BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

šampanas

Senokai nerašiau apie putojančius. Man visai negėda prisipažinti, kad internetinėje sferoje tai dariau viena pirmųjų, nes niekas pas mus apie juos nerašė, tikėtina, nevartojo, nebuvo Lietuvoje jokių šampano ir putojančių gėrimų tradicijų, nebuvo tokio asortimento, jis buvo klaikiai skurdus, o aš esu prisiekusi daugel metų gerbėja. Rašau apie saikingą ir atsakingą vartojimą, nepamirštam esminių dalykų. Ir tie putojantys buvo, patikėkit, kompanijose ir kitur, ganėtinai “nišinis” gėrimas. Jo nenorėjo niekas ir niekam jis nepatiko. Ką girdėjau, kad nuo jo skauda galvą (nuo saldaus ar “pusiau” kokio neaiškaus birzgalo visad skaudės), visokios kitokios priežastys, bet dažniausiai ši. Po truputį bent jau savo rate įsukau tą madą, kad yra labai gerų ir vertų dėmesio, tik reikia atrasti. Ir niekada niekada neskaudės nei galvą, nei skrandį, nei bus rytinių pasekmių. Reikia rinktis kokybiškus ir žinoti, kad tai yra geras pasirinkimas, geresnis, nei koks nors… Na, dabar nelįsiu į kitų gėrimų gerbėjų darželį.

Vilniaus renginių vietose taip pat yra tradicija prieš renginį ar pertraukos metu išgerti kokią taurę kitą putojančio. Bet ne visos įstaigos sugeba patenkinti šį poreikį. Geriausias ir protingiausias požiūris ten, kur yra senos ir teisingos tradicijos. Vilniuje visad smagu gurkšnoti LNOBT ir LNDT, šiuose teatruose, dar VMT, Kongresų rūmų taip pat nepamirštu paminėti. Ten visur toks gerumas, labai geri ir teisingi pasiūlymai, kokybiškas skonis, subalansuotas, ne koks pigus viau atsiprašant “rašalas”, o būtent, atsakingas požiūris į išlavintą meno gerbėjų skonį, kuris palaikomas ir šioje sferoje. Tradicijos yra tradicijos. Dabar nevardinsiu gėrimų pavadinimų, nes nieko čia nereklamuoju, tiesiog rašau savo patirtį ir pastebėjimus.

Baisiausias požiūris “Vaidilos klasika” fojė bariuke. Toks jausmas, kad iš viso plačiausio ir spalvingiausio putojančių asortimento išsirinko tai, kas absoliučiame dugne, ko tikrai niekam nereikia, tikėtina, net parduotuvės asortimente to nerasi, nei visose save gerbiančiose vynotekose. Matyt išsirinko patį pigiausią š. Tokio šlykštumo gėralo niekur nėra, tik ten. Todėl, ką gi, kai ten būnu - priverstinė abstinencija. Kai lankausi šioje renginių vietoje, vis užklumpa mintis, parašyti na tipo kur į skundų ir pagedavimų knygą :D Pakeiskite tą klaikybę ir kuo greičiau. Jei skaitote kas nors iš ten, tai išgirskite, Vaidilos, padarykite gerą darbą ir nenuvilkite gerbėjų, keiskite putojantį š į putojantį su kokybės ženklu. Jūs patys bent ragavote kuo prekiaujate, ką ten pilstote?

Dar iš baisesnių patirčių - Rusų dramos teatre. Ten buvo kiek kitaip nei Vaidilose, ten dominavo viskas “pusiau”, tai kas pusiau saldu, po to kažkuriuo metu atsirado, pramušė, pusiau sausas daiktas, bet čia bent kažkoks proveržis toje sferoje, bet gi kas žino putojančių gėrimų tradiciją, tai niekada nesirinks “pusiau”. Žinoma, čia skonio reikalas, bet na taip, pusiau sausas geriau nei pusiau saldus. :D Senokai ten degustavau, bet berods geresnė situacija nei Vaidilos klasikoje, bet ne geresnė, nei apskritai galėtų būti.

Rodyk draugams

Klasika: “Pries menesi atostogavome Apulijoje. Gamta nuostabi, tukstanciai alyvmedziu, pilnos parduotuveles vietinio alyvuogiu aliejaus. Vienas litras ekologisko mazame seimos ukyje pagaminto aliejaus litras kainavo 11 Euru. Paziurejau sitoje parduotuveje - puse litro 14 Euru (taigi litras 28 Eurai). Kodel verslininkai iesko kvailiu, negi tikisi, kad pirkejus uzburs zvaigzdziu apsilankymu (turbut daugelis is ju gauna uz tai uzmokesti), parduotuves interjeru ir pasakomis apie nepaprasta kokybe ir pirkejas placiai atvers pinigine?”

Tikrai nesuprantu, kokia prasmė? Mes keliaujame po įvairiausias pasaulio šalis, atokiausias provincijas, logiška, natiurlich, kad ten, vietiniame ūkyje, kur prekiauja sava produkcija, kokiuose Balkanuose neretai pamatysi vaizdą -pasistatę taburetę prie durų ar prie kelio, prekiauja vietiniai ūkininkai viskuo, ir labai geromis VIETINĖMIS kainomis. Nuo medaus, aliejaus iki pačių varyto samagono.

O Italijos ūkiuose ir vyno daryklose taip pat sava kainodara, nuo..iki, patikėkite, nėra viskas taip paprasta ir pigu. Pvz. Montepulčiano ar Montalčino provincijose, tose įspūdingose Toskanos regiono vyno daryklose galima atrasti tokių vyno ir aliejaus kainų (paprastai tuose “taškuose” prekiauja ir tuo, ir tuo), kad nieko pigaus tikrai nėra, tai turistiniai regionai, žinoma, derėtis visai smagu, degustuoti ir derėtis. Iki mūsų net neatvyksta tie vietiniai vynai, atvyksta tik maža dalelė to, ką jie ten pilsto ir kokiomis gėrybėmis prekiauja iš savo ūkių.

Mes keliaudami susiduriame su pačia įvairiausia kainodara, tačiau tos kainos galioja tik ten. Ir kai buvusi turistė dalinasi ten matytomis kainomis, tai lai nepamiršta galutinės kainos, lai paskaičiuoja, kiek jai kainavo nuvykti, kad galėtų nusipirkti tą aliejų. Kiek? Kodėl neskaičiuoja? Ar dabar kas kart lakstys į Apuliją tik dėl to, kad nusipirktų patikusio aliejaus? Ar paprasčiau nueiti į specializuotą parduotuvę Lietuvoje ir nusipirkti. Taip, brangiau, bet jis čia, va, ranka pasiekiamas produktas. Puiku, kad yra tokia galimybė. Tuos produktus juk kainavo atvežti iš tos tolimosios Apulijos ir iš kitų regionų. Kainuoja ne tik atvežimas, bet ir visi mokesčiai, susiję su galimybę pastatyti tą aliejaus puslitrį į lentyną: patalpų nuoma, komunalinės paslaugos, darbuotojų atlyginimai ir visi visi mokesčiai.

Tai kam apgaudinėti save ir kitus? Mes visuomet keliaudami įvairiose šalyse mėgaujamės vietine produkcija, perkame, parsivežame namo ir džiaugiamės buvusių kelionių skoniais, bet gal pagaliau įvertinkime galutinę tų produktų kainą. O ji tikrai ne ta, kurią matome užklijuotą ar parašytą ranka.

Rodyk draugams

Tęsiu nesveiko gyvenimo temą. Ar žinote, kad aš esu ta pirmoji kregždė Lietuvoje (ar viena pirmųjų, nors nesu tuo tikra, kad kažkas apie tai tuo metu ir iki tol darė reguliarias apžvalgas bei akcentavo tai ;) ), kuri pradėjo rašyti internete apie putojančius, jų įvairovę, kažkuria prasme skatino putojančių asortimentą. Jis iki tol buvo ypatingo nykumo mūsų rinkoje. Žmonės nevertino, nesuprato, nežinojo, nemėgo. Labai gerai pamenu tuos laikus, kai iš viso nebuvo nei iš ko rinktis, nei apie tai kalbama ar rašoma. Neretai dauguma rinkdavosi nesąmoningus Alitos gamybos “polusladkoje sovetskoje” baisinio stiliaus ir tuo jų supratimas apsiribojo.

Tai štai, gyvenimas ta linkme nesustojo, tais retais gyvenimo atvejais ar akimirkomis, aš vis dar renkuosi putojančius, tik sausus ar ypač sausus. Šį kartą miniu šį rožinį - “Jacob’s Creek Sparkling Rose” iš Australijos, kurį randu Vilniuje ne tik PC Ozas esančiame restorane “Mao”, kas ypač geras bonusas šiam restoranui, apart pamėgtos virtuvės, bet ir kitose prekybinėse vietose.

jacobs

Tai vienas tų geresnių kainos bei kokybės santykių, malonaus lengvo skonio, raudonų uogų ir citrusų kompozicija. O aš tai labai vertinu, kai geras kainos ir kokybės santykis. Ir lai neknisa man proto visokie pseudo žinovai, vakar gimę ir šiandien tik atradę tuos putojančius, kaina ir skonis ne visada tapatu. Čia aš rašau ne tik iš savo asmeninio degustacinio patyrimo, ne tik dėl to, kad galiu nusipirkti bet ką - ne kainose esmė (achtung, čia prasimuša Alesios sterviškas vaiduoklis šmėkla, ramiau ramiau…, bet rašau kaip yra) ir dėl to, kad gyvenu su vyru, kuris daugybę savo gyvenimo metų buvo paskyręs vyno gamybai, pasaulinėms mugėms bei importui/eksportui, t.y. žino jei ne viską, tai pakankamai. Todėl nemokykit mokyto. Skonis yra be galo subjektyvus dalykas. Be galo. Jūs niekada neatskirsite prabangaus nuo pigutinio, nes ne kainoje esmė. Jei priimtinas, puikus poskonis, puokštė, to nebrangaus cava, prosecco ar tiesiog putojančio, tai gali plauti smegenis ir reklamuoti daugeliui žinomi nuvalkioti prekės ženklai, aiškinti kas yra šampanas, šampanizavimas ir kt.. Buvau žalios jaunystės laikais Reimse, Prancūzijoje, garsiuose šampano namuose, kuriuose gaminamas visiems žinomas “Moët & Chandon”, jis man jau tada nepatiko :D Apie tai taip pat čia rašiau. Aš ateisiu ir rinksiuos tai, kas man patiko ir patinka.

Kas yra aukštesnė kaina ir prabanga? Tai ir parduodamos legendos dalis, toks marketingo žingsnis. Vyno versle kaip ir parfumerijos versle, jei neparduosi legendos, tai… Žmonėms patinka legendos, jie svaigsta nuo sėkmingo piaro, sukurtų mitų, perka tai ir moka didelius pinigus tik už tai. Štai kas yra kaina. Bet prie ko turinys? Taip ir parduodamas mitas, kitaip niekas nepirks. Štai sukūrė tokį mitą apie šį gėrimą, kad jis prabangos ženklas, bet jei gali palyginti su kitais, kurie ne tokie žinomi, bet kaina panaši ar aukštesnė, tai visai kitoks šampano lygis, o tuomet ir visai kitoks supratimas, kad ką mes perkame? Gėrimą ar mitą.

Man visad patiko pseudo žinovų aiškinimai, kad geriausia yra Prancūzijos šampanai, tik jie,o visa kita nesąmonė. Jie patys net nesuvokia, kad yra legendų bei mitų vergai, įkaitai, absoliučiai nesusigaudo putojančių vynų rinkoje ir net nesugeba adekvačiai vertinti asortimento. Jie net nesuvokia, koks platus ir spalvingas asortimentas net ir tų brangesniųjų šampanų ar putojančių vynų rinkoje, kur pačių gėrimų kokybė yra žymiai aukštesnė. Čia ir vėl grįžtame prie kainos ir kokybės santykio, perkant už aukštesnę kainą, gauni ypatingos kokybės produktą, bet gi gali už tą aukštesnę kainą nusipirkti reklaminį produktą.


Rodyk draugams

girta

Kur tik nėra tų lietuvių, na kur tik nėra… Atsitiktinai rastame tarptautiniame girtuoklių “tope” pasirodo ir lietuvė užima “garbingą” gėdingą vietą. Išgirdusi lietuviškas dainas ir nufilmuotą girtuoklystės pasekmėlę buvau nemaloniai nustebinta. Kita vertus, o ką, mūsiškės negeria? Geria. Ir dar kaip! Va kaip. Silpniems nerekomenduoju, bet vis dėlto rekomenduoju pažiūrėti jaunimui vardan prevencijos, koks alkoholio poveikis kai prarandamas saikas. Dar nufilmuotas eksperimentas, kas vyksta ir kokios pasekmės išgėrus daug daug alkoholio. Matyt nieko nėra baisiau už girtą moterį. Pasekmės gali būti tragiškos, mirtinos. Siaubo apimti šūksniai byloja, po kelių nufilmuotų įvykių, kad “kažkas ten įvyko, itin tragiško”. Primenu, ne silpniems.

Rodyk draugams

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=317096&s=11&f=4

Šį veik šventinį įrašą noriu papuošti šiuo krepšininko Lavrinovičiaus buto interjeru, tiksliau labai nedideliu gabalėliu, kuris puikiai atspindi margučio prasmę. Tėvų miegamasis ir vaiko kambario kampelis, labai įdomus sprendimas. O tas kokakolos mega butelis lyg šviesos spindulėlis, ne, tiksliau toji žagrės kišenėje simbolis, vainikuojantis visą pompastinę vuau vuau prabangą. Lyg ir “apie viską pagalvota”, bet bet bet. Užskaitau tą kokakolą (ir dar berods “Fantą” antrame plane), kaip akcentą ir simbolį visame kame. Ar fotografas specialiai paliko tuos gėrimus, lyg detalę? :) Gaila, kad nekaba fone kur liemenėlė ar nutrenktas chalatas, jei jau namudinės nuotraukos, tai viskas natur natur, fotosesijos idėja būtų nuo..iki.

Gyvenu gerai ir gyvenu ramiai. Knygos, kinas, teatras, šeimos reikalai, turgus, kiaušiniai. Eiliškumas atsitiktinis. Prieš šventes prasinešėme pro Halės turgų (mln žmonių) ir ilgokai trynėmės po sendaikčių turgų ant Tauro kalno. Kas dar nežino, tai šeštadieniais ten vyksta veiksmas ir galima atrasti įdomių dalykų.

http://g.diena.lt/00/18/5213cb.jpg

Kaip buvę įvairiuose Europos miestų sendaikčių turguose, Vilniaus vienas geriausių, ir turinio, ir kainų prasme. Ypač jaučiama po Londono, o Amsterdamo turgus tai apskritai kažkoks pasityčiojimas, jau rašiau, neverta gaišti laiko, šlamštinis reikalas, nieko gero.

Tauro kalno turgus davė nemažai “dividendų”, nes prieššventinės nuotaikos įkvėpti neveltui ten leidome laiką. Nusipirkome kelis interjero grožius: barokinio stiliaus pasidabruotą rėmelį nuotraukoms, tamsaus alaus butelio spalvos “granioną” vazą vaisiams ir nemažą rankų darbo vilnonį kilimą iš Hamburgo, kiek padrožtą (bet tik kraštuose), už (palyginti) juokingą kainą, bet pakankamai geros būklės, jis iš karto buvo išbogintas į valyklą ir ten pat bus apsiūtas. Mums tai jis lobis, nes žinome kiek kainuoja panašaus lygio kilimai, be penkių - septynių tūkstantėlių tai neprasisuksi.. Mums patinka kilimai interjere, šiaip kiek žiūrinėju lietuvių interjerus, tai jie dažnokai bekiliminiai. Suprantu, jei žmonėms nepatinka, trukdo, negražu, bet man namai be kilimų ne tai kad neturtingi (šiaip geri kilimai kainuoja, nemažai kainuoja..), bet jie neužbaigti interjero prasme, kaip veidas su daliniu makiažu, kaip mergaitė be sijonėlio, kur jis turėtų būti “pagal viską”, trūksta ir viskas. Pas mus daug kilimų, neperdozuotai, bet pvz. virtuvėje būtinas kilimas (vyras gi gamina,  o jam nepatinka stovėti ant plytelių, labai praktiškų, bet nemalonių pėdoms). Kažkas sakys “nepraktiška”, bet pas mus jis plonas, šilkinis, tad labai praktiškas ir patogus, bet šiek tiek per mažas. Tas sumąstėme, kad naująjį “renovuotą” kilimą paklosime vietoje to, nes didesnis ir užpildys trūkstamus plotus.

Penktadienį su drauge buvau Klaipėdos teatro spektaklyje “Demonai”. Apie jį parašysiu atskirame įraše, nes čia tik margučio dalis. Po spektaklio užklupo snygis ir vėjapūtis :D , tad nesugalvojusios nieko įdomesnio užsukome į Gedimino pr. vyninę. Ir pasirodo neveltui. Mes patekome į jaukų gyvos muzikos paspalvintą aplinką, bliuziukas, džiaziukas, minkšti pokalbiai. Labai liuks, rimtai liuks. Jei ten kiekvieną penktadienį vyksta toks veiksmas, tai rekomenduoju ir jums. Ką galiu iš ten rekomenduoti, tai gurkšnoti prosecco ir užkandžiauti Cezario salotomis su karališkomis krevetėmis (skamba pafosnai poniškai, bet rimtai skanu). Su prosecco man labai pasisekė, nes kiek susidūriau su pastarosiomis dienomis tikslinėmis “degustacijomis”, tiek sekėsi neprašauti pro šalį. Bet labiausiai iš visų noriu pagirti “Mineralinių vandenų” parduotuvėje atrastu “Divici” (šiomis dienomis ten Italijos dienos, tai viskam kas italiano - nuolaidos, geros nuolaidos), po degustacijos papirkau dar kelis atsargoms, labai neblogas gėris už priimtiną kainą, rekomenduoju rekomenduoju, lengvas, gaivus skonis, nedominuojantis, kas kitąsyk labai svarbu:

http://www.theglass.com.au/Images/ProductImages/image01.jpg

Velykų sveikinimai. Patiko kaip vyrai sveikina vyrus, savaip, saviakiškai. Vieni kitiems linki “kietų kiaušinių”, liuks, su tokia gera potekste. Dabar, kai tokie neramūs laikai, tai “kieti kiaušiniai” labai teigiamas dalykas ir teisingas palinkėjimas. Prisiminėm Kiprą ir ano reikalus. Ar žinojote, kad kai tik prasidėjo visa toji epopėja ir kai pasakė, garsiai, kad nuleis kraują rusams, ES patyliukais ramino anglus, nes ten daugiausiai sukišę pinigų buvo anglai ir rusai, jei kas nežino, tai štai, ramino anglus, kad jiems viską kompensuotų, iki cento. Oi tie gudručiai, oi, jau ko ko, bet anglams įdurti į rudąją sausai nenori, bijo anų, nenori net prasidėti. Bet kai nubangavo nubangavo, kai Dima su Volodia pakėlė triukšmą (ten pasirodo ir jų pinigai buvo įmerkti), kai Kipro atstovas nieko nelaukęs nuolankiai nukurnėjo klotis kilimėliu, tai kol vyko neva “banko sprendimų priėmimas, kaip ten ką daryti su indėliais ir kaip nuskausminti”, visi kam reikėjo, tame tarpe ir turtingi rusai, ir Dima su Volodia, visi jie atsiėmė tuos milijonus milijardus :) Viskas sutvarkyta. Juk laiko buvo sočiai toms svarbioms procedūroms. Kad nebūtų taip “abydna” Kiprui, pagal susitarimą, skambiai nurašė dalį šalies skolų Rusijai. Vsio zakonno. O kas liko graužti kampą? Eiliniai indėlininkai, paprasti žmonės, kurie taupė, kaupė, va koks kriukis gavosi… Visada labiausiai nukenčia mažiausieji, atsigrojo ant anų.

Ar jums neatrodo, kad tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis su Šapru, tai jo karjeros pabaigos pradžia? Kažkaip turiu nekokią nuojautą, kad… Jau prasidėjo didysis apsivalymas TV takelyje, tad ir žvaigždės kartais krenta, o kad jos krenta su trenksmu, jau pasitvirtino Greitai atžvilgiu. Nors sako, kad Šapras ir be televizijos yra didis, bet būtent televizija jį pakylėjo aukščiau daugumos, ta prasme, juk TV jėgą ignoruoti gali tik nesusipratėlis. Šiaip negaliu pakęsti televizinių chamų, kurių humoras nesubtiliai chamavotas. Man apskritai alergija lietuviškam (netikusiam) humorui. Neseniai mus kvietė į lietuviško Comedy Club klubo atidarymą. Gal būtume ir ėję, jei ne didelės abejonės ir dvejonės lietuviško humoro kokybe. Pasirodo teisingai pasirinkome “neiti”, nes iš ten buvusių trumpai “nieko gero”. O kas bus gero, jei tarkim rusiškame “Comedy Club” (kartais pažiūrime specializuotą TV kanalą “Comedy TV”) rinktiniai humoristai, ne šiaip iš gatvės, o patys pačiausi, profesionalai, kurių humoristiniai pasirodymai lyg mini spektakliukai, etiudai, ne vien anekdotų vaidinimas. Išlepinti gausos ir išlepinti profesionalų. Suprantama, Vilniui seniai reikėjo kitokio formato naktinio klubo, kas leistų pasėdėti prie stalelių, ramiai, pasimėgauti programa. Vis dėlto dar neturime tokių jaukių, kamerinių klubų kaip JAV, kur muzikinės ar šou programos tokio aukšto lygio, kad patekti į tokią vietą ir praleisti vakarą - tai garantuota šventė ir puiki nuotaika. Nėra tokios kultūros tradicijų? Tai dar ne vakaras, gal sulauksime…

Ir desertui štai tokis velykinis kiškutis :D Didelis, trenktas, žioplas, savotiškas, bet tikras tikras KYŠKIS:

Rodyk draugams

http://www.horecashop.lt/data/temp/images/2010_11_16/15_53_36_968/canti%20pinot%20grigio%20brut_copyThumb_500x500_lh.png

Du teigiami ir patikimi kareivėliai už draugišką kainą, jie tikrai nenuvils, nesvarbu kurį pasirinksite. Ir ne bet kokius, o būtent Pinot Grigio rūšies vynuogių, abu brut - sausučiai. Šiuos du draugužius sutinku Vilniaus restoranuose (paskutinį kartą tai buvo kinų “Pekinas” Algirdo g., 48 lt/but.), o rožinį kažkada atradau “Belmonte”, saulei šviečiant, lauke sėdint. Abu rekomenduoju, kai reikia lengvumo, gaivos, rožiniame vaisių užuominų, žaismingumo ir romantikos. Labai geras pasirinkimas ir gražiai subalansuota. Tiek aperityvui, tiek prie pagrindinių patiekalų.

http://www.cantiwinestyle.com/wp-content/uploads/2011/11/CANTI_PINOT_BRUT_ROSE_11-new1.jpg

Šiek tiek informacijos apie Pinot Grigio rūšies vynuoges, kodėl šių vynuogių rūšies vynai vieni populiariausių (iš Vikipedija): “Pinot Grigio - komerciškai sėkminga veislė (žinoma kaip Pinot Gris Prancūzijoje), jos vynai pasižymi gaivumu ir švarumu. Kaip masinei produkcijai gaminamas vynas, jis subtilus ir švelnus, bet patyręs gamintojas gali jį padaryti sudėtingesniu. Pagrindinė problema - dėl verslo vynuogės surenkamos per anksti ir gaunamas vynas be charakterio.”

Kitaip tariant, tai nedominuojantis, ne ryškaus charakterio vynas. Bet gi kartais kaip tik to ir reikia! Kad neužgožtų, nenustelbtų, neįkyrėtų, lydėtų švelniai ir kutenančiai. :)

Rodyk draugams