BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“A. Užkalnis. Nenormalios bobos eina į kovą, arba klausimas, kurio niekas neuždavė M. Dargužaitei”

Trumpai apie susireikšminimą. Pamenate pastebėjimą apie dirbančias mamas? Tai lygiai ta pati situacija su visais tais, kurie turi aibę kitų užsiėmimų, pomėgių ar darbe sukasi kaip voverės, kurių gyvenimas nesisuka su socialinių tinklų ritmu ir kurie neturi ar laiko, ar galimybių domėtis visais egzistuojančiais reklaminiais ar labdaros projektais. Aš suprantu, kad šis rašinėlis yra dar viena gera proga įgelti dėl jiems vieniems žinomų priežasčių neįtikusiai moteriai, tačiau, ne viskas, kas vyksta tarp Facebook’o “gyventojų” pasiekia visus anapus ekrano. Nereikia tiek susireikšminti ir mušti į vienus vartus. Man M. Dargužaitė kaip žmogus nekelia absoliučiai jokių emocijų, nei simpatijų, nei antipatijų, esu neutrali ir nieko asmeniško neturiu, nežinau aš jos ir dėl kokių priežasčių ji sulaukė kelių žmonių specifinio dėmesio.

Tikiu, kad M. Dargužaitė apie “bobų projektą” sužinojo tada kada sužinojo, o kas čia tokio? Tikiu, kad “boba” jai sukėlė neigiamas emocijas, nes man kelia tokias pačias, boba nėra simpatijas ar malonias emocijas keliantis žodis, tai grubus, nevalyvas, prasčiokiškas, stačiokiškas ir nepatrauklus, bet tam tikrame kontekste jis “fainas” ar kabinantis, kaip kad šio projekto pavadinime. Projektas man asmeniškai nekelia tokių emocijų, tad ir jokio noro ten veržtis nėra ir nebuvo. O ir tai, kad jis, jei teisingai suprantu, pamažu išsikvepia ir kažkuria prasme tampa dar vienu eiliniu reklaminiu projektu, tai atvėso tos, kurios tikriausiai pirmą kartą per itin trumpą laiką užpildė visas kino salės vietas. Galima užkabinti vieną, kitą kartą, bet.. Šaunu, kad moterys organizuoja(si) įvairias pramogas, įtraukia rėmėjus, užsiima įvairia užklasine veikla ir pan., visad patiko visokie klubai, pokalbiai, susibūrimai, bendraminčių pritraukimas ir pramogos. Bet tas noras susireikšminti ir bet kokią kritiką priimti kaip didžiausią įžeidimą, tai neadekvatu. Jei nežinai kažkokio projekto, tai viskas, esi taikinyje, kaip gali nežinoti?

Rodyk draugams

G. Kėvišas lieka :D

Įdarbinęs savo šeimą, per įkurtą Kipre ofšorą plauna milžiniškus pinigus ir gauna pagrindines pajamas, išplauna scenos milijonus (už tiek milijonų, kiek neva sukišta į scenos rekonstrukciją, tikriausiai buvo galima pastatyti naują operos ir baleto teatrą), taip stebuklingai praturtėjęs verslininkas, įsisukęs į meno erdves, sėkmingai statosi prabangų namą elitiniame Laurų kvartale, perka sodybą Molėtuose, kitus NT objektus, Ispanijoje elito kvartale perka sklypą iš G. Vainausko ir statosi vilą. Tikras Ostapas Benderis, kam jums pinigai, patriotai, ką pirksite, brangieji, jūs neturite fantazijos :D

Kiek lankausi LNOBT premjerose, koncertuose, tai pati perku bilietus, kurie tikrai ne pigūs, o tie, kurie sėdi toje ložėje prie G. Kėvišo, su pakvietimais, per pertraukas ir po to dalyvauja banketuose, kurie ten pat organizuojami, elitui ir svečiams. Tai nieko nuostabaus, kad jiems G. Kėvišas yra tautos šviesulys. Negana to, lrytas.lt ne tik kad nekritikavo G. Kėvišo (dėl visiems suprantamų priežasčių), nei vieno tyrimo ar pilkesnio debesėlio, bet dar ir anonimiškai pakrovė ant dabartinės kultūros ministrės :D “Ministrė puola, o reikėtų gintis jai: L.Ruokytė-Jonsson konsultavo G. Kėvišo sūnaus įmonę”

Čia vis prisimenu Kristiną Brazauskienę, kiška tonka ir jos vojažus, ji vargšė, neturi kur gyventi, viešpatie, kaip jai nepalūžti. Jos sūnelis “Draugystės” viešbučio direktorius, to paties viešbučio, kuris “vsio zakonno” sąraše. Neįveikiami ir elite.

G. Kėvišo neribotas cinizmas ir “vsio zakonno” šou tęsiasi, ponai prisiekusieji. Daugiau cinizmo, žmonėms tai patinka :D Rašykite laiškus! O ir kitos citatos iš Ilfo ir Petrovo romano “Dvylika kėdžių”. Visos jam ir jo stulbinančiai vadybininko patirčiai taip tinka.

Rodyk draugams

Šį video geriausiai supras tie, kurie žino šią populiarią YouTube vlogerę, seka ją arba matė bent vieną video vaizdelį iš jos gyvenimo. O kadangi įrašas skirtas visiems, tai trumpas (kol rašiau pasidarė netrumpas) aprašymas, aš ją seku ne nuo pirmo video, bet labai seniai, sakykim nuo dešimto: modelis, stilistė ir įvairių užsiėmimų veikėja iš Rusijos sužavėjo italą Bruno, kuris vyresnis 7 m., verslininkas, gerai uždirbantis, nevedęs, apsigyveno drauge Italijoje ir penkerius metus puoselėjo bendrą lizdelį - vilą Italijoje, augino įstabius šunis Tibeto mastifus (mano gyvenimo svajonė šios veislės šunys), keliavo ir džiaugėsi gyvenimu. Modelis Katia dalinosi savo gražaus ir turtingo gyvenimo epizodais, pirkiniais, kelionių įspūdžiais, stiliaus, kosmetikos ir grožio patarimais, maisto gaminimo ir fitneso, įvairiapusė mergina ir veikli. Jai to gyvenimo ne viena žiauriai pavydėjo, komentaruose dergėsi taip pat, tad tokių žmonių per ne vienerius vloginimo metus buvo daugybė. Ir nieko nuostabaus, nes Katios gyvenimas buvo gražus, ne pernelyg prabangus luxury kaip kad tenka sutikti kokiame Instagrame, ne, bet toks aukščiau vidutinio. Apie vyrą veik nieko niekada nepasakojo, nei kas jis, nei kokie jų santykiai, nei koks jų bendras statusas, nieko. Ir staiga, lyg iš giedro dangaus pasipylė atvirumo seansai, kurie atsirado po pirmagimio sūnaus gimimo. Daugelis net nesuprato, kad čia ne to italo vaikas, o kito vyro. Ir paaiškėjo, kad svajonių italas yra visai ne svajonių, kad jis jos ne tik kad nevedė, bet dar ir niekada nenorėjo vaikų (ir iki šiol nenori), o jos biologinis laikrodis taip tiksėjo, kad matyt vedė iš proto. Italas norėjo, kad būtų kaip yra. O ji pavargo laukti, kada jis pasikeis, o jis ir nesiruošė keistis. Tai gi, santykiai peraugo į dalykinius - partnerinius, jausmai išblėso. Katia paliko jį ir išėjo su lagaminais. Rusijoje susipažino su paren Andriuša ir greitai susikukavo, susilaukė nuo jo berniuko, laiminga (lyg ir) su juo, bet labiausiai laiminga, tikriausiai, dėl to, kad yra vaikas. Bruno vis dar malasi šalia, nes bendra vila, į kurią ji turi teisę grįžti ir ten gyventi, penkeri metai gražaus gyvenimo, jis ją vis dar myli, o taip pat italas nori likti draugais, galbūt tai pavyks, nes ir modelis taip tikisi.

Gyvenime kartais tenka daryti tokius sprendimus, kurie kitiems nesuprantami ir galbūt atrodo keisti ar nelogiški, kaip? kaip? na nieko sau… Bet jei žmogus nori tos pilnatvės ir dvasinės ramybės, jis drąsus galbūt absoliučiai viską keisti savo gyvenime, kryptį, gyvenimo būdą, šalį, darbą, partnerį, nes viduje yra labai nelaimingas, tai sveikintinas žingsnis, o ar sektinas? Kaip kam, kiti galvotų racionaliau, nes viena blogybė gali pasirodyti mažesne už kitas, nuo vilko ant meškos. Iš tiesų gyvenime daug kas nereikšminga ir nublanksta, nes jei jautiesi blogai valgydamas iš aukso šaukštelio (plačiąja prasme), o viduje ar atvirai vis raudi, tai griauna ir drasko iš vidaus. Norėjau parašyti apie italus iš asmeninio gyvenimo, bet kol rašiau šį komentarą, kažkaip viskas nuslopo, kitą kartą, bet gal pamenate tą Ukrainos TV kelionių laidos smagų video, kur kažkada kėliau, visa tiesa apie italus, tai šį kartą nesiplėsiu, keliu linką, kas norės - pažiūrės “Леся и итальянские страсти - Рим”

Moralas toks, kad prieš pradedant gyvenimą su vyru, reikia labai daug punktų apsvarstyti ir įvertinti. Jei nesutampa nuostatos, gyvenimo perspektyvos planai, jei vyrauja kažkokie nesuderinami kategoriški požiūriai, tai nėra ko ir įsisukti. Reikia negailestingai keisti kryptį ir negaišti laiko. Nesvarbu koks to vyro statusas, kokie jausmai, kokie turtai, net ir milijonai ar milijardai, tai absoliučiai nesvarbu, patikėkit manimi. Pvz. aš niekada nesilaikiau įsikabinusi į vyrus, jei jie neatitiko mano gyvenimo vizijos. Be sąžinės graužaties išsiskyriau su “oligarku”, svajonių jaunikiu, nes nors jis ir prisiekinėjo meile bei visais balandžiais, jis nebuvo patikimas ir ištikimas, tai pasitvirtino po to ne vieną kartą, kaip sakoma “visas Vilnius” žinojo apie gastroles ir laisvą gyvenimo būdą, jo jau buvusi žmona liko su vaikais, o jis lakstė dar ilgai ilgai į visas keturias puses. Ar aš norėjau gyventi “oligarkinėje” prabangoje žinodama, kad mano vyras laksto ir negali nelakstyti, nes dar neišsilakstęs? Ne. Nors buvo tokių, kurie sakė, tuomet, kad aš tikra durnė, koks vyras, koks gyvenimas. Bet mano vizijoje buvo tiesiog normalus vyras, patikimas, norėjau vaikų, norėjau ramybės. Žinoma, apie ramybę…, kartais ją turiu, bet apskritai yra kitokia ramybė, pilnatvė, kai tikriausiai žinau kas bus rytoj ir vaikai jau gimnazistai, kai tuo tarpu mano bendraamžės tik dabar gimdo pirmagimius. Svarbiausia, kad mes visuomet galime rinktis ir gyventi taip kaip norime. Tik ar užtenka ryžto ir drąsos keisti gyvenimo kryptį?

Rodyk draugams

skandinaviskas

Šioje nuotraukoje, akivaizdu juk, ne lietuviškas skandinaviškas interjeras :D Sakyčiau plika akimi matosi.

Dabar parašysiu kas man labiausiai nepatinka lietuviškuose skandinaviškuose interjeruose.

Šis interjeras neblogas, įdomus su įdomiais sprendimais, bet vis tiek ta niūruma, šaltis, atšiaurumas atitinkamai veikia. Vitaminas D nepadės, jei žmonės savanoriškai užsimes pilkas paklodes su juodais kryžiais ir slinks link kapinių. Toji slankiojanti lenta funkcionali, bet labai sunki, tokia abra kadabra atsiverk, man visad tokio sunkumo dalykai namuose kelia nedidelę baimę ir grėsmę, kad tas daiktas vieną dieną nusileis pačiu netinkamiausiu metu. Ir vėl a la skandinaviški motyvai depresiniais potėpiais (pensininkams išties originalus sprendimas, ta geležinė ir siaura tarybinės ligoninės lova atitinka jų vidinį aš?), tačiau, kaip ir visose “masinėse tendencijose”, ir šis stilius tampa priekaištu.

Jau praėjusiame įraše apie interjero konkursą rašiau apie tai, kad interjero dizaineriai eina primityviausiu keliu, neturi idėjų ir polėkio kurti tikrus interjerus, o kopijuoja vienas nuo kito ir bruka tai kas neva ant bangos, dėliodami tai, ką rado Domus galerijoje ar kitur. Bet tą bangą ir daro tokie žmonės, kurie tingi domėtis kitais stiliais ir nesugeba sudominti neapsišvietusių užsakovų. Bruka tai kas patogiausia ir ką galima parodyti kolegos portfolio. Bet ir tai laikinas etapas. Bus kitas pasinešimas ant vieno stiliaus. Kaip neįdomu.

Kas labiausiai nepatinka? Tai klaikūs šviestuvai. Dominuoja pramoniniai komerciniai, tokie bedvasiai, be emocijų, turiu omeny tuos halogenus, po to tuos ką matote juodus svetainėje palubėje. Žinant kiek pasaulyje yra šviestuvų gamintojų, kokia šviestuvų įvairovė, skirtingos medžiagos, spalviškumo paletė, tiesiog nereali įvairovė, tai gyvenamosiose patalpose visur visur montuoti tokius “apie nieką”, bedvasius, kurie tinkami stelažų ar apskritai komercinių patalpų apšvietimui, tai tokia nykuma. O ir kiti, pakabinami, tie juoduliai arba balti, arba su retom išimtim mediniai, na tokie… Juoduliai neretai primena tuos pačius pramoninius, panašūs į gamybiniame ceche pakabintus. Čia geriausiu atveju. Yra skandinaviški interjerai, kurie man patinka, bet kažkodėl jie ne lietuvių “gamybos”. Na nežinau, tas lietuvių kopijavimas ir bandos jausmas patiems kiša koją. Platinamas negyvumas, nejaukumas, statiškumas, šaltumas, o juk skandinaviški ne visuomet tik tokie. Aš žiūriu jų filmus, serialus, tai ten yra visokių. O pas mus kažkodėl kaip bedarytų, vis tiek gaunasi iš tos pačios serijos. Kapai ir mišios.

Tiesiog įsiveskite į googlę kad ir Scandinavian Living Room Design Photos ar tiesiog užsukite į houzz.com. Jūs pamatysite ir suprasite ką turiu omeny rašydama “lietuviški skandinaviški”. Kokia įvairovė, kokie skirtumai, kiek spalvų, sprendimų ir pan.. Tik deja kitur, bet ne Lietuvoje.

Rodyk draugams

Apie dvigubus standartus neblaivių įžymybių skandaluose.

“Dovilė Filmanavičiūtė: „Agnę už girtą eterį nulinčiavom, o ar linčiuosim vyrą iš nacionalinės televizijos eterio?“

Kodėl Agnė Jagelavičiūtė buvo skambiai ir skaudžiai plakama, o Audrius Giržadas, vakar vakaro svaigulys, veik “nieko tokio”. Nes Agnė ryški, graži, įdomi, nevengianti kritikuoti kitus žinomus veidus, aštriai pasisakanti ir dar necenzūriniais žodžiais, atvira ir tiesmuka, todėl turinti daugybę sekėjų ir nemažai nekentėjų, tai ryški persona, bet dar ir dėl to, kad ji yra moteris, moteriai tam tikrose situacijose skaudžiau kerta ir ne taip nuolaidžiauja, o dar be to ji yra mama ir auginanti mažą vaiką. Tai tas viešas pasirodymas todėl buvo toks iškedentas.

Bet kiek alkoholizmo liūnas ir su tuo buvę lai nedideli skandalai pakenkė D. Butkutei? Ji ir “karalienė”, ir arenas pilnas rinko, ir ką tu jai :D

O “kas tas” A. Giržadas? Kažkam žinomas, kažkam iš viso nežinomas, kažkas pamena tuos laikus, kai jis kaip laidų ir renginių vedantysis buvo tikrai matomas bei žinomas veidas, o dabar daugybė metų tėra už kadro, prodiuseris, Eurovizijos veikėjas, bet nei jis ryškus, nei aršiai kritikuojantis kitus ir “matais” kraunantis, nei jis Facebook’e turintis gerbėjų armiją (aš tik šiandien sužinojau, kad jis tą paskyrą turėjo), nei jis turi šeimą ir vaikų, na jis toks visai kito kalibro viešumo ir ryškumo prasme, o dar vyras.

Kita vertus, kalbant apie vyrus, vėl gi, čia irgi dvigubi standartai, nes tarkim apie LRT direktoriaus A. Siaurusevičiaus neblaivaus pasiplaikstymą elektros skydinėje iki šiol mini, nors jam dėl to “niekas nieko”, liko tik minėjimas, kad skydinės herojus, iki šiol sėkmingai vadovauja.

Kaip ir daugiavaikio, kazino gerbėjo, TV laidų ir radijo laidų vedėjo J. Radzevičiaus tragiškas pasivažinėjimas paryčiais, būdamas veik “be pulso” ir visiškai girtas “kaip tapkė” užmušė praeivį. Tai gi nesėdi kalėjimo kameroje, jis lyg “niekur nieko” toliau sau dirba radijo eteryje, bet jo padaryto nusikaltimo iki šiol tikriausiai niekas nepamiršo, bet gi kiti, tokie patys su tokio sunkumo nusikaltimais, sėdi nelaisvėje. Ar čia ne dvigubi standartai?

Dar tuo pačiu galima pridėti Egidijaus Dragūno žygius ir nuopelnus, nors jis ir vyras, ir augina sūnų, ir žinomas veidas, bet kiek skandalų dėl alkoholio (o gal ir narkotikų?), kiek vairavo neblaivus, kiek darkėsi, keikėsi, visokiais žodžiais politikus plūsta, problemos su mokesčių nemokėjimu, neretai iš viso neadekvatus. Bet savotiškai “niekas nieko”, nes tikriausiai visi priprato prie jo tokio įvaizdžio, kad jis yra TOKS, todėl kiekvienas pasidarkymas vertinamas atitinkama reakcija, kad nieko naujo, eilinis Sel’o išsišokimas, buvo ne vienas ir dar kiek jų bus.

Todėl mintis aiški, galima vardinti ir vardinti, bet dvigubi standartai visuomet buvo ir bus.

Rodyk draugams

prabanga

Apie prabangius automobilius, jų sureikšminimą ir lietuvių kultą jiems. Nors tai galioja visoms postsovietinėms šalims, bet lietuviai ir slovėnai, ką pastebiu keliaudama automobiliu po Europą ir jos kurortus, tai dvi išskirtinės tautos, kurioms nauji, prabangūs, išskirtiniai automobiliai yra must have. Net jei daugiau “nieko neturės”, tik tą prašmatnų grožį. Keliaujant autostradomis, važinėjant po kurortus ne tik Kroatijoje, bet ir kitur, visad akis pagauna tą derinį, kad išskirtiniai prabangūs - LT numeriai arba SLO. Pirmu variantu tai smagu, savi važiuoja.

Yra tokia formulė, kuri galioja bemaž visur, kad automobilio vertė neturi viršyti 10% metinių pajamų, o kas virš tos sumos, tai jau yra prioritetų bei sureikšminimo reikalas. Jei automobilis išskirtinis, o jo savininkas gyvena didmiesčio miegamojo rajono bute, kurio vertė kaip to automobilio arba pusė buto, arba trečdalio buto vertės, tai tipiškas kulto atvejis. Nes tikriausiai dauguma atkreipė dėmesį į tas šalis, kurios finansiškai stovi gerokai kitose pozicijose, tų gyventojų pajamos gerokai aukštesnės, galimybės geresnės, bet masinė tendencija - ekonominės klasės apynaujai, bet paprasti automobiliai. Ir tik vienas kitas toje masėje prabangus ar išskirtinis. Kur didesnė tikrai turtingų gyventojų koncentracija, tai santykinai ir išskirtinių automobilių gausiau.

O pas mus toks kultas, kad kartais net įdomi ta savotiška meilė bei prieraišumas. Bet kartais glumina ir kitoks požiūris, į moteris, žmonas. Kai vyras - šeimos galva - galbūt itin turtingas verslininkas vairuoja ypatingai prabangų automobilį, net gi gali kolekcionuoti išskirtinius automobilius, kurie yra tik jo ir jam, o jo žmona, net ne namų šeimininkė, o taip pat dirbanti, tik uždirbanti ne tokius “pinigėlius”, ji vairuoja kuklų ir pavargusį “kibiriuką”. Tai toks klaikus kontrastas ir net gi savotiškas moters pažeminimas ar įžeidimas, kad “tau, mieloji, tiks ir toks” :D Na negaliu kaip pikta ir apmaudu dėl to :D

Nes kiti vyrai savo mylimoms negaili nieko, pvz. šeimos draugai kas tris metus sąžiningai atnaujina savo autoparką, žmona namų šeimininkė, bet trijų vaikų mama, jai išskirtinai tik BMW visureigiai, nes, kaip sakoma, ji to verta. Tai kai matau visokius pavyzdžius, tai kitokie, kurie kontrastuoja kitokiu būdu, labai keistai nuteikia. Yra kas apskritai neleidžia žmonoms vairuoti, nes vairavimas tai savotiška nepriklausomybės dalis, tuomet nebegali kontroliuoti, varžyti. Paprastai tokie vyrai aiškina, kad o kam jai automobilis, aš ją pats visur nuvešiu parvešiu. Absoliuti moters kontrolė.

Rodyk draugams