BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Su vyrais visada reikia kalbėtis, tiesiai šviesiai, akis į akį, bet tik ne šantažuoti savo kvailai desperatiškais pareiškimais, taip žeminant save ir partnerį. Kaip ir visi tie vieši pasipiršimai - tokie manipuliaciniai, desperacinis spaudimas minioje, tai pats blogiausias dalykas, kurį galima padaryti, kai negerbi nei savęs, nei mylimo žmogaus, nei šalia esančių. Tas gėdingas aktas - imk mane, visų akivaizdoje, yra moralinis dugnas, kurį pasiekia moteris, kuri taip nori ištekėti. “Koncerto Vilniaus muzikiniame klube metu Dovilė Filmanavičiūtė-Miss Sheep atvirai pasiteiravo mylimojo Aurimo, kada jis planuoja ją vesti. Toks atlikėjos klausimas buvo palydėtas didžiulėmis gerbėjų ovacijomis.

Pirštis vyrui ir rodyti iniciatyvą - nėra blogai, kaip tik gerai, nes o kas pasakė, kad moterys negali to daryti? Bet tik ne tai, tik ne taip, ne prie visų ir pašalinių žmonių - liudininkų, spaudžiant, lyg vedant aviną į skerdyklą, tik ne tokiais apgailėtinais metodais. Gyvenime taip yra, kad su vienomis moterimis gyvena, o kitas veda. Jei vyras neskuba ir nesiruošia apskritai, o moteriai tai svarbu, tai ko delsti? Kiekvieni metai yra prarasti ir be jokių perspektyvų, tuo atveju, jei santuoka yra reikšminga. Žinau ne vieną vyrą - amžiną jaunikį, jau nupirdusį, bet ten tiek būta sugyventinių, kurios laukė, po to buvo naujos, tos irgi laukė, po to vėl, dabar vėl naujos. Jie naudojasi moterimis ir tiek, cinikai, jiems patinka, kai aplink juos šokinėja, lydosi, o jie suteikia viltį, kad gal kada nors… Niekada, čia tokia rūšis, net nesukite sau galvos, jie yra susireikšminę egoistai, nereikia aplink juos šokinėti, jie to neverti, jūsų, moterys, jie neverti.

Vyrams visada yra gerai, dažniausiai, jie apskritai atsargūs ir baikštūs pokyčiams, asmeninės laisvės suvaržymams arba apskritai pokyčiams, labiau linkę pastoviai plaukti ramiai tykiai palei srovę, kol jų neliečia, nesvarbu kokiu klausimu, tol gerai. Nes viskas šiame gyvenime, kas susiję su namų židinio kurstymu, viskas yra moterų rankose, tai jos sprendžia kada ką “darysime”. Taip jau yra. Kur gyvens, kokiame būste, kiek bus kambarių bute ar name, kiek vaikų gimdys ar apskritai gimdys - tai sprendžia moterys. Vyrams taip tik atrodo, kad tai jie, o deja ne, vyrai nejaučia to, bet tegul nesuka galvos. Kaip byloja statistika, skyrybos dažniausiai vyksta moterų, o ne vyrų iniciatyva, tai moterys skiriasi, jos renkasi tokį kelią, nes vyrams visai gerai, kam čia vargintis.

Gyvenime nereikia bijoti konkretumo, aiškumo. Ypač kai yra krizė, problema, santykių valtelės susvyravimas, kad nebedaug liko, kad nuskęstų. Kalbėtis su vyru ir nebijoti to daryti - sakyti į akis, ne rėkti, ne skelbti kažkokius ultimatumus, bet pasakyti, kad štai manęs tai netenkina, man nepatinka tai kaip mes dabar gyvename. Kodėl nenori to ar ano. Tai tu nori tų vestuvių, santuokinio gyvenimo, ar ne, ar manai, kad būsiu amžina nuotaka ant budinčio skambučio? Man svarbi santuoka, aš noriu šeimos, vaikų, dviejų mažiausiai, nes aš dabar esu sveika ir vaisinga, aš dabar noriu to. Tu ką sau galvoji? Ką tu apskritai galvoji? Ko tu nori gyvenime? Ar tu nori namų, vaikų? Kiek vaikų nori? O ką manai, jei aš noriu nei vieno ar trijų? Tau patiks būti trijų vaikų tėvu? Tiesiai šviesiai. Nereikia tempti gumos ir gyventi pasimetime, nežinioje. Gyvenime turi būti kažkokios gairės, kaip mes dėliosimės perspektyvoje, jei, žinoma, negyvename šia diena. Tai irgi variantas, bet vargu ar tai įmanoma, jei nori kažkokio apčiuopiamo rezultato.

Paklausti partnerio, kai krizė: kas tau nepatinka, kodėl amžinai nepatenkinta/-as ir susuktu veidu? Kas čia per manipuliacinė tyla? Kai poros tyli mėnesiais, tipo “mes nesikalbame”, tai yra vaikų darželio santykiai, niekur nevedantys. Kaip du ožiai. Ką jūs apskritai veikiate dviese? Kodėl negalite pasikalbėti, kaip du suaugę žmonės?

Tau reikia pokyčių? Aš taip gyventi nebenoriu, nes tai niekur neveda. Skiriamės. Ir paaiškini, tiesiai šviesiai, kaip mes gyvensime po skyrybų, ką darysime, jei yra vaikų - kaip gyvens vaikai. Kad taip, aš nesėdėsiu prie langelio ir neverksiu, aš nepratusi gyventi viena, esu sveika moteris, man reikia sekso, taip, aš tikrai susitiksiu vyrą ir taip, jis galbūt taps naujas tėtis tavo vaikams. Ir t.t., ir pan..

Tiesiai šviesiai, be jokių ten seilėjimosi aktų. Pasakyk kaip bus, tam vyrui, kuris arba nežino ko nori, arba nenori nieko keisti savo ramiame gyvenime. Tokiame saugiame ir “man viskas gerai, man nieko netrūksta”. Ir dar labai svarbu gyvenime nebijoti paleisti. Jei matai, kad niekas nesikeičia, o nori pokyčių, tiesiog paleisk ir išeik, palik, kam čia nervintis ir graužtis. Jei vyrui esi svarbi ir reiškminga, jis ieškos, belsis į visas duris, ateis ir pasakys: viskas, nebegaliu, būk mana. O jei neieškos, nesibels, vadinasi nevertas jis buvo to laukimo ir skaudžių ašarų. Tai kokia buvo visos tos dramos prasmė? Va kas turi jaudinti. Tavo ašaros ir nuverktos pagalvės niekam nerūpi. Pati kuri savo gyvenimą, viskas tik tavo pačios rankose.

Rodyk draugams

Vaida Skaisgirė: „Svarbu rasti laiko ne tik darbams, bet ir draugams“

Puiki aplinka sukviesti draugus. Kazino. Koks pigus reklaminis renginys, nukreiptas į rodos nekaltą ir pozityvios intonacijos aprašymą - rask laiko draugams. Kai tiek žmonių kenčia nuo azartinių žaidimų, ne tik tie, kurie turi priklausomybę jiems, bet ir tų ligonių šeimos: tėvai, draugai, žmonos, vaikai, visi kas jų aplinkoje yra vienaip ar kitaip įtraukti į šį akivarą. Žinoma, yra kas visai džiaugiasi tokiais ligoniais - tai visų pirma kazino, po to lombardai, greitųjų kreditų bendrovės. Tik neseniai skaitėme apie A. Valentaitę apvogusį žlugusį krepšininką Dovydą Rediką - kazino lošėją. Juk tai tokie šių įstaigų VIP klientai, ir tokie patys į juos panašūs. Tai ar laimingi tie, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su šiais frajeriais?

Kaip viskas pateikta, tiesiog saldu žiūrėti, kaip viliojančiai, štai, pažiūrėk: kokie mes sėkmingi, jauni ir gražūs, su putojančiais, spalvingais kokteiliais, nerūpestingai susėdę už žaidimų stalo, pozuojame su kortomis, žetonais, mes faini, mes tokie, sek paskui mus, būk toks, kaip mes, gerk, lošk, kviesk draugus, surenk tokį patį vakarėlį, juk pažiūrėk kaip šaunu, nepamiršk draugų, prisimink visus. O juk tie reklaminiai stafai - žetonai ir kortos tėra marketingo dalis, juk jie, tikėtina, nepralošė ir neišlošė nei cento. Tiesiog susirinko, pasėdėjo, pagėrė, gavo žaidimo pamokėlę ir papozavo. Ir kazino gerai, ir Vaida užsidirbo, ir žiniasklaida parašė, kokia puiki reklama, tiesa? Ar norėtų Vaida, kad jos vyras ar užaugęs sūnus vakarus leistų ne namie, ne kažkur, o būtent kazino? Kur tavo vyras? Ai, žaidžia, žaidžia, žaidžia, vėl žaidžia, ir vėl žaidžia. Ir laiką leidžia tik kazino. Juk ten taip faina. Tai kaip narkotikas, vieniems užtenka kelis kartus pažaisti ir nieko, o kitiems - vieno vienintelio karto. Ir viskas, viso gero, mama, aš paskendau.

Jūsų statymai, ponios ir ponai, neškite čia savo pinigus, įsitraukite, įsisukite, praraskite laiko nuovoką. Jūs išlošite? Ne. Visada laimi kazino. Amžina tiesa - klasika, ar žinote tą posakį? Kad laimi kazino tik tie, kurie pastatė kazino. Kodėl Las Vegase ir niekur niekur nėra langų kazino patalpose? Kad žmonės nejaustų laiko, prarastų laiko nuovoką, kad nesuprastų ar diena, ar naktis, ar rytas jau aušta. Kad žaistų ir kad neštų pelną kazino. Ten nesibaigianti šventė, šviesos, prislopinta muzika, minkšta kiliminė danga, jauki ir butaforinės prabangos aplinka, dar gi nemokami alkoholiniai gėrimai, kad galutinai apsisuktų azartiška galvelė.

Rodyk draugams

15 metų jaunesnis Rūtos Lukoševičiūtės vyras atsisakė karjeros ir įsidarbino jos asistentu

Vajazau, galvojau, koks šaunus, koks pasiaukojęs, tik pamanyk, atsisakė karjeros. Nusprendžiau paskaityti šį pasiaukojimo akto pristatymą. Tikrai maniau, nuoširdžiai, kad šis “15 m. jaunesnis Rūtos vyras” yra auka, didvyris, kur medalis, kokia garbė. Na tai viskas, man atrodo, kad jis taip ir eis per gyvenimą, kol bus su Rūta, jį taip ir vadins, ne vardu, ne pavarde, ne pasiekimus vardins ar profesiją, o tiesiog “15 m. jaunesnis Rūtos vyras”, na kaip ten kokios sporto žvaigždės nesuskaičiuojamos buvusios draugės, jau seniausiai n kartų ar po vieną ištekėjusios, turinčios savo gyvenimus ir užsiėmimus, kokios nors “paulauskienės ar kazlauskienės”, o kaip vadinamos “buvusi ANO draugė”, taip ir gyvena, vis buvusi ir buvusi. Nes daugiau nieko doro nenuveikė, kad būtų be prielipo buvusio? Ne. Tiesiog žurnalistams neįdomu, o ir ne taip macnai skamba.

Tai paskaičiau ką veikė šis “15 m. jaunesnis Rūtos vyras” gyvenimą ir kokioje sferoje karjerą darė. Ne, neatspėjote, ir aš suklydau, ne, jis nebuvo nei vadybininkas, nei perspektyvus banko darbuotojas, nei inžinierius, nei fizikas - raketų išradėjas, nei politikas, nei nesvarbu ką pagalvojote, vis tiek suklydote, kaip ir aš klydau. Jis dirbo, tik nesijaudinkite, ramiai, jis dirbo… spintų montuotoju. Spintų. Ne baldų, nes baldų montuotojas, tai kaip suprantu, yra aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas (na gal čia toji karjeros aukštuma?), ten reikia daugiau išmanymo ir sugebėjimų, kaip surinkti bet kokį baldą ir surinkti kokybiškai, kad nesubyrėtų ar nenukristų kokia virtuvės spintelė ir durelės. O čia tos spintos, tai kaip suprantu stumdomos, kur absoliučiai nieko nėra, nieko gudraus, ten net montuoti nėra ką. Tos dvi lentos, kur važinėja, tai įsistato į profilius. Ką ten tiek montuoti? Net prakaito lašas neišsiskirs, nebent montuotų Kipre liepos mėnesį.

Štai galvoju, kad “15 m. jaunesnis Rūtos vyras” - paprastas, mielas, šaunus, tikriausiai padorus vyras, nepametam, ne šiaip tiesiog vyras, o “15 m. jaunesnis Rūtos vyras”. Kad jam klaikiai pasisekė sutikti Rūtą savo spintų montuotojo gyvenimo kelyje. Ir būtent dabar jam nuskilo toks šansas gyvenime, jis tikruose pokyčiuose, jis visai kitoje sferoje. “15 m. jaunesnis Rūtos vyras” neatsisakė karjeros, ką čia peza ta Rūta ar žurnalistai, jis kaip tik iššovė į viršų, per kelias gyvenimo karjeros pozicijas. Jis tik dabar pradėjo daryti realią karjerą, tai jo didysis startas. Pasisekė žmogui ištrūkti iš primityvaus spintų rato, o viskas tik dėl to, kad yra “15 m. jaunesnis Rūtos vyras”. Su kuo ir sveikiname.

Rodyk draugams

Premjera “Lokis” - spektaklis, kurio rezultatas - orgazmas, tokia renginio kulminacija, bent aš taip jaučiausi. Tai kitokio lygio, turinio, svaiginančios vizualikos, įstabių dekoracijų, specialių efektų ir garsų dermė - pastatymas. 2003 m. liepos 26 d. įvykdytas prancūzų roko muzikos grupės Noir Désir vokalisto Bertrando Cantat, apsvaigusio nuo alkoholio, aistros ir pavydo, nusikaltimas, kai jis, apimtas įtūžio, žiauriai sumušė savo mylimą moterį, prancūzų aktorę Marie Trintignant. Ši po šešių dienų mirė. Tragedija įvyko Vilniaus viešbutyje. Nuteistas dainininkas gavo aštuonerius metus kalėjimo, tačiau realiai atsėdėjo ketverius.

cantat

Apie tai kaip viskas vyko, visa bylos eiga, tyrimas - tai pagrindinis spektaklio siužetas, nors jų yra ne viena linija, tačiau būtent šios poros drama yra programos vinis. Pastatymas puikus, gilus, aktoriai puikiai padirbėjo, režisierius taip pat.

Spektaklis labai patiko, todėl raskite jam laiko, vakaras - garantuotas, su kokybės ženklu. Rašomas įspėjimas, kad “Spektaklio metu naudojami ryškios mirksinčios šviesos efektai ir stiprus garsas.” O dar be to, tai neminima, labai daug dūmų. Ištiesų, to visko gero tiek daug, kad būtent todėl silpnesnės sveikatos, nestabilios psichikos, su kokiais nors širdies stimuliatoriais ir priešinfarktinės būklės asmenims ten verčiau neiti. Mano asmeninė rekomendacija būsimiems žiūrovams - pirkite bilietus amfiteatre. Iš ten pats geriausias vaizdas, garsas, visuma, tai ką galime aprėpti ir pajausti, įsileti. Aš visuomet Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sėdžiu tik amfiteatre, pirmose eilėse, nes ne tik toks įprotis, bet ir patirtis, kad dar nei sykio nenuvylė tos vietos. Ten pats geriausias vaizdas ir visuma, o be to niekas neužstoja savo kuodu ar ūgiu :) Jei galite rinktis, bent jau į “Lokis” rinkitės vietas ten.

Rodyk draugams

Kažkada, kai tik atsirado žurnalas “Stilius” ir vėliau žurnalas “Žmonės”, tokiais pat etatiniais vakarėlių dalyviais buvo Darius ir Ina Mockai. Kokį tik žurnalą bevartysi, kiekvieną savaitę, sąžiningai jie tuose puslapiuose.

Jie mėgavosi ta tuštybe ir maivėsi iki tokio lygio, kad parodytų, kaip jie gyvena, kokius garderobus turi, kokias rankines. Bet viskam ateina savas laikas. Juos nupūtė iš visų vakarėlių, žurnalų, retkarčiais pasivaidena ypatingomis progomis. Nes subrendo ir matyt suprato, kad visa tai buvo maskaradas. Tokių kaip jie buvo daugybė, vieni veidai keitė kitus, kiti kitus.

Dabar akivaizdi tokia tendencija, kad neršti po nesibaigiančias prezentacijas, vakarėlius, abejotino lygio pseudodizainerių drabužių pasirodymus, karoliukų vėrimo vakarones ar mėsos krautuvės atidarymus - blogo tono ženklas. Net į Bentley pristatymą atėjo vos keli, kurie realiai gali įpirkti Bentley, visi kiti etatiniai vakarėlių dalyviai.

Martinavičiai kol kas pradiniame etape, eina visur kur kviečia, nes nemoka atsirinkti, o ir nenori, kur dar bus proga pademonstruoti spintos turinį. Ekscentriška Veronika Kastujeva taip pat demonstravo. O jei dar prisiminsime į archyvus nutrenktą Martinėlę.

Rodyk draugams

“Garsiausia šampano eksperte tituluojamai moteriai – kaltinimai užgrobus valstybinę žemę”

:D Štai kur tikro šampano eksperto tiesa, o kas gali ginčytis? :D

“”Sventinis” by Alita (1.19e) geriausias sampanas ryto pradziai. -Garsiausia sampano eksperte Lietuvoje”

Mes kaip tik vakar susidūrėme su vogtų žemių kriminalais. Na, kaip “dar viena šampano ekspertė” LOL :D galiu prisideklaruoti, kad nesu vagis, nors aplinkiniai gundymais veikė ir dar po to aiškino, kad kvailystė nepasinaudoti tokia puikia galimybe - šiek tiek pastumti tvorą link valstybinės žemės, nes “”davai” mes visi draugiškai kolektyviai čia pastumsim savo tvoras”, ir tada bus dar papildomai kam keli, kam kažkeli arai turto. Ir juk niekas nepastebės. Nes mūsų visi sklypai kraštiniai su mišku. Tai mes nepasirašėme tai avantiūrai ir atsisakėme, nes, visų pirma esame sąžiningi, mums svetimo nereikia, norim miegoti ir gyventi ramiai, o be to nei ten praturtėsim, nei ką, o dar bus galvos skausmas, tai nafig mums to reikia. V.ž. dalis ramiai sau persikėlė tas tvoras, tose žemėse susirentė malkines, dar kažką. Tvorų kilnojimas buvo prieš kokius gal penkerius metus ar pan.. Ir išties tyku ramu. Buvo.

Vakar gaunam kažkokį raštą, tokį skaičiau pirmą kartą, su krūva įstatymų nr., sklypi adreso nėra, tik kadastro nr., o kadangi tų sklypų turime visokių ir apie kurį čia kalba eina, tai man akimirkos pasimetimas, kas čia vyksta, kame reikalas, gal kur jau kokią baudą reikia mokėti :D Nes pas mus kaip dažniausiai būna, kad kai gauni kažkokius “neaiškius” raštus, tai matyt jau esi kažkur prisidirbęs ir reikia aiškintis nedelsiant, nes man iš karto antstolio šmėkla pasikabina. Skambinu rastu numeriu ir aiškinuosi, pasirodo, dabar žemėtvarkininkai yra pakrutinti persimatuoti visus valstybinius sklypus ir susivesti galus, nes matyt betvarkė ten tokia, kad niekas nežino kas kam priklauso, todėl matininkai važinėja ir matuoja, tikrina. Tai gi, patikrino ir mūsų tos “tvorikės” padėtį, kaip ir kaimynų. Dar neklausiau kas aniems bus ar ką, bet žinau viena, kad mums tai nieko nebus, nereikės nei tvoras atgal perkėlinėti, nei baudas mokėti, nieko nereikės daryti. O dabar reikalų lyg tyčia melejonas ir dar tiek, prieš vasarą reikia tiek galų uždaryti. Tai dar ir su žemės kriminalais aiškintis, oi ne.

Tad moralas toks. Nėra ko vogti, nė velnio tu iš tų tvorų stumdymo nepraturtėsi, žinodamas, kad tie keli arai niekada nebuvo ir nebus tavo, nors serbentus sodink ar tujas. Nei parduosi, nei šeimininku jausies, o dar gi gali atsidurti pirmuose žiniasklaidos puslapiuose :D Vis tik geras tas gėdos stulpas ar lenta, ką ir sakyti. Bet va taip ir susigadina reputaciją, dabar visą laiką žinos, o kas gi toji šampano ekspertė, kuri pozuoja prie sienelės, o kas gi tas krepšininkas, kuris netyčia pasididino sklypą netoliese, o kas gi tas riešutų ir razinų ekspertas, kuris Žvėryne pasididino, o kas tas kitas veikėjas, kuris irgi šunimis apsistatęs, retkarčiais prie sienelės su šokėja mėgsta pastovėti. O žurnalistai jie jau tokie, viską parodo, ne tik gražiąją pusę.

Rodyk draugams