Subjektyvūs pastebėjimai

Moteriško stiliaus romanas su detektyvo prieskoniu. “Moteris”, juk autorė kaip tik tokia, labai jaučiama, daug moteriškų niuansų. Tai ir įdomūs veikėjų portretai, romantikos jūra, elitinio gyvenimo užkulisiai. Tai ir dominuojantys žmogiškieji santykiai bei ’trikampiai’, intrigos ir peripetijos. Menamos ir narpliojamos mįslės. Kažkur per daug ištempta, kažkur “pripūsta”, bet nieko, visai neblogai skaitosi. Ne vienu atsikvėpimu, bet netoli to. Tai ir leidėjų “dėka”, nes ir vėl ir vėl tie niekadėjai netausoja popieriaus, knyga sunki ir “puslapinga”, šrifto dydis “elementoriškas”, puslapis talpina kelis sakinius, kažkaip nepadoru taip.

Tai pirmoji mano pažintis su išgirtąja rašytoja Tatjana Ustinova. Pačią autorę dažnai matau Rusijos TV ekrane, ji itin mėgiama ir populiari įvairių TV laidų ar pokalbių šou dalyvė, intelektuali ir turinti ką pasakyti. Tačiau jos rašymo stilius patiko ir nepatiko. Patiko savotiškumas, veikėjai, įvairūs pastebėjimai, santykių gilumas/atskleidimas/subtilumas/meniškai literatūriškai pateikimas. Patiko. Nepatiko siužetinė linija, žiūrint iš detektyvinės pusės. Labai ištempta ir visi raktai tik pačioje pabaigoje. Gal kitiems tame cinkelis, bet aš pavargau laukti, bent jau dalies raktų :) Nes iki tol sukasi sukasi “vokrug da okolo” ir ”apie ką mes čia?”. Kita vertus, knygoje labai daug klaidingų užuominų, neaiškumų, nesusipratimų, atsitiktinų vingių ir posūkių, pačios intrigos netrūksta. Todėl Aleksandros Marininos stilius detektyvine puse pasirodė stipresnis, mįslės ir raktai sudėlioti be burbulo, nuosekliai. Gal tas A.M. gėris paprastume, kai nesijaučia pertemptas reikalas, gal kt. Nežinau. Matyt pirmoji knyga dar nepadėjo “įsikirsti” į T. Ustinovos stilių, todėl neabejotinai griebsiu sekančias.

 Apie knygą leidėjai: “Detektyvo meistrę Tatjaną Ustinovą vadina detektyvo karaliene, pirma iš geriausių ir net rusų Agatha Christie - juk populiarumu ji pradeda lenkti net Aleksandą Marininą! T. Ustinova virtuoziškai valdo žodį, pasižymi įgimtu psichologės talentu, jos knygos žavi kokybiška proza ir gudriai sunarpliotu detektyviniu siužetu. Ir tai ne viskas. Jos detektyvuose visada atsiranda vietos romantiškai istorijai. T. Ustinovos herojai bičiuliaujasi, neapkenčia, svajoja, o svarbiausia - myli…

Savo šunį Vladimiras Razlogovas brangino labiau nei žmoną… Dabar savimi pasitikintis, klestintis verslininkas nužudytas. Laiko žmogžudystei atskleisti beveik nėra. O kažkur šalimais visą laiką sukiojosi žmogus, žinantis, jog anksčiau ar vėliau Razlogovui teks apmokėti sąskaitas! Kokias?.. Už ką?..

Vis giliau panirdami į paslaptį, gaubiančią verslininko mirtį, vis geriau pažindami jo artimuosius, įsitikiname, kokios apgaulingos tos rolės, kurias vaidiname kasdien prieš aplinkinius. Ėmusi painioti intrigų kamuolį, našlė Glafira Razlogova supranta, jog niekuomet gerai nepažinojo žmogaus, su kuriuo gyveno. Kokie atradimai jos laukia? Viską sužinosite detektyve, kurį tikrai perskaitysite vienu atsikvėpimu…”

Patiko (14)