BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

seišeliai

Apie kelionių ir viešbučių nuotraukas Instagrame, Facebook’e ar kt., nepavydėkite tų vaizdų, ypač jei pasipūtę ar susireikšminę veikėjai kviečia pavydėti, kokie svajonių kadrai ir pan.. Tiesiog siūlau nekreipti dėmesio ir nepavydėti to, kas yra beprasmiškas reikalas. Jei labai apmaudu, tai galite save raminti, kad dažnai tose egzotikose atsidūrę mūsų ir ne tik mūsų tautiečiai, susidūrę su egzotika ir paragavę jos vaisių, nemažą laiko dalį praleidžia ant klozeto, tik apie tai tose spalvingose nuotraukose nepasakoja. Na tai galvokite apie tai ir bus ramiau :D

Kartais man patinka paspausti tas vietas iš kur žmonės darėsi selfius ir pažiūrėti, o kas dar ten darėsi, ką fiksavo, kaip kvailiojo. Kurortai, salos, viešbučiai, teritorijos, miesteliai ir kitos vietos. Neretai tie pompos selfiai yra masinė tendencija ir jei koks veidrodinis tualetas viešbutyje arba kambaryje vonios kambarys su milžinišku veidrodžiu, tai ta gausa skirtingų, bet iš esmės vienodų kloninių gražuolių atrodo taip komiškai. Su tom išlaužtom pozom. Aš taip nemoku, rimtai, tai čia ir iš pavydo rašau. Tai gi, ten tūkstančiai tokių pačių vaizdų, kasdien vis kiti žmonės, kiti selfiai, kitos lėkštės su spalvingais pusryčiais, viliojančiais kepsniais ir dar daugel metų dešimtmečių kis srautas iš to taško.

Žinote kada aš nustojau pavydėti kelionių? Kai supratau, kad mano gyvenimo, laiko ir pinigų neužteks viskam, kur keliauja milijonai kitų ir net gi mano rato žmonės. Aš žinau, kad yra nuostabūs kurortai su dar nuostabesniais viešbučiais atokiuose pasaulio kampeliuose, kurių tikriausiai niekada nepamatysiu. Daugybė fantastinių viešbučių Paryžiuje, Londone, Tokijuje, Milane ar kt., kuriuose niekada negyvensiu, nes gyvens kiti laimingieji. Aš supratau, kad yra tiek daug, daugybė vietų pasaulyje, kurių aš niekada nepamatysiu, bet pamatys kiti.

Bet bus tokių vietų, kuriose buvau, pabuvosiu aš ir mačiau, matysiu savo akimis, liesiu, uosiu, bet daugybė milijonų žmonių, net ir uolių keliautojų - maniakų, tų vietų nepamatys niekada, nes tai paprasčiausiai neįmanoma nei fiziškai, nei faktiškai. Vienus vilioja ir traukia vieni dalykai, koks Hurgados ar Antalijos viešbutis su “viskas paskaičiuota”, o mano vis dar besisukanti svajonė aplankyti senovines britų kapines, kurių fantastinėmis nuotraukomis erzino mano bendramintės (jei skaitote, linkėjimai jums) ir ta paslaptis, atmosfera, augmenija apraizgiusi paminklus ir skulptūras - mano vieta ten, nors kartą gyvenime, ir tikiu, kad kada nors aplankysiu. Tikiu, kad net ir jums “šimtas metų” tos kapinės, o viešbutis Karibuose ar Seišeliuose, štai yra svajonė, bet gi ne apie tai mes čia. :D Daug tų svajonių, visų neišvardinsiu.

Mes grįžtame į tas pačias vietas, kaip durniai kokie, vietoje to, kad pamatytume kažką naujo už tuos pačius pinigus, nors ir taip pamatome, bet vis tiek grįžtame vėl ir vėl, net gi renkamės tą patį viešbutį, nes paliko gerą įspūdį. Nes nežinau kaip jums, bet grįžime yra tos magijos, pastovumo, ramybės jausmas ir žinojimas “kas kur” turi tos gerosios traukos, norisi vėl prasieiti tomis pačiomis gatvėmis, užsukti į tą patį restoraną ir net mažame miestelyje vis tiek atrandi naujų dalykų, net jei tas miestelis visai nedidelis. Rašau dabar apie Italiją, kur kasmet vieni ar kiti maršrutai kabina tas pačias vietas, nes norisi grįžti.

Rodyk draugams

Taip, šiandien pirmą kartą paklausiau Lolita Zero ir Aistės Pilvelytės dainas :D Ir tik dėl to, kad vieno neišrinko, o Facebook’e mėšlo lavina dėl to, kad kaip taip, neišrinko tokio idealaus ir nerealaus, o Pilvelytė iš viso “jokia” žvaigždė, nieko nepasiekusi. Nors dėl pastarojo punkto galėčiau pasiginčyti, ką reiškia nežinoma ir lūzerė. Todėl pažiūrėjau dabar, ramiai ir be išankstinio nusiteikimo, tiesiog tyras rasos lašelis ir baltas lapas.

Abu nepatiko :D

“Lolitos” įvaizdis įdomus. Bet tai viskas, tik tai. Auksu ir ragais bei persirengėliu nieko nepaimsi, net Conchita Wurst pareiškė, kad jos turbinis įvaizdis yra praėjęs etapas, tas vyras jau atsisveikino su moters įvaizdžiu ir, kaip suprantu, miręs numeris. Todėl jei galvojama, kad nustebins pasaulį ekscentrišku numeriu, tai lai galvoja iš naujo. Reikia dar puikios dainos ir gero balso. Na paklausykite kaip dainuoja. Balso tai nėra ir neišgimdysi to ko nėra, brangieji. Balso nėra, tik ne šioje oktavoje, ne tas cypiantis suspaustų “kiaušų” efektas su dūsavimu. Dainos nėra. Ar jūs po perklausimo galite sudainuoti bent priedainį??? Na gi, gerbėjai ir liaupsintojai, šališkieji, pakartokite bent kelias melodijos eilutes, net jei žodžius pramiegojote, na sudainuokite tai, ką dainuotų visa Europa dar metus ir penkis mažiausiai į priekį. Kaip iki šiol mūsų radijo stotys sėkmingai groja net, čia prieš kelias dienas girdėjau, Alexander Rybak - Fairytale 2009 metų nugalėtoją. Ar įsivaizduojate kokia tai buvo tuo metu tobula daina, jei ją leidžia šiomis dienomis ir ji vis dar klausytina. Jau nerašysiu apie kitas, iš viso antikvarines.

Aha. Štai ir viskas. Bandymas bjauriai kopijuoti, kas pirmoje dalyje itin jaučiama ir net negera dėl to, nes dainoje girdžiu legendinės grupės “Erasure” motyvus, tą nuotaiką, o aš esu prisiekusi “Erasure” fanė nuo mokyklos suolo, tai net alerginė reakcija sukilo.

Paklausykite bent kelis “Erasure” top kūrinius ir suprasite kas mane sunervino. Nekenčiu tokių dalykų iš principo. Todėl “Lolita Zero” tiesiog įdomu, netikėtas “tautiškai scenai” įvaizdis ir tiek, ir viskas. Nieko gero reziumė, kad reikėtų plėšytis, koneveikti konkurentus ir raudoti dėl to, kad “Lolita Zero” yra tik zero rezultate.

Aistės Pilvelytės dramatiškas, aštrus ir kovingas įvaizdis, jau taip sunku ir realiai pavargau nuo to, na bet kas nemaloniai nuteikė, tai falšyvos natos, nors ji profesionali dainininkė, bet tos falšyvos natos ir kai jų ne viena - oi ne, tad jei dabar jaudulys, tai kas būtų Kijeve? Daina nepatiko, vėl gi, galioja tos pačios pastabos, kurias jau išdėsčiau, dainą norisi kartoti po pirmo karto, bent priedainį, bent motyvą, o čia nieko, kaip ėjo taip ir praėjo, nei sukėlė kažkokias simpatijas, nei malonias emocijas, tik norėjosi greičiau spausti pauzės mygtuką ir nevarginti nei savęs, nei Aistės.

Kadangi iškilo kita dvikova - Greta Zazza su Aiste Pilvelyte, o iki šol Greta dar konkuravo su Gyčiu Ivanausku, tai Greta visai kitoje balso kategorijoje nei Lolitos Zero užnugaris, kuriam koja kiša per aukštas kabinimas. Ir už Aistę Greta sudainavo žymiai švariau, nors Aistės daina sudėtingesnė kas be ko, bet ne dėl sudėtingos dainos ten vykstama. Todėl jei lyginti Aistę su Greta, tai balsą atiduodu ir statau už Gretą. Gal net į Eurovizijos pusfinalį praeitų, bet prizinės vietos deja nebūtų. Bet bent jau be falšo sudainuotų, taip tikiuosi.

Rodyk draugams

“… vis garsiau kalbama apie būtinybę vartoti mažiau, atsakingiau, sąmoningai. Ar įmanoma vartoti protingai? Kaip to išmokti? Kaip atsirinkti tai, kas ne tik madinga, bet ir tvaru? Ar visada būtina pirkti?”

Ištrauka iš seminaro, kuris siūlomas žmogui už 35 arba 45 eurus! Aš pamėginsiu sutaupyti jūsų 45€! Velnias, aš vis dar gyvenu litų laikais, bet kas, kas gali mokėti net ir 35€ už tai?!

Kaip vartoti mažiau, protingai ir pan.? Nereikia pirkti! :D O dabar rimtai. Yra bazinis garderobas ir visokie priedai, todėl reikia pagal priimtiną stilių susiformuoti bazinį pamatą iš ne rėksmingų spalvų, iš kokybiškų medžiagų, be pretenzingų raštų ir pan.. O tai kas madinga, charakteringa, jei norisi paišlaidauti ir būti trende, tai prie to bazinio labai lengva pritaikyti kažką tokio kitokio, kaip akcentą ar detalę. Tai kas yra ultra madinga šiandien, tai bus lygiai taip pat ultra nemadinga po metų ar pusmečio.

Kiekvienam savas stilius ir bazė savita, tačiau yra pamatiniai daiktai, spalvos, fasonai. Google ir YouTube pilna NEMOKAMŲ konsultacijų, kur stilistai patars ir N pamokų, jei nesuprantam kas tai yra. Pvz mano stilius lengva klasika, casual ir link to, o naujus rūbus ir daiktus perku retai arba mažai, neapsikraunu nereikalingais, nes bazė yra ta pati ir aiški, konkrečios spalvos, kurios veik visos dera tarpusavyje, todėl kelnės, golfas, marškinėliai, nertinis, sijonas, paltas ir kiti daiktai susišaukia kai reikia. Mano ir laisvalaikio kostiumai ar treningai “suderinti”, kad tiktų ilgam laikui.

Perku ir brangesnėse parduotuvėse, ir vidutinių kainų, ir jaunimo, visada žiūriu į daikto kokybę, spalvas, medžiagas - sudėtį ir kokia mano bazė, kas su kuo derės. Rūbus ir avalynę galiu nešioti ir 10 metų senumo, ir 15 m., nes geri ir kokybiški visada aktualūs, nes nesu radikali mados vergė ar emocijų valdoma šopoholikė, neskaitant išimčių, kurių visiems pasitaiko ir slystelėti ne nusikaltimas, nebent piniginei nuostolis dėl neapgalvoto pirkinio. Niekada nedarykite taip, kad nusipirkus kažkokį vuau efekt, po to nerasite savo spintoje prie to batų, rankinės, kitko apskritai ir po to galvos skausmas, nes reikia naujų daiktų, ir kam to reikia? Nereikia labai žavėtis išpardavimais, nes tuomet rizika prisipirkti nelabai reikalingų daiktų, tad verta nepamesti galvos ir laikyti tvirtai save/savo piniginę.

Nerekomenduoju žavėtis Facebook ar Instagram pasaulinių įžymybių rodomais garderobais, nes dažniausiai juos duoda nemokamai reklamos tikslais arba kieno nors žmona, dukra ar meilužė tratina ne savo kruvinu prakaitu uždirbtus, o jei ir uždirbtus, tai neretai ten milijonierės ir gali demonstruoti daug ką. Jūs jų niekada nepavysite ir kam reikia vytis? Gi mūsų vietinės taip pat lyg susigėdusios, kartais, parodo ką turi, o taip pat reklamuoja kitus, bet pavydėti ir aklai kopijuoti nėra ko, taip išvengsite bereikalingo daiktų kulto, išlaidų ir kam to reikia? Jūs negalite daryti klaidų ir pažiūrėjusios tas viliojančias foto uždarote tai ramia širdimi, jei aktualu gyventi ir rengtis su protu.

Dar noriu papildyti apie “kapsulę”, kas taip pat yra apie suderintą pirkimą, bet kapsulė ir taip egzistuoja mano jau aprašytame baziniame variante. Be to, kapsulė ne visada tai tik taupymas, nes jei perki daug vieno sezono drabužių, jei reikia tarkim darbui ofisinių, tai jau nemažai išlaidų, tik tiek, kad labiau apgalvota, nei atsitiktinių daiktų pirkimas.

Jei jums niekuo nepadėjau, tai nieko tokio, gal išties verta suploti 35-45 eurus ir sužinoti kaip nepirkti kiekvieną mėnesį bei ką pirkti.

Rodyk draugams

stadionas
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Šiandien važiuodama pro paminklą korupcijai (kurių tikrai ne vienas, nepamirštame atominės elektrinės ir kitų) galvojau apie Kildišienės tą pilką (jau sapnuojasi) paltuką, kiek aistrų sukėlė tas velnio, oi Juozulio, paltas. Tai ne šiaip sau koks Chanel, Max Mara ar Armani, ne, J. Statkevičiaus, koks kriminalinis šleifas. Ir verkt norisi, koks absurdas, kokia nesąmonė, kokios demagogijos ir kodėl, na kodėl taip yra. Jūs tik palyginkite. Kalba apie konkretų statinį, vieną, tik vieną lizdą, tik vieną korupcijos kloaką, akivarą, š-ūdų krūvą. Verkt norisi, rimtai. Kai pradedi gilintis.

Štai važiavau pro Vilniuje prie “Akropolio” medituojančius nacionalinio stadiono griaučius, į kuriuos kažkada kažkada artimiausiu metu ruošiasi investuoti 94 mln. eurų (kaip rašo žiniasklaidoje 2015 m. pabaigoje ir po to styga nutrūko). Iki 1991 m. buvo sumontuoti stadiono tribūnų pamatai ir dalis tribūnų rėmų. 1993 m. statybos darbai nutraukti. O dar po to kažką ten marinavo ir šaldė, na tuos griaučius, tai irgi skyrė protu nesuvokiamus milijonus. Cituoju: “Į statybas sukišta 100 milijonų litų, iš tos sumos apie 60 milijonų nuplaukė nežinia kur, nes statybų techninę priežiūrą vykdžiusi „Vilniaus kapitalinė statyba“ Valstybės kontrolei taip ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Aukščiausiasis teismas sutartis dėl stadiono statybos paskelbė niekinėmis, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet, neradus nusikaltimo sudėties, nutraukė.http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/67749

Po to “Statybos darbai pradėti 2008 m., bet po kurio laiko darbai nutrūko dėl lėšų stygiaus.” Ir dar šaldė. Reikėtų paminėti, kad vien 2008 m. buvo “paskandinta”, tik be alpulio, 33,6 mln. eurų!! Dar papildomai 33,6 mln. eurų. Jūs matote kaip atrodo tas statinys su tiek milijonų, čia varnalėšos lapu š krūvos nepridengsi..

Na taip optimistiškai ir labai sėkmingai prie skirtingų partijų, merų ir veikėjų įsisavino, na nepabijokime to žodžio, mielieji, tiek, kad visiems užteko ir dar anūkams bei proanūkiams tų investicijų pakaks. Tik be pavydo scenų.

Rodyk draugams

macarons

Patinka paprasti dalykai, kurie visai neprasti. Šių migdolinių sausainių - macarons rinkinio kaina, palyginus su skambiais ir viliojančiais Vilniaus desertinių ar šokoladinių pavadinimais, kur taip pat gali nusipirkti migdolinių, yra tikrai juokinga. Apie 4 eurus ar pan., galiu klysti, bet centų ribose, štai ši dėžutė, kuri dažnokai perkama. Ir tie prabangieji, ir šie pigutiniai yra tokie pat skanūs, štai koks fokusas, nors tikiu, kad gali aršiai prieštarauti ar diskutuoti šio skanėsto ekspertai, ar prašmatnių vietų gerbėjai. Kadangi nesu tokių vietų fanklubo narė, tai galiu būti ir pirkti ar ragauti visur, man tikrai dzin tie “prestižai” ar ypatingumas, galiu visur viską pagal nuotaiką.

Na o ir malonus akiai efektas pasiūlius šeimos nariams ar svečiams toks pat. Tad jei nėra tokio didelio skirtumo, kaip man tarkim, tai kam mokėti brangiau ar itin brangiai, jei norisi va tiesiog, kad tokie skanėstai migdoliniai būtų šalia sviesto, jogurto ir kitų kasdieninių įprastų produktų? :) Čia “Biržų duona” kepa ir nesuka galvos dėl prabangos :D (tokius perku “Vynotekoje”, jei kam aktualu).

Rodyk draugams

avis

Apie tuos visokius ekspertus.

Geriausiai apie verslą žino tie, kurie niekada gyvenime nėra sukūrę verslo, nei vienos darbo vietos taip pat nėra sukūrę, niekada nepatyrę ką reiškia organizuoti verslą ir jį ne tik sėkmingai išlaikyti, o jei patyrus nesėkmę, net ir bankrutavus, vėl pakilti.

Geriausiai apie NT subtilybes išmano tie, kurie gyvenime nesusidūrė su NT peripetijomis ir arba gyvena su tėvais, arba įsigijo butą už paskolą “visam gyvenimui” kainų burbulo metu ne toje vietoje ir dar kokį nelikvidą. Apie interjerą taip pat geriausiai išmano tie, kurie gyvenime nėra nieko padarę bent savo namuose, kokia dar kūryba ar idėjos, geriausiu atveju pasidarė euroremontą iš to kas buvo artimiausioje “Senukų” parduotuvėje.

Geriausiai apie muziką ir kitų (tipo nevykėlių) atlikimą išmano, didžiausi ekspertai yra tie, kurie neturi jokio muzikinio išsilavinimo arba kokias tris klases baigė artimiausio rajono muzikos mokykloje, žinoma, neturi jokio balso, bet pataiko į natas, žinoma, nesukūrė nei vienos dainos ir jokio hito taip pat, ir net jei netyčia per laimingą atsitiktinumą pakliuvo ant scenos ir gavo mikrofoną kaip bonusą, netapo nei pirmo, nei penkto ryškumo žvaigžde, ir jų dainas žino tik tėvai, kaimynai ir klasiokai su kursiokais, nes na nepatogu ar įdomu paklausyti, ką savas ten dainuoja.

Galima tęsti.

Rodyk draugams