BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

tortas

Pastebėjimas įkvėptas str. “Pusė torto nevalgoma: ir už ką tiek mokėti?

Niekada nei pirkau, nei pirksiu, nei valgiau, nei valgysiu. Kažkokie nevalgomi tokie tortai, grožis jų sintetinis. Gražu tik pažiūrėti, nuotraukose, video filmukuose, koks gaminimo procesas. Dabar tendencijos link natūralumo, tortai puošiami uogomis, vaisiais, gėlėmis, subtiliai ir išmoningai. Džiugina tai, kad ir Lietuvoje tortų, desertų kepėjai ir gamintojai moka skoningai papuošti, dabar vitrinos lyg Paryžiuje ar Romoje. O vaikams nuo mažens reikia skiepyti gerą skonį, kam tie plastikiniai sintetiniai tortai su kičiniais nevalgomais lipdiniais? Taip, jie valgomi, bet kam to reikia.

Aš nesuprantu to principo. Kam reikalingas nevalgomas tortas? Kai yra daugybė valgomų nuo…iki. Kam reikalingas tortas - imitacija? Kad į jį žiūrėtum ir po to, daugiau nei pusę torto tiesiog išmestum, gėdingai išmėsinėtą ir nuluptą, čia yra tokia lyg apgaulė. Dar komentaruose rašo, kad tas dekoracijas gi galima panaudoti kitam tortui. :D

Arba va tokie keksiukai, į kuriuos tik žiūrėti, bet aš neįsivaizduoju, kaip mano mažas vaikas imtų su rankutėm tą “mikimauzą” ir valgytų. Ar prieš valgant tuos viršus reikia nulupti? Taip suprantu visas plastikinių tortų gynėjas. Nulupi grožius ir valgai tik vidurius.

keksiukai

keksiukai

Idealus tortas vaikams, tai toks, kai norisi pirštu nubraukti kremą ar slapta suvalgyti tikrą uogą. Pirmas pasitaikęs pvz., bet mintis ta, kad tortą norėtum valgyti, o ne tik žiūrėti ir viskas. Tipo viršų nulupam ir metam lauk, o kas viduje - neaišku.

tortas

Čia vestuviniai tortai, daugybė pavyzdžių, kad gali būti kitaip.

naked

Rodyk draugams

Vargas dėl meniu

2016-03-31

gourmet

Yra toks posakis “vargas dėl proto” ar pan.. Tai kartais susiduriu su šiuolaikinių, madingų restoranų ir tiesiog naujoviškų maitinimo įstaigų paradoksu “vargas dėl meniu”. :D

Kai nežinau ką valgyti ir negaliu išsirinkti, nes tokie mandri patiekalai, tokios keistos sudėtys ir deriniai, kad, rodos, lyg ir “valgomas” patiekalas, bet būtinai įtrauktas nevalgomas keistas padažas ar koks nors keistas ingriedientas, ne į temą, kitaip sakant netradicinis ir, be abejonės, dominuojantis savo specifiškumu.

Kas nėra masinis viliojantis dalykas, o tokiose vietose, pvz. yra konkreti vieta - sporto centre, kur reguliariai lankausi ir kur būtent pagal tikslinę masiškesnę auditoriją praeinamumo prasme, reikėtų kiek universalesnių patiekalų, tokių neutralesnių ir neįpareigojančių sukti galvą, meniu mandras lyg čia būtų gurmanų oazė!

Suprantu, kad naujos kartos šefams norisi kitoniškai, mandrai, pasirodyti, hipsteriškai ir atsipalaidavusiai. Bet kai iš visų kokofoniškų patiekalinių mandrybių “saugiausiai” atrodo blyneliai su varške iš vaikiško meniu, tai… Jei tai būtų kokia nišinė vieta su nišine klientūra, į kurią specialiai veržiasi, tai taip. Bet kai tai visiems, tai sudėtinga. Beje, jie jau pakeitė dar visai šviežią meniu, nors naujas restoranas, iš vieno mandro į kitą, tokį pat mandrą. Ir kas iš to? :)

Rodyk draugams

iki

Ar jums teko kada matyti “Iki” tinklo parduotuvėse šį jų firminiu ženklu pažymėtą saldžiarūgštį padažą? Jis mane šiandien išdūrė kai vaiką nepatyrusį ir esu labai pikta dėl to, kad turinys nesutampa su etiketės ženklinimu. Gaminau vištieną su ryžiais, šis padažas taip ir pažymėtas, kaip tinkamas vištienai, saldžiarūgštis. Dėl pastarosios savybės galėčiau pasiginčyti, nes tas pageidautinas skonis silpnai dominuoja. Bet niekur niekur niekur neparašyta, nepažymėta, nepabrėžta, kad šis padažas yra AŠTRUS!!! Apie tai sužinojau tik tada, kai suverčiau visą butelį į keptuvę ir tik gerokai vėliau sumaniau paragauti to troškinio. Tai ne šiaip sau silpnai aštru, vos vos, kas niekaip neįtakoja skonio iš esmės, o tai yra aštrus čili variantas, kai dega burnoj. Aš tai dar įveiksiu šį padažą, o vaikams reikės gaminti naują patiekalą. Esu įsiutusi.

Melagiai ir apgavikai. Perklijuokite etiketes ir užlipdykite čili pipiro paveikslėlį arba papildykite produkcijos pavadinimą žodžiu “aštrus”.

Rodyk draugams

Kroatija. Umag

2013-08-05

Umag

Umag kurortinis miestas, įsikūręs Kroatijos vakaruose, ganėtinai populiarus turistų tarpe, nes šalia Slovėnija ir Italija, tad artimiausias poilsio taškas Kroatijos žemėje. Tarp italų ir taip Istrijos regionas yra nepaprastai populiarus, nes nuo senų laikų tai italų etninės žemės, tad išlikę miestų ir miestelių pavadinimai, lentelėse rašomi dvejomis kalbomis. Tačiau ši Kroatijos dalis mano subjektyvia nuomone nelabai patraukli ilgalaikiam poilsiui, net gi sakyčiau vienas iš nesimpatiškiausių miestų Kroatijoje poilsio prasme. Kodėl?

Negraži jūra, visomis prasmėmis: šioje šalies pusėje nėra salų, todėl peizažas nykus, tokio pat nykumo kaip iš Italijos pusės žiūrint į Adriją, peizažas “joks”.

Nešvari jūra. Šiaip principe ji švari, vietomis, tačiau dėl specifinių įlankų formuojasi šiltesnio vandens “baseinai”, kuriuose būtent dėl to šiltesnio vandens veši augmenija, visokios (viau) žolės. Vanduo neskaidrus (tiksliau būtų netoks skaidrus kaip įprasta Kroatijos pakrantėms) ir plaukantys žolių draiskalai painiojasi po kojomis. Be to, vanduo per šiltas, tokia “arbata”, kuri negaivina. Tad maudynės ne pačios maloniausios, jei apsistojote būtent netoli tokio tipo įlankų:

Umag beach

Miestelis nedidelis, kaip ir kiti netoliese, ypatingų lankytinų vietų nėra, nebent šoktelti iki kitų miestų kaip Rovinj, Poreč, Motovun ir pan.. Tai būtų kone esminiai minusai.

O dabar apie privalumus ir kuo patrauklus Umag :) Paplūdimių zonoje vyrauja pušynai, labai smagu slėptis jų pavėsyje. Nemokami gėlo vandens dušai. Švara. Daugeliui šis miestas asocijuojasi su lauko tenisu ir dedamas lygybės ženklas. Umag - tai tenisas, teniso rojus ir atgaiva. Šiame mieste kasmet vyksta didžiausias Kroatijos teniso pasaulio renginys - ATP Croatia Open Umag turnyras, sutraukiantis ne tik gausybę teniso gerbėjų, bet ir “reitinginių” žvaigždžių, užimančių aukštas pozicijas pasaulio reitingo lentelėje. Tad tuo metu, kai vyksta turnyras, paprastai liepos paskutinę dekadą, miestas gyvena tenisu ir viešbučių bei apartamentų kainos atitinkamai šokteli, gauti laisvą lovą už patrauklią kainą - misija neįmanoma, tad reikia rūpintis gerokai iš anksto, kad po to netektų mokėti beprotiškus pinigus už nieką, mėgsta gi spekuliuoti atvirkštinės “paskutinės minutės” metodu.

Ir tai būtent tas periodas, kuomet mes važiuojame į Umag, tai jau tapusi kasmetinė prasiblaškymo tradicija, ne tik dėl to, kad vaikai jau n metų žaidžia lauko tenisą, ir čia taip pat nepraleidžia treniruočių, iš arti gali stebėti pasaulinio lygio “profų” lygį, bet dar ir todėl, kad apart profesionalų žaidimų stebėjimo dalyvauji dideliame tūse. Kur nuo ryto iki gilios nakties “kažkas vyksta”. Nuo Istrijos regiono gurmaniškų bei vyno degustacijų iki vakarėlių, dūzgių ir tiesiog visapusiška aura. Čia mano filmuotas mini reportažas iš ten, galbūt pagausite bent dalelę nuotaikos:

O čia kelios mano nuotraukos iš ten pat. O čia tiesiog kiek įmanoma pagauti bendrai, kiek įvairiausių kortų ir kokia vyrauja tobula atmosfera, jei sporto entuziastai nori pažaisti gražioje vietoje, prie pat jūros. Arba išleisti vaikus į lauko teniso stovyklas - akademijas, kurių ten ne viena. Tai gi, Umag vertas dėmesio.

Kempingų oazė. Ir šiaip Kroatijoje kempingų sočiai, bet Umag’e jie vienas šalia kito, prabangesni, kuklesni, įsikūrę gražiuose pušynuose, kur tikrai patenkins kempingo gerbėjų poreikius. Jei ribotas biudžetas ir prašmatnesni viešbučiai neįperkami, galima rinktis namelių tipo apartamentus, jie labai populiarūs šeimų tarpe, yra net gi atskiros teritorijos, kur vien nameliai, su savo atskiromis parduotuvėmis, paplūdimiu, baseinu, pramogomis vaikams, animatoriais bei teniso kortais:

umag

Umag

Nameliuose yra po kelis butus, kuriuose keli kambariai, virtuvėlė, balkonas su džiovykla ir nemokamas parkingas šalia. Minusas - gali pasitaikyti triukšminga kaimynystė, be to nėra kondicionierių, bet jei sumaniai vėdinti, tai galima ir iškęsti. Arba labai pravers ventiliatorius, kaip liaudyje sakoma “ne karvę kainuoja”.

Neblogos vietinės reikšmės konobos, kuriose galima paragauti žymiosios Istrijos regiono jautienos - boškarina. Tai ypatinga jautienos veislė, kurios gardi sultinga mėsa, labai vertinama gurmanų. Bet nors ir esu visiška mėsėdė, nelabai ir pajaučiau skirtumo, kokybiška mėsa, kokybiškai pagaminta - ji visada bus skani :)

boškarina

Viena geresnių konobų, kurią rekomenduočiau aplankyti su vaikais, nes kiemelyje turi mini zoo - tai konoba “Nono”. Čia apie ją daugiau info. Taip pat ne kartą lankėmės “Badi”, vertas dėmesio. O kas nori paragauti išties gurmaniškų patiekalų ir nebijo didesnių (neminėtinų) sąskaitų, nepraleiskite progos aplankyti bene geriausią to regiono restoraną “San Rocco”, tuo pačiu ir teniso turnyro pasididžiavimą, kur kiekvieną vakarą virtuvė stebina teminiais vakarais, įvairių šalių geriausiais patiekalais, kur kiekvienas patiekalas - tai atskiras paveikslas, papildytas specialiu vynu. Keli vaizdai, įvairių stebuklingų patiekalų nuotraukos, iš restorano pasiūlymų, buvo jau minėtame mano FB albume :)

Rodyk draugams

Kroatija įspūdinga savo salų skaičiumi, net 1145, kur kiekviena sala unikali savo landšaftu, panorama, nepakartojamomis uolienomis, specifinėmis dykynėmis, kur saulės, vėjo ir sūraus jūros vandens nugairinti plotai, primenantys nežemiškąsias planetas ar kokias Arabijos žemes. Todėl kiekviena bent apgyvendinta sala (jų 47 ) verta dėmesio, ar bent jau didžiosios salos, į kurias plukdo keltai arba galima pasiekti tiltais. Jas būtina apvažiuoti nuo..iki, kad surasti kiek įmanoma daugiau taškų, kurie, patikėkit, jūsų nenuvils, o tik įkvėps gyvenimui, siekiams, svajonėms. Kur žmogus susilieja su gamta ir patiria, koks jis mažas, bet tuo pačiu dalis viso to grožio. Čia aš buvau, ne šiaip prabėgau, o buvau. Tai svarbu :)
Mes vėl aplankėme Cres salą, apie kurią šiek tiek rašiau ankstesniame įraše. Be jokio ypatingo planavimo, tiesiog, spontaniškai. Todėl, be išankstinio maršruto, o su tikslu persikelti keltu ir važiuoti kur ves kelias, kelių ne tiek ir daug, kad blaškytis. Šį kartą keltu kėlėmės iš netoli Opatijos esančio miestelio Brestova į Cres vietą Porozina. Po to kėlėmės keltu iš Merag į Valbiska, Krk salą:
http://www.croatian-adriatic.eu/share_hr/mapy/lode_kvarner.gif
Šiek tiek pabrangę bilietai (kaip ir visur - infliacija, Kroatijos kelių mokesčiai taip pat pakito): automobilis - 115 kunos, suaugusiam - 18 kunų, vaikui - 9 kunos. Kelias link miesto Cres pakankamai siauras, ne toks gražus, bet viską atperka apžvalgos aikštelės. Pirmoji apžvalgos aikštelė ne tokia įspūdinga, kaip antroji, kuri leidžia mėgautis įspūdingais vaizdais, kuomet galima stebėti Krk salą ir žemyną, taip pat nuostabią kroatiško stiliaus įlanką, kurioje būtinai turi stovėti štai tokia jachta (”viskas įskaičiuota” :D ), kad būtų visapusiškas grožis (čia mano nuotrauka mobiliuku, max pritraukta įlanka, galbūt viso grožio nesimato, bet maždaug taip)
Ir tuomet, kol mėgaujiesi grožiu, gali rinktis du kelius. Arba važiuoji toliau gražiuoju patogiuoju į Cres salos gilumą, arba renkiesi ekstrymą, štai tokio platumo, su protingu, o kartais nelabai protingu, atstumu padarytomis “kišenėmis”, kad kažkokiu būdu siaurame kelyje galėtų prasilenkti ne tik lengvieji automobiliai, bet ir krovininiai. Tai kalnų kelias, vietomis serpantinai, laukiniai miškynai ir visokia augmenija, štai kaip tai atrodo:

Vien važiavimas šiuo keliu paliks neišdildomą įspūdį apie Cres salą. Kokie dar atrakcionai? Štai, gyvas adrenalino gaudymas, tik nusuk nuo kelio. Kur važiuoti? Beli. Lyg itališkai bella bella, nesunku prisiminti. Vertas dėmesio miestelis, kuris atrodo štai taip:
Nedidukas, ramus miesteliukas, kuris patiks ramaus, “kaimietiško” poilsio mėgėjams. Tai ta vieta, kur šeimos su vaikais jausis pakankamai gerai, o romantiškai nusiteikusios porelės raškys meilės vaisius. Žinoma, didelių pramogų ten nerasite, bet yra patogus miestelio servisas - nemokamas traukinukas, kuris veža į paplūdimį ir atgal, nes ten stati nuokalnė, karštyje kopti gerą puskilometrį - patys suprantate. Ne, viskas tvarkoj, servisas. :) Taip kad kopinėjimas nevargins, nebent patys pasirinksite.
Patiko rastas vieno turisto mėgėjiškas filmukas apie Beli miestelį. Kaip tik jame išvysite minėtą apžvalgos aikštelę ir medinę netašytą nuorodą į Beli, kuri kaip tik ir sugundė mane išsukti iš pagrindinio kelio. Ir dar rekomendacija, tuoj papasakosiu:
2:00 pastebėsite vietinės reikšmės konobą “Beli”, tai štai, mes ten pietavome. Jei būsite ten, tai nepraleiskite progos, ir užsisakykite, primygtinai, čia be prieštaravimų, užkeptą “pod pekom” avieną (janjetina), kuri dar ir troškinta baltame vyne, su polenta ir bulvėm, ir dar kažkokiais specifiniais kukuliais. Kaip tai atrodo va čia, kiek apvalgyta :D . Tai jų firminis patiekalas, gamina tobulai, nes jau kaip sakoma liaudyje “atmušta ranka”, o konobos svečius aptarnauja pats savininkas, susipažinom tuo pačiu. V.ž. važiuojat į Beli alkani ir valgote būtent ten.
Dar Cres salos grožio.

Pačiame Cres mieste buvome ganėtinai trumpai, todėl daug neparašysiu. Gero. Gal todėl, kad nepaliko tokio įspūdžio, kaip kiti. Gal per mažai vaikštinėjome. Todėl neklaidinsiu savo subjektyvia nuomone galbūt pozityviai nusiteikusių. Pakankamai ramu, siūlomos įvairios ekskursijos laivais į salas, tuo pačiu į maudynes, žvejybas. Vietinės reikšmės daili bažnytėlė:

Cres sala garsi baltaisiais ereliais, juos pastebėsite važiuodami serpantinais:

O taip pat, visai smagu pakelyje stebėti tiesiog miške besiganančias avis, kurios pakankamai drąsios, galima sutikti ir kelyje, tiesiog, jos ramiai sau vaikšto ir nesibaido sustojusių smalsių turistų.

Kodėl jau nebe pirmą kartą primygtinai rekomenduoju valgyti avieną, būtent Cres saloje (ir kitose salose)? Nes ji ypatinga. Niekur tokios mėsos neparagausite, nerasite. Mėsa nepaprasto minkštumo, sultingumo, prisodrinta jūrinės druskos, kurią avys gauna ėsdamos žolę, jos ganosi laukinėmis sąlygomis, niekaip neįtakotos žmogaus įsikišimo. Nešeriamos jokiais “kombikormais”, chemija ir kt. nesąmonėm. Tai tobula aviena. Nepamirškite to, mano mieli mėsėdžiai, taip kaip kroatai moka gaminti avieną, taip nepagamins joks lietuvis, kad ir kaip stengtųsi, nes mėsa tai kitokia :)

Rodyk draugams

Šiandien buvo pasivaikščiojimo diena, ir kas galėjo atsitikti baisiausia pavasariniame dietiniame trende, tai užsipirkau spurgų, Vokiečių g., nerealių spurgų. Ar jūs žinote, kad Vokiečių g. yra šviežių, skanių, superinių, spurginių spurgų krautuvėlė? Tai gi, ten tokia yra. Baisus dalykas. O skanumas.. Su saulėje džiovintais pomidorais (pamikais), su rukola (tipo grąžgarstėmis ar kaip ten), su sūriu, čia total “iškrypimas”. Spurgos. Bet kokis skanumas… Fantastikas. Tiesa, dietininkės, riebokas fantastikas, bet tokiai progai reikia, skubiai, sausučio. Briutiko!!!!. Pasirausiau archyvuose aruoduose. Matau, kad kažkas rūdyja. Dar girdžiu iš tolo komentarą, kad nerauginčiau gėrio, nes dar prarugs, va taip, surūgs (ar surugs) gėris.. Atsidariau “škias” tokį rožinio užtrauktuką, Lanson Rose, rožinis išorėje, ir viduriuose, tik šnai, ant greituškių į ekstra šaldančią kamerą, kad gerai atvėstų, iki pageidautinos temperatūros.

lanson

PO TO, ant greituškių tas minėtas nuodėmingas spurgas į mikroveivą, ten max trim sekundžių, ir tadam… Kandi pagerintą tiuninguotą spurgą, užgeri užtrautikiniu rožiniu briutu - eina nafig…Žiauriai geras derinys, rekomenduoju. Pilnamečiams, kas be ko.

…Ir prasideda pokalbiai apie gyvenimą, verslą, perspektyvas, svajones, realybę, viską. Su meile. :)

Svarbiausia tinkamas derinukas, tiesa? (Klausimas buvo retorinis, patvirtinimas ar paneigimas neprivalomas. :D )

Rodyk draugams