BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Neįprastas serialas, kurį žiūrint tvirtai nuolatos laikosi baimės ir grėsmės atmosfera. Labai geras ir taiklus kirtis sektantams, religiniams fanatikams - realiai tamsuoliams, ypatingai taiklu tiems banko kortelių prisiekusiems gerbėjams, kurie niekada neturi grynųjų ar be kortelių neįsivaizduoja savo gyvenimo kasdienybės, tai siūlau pažiūrėti, ką reiškia būti priklausomiems bankų vergams, kai trijų mygtukų kombinacija nulemia tai, kad sąskaitoje nebelieka pinigų, zero, ir tada prasideda įdomiausia pokyčių programos dalis.

Čia moterys yra vergės, čia vyrų dominavimas ir feminizmas paskandintas suvisam. Moteris yra absoliučiai priklausoma nuo vyro, nesvarbu ar ji žmona, ar tarnaitė, ar personalas - darbuotoja. Visos su specifinėmis uniformomis. Tai gi, uniformų gerbėjai, kurie mano, kad moksleiviams labai gerai griežtos uniformos ir privalomas griežtas jų dėvėjimas yra puikiausias dalykas gyvenimo kasdienybėje, tai šiame seriale uniformoms ypatingas dėmesys, išskirtinis, kai uniforma reiškia atitinkamą socialinį statusą ir vietą visuomenėje, pareigas bei kas esi apskritai.

Istorija įdomi, nors ir fantastinė, tačiau tokia gan realistiška ir, kaip sakoma, o kas gali garantuoti, kad taip ar panašiai nenutiks. Serialas gražus operatoriaus darbu, daug gerų perspektyvų, tai suteikia tos vaizdinės kokybės ir glostymo. Dar gražus savo išbaigtumu, kad daug savitų ir originalių detalių, smulkmenų, kažkuo primena serialo apie popiežių “The Young Pope” stilių. Man nepatinka pagrindinė serialo aktorė - tarnaitė, bet tai tiesiog subjektyvus simpatijos nesimpatijos reikalas.

Rodyk draugams

Šiandien žiūrėjau labai kontraversišką Danijos filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Lars Mikkelsen. Žiūrėjau tik dėl jo. Filmas iš nišinių serijos, ne plačiai publikai, rodytas įvairiuose kino festivaliuose. Lars’as vaidina gerai. Siužetas - diskutuotinas, nes kino menas be ribų ir kabina įvairias temas. Čia gyva jauna mergina, kuri nekalba, tik maloniai šypsosi ir ji visuomet pasiruošusi seksualinei sueičiai, lyg guminė lėlė. Scenos gyvuliškos ir erotikos nėra. Tačiau ji nepaprasta mergina, po sueities vyrai patiria nušvitimą ir išgyja nuo įvairių negandų. Tų vyrų vis daugėja. Menine prasme mintis gal ir aiški, moralas taip pat neblogas, tačiau priemonės… Filmas Larso Mikkelsen gerbėjams turėtų sukelti įvairių emocijų, čia jis visai kitoks. Nesiūlau ir nerekomenduoju, tik dalinuosi. Kam patinka visokie filmai, tiems turėtų patikti. Man liko negeras poskonis.

Rodyk draugams

Apie iliuzijas ir apgaules socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, apie kitą medalio pusę, kuri lieka už kadro. Kaip vlogeriai, blogeriai, instagrameriai, garsenybės ar dar kiti sukuria luxury ar išmintingo gyvenimo iliuziją, kaip sukuria mitą apie save, tampa guru, kodėl žmonės tiki tuo ką mato ir kodėl atsiranda tokios frazės komentaruose ar diskusijose: “o aš geriau apie tave galvojau, o aš maniau, kad tu protingesnė(-is)” ir pan. stiliaus “nusivylimai”, kurie man asmeniškai mintyse kelia tokį isterišką juoką perskaičius, nes kaip, na kaip galima sau pačiam susikurti kažkokį mistinį paveikslėlį apie nepažįstamą realiai žmogų, po to nusivilti dėl kažko, kas neįtiko ar sugadino vaizdą, nes žmonės nėra tobuli ir idealūs, taip yra, na neįtiksi nei tu, nei aš niekam šimtu proc. ir nereikia puoselėti tų iliuzijų. Kai pvz. tokia įžymybė, jau nebesikartosiu kuri, ir taip žinote mano “liguistą” antipatiją vienai personai vyriška pavarde, nes yra asmeniškumų, tuoj atskleisiu. Kai vis deklaruojama ar deklaruojasi kaip vargšų rėmėja, aš tikiu, kad taip ir yra, bet mano artima giminaitė kažkada dirbo pas ją aukle, nes vargšei studentei reikėjo kažkaip užsidirbti ir laikėsi to “darbuko”. Tai sąlygos buvo tokios - vergė Izaura, išnaudojo ją “garsenybė” kaip tik galėjo ir “per visus galus”, užkraudavo papildomus darbus, už kuriuos, žinoma, nemokėjo, reikėjo ne tik namus tvarkyti, kuopti, bet dar ir langus valyti. Auklei. Žinau kitą nelabdaringą, o savanaudišką ir egoistinę pusę. Todėl gyvenime, realiame gyvenime gali būti visai kitaip, jei pora prie “sienelės” fotografams šypsosi, tai nereiškia, kad jie prieš penkias min. nepasiuntė vienas kito nx ir dažniau tarpusavyje ėdasi, nei šuo su kate.

Tad kai soc. tinkluose dalyvauja personažai, kurie kuria apie save išskirtinumo aurą, tai tikiu, kad ne vienas pasimauna ant to kabliuko, bet tik tada, jei nenori gilintis į detales, nes detalės visuomet iškalbingos. Rašiau, kad seku įvairius įdomius personažus, nes man tiesiog įdomu, ne dėl to, kad jie labai patinka ar labai nepatinka, tikrai ne, tai tiesiog stebėjimas, analizavimas, smalsumas, kuo jie gyvena, kokios mintys, kodėl tokios mintys, kokią informaciją jie skleidžia. Net jei ji man niekuo nenaudinga ir gyvenime tai niekaip nebus “panaudota pagal paskirtį”.

Taip atsitiko ir su skandalingai pagarsėjusia vlogere Мария Капшукова, kuri yra YouTube kanalo “Бешенство Машки” veidas. “Seku” ją kone nuo pirmųjų įrašų, seniai. Ji lyg TV vedėja, kiekvienas įrašas - atskira laida, atskira tema. Apie vyrus, moteris, santykius, meilę, meilužes, barakudas ir ką tik nori. Viskas su gausia nenormatyvine leksika, žargonais ir keiksmažodžių lavina. Negana to Marija organizuoja “smegenų plovimo” seminarus, susitinka su gerbėjomis įvairiuose miestuose, tad tikra žvaigždė. Realiai jos gyvenimo būdas, visa ta fantastinė išmintis bei patarimai - tai tipinės šalavos (geresnio atitikmens nerandu) gyvenimo būdas, net ne barakudos, čia būtų per gerai, bet šalavos. Kaip išnaudoti vyrus, kaip gyventi ir elgtis. Ne visi jos patarimai yra blogi, tikrai ne, yra ir visai įdomių minčių :D Bet kas iš to, jei tie spalvingi patarimai jai pačiai gyvenime niekaip nepadeda? Kas iš to, kad žinai kaip reikia elgtis, kaip manipuliuoti vyrais, bet tai pačiai nerealizuojama. Batsiuvys be batų. Dokumentinis filmas, kuris tikrai geras ta prasme, kad apie gyvenimą, apie tikrąją Maškos pusę, kurios atskleidimas Youtube pasaulyje tapo tikra bomba tarp gerbėjų, sekėjų ir pan.. Pirmasis filmo įrašas buvo panaikintas, tikriausiai jos pačios prašymu, po to buvo panaikinti kiti, bet visų neištrinsi. Šiaip ji yra šaunuolė, kad nepabijojo parodyti negražios tikrovės, čia ji nuoširdi ir tikra. Nors ir šalava, bet tikra. Tad siūlau pažiūrėti šią realybės dokumentiką apie moterį, kuri soc. erdvėse apie sukūrė femme fatal, luxury šik bum pasaulio iliuziją ir kuri žlugo susižavėjusiams gerbėjams išvydus tai.

Rodyk draugams

Šį video geriausiai supras tie, kurie žino šią populiarią YouTube vlogerę, seka ją arba matė bent vieną video vaizdelį iš jos gyvenimo. O kadangi įrašas skirtas visiems, tai trumpas (kol rašiau pasidarė netrumpas) aprašymas, aš ją seku ne nuo pirmo video, bet labai seniai, sakykim nuo dešimto: modelis, stilistė ir įvairių užsiėmimų veikėja iš Rusijos sužavėjo italą Bruno, kuris vyresnis 7 m., verslininkas, gerai uždirbantis, nevedęs, apsigyveno drauge Italijoje ir penkerius metus puoselėjo bendrą lizdelį - vilą Italijoje, augino įstabius šunis Tibeto mastifus (mano gyvenimo svajonė šios veislės šunys), keliavo ir džiaugėsi gyvenimu. Modelis Katia dalinosi savo gražaus ir turtingo gyvenimo epizodais, pirkiniais, kelionių įspūdžiais, stiliaus, kosmetikos ir grožio patarimais, maisto gaminimo ir fitneso, įvairiapusė mergina ir veikli. Jai to gyvenimo ne viena žiauriai pavydėjo, komentaruose dergėsi taip pat, tad tokių žmonių per ne vienerius vloginimo metus buvo daugybė. Ir nieko nuostabaus, nes Katios gyvenimas buvo gražus, ne pernelyg prabangus luxury kaip kad tenka sutikti kokiame Instagrame, ne, bet toks aukščiau vidutinio. Apie vyrą veik nieko niekada nepasakojo, nei kas jis, nei kokie jų santykiai, nei koks jų bendras statusas, nieko. Ir staiga, lyg iš giedro dangaus pasipylė atvirumo seansai, kurie atsirado po pirmagimio sūnaus gimimo. Daugelis net nesuprato, kad čia ne to italo vaikas, o kito vyro. Ir paaiškėjo, kad svajonių italas yra visai ne svajonių, kad jis jos ne tik kad nevedė, bet dar ir niekada nenorėjo vaikų (ir iki šiol nenori), o jos biologinis laikrodis taip tiksėjo, kad matyt vedė iš proto. Italas norėjo, kad būtų kaip yra. O ji pavargo laukti, kada jis pasikeis, o jis ir nesiruošė keistis. Tai gi, santykiai peraugo į dalykinius - partnerinius, jausmai išblėso. Katia paliko jį ir išėjo su lagaminais. Rusijoje susipažino su paren Andriuša ir greitai susikukavo, susilaukė nuo jo berniuko, laiminga (lyg ir) su juo, bet labiausiai laiminga, tikriausiai, dėl to, kad yra vaikas. Bruno vis dar malasi šalia, nes bendra vila, į kurią ji turi teisę grįžti ir ten gyventi, penkeri metai gražaus gyvenimo, jis ją vis dar myli, o taip pat italas nori likti draugais, galbūt tai pavyks, nes ir modelis taip tikisi.

Gyvenime kartais tenka daryti tokius sprendimus, kurie kitiems nesuprantami ir galbūt atrodo keisti ar nelogiški, kaip? kaip? na nieko sau… Bet jei žmogus nori tos pilnatvės ir dvasinės ramybės, jis drąsus galbūt absoliučiai viską keisti savo gyvenime, kryptį, gyvenimo būdą, šalį, darbą, partnerį, nes viduje yra labai nelaimingas, tai sveikintinas žingsnis, o ar sektinas? Kaip kam, kiti galvotų racionaliau, nes viena blogybė gali pasirodyti mažesne už kitas, nuo vilko ant meškos. Iš tiesų gyvenime daug kas nereikšminga ir nublanksta, nes jei jautiesi blogai valgydamas iš aukso šaukštelio (plačiąja prasme), o viduje ar atvirai vis raudi, tai griauna ir drasko iš vidaus. Norėjau parašyti apie italus iš asmeninio gyvenimo, bet kol rašiau šį komentarą, kažkaip viskas nuslopo, kitą kartą, bet gal pamenate tą Ukrainos TV kelionių laidos smagų video, kur kažkada kėliau, visa tiesa apie italus, tai šį kartą nesiplėsiu, keliu linką, kas norės - pažiūrės “Леся и итальянские страсти - Рим”

Moralas toks, kad prieš pradedant gyvenimą su vyru, reikia labai daug punktų apsvarstyti ir įvertinti. Jei nesutampa nuostatos, gyvenimo perspektyvos planai, jei vyrauja kažkokie nesuderinami kategoriški požiūriai, tai nėra ko ir įsisukti. Reikia negailestingai keisti kryptį ir negaišti laiko. Nesvarbu koks to vyro statusas, kokie jausmai, kokie turtai, net ir milijonai ar milijardai, tai absoliučiai nesvarbu, patikėkit manimi. Pvz. aš niekada nesilaikiau įsikabinusi į vyrus, jei jie neatitiko mano gyvenimo vizijos. Be sąžinės graužaties išsiskyriau su “oligarku”, svajonių jaunikiu, nes nors jis ir prisiekinėjo meile bei visais balandžiais, jis nebuvo patikimas ir ištikimas, tai pasitvirtino po to ne vieną kartą, kaip sakoma “visas Vilnius” žinojo apie gastroles ir laisvą gyvenimo būdą, jo jau buvusi žmona liko su vaikais, o jis lakstė dar ilgai ilgai į visas keturias puses. Ar aš norėjau gyventi “oligarkinėje” prabangoje žinodama, kad mano vyras laksto ir negali nelakstyti, nes dar neišsilakstęs? Ne. Nors buvo tokių, kurie sakė, tuomet, kad aš tikra durnė, koks vyras, koks gyvenimas. Bet mano vizijoje buvo tiesiog normalus vyras, patikimas, norėjau vaikų, norėjau ramybės. Žinoma, apie ramybę…, kartais ją turiu, bet apskritai yra kitokia ramybė, pilnatvė, kai tikriausiai žinau kas bus rytoj ir vaikai jau gimnazistai, kai tuo tarpu mano bendraamžės tik dabar gimdo pirmagimius. Svarbiausia, kad mes visuomet galime rinktis ir gyventi taip kaip norime. Tik ar užtenka ryžto ir drąsos keisti gyvenimo kryptį?

Rodyk draugams

prabanga

Apie prabangius automobilius, jų sureikšminimą ir lietuvių kultą jiems. Nors tai galioja visoms postsovietinėms šalims, bet lietuviai ir slovėnai, ką pastebiu keliaudama automobiliu po Europą ir jos kurortus, tai dvi išskirtinės tautos, kurioms nauji, prabangūs, išskirtiniai automobiliai yra must have. Net jei daugiau “nieko neturės”, tik tą prašmatnų grožį. Keliaujant autostradomis, važinėjant po kurortus ne tik Kroatijoje, bet ir kitur, visad akis pagauna tą derinį, kad išskirtiniai prabangūs - LT numeriai arba SLO. Pirmu variantu tai smagu, savi važiuoja.

Yra tokia formulė, kuri galioja bemaž visur, kad automobilio vertė neturi viršyti 10% metinių pajamų, o kas virš tos sumos, tai jau yra prioritetų bei sureikšminimo reikalas. Jei automobilis išskirtinis, o jo savininkas gyvena didmiesčio miegamojo rajono bute, kurio vertė kaip to automobilio arba pusė buto, arba trečdalio buto vertės, tai tipiškas kulto atvejis. Nes tikriausiai dauguma atkreipė dėmesį į tas šalis, kurios finansiškai stovi gerokai kitose pozicijose, tų gyventojų pajamos gerokai aukštesnės, galimybės geresnės, bet masinė tendencija - ekonominės klasės apynaujai, bet paprasti automobiliai. Ir tik vienas kitas toje masėje prabangus ar išskirtinis. Kur didesnė tikrai turtingų gyventojų koncentracija, tai santykinai ir išskirtinių automobilių gausiau.

O pas mus toks kultas, kad kartais net įdomi ta savotiška meilė bei prieraišumas. Bet kartais glumina ir kitoks požiūris, į moteris, žmonas. Kai vyras - šeimos galva - galbūt itin turtingas verslininkas vairuoja ypatingai prabangų automobilį, net gi gali kolekcionuoti išskirtinius automobilius, kurie yra tik jo ir jam, o jo žmona, net ne namų šeimininkė, o taip pat dirbanti, tik uždirbanti ne tokius “pinigėlius”, ji vairuoja kuklų ir pavargusį “kibiriuką”. Tai toks klaikus kontrastas ir net gi savotiškas moters pažeminimas ar įžeidimas, kad “tau, mieloji, tiks ir toks” :D Na negaliu kaip pikta ir apmaudu dėl to :D

Nes kiti vyrai savo mylimoms negaili nieko, pvz. šeimos draugai kas tris metus sąžiningai atnaujina savo autoparką, žmona namų šeimininkė, bet trijų vaikų mama, jai išskirtinai tik BMW visureigiai, nes, kaip sakoma, ji to verta. Tai kai matau visokius pavyzdžius, tai kitokie, kurie kontrastuoja kitokiu būdu, labai keistai nuteikia. Yra kas apskritai neleidžia žmonoms vairuoti, nes vairavimas tai savotiška nepriklausomybės dalis, tuomet nebegali kontroliuoti, varžyti. Paprastai tokie vyrai aiškina, kad o kam jai automobilis, aš ją pats visur nuvešiu parvešiu. Absoliuti moters kontrolė.

Rodyk draugams

Baltarusiai sukalė kietą ir seksualią reklamą, kaip iš tiesų siuvami moteriški apatiniai. Raumeningi vyrukai dažnokai sukasi reklamose, labai stereotipiškai, lyg ir turėtų virpinti moterų širdis, bet nežinau kaip jums, manęs tie muskulai neveikia, o neretai (kaip ir šiuo atveju) atrodo labiau komiškai. Daugybė vyrų užsiima rankdarbiais, o stereotipiškai vaizduojama moteris su atitinkamu įvaizdžiu, na jau matėm n kartų, lydosi ten ir žandikaulis atvipęs. Primityvu. Tad jokio teigiamo poveikio, jokio susijaudinimo taip pat. Pažiūriu į tai su tokia pat nuotaika, lyg ten būtų skalbimo milteliai ar prekybcentrio akcijos aliejui.

Rodyk draugams