BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaip paspartinau auto ir manęs išlaisvinimą. Praktinis patarimas :D

Mano automobilį užstatė tik dėl to, kad kito auto vairuotojas priekinę lempą išsirinkęs remontuotų, išvažiuoti 0 šansų. Kai paklausiau to jauno sportiško vaikino kiek anas užtruks, tai atsakė, kad 5 min., bet iš detalių išrinkimo vaizdo ir tai kaip lėtai jis ten darbavosi savavališkai nusprendžiau, kad min. 15. Paprašiau išleisti, nes mano laikas buvo ant ribos vėlavimo (dabar jau suspėjau, tai turiu laiko pasidalinimui). Atsisakė. Detalizavimas: ar čia laikas tos 5 min., nieko neatsitiks, norėjau ir užstačiau, nenumirsi ir pan stiliuje. Paaiškinau, kad nesiruošiu gyventi pagal jo planus, jis užstatė, o ne aš jį, vėluoju, o jei aš taip užstatyčiau, o jis vėluotų. Ne ir viskas.

Tai tiesiog atsistojau ten arti jo, bet saugiu atstumu ir žiūriu į jį. Tyliu. Liaudiškai sakant stoviu ant dūšios. Ir jis tiek nervinosi dėl to, kad aš ten stoviu, kad pradėjo rėkti: ko čia stovi, eik į savo mašiną. Ir tokiu tonu varė mane lauk. Na bet kur tu mane nuvarysi, man gi šakės kaip reikia išvažiuoti. :D Sakiau, ramiai taip, kad jis nereguliuos ir nenurodinės kur man eiti. Toliau stoviu kaip Melnikaitė. O dar kai vyras rėkia, tai aš tikrai ne ta, ant kurios parėkaus ir pabrukus uodegą eisiu toliau. Manęs šitie fokusai visai neveikia. Rezultatas nuspėjamas - jis mane išleido. Visa istorija, kurią čia ilgokai telefonu maigau, užtruko gal iki 1 minutės.

Rodyk draugams

“Vilniečiai naujakuriai pakliuvo į spąstus: panaši ateitis laukia ir kitų. Perkūnkiemyje abiejose gatvės pusėse laisvos vietos automobiliui pasistatyti nerasi nei dieną, nei naktį.”

Čia iš tos serijos, kai tokie veikėjai neretai parašo geriau, originaliau ir įdomiau už save pervertinančius juodojo humoro guru. Perkūnkiemyje amžina situacija, ji tokia absurdiška, kad suprantu ir tuos, kurie nenori nuomotis parkavimo vietas, bet ir tuos, kurie nesupranta, kaip galima taip gyventi kasdien ieškant kur įkišti automobilį ir žirglioti per purvynus, juk ne karvę kainuoja. O bet tačiau, jei šeimoje du automobiliai, kas dažnai pasitaiko? Jau ta dviguba suma kitaip pasijaučia, šito komentatoriai neįvertina.. Aš pvz. vis tiek kažkaip bandyčiau suktis iš padėties, tarčiausi su aikštelių nuomotojais dėl dar geresnių nuomos kainų, kad padarytų dar geresnes nuolaidas, nes netikiu, kad jie tokie nesukalbami. Koks jiems biznis, jei tiek tuščių vietų? Joks. O kiekviena, lai ir su nuolaida, kapeika, jau pliusas į kišenę, kas iš to nepliuso. Tad tarčiausi.

“Dalbajobu rajonas,pacius tupiausius sukele i desne puse ant siukslino ir 15 aukstu namai taip suploti,kad net nusizudit negalesit nes issoke is balkono nukrisit i namo priesais balkona dviem aukstais zemiau o apie kai kuriu ten namu gipskartonines issores sienos net nekalbu.O kita puse kuria cia apraso kapojasi kur pastatyt masina ir hemoras nubudus ar masinos neaplamde o po darbo hemoras kur ta triperi priparkuot,kad nereiketu 0,5km pizdint iki padiezdo.Visi tam gale susiploje kaip nigeriu kvartale ir visos pramogos vaiksciot po prekybcentrius kuriu ten pripista ant kiekvieno kampo ir pirkinet visokius sudeliakus reike nereike.Nezinau kaip dabar,bet anksciau kaimieciai balkonuose kepdavo saslikus ir dumai is 8 auksto eidavo kaltunais per visu aplinkiniu namus.Sienu izoliacija irgi ahujiena cia tie baltai su raudonais driziais prie pezo ar reno blet serviso,geriu arbata plet sveciuose ir girdziu saukstelis nukrito pradejau sau tarp koju ieskot o draugas sako,kad cia netau nukrito saukstelis o kaiminui.Tie pirdunkiemiai tai pize lele kazkoks ofisinio planktono inkubatorius.Labai gerai pirdunkiemije jeigu turi gerus ziuronus made in CCCP 7×50 tai gali ziuret nemokamai sex ir erotika nes zmonems pistis reike o langus uzdenginet kas kart pamirsta.Dar pliusas jeigu likot be darbo galit xalevai maitintis viena diena prekibcentri nupisat baronka ar sauja riesutuku araxisu kitam dziovintu abrikosu ir smikersa ar marsa,tik neikit pro kasa vistiek viena karta sufasuos o geriau susvamskit vietoje o tuscia kailiuka nuo produkto pakiskit po stelazu typo bata uzsirisat irkai kramot neziurekit i kamera o ciaumokit nuleide akis typo einu nuliudes ar kazkaip.Pirdunkiemis ir liks pirdunkiemis tik vieni tamsoje svites kurie gyvena namuose ant siukslino o kitiems reikes nesiot svitince apiranke,kad kaimynas nenupistu su opel skoda.”

Rodyk draugams

“Riba gali būti nubrėžta labai mandagiai, pagarbiai, atsižvelgiant, kokio amžiaus vaikas – jeigu dviejų metukų, pasakant: „Šaunuolis, pavalgei, iškelsiu tave iš kėdutės“, jei vaikui penkeri metai, galima paaiškinti: „Žinai, prie stalo žmonės nežaidžia, stalas yra valgymo vieta“, jeigu trylika, jis gali gauti socialinį atsaką: „Tau jau trylika, turi išmokti elgtis prie stalo“, o gal ir: „Kai elgiesi netinkamai, nenoriu kartu sėdėti“.”

Trylikos paauglys ir vis dar neišmoko elgtis prie stalo? Kaip?? Iš kokių čia džiunglių ištrūkęs. Skaitau ir suprantu, kad gali, kažkokiu stebuklingu būdu neišmokti per tiek metų, bet čia kažkoks arba išskirtinis reiškinys, arba vaikas be socialinių ir gyvenimo “eianamųjų” įgūdžių, arba apskritai augęs be dėmesio, be auklėjimo ir prie stalo nesėdėjęs, kuriam neteko valgyti ne namie, svečiuose, kavinėje ar restorane. Ar moka naudotis įrankiais? Yra vaikų, kurių tėvai nekreipia dėmesio, kaip jie valgo, nekreipia dėmesio į tvarką, po kiekvieno pavalgymo stalas ir po stalu lyg kiaulidė, ten reikia nuolatinės budinčios valytojos. Bet tai požiūrio reikalas. Nuo mažens yra įgūdžių formavimas, kaip elgtis prie stalo, kad yra toks daiktas kaip servetėlė, kad negerai čepsėti, negražu čiaumoti atvira burna, kur matosi visas procesas, ir pan. dalykai, bet viso to pradžia yra ankstyvoje vaikystėje, kantriai ir atkakliai, ne ignoruojant, o primenant, jei užsimiršta. Taip išugdoma ir tuomet nekyla tokių pastabų ar “socialinių atsakų” trylikamečiams :O Nes trylikos metų paaugliai pakankamai savarankiški, patys visur eina, patys kažkur elgiasi prie stalo, kai nemato tėvų budri akis, bet lai jie nepatirs gėdos, jei kas nors panorės sukritikuoti, pašiepti, pareplikuoti, kad ei, bjauriai valgai, bjauriai elgiesi prie stalo. Gyvenime esu susidūrusi su tokiais žmonėmis, kuriems vaikystėje nebuvo skirtas dėmesys, tėvai nekreipė dėmesio į valgymo kultūrą, elgesio kultūrą. Ir, kaip taisyklė, nes taip yra, tie žmonės vieniši, jie neranda poros arba net jei rado, anie neužsilaiko. Nes nieko nėra nemaloniau kasdien matyti suaugusį, kuris nemoka valgyti, čiaumoja atvira burna, su tokiu turiniu, o dar kai drimba viskas pro šalį, veidas išmozotas ir tai nėra problema. Na nežinau, čia reikia būti tokių šaltų nervų ir taip šaltai nekreipti dėmesio į tai. Na tai tik tėvai, tų suaugusiųjų, ir belieka prie to bendro stalo.

Rodyk draugams

Apie pensijas. Vakar kalbėjausi su tėvu apie tai, kaip buvo išdurti žmonės anais laikais, kai keitėsi pinigai, kai vagnorkės keitė rublius, o po to litai, kaip žmonės išdurinėjami toliau, ir ne tik ilginant stažo metus, ne tik skaičiuojant dvigubai mažesnį stažą, jei nebuvo mokamas bent minimumas. Kaip nubraukiami stažo metai, kaip iš lubų paskaičiuojamas stažas. Pvz. Vilniuje buvo dvi didžiulės gamyklos: Kuro aparatūros ir Vilniaus šlifavimo staklių gamykla. Ten dirbo tūkstančiai žmonių, įsivaizduojate, tiesa? Žmonės atidirbo visą gyvenimą, nes taip buvo priimta, nes dar be to, darbininkai neretai uždirbdavo daugiau už viršininkus. Mūsų giminaitis “Šlifavime” dirbo frezuotoju, tai jo atlyginimas tarybiniais laikais buvo 2000 rublių. Kad įsivaizduotumėte, tai buvo fantastiniai pinigai, kosmosas, net jei būtų tūkstantį uždirbęs, jau būtų to laikmečio turtuolis.

Tai kai atėjo laikas mokėti pensijas, jam Sodroje pasakė, kad tie rubliai gi konvertavosi. Kaip? Nubraukė du nulius. Jis pasirodo jokių tūkstančių neuždirbo ir NESUKAUPĖ sau solidžios pensijos, jis uždirbdavo… 20 litų. Štai taip. Ir stažo jam nepriskaičiavo, nors buvo gerokai viršytas. Kodėl? Sudegė archyvai. Neveltui paminėjau Kuro aparatūrą su tūkstančiais darbuotojų, tie raudoni dangoraižiai prie Kalvarijų g. gi buvo skirti tiems darbininkams apgyvendinti. Tai Kuro aparatūros gamyklos archyvai taip pat, koks sutapimas, sudegė. Net įdomu, o čia Vilniuje visų gamyklų archyvai sudegė? Tik pagalvokite, kiek tūkstančių šeimų patyrė realių nuostolių, jie nieko negavo, kas priklausė ir ką uždirbo. Juos pastatė į tokią padėtį, kad net negalėtų ginčyti, negalėtų niekaip įrodyti.

Kaip patogu. Pensijas skaičiavo nubraukę du nulius, stažą iš lempos, tipo kažkokį mistinį vidurkį iškalkuliavo. O dabar tos kompiuterinės sistemos. Tai jei koks failas smigs, jei hakeriai nulauš? Ką darysime? Irgi bus labai patogu skaičiuoti iš lubų.

Moralas. Nieko nesitikėk. Tiesiog. Priimk tokią realybę, kuri bus dar klaikesnė, įvertinant emigraciją ir visuomenės senėjimą. Viskas sukasi link to, kad apskritai nieko nemokėtų arba išspaustų tiek, kad čia net ne orumo pažeminimas, čia pasityčiojimas iš žmonių. Viską ką pats sukaupsi, štai tą ir turėsi, tai ir bus pensija. Pasitikėti gali tik savimi ir kaip pats pasiklosi.

Kad tai tikra, siūlau paskaityti šią bylą, nutartį, kokius atlyginimus “sukonvertavo”, koks pasityčiojimas. “2000-10-18 AB ,,Šlifavimo staklės“ archyve įvyko gaisras, kurio metu sudegė buhalteriniai dokumentai. Gaisro faktą patvirtina Vilniaus miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2000-10-19 aktas (b.l. 24). 2000-11-03 AB ,,Vingriai“ aktu Nr. 1 Dėl archyvinių bylų vertės ekspertizės nustatyta, kad gaisro metu sunaikinti darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimui (darbo užmokesčio ir darbo stažo nustatymui, apskaičiuojant senatvės, invalidumo ir kt. pensijas) reikalingi dokumentai (b.l. 29). Suinteresuoto asmens AB ,,Vingriai“ 2010-12-09 pažyma Nr. 57 patvirtina aplinkybę, kad duomenų apie pareiškėjo dirbusio Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje darbo užmokestį už laikotarpį nuo 1974-09-27 iki 1987-05-04 ir nuo 1988-11-23 iki 2005-01-27 dėl įvykusio 2000-10-18 gaisro pateikti neturi galimybės (b.l. 9).”

Rodyk draugams

Žinote kas realiai knisa tokiuose rašinėliuose? Tai Latvijos reklama, kaip ten nuostabu ir fantastika. Galiu pasakyti, kad tie žmonės nebuvę Neringoje, tai ką čia tiek liaupsinti, kai mes turime Neringą. Ramią, tykią, eko, kur ne tik fantastinė rūkyta žuvis (valgėm valgėm ir dar parsivežėm visą dėžę visokiausių, lauktuvėms taip pat), ko dar trūksta? Gyvenk ir žvenk. Taip, kažkur ne viskas tobula, kažko trūksta, bet pats požiūris ir tendencija. Kaip bet kokiu apsipirkimo atveju kišama Lenkija, taip vasarą kišama Latvija. Na dar Turkija, Bulgarija. Nei į vieną, nei į kitą nevažiuočiau, nebent sukandus dantis ir užsimovusi apsauginį šalmą, bet tai kokia kančia. Tie, kas ten buvo ir pavargo nuo to mentalo, tai pardavė vilas bei apartamentus, susipakavo visus baulus ir išdardėjo į Prancūziją, Italiją, Kroatiją, kuriasi ten, tie milijonieriai ir oligarchai taip pat. Atsikando to pigaus poilsio su įkyriais piktais prekeiviais, nuolatinėmis apgavystėmis ir privalomu derėtis derėtis, kur vietoj natūralių sulčių įpils iš pakelio ir paskaičiuos kaip už natur, o patiekę pašvinkusią žuvį stebėsis, o kas čia ne taip? Bandys išdurti ant kiekvieno kampo. Ar tai poilsis? Civilizacijos dar niekas nenukonkuravo, reikia ilsėtis civilizuotuose ir krikščioniškuose kraštuose, o ne laukiniuose ir ne musulmonų kraštuose, pastarasis punktas svarbus tuo, kad ten viskas kitaip, viskas.

Kainos tokios kaip visur, iš esmės - tokios pačios. Ar ilsėsies Palangoje, Nidoje, ar keliausi ir gyvensi privačiame sektoriuje Kroatijoje, Italijoje. Kainos iš esmės plius minus vienodos: būsto nuoma, maistas. Žinoma, mums iki pajūrio atvykti kainuoja ne tiek ir daug, tad kelionės išlaidos yra tas ryškusis skirtumas.

Generalinis, pagrindinis skirtumas - klimatas. Jis yra kitoks ir nieko čia nepadarysi. Mes neturime šiltų kraštų klimato, nėra tiek šilumos, tiek saulėtų dienų, tokios šiltos jūros nėra. Nėra tokių šiltų naktų birželio mėn., kuomet jau gali mėgautis ir nėra galimybės sušalti, nebent kalnuose ar giliau žemyne. Ten nereikia jokių šiltų drabužių, net džinsų nebus progos kada užsivilkti, nes o kam. Bet to klimato lygiai taip pat nėra Latvijoje. Tai ką čia suokia ir svaigsta? Latvija netapo nei Prancūzijos rivjera, nei Italijos kurortais, net ne Bulgarija ar Turkija. Jei lyja Lietuvoje, tai lyja ir Latvijoje. Kokia prasmė lyginti panašias vietas?

Kodėl man patinka ilsėtis užsienyje? Ne tik dėl klimato, bet ir dėl požiūrio į svečius privačiame sektoriuje. Niekur Kroatijoje ar Italijoje negausi tokių sutrintų ir nuskalbtų rankšluosčių, kurių dydis ir kiekis toks, kad… Reikia vežtis savo. Lietuvoje vis dar gali susidurti su tuo, kad nuomojamo buto vonioje nėra feno, paprasčiausio pigiausio. Reikia vežtis savo. Lietuvoje tokio sutrintumo ir nuskalbtumo pati pigiausia popierinė patalynė, su nenusakomos kokybės pagalvėmis (ar jie patys bent bandė ant jų miegoti?) ir čiužiniais, kad… reikia vežtis savo. Bent patalynę ir pagalves, čiužinių gi nesivežiosi. Pinigus ima tiek kiek kitose šalyse ir daugiau, bet požiūris - kaip dangus ir žemė. Čia nepersistengs ir tikrai neinvestuos į nors keliais balais geresnes sąlygas. Viskas tiek ištaupyta, išskrebenta, išspausta, kad išspaus tokį vašką iš š, o rezultatas toks, kad “reikia vežtis savo”.

Rodyk draugams

Kažkada, kai tik atsirado žurnalas “Stilius” ir vėliau žurnalas “Žmonės”, tokiais pat etatiniais vakarėlių dalyviais buvo Darius ir Ina Mockai. Kokį tik žurnalą bevartysi, kiekvieną savaitę, sąžiningai jie tuose puslapiuose.

Jie mėgavosi ta tuštybe ir maivėsi iki tokio lygio, kad parodytų, kaip jie gyvena, kokius garderobus turi, kokias rankines. Bet viskam ateina savas laikas. Juos nupūtė iš visų vakarėlių, žurnalų, retkarčiais pasivaidena ypatingomis progomis. Nes subrendo ir matyt suprato, kad visa tai buvo maskaradas. Tokių kaip jie buvo daugybė, vieni veidai keitė kitus, kiti kitus.

Dabar akivaizdi tokia tendencija, kad neršti po nesibaigiančias prezentacijas, vakarėlius, abejotino lygio pseudodizainerių drabužių pasirodymus, karoliukų vėrimo vakarones ar mėsos krautuvės atidarymus - blogo tono ženklas. Net į Bentley pristatymą atėjo vos keli, kurie realiai gali įpirkti Bentley, visi kiti etatiniai vakarėlių dalyviai.

Martinavičiai kol kas pradiniame etape, eina visur kur kviečia, nes nemoka atsirinkti, o ir nenori, kur dar bus proga pademonstruoti spintos turinį. Ekscentriška Veronika Kastujeva taip pat demonstravo. O jei dar prisiminsime į archyvus nutrenktą Martinėlę.

Rodyk draugams