrodo tokia klaikybė, vargas, beprasmybė, nesąmonė. Ir dar daugybė negatyvių patirčių.

Šiaip taip tik atrodo nežinantiems gyvenimo Vilniuje specifikos. Dauguma spūsčių yra greitai judančios ir čia labiau iš periferijos atvykusiems atrodo baisios. Na o tos, kurios kominės spūstys tikrai stabdo, jos sėkmingai apvažiuojamos kitais maršrutais. Nes Vilnius yra labai patogus strategiškai mąstantiems, galima labai greitai rasti daugybę kelių, ten pasukti, ten įsukti. Vilnius yra apvalus, čia daugybė gatvių raizginių, nėra taip, kad užstrigsi ir amen. Tiesiog reikia žinoti Vilnių ir greitai galvoje strateguoti maršrutus. Kas gimęs, augęs, kasdien skersai išilgai išnaršęs, tai greitai lekia ir aplenkia visas spūstis, kuriose kankinasi nevilniečiai atvykėliai. Arba stovi ten tie, kurie tingi važinėti kitais maršrutais. Arba tie, kurie nemoka strategiškai dėlioti maršrutų, apskritai nepažįsta miesto.

Rodyk draugams

Straipsnį ir komentarus skaitau antrą dieną. “Po baleto šokėjo savižudybės moksleivė atskleidė šiurpius prestižinės mokyklos užkulisius”

Tiksliau būtų taip: vakar tik straipsnį, o jau šiandien - komentarus. Nes buvo taip sunku ir taip suspaudė širdį dėl visko, kad ne tai kad raudojau dėl to kas ten rašoma, bet verkiau viduje ir širdis kraujavo, vis iškildavo visokie prisiminimai, ta nesveikia aplinka ir tokia neteisybė, klaiki klaiki. Koks absurdas, kai pagalvoji, menininkų kalvė, kurioje susibūrę ypatingi vaikai. Jautrūs, savotiški, nes jūs tikriausiai visi žinote, kad menas be jautrumo negyvas, tos dermės nebuvimas yra nuosprendis. Visi menininkai yra jautrūs, visi. Kad pagautum pustonius, potėpius, sugrotum ar sudainuotum taip, kad kitiems klausytojams ir žiūrovams sielą glostytų, verktų iš džiaugsmo, širdys dainuotų ir panirtų į meditacijas ar net užmigtų filharmonijose nuo gerumo, o paveikslus tyrinėtų valandų valandas, reikia pačiam meno nešėjui būti ypatingu. Tai talentas, taip pat darbas, juodas darbas, tamsioji pusė, kurios žiūrovas nemato. Na negalima terorizuoti tokių vaikų, traumuoti jų psichiką, jautrią ir gležną, krūviai milžiniški, spaudimas ir konkurencija juoda, neteisybės vandenynai.

Tie nepedagoginiai metodai yra žiaurūs, kas ten iki šiol vyksta, su pedagogika neturi nieko bendro. Esminė problema ta, kad tie kurie dirba, jie moka tapyti, lipdyti, šokti, groti ir dainuoti. Bet jie ne pedagogai, nebent vienas kitas, visų nenurašykim. Retas žmogus gali suderinti pedagogiką ir profesionalumą. Tie žmonės, ypač kurie seno raugo, tas baleto skyrius, vis dar gyvenantis rusų kariuomenės “dedovščinos” metodais, kitaip nemoka ir negali mokėti, nes visos tos staugiančios “pedagogės”, prarūkytais ir pragertais balsais (ir veidais), jos pačios kažkada buvo aukos. Jas taip pat ujo, žemino, tyčiojosi. Jos yra sugadintos. Jų psichika yra tokia “suvaryta”, kad vargu ar specializuotas gydymas padės. Tai ne žmonės, o monstrai, kurie jaučia pasitenkinimą ir malonumą, nes tik tai tegali daryti, atsigroti ant niekuo dėtų vaikų už savo suknistą vaikystę, jaunystę ir gyvenimą.

Kas neskaitė mano 2009 m. įrašo apie M.K. Čiurlionio menų mokyklos užkulisius, ką reiškia ten mokytis, kokia atmosfera http://subjektyvi.blogas.lt/skiriu-busimu-m-k-ciurlionio-menu-mokyklos-pirmoku-teveliams-papildyta-293.html Man labai patiko groti, siekti aukštumų, tačiau visa širdimi niekinau, nekenčiau viso tos neteisybės ir purvo, kuris deja likęs iki šiol. Labai labai gaila, kad vaikai iki šiol ten lygiai tokiose pačiose sąlygose, kokiose buvau aš ir mano klasiokai, visa bendruomenė. Mūsų buvo nedaug, mokinių skaičius nedidelis, vis tik mokykla neeilinė, tad kiekvienas savas. Ir veik visus pamenu, jei ne vardais, tai iš veido, kas muzikavo, kas dainavo, kas šoko, o kas sukosi dailės skyriuje.

Esminė šios mokyklos problema ta, kad daugelis ją palieka ne dėl milžiniško krūvio ar pervargimo, o būtent neatlaikę psichologinio teroro. Jei būtų sveika atmosfera, jei būtų sveika pedagogika, jei mokytojai gebėtų dirbti savo darbą be tarpusavio intrigų, tai Lietuvą garsintų žymiai daugiau talentų. Ir daugybė suluošintų vaikų, kurie paliko šią velnio galerą, šiandien galėtų gyventi visai kitokį gyvenimą.

Rodyk draugams

Šiandien pakvietė į labdaros aukcioną, šį kartą paveikslai, bet parašysiu atvirai - nepatiko nei vienas, todėl nieko nepirkome ir išėjome tuščiom rankom. Ar galima taip? Aš manau, kad galima, joks čia ne kriminalas ir nereikia gėdintis, tą jausmą su savimi tampytis. Nemanau, kad kvietimas įpareigoja būtinai pirkti, net jei niekas nelimpa.

Pradėjo lyti, taip bjauriai. Pasukome dviese į gatvelę, nes taip praalkome, kur čia pavalgius taip “lengvai”, bet skaniai, užsukome į vyninę ant kampo netoli Stiklių, vyno ir kažko prie vyno, gal salotų ir daugiau. Meniu tik anglų kalba. Jau lengvas susierzinimas. Kodėl?? Pozicionuoja tik užsieniečiams ir jaunesnei kartai? O lietuviams iš vietinio rajono? Na ne tai, kad nesuprasčiau apie ką ten rašo, bet vis tiek kažkaip. Ir taip galva po dienos kvadratinė, tiek lakstymo ir reikalų, norisi atsipalaiduoti, o ne užsiimti vertėjavimu. Koks vynas į taures pilstomas, reikia geresnio? Tai va eikit ten kažkur virš baro, (neįskaitomom kreivom raidėm) paskaitysite. Susierzinimas kyla. Salotų nėra. Viso gero. Panini mes nebūsime sotūs, sumuštinius ir namie galiu susitepti, makaronų taip pat deja nelabai, nemakaroniniai. Šiaip apskritai man būtų gėda va taip siuntinėti svečius, eik ten, skaityk ten, toks atsipalaidavimas, kad net nemato nei ką siunčia, visus siunčia. Išėjom.

Ir kažkaip mums taip gaunasi jau ne pirmą ir ne penktą kartą gyvenime, kai atsiduriame tokiose rodos nevilties ir beviltiškumo situacijose. Mes lengvoj panikoj ir pasimetę nuo tų naujų vietų, nežinomų ir tokių svetimų, su keistais meniu ir dar keistesniais naujadariškais aptarnavimais, kaip kokie pamušti šunyčiai ( :D ), ieškom kur prisiglausti. Ir vėl, ir vėl kojos nuneša į “Markus ir Ko”, kuris tiek nepasikeitęs ir toks pat geras, kaip prieš 20 m., kai jį tuomet atrado vyras ir kone kasdien ten mirko, o aš atradau vėliau, jau drauge mirkom ten. Veik tas pats meniu, na nieko naujo, nieko, tas pats “mūsų” staliukas kampe, tas pats padavėjas :D Bet va tame ir gėris, kai žinai, kad rasi tą patį patiekalą, tokį, kokį valgei prieš keliolika metų. Vyną taurėse - be komentarų ir nepasiuntė pasiskaityti kažkur ten, tiesiog atnešė tobulai gerą vyną, net neklausėm pavadinimo, o kam? Tai momento nuotaika. Vandens net neprašėme, tiesiog atnešė, su citrina, tyliai, be maivymosi ir be fanaberijų. Aptarnavimo klasika. Mes kažkokie klasikiniai, pripratę kaip sakoma kad būtų tvarkingai, kultūringai, taktiškai ir “po senovei”. Ir jokio jokio familiarumo. Jokio.

Rodyk draugams