BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

G. Kėvišas lieka :D

Įdarbinęs savo šeimą, per įkurtą Kipre ofšorą plauna milžiniškus pinigus ir gauna pagrindines pajamas, išplauna scenos milijonus (už tiek milijonų, kiek neva sukišta į scenos rekonstrukciją, tikriausiai buvo galima pastatyti naują operos ir baleto teatrą), taip stebuklingai praturtėjęs verslininkas, įsisukęs į meno erdves, sėkmingai statosi prabangų namą elitiniame Laurų kvartale, perka sodybą Molėtuose, kitus NT objektus, Ispanijoje elito kvartale perka sklypą iš G. Vainausko ir statosi vilą. Tikras Ostapas Benderis, kam jums pinigai, patriotai, ką pirksite, brangieji, jūs neturite fantazijos :D

Kiek lankausi LNOBT premjerose, koncertuose, tai pati perku bilietus, kurie tikrai ne pigūs, o tie, kurie sėdi toje ložėje prie G. Kėvišo, su pakvietimais, per pertraukas ir po to dalyvauja banketuose, kurie ten pat organizuojami, elitui ir svečiams. Tai nieko nuostabaus, kad jiems G. Kėvišas yra tautos šviesulys. Negana to, lrytas.lt ne tik kad nekritikavo G. Kėvišo (dėl visiems suprantamų priežasčių), nei vieno tyrimo ar pilkesnio debesėlio, bet dar ir anonimiškai pakrovė ant dabartinės kultūros ministrės :D “Ministrė puola, o reikėtų gintis jai: L.Ruokytė-Jonsson konsultavo G. Kėvišo sūnaus įmonę”

Čia vis prisimenu Kristiną Brazauskienę, kiška tonka ir jos vojažus, ji vargšė, neturi kur gyventi, viešpatie, kaip jai nepalūžti. Jos sūnelis “Draugystės” viešbučio direktorius, to paties viešbučio, kuris “vsio zakonno” sąraše. Neįveikiami ir elite.

G. Kėvišo neribotas cinizmas ir “vsio zakonno” šou tęsiasi, ponai prisiekusieji. Daugiau cinizmo, žmonėms tai patinka :D Rašykite laiškus! O ir kitos citatos iš Ilfo ir Petrovo romano “Dvylika kėdžių”. Visos jam ir jo stulbinančiai vadybininko patirčiai taip tinka.

Rodyk draugams

seišeliai

Apie kelionių ir viešbučių nuotraukas Instagrame, Facebook’e ar kt., nepavydėkite tų vaizdų, ypač jei pasipūtę ar susireikšminę veikėjai kviečia pavydėti, kokie svajonių kadrai ir pan.. Tiesiog siūlau nekreipti dėmesio ir nepavydėti to, kas yra beprasmiškas reikalas. Jei labai apmaudu, tai galite save raminti, kad dažnai tose egzotikose atsidūrę mūsų ir ne tik mūsų tautiečiai, susidūrę su egzotika ir paragavę jos vaisių, nemažą laiko dalį praleidžia ant klozeto, tik apie tai tose spalvingose nuotraukose nepasakoja. Na tai galvokite apie tai ir bus ramiau :D

Kartais man patinka paspausti tas vietas iš kur žmonės darėsi selfius ir pažiūrėti, o kas dar ten darėsi, ką fiksavo, kaip kvailiojo. Kurortai, salos, viešbučiai, teritorijos, miesteliai ir kitos vietos. Neretai tie pompos selfiai yra masinė tendencija ir jei koks veidrodinis tualetas viešbutyje arba kambaryje vonios kambarys su milžinišku veidrodžiu, tai ta gausa skirtingų, bet iš esmės vienodų kloninių gražuolių atrodo taip komiškai. Su tom išlaužtom pozom. Aš taip nemoku, rimtai, tai čia ir iš pavydo rašau. Tai gi, ten tūkstančiai tokių pačių vaizdų, kasdien vis kiti žmonės, kiti selfiai, kitos lėkštės su spalvingais pusryčiais, viliojančiais kepsniais ir dar daugel metų dešimtmečių kis srautas iš to taško.

Žinote kada aš nustojau pavydėti kelionių? Kai supratau, kad mano gyvenimo, laiko ir pinigų neužteks viskam, kur keliauja milijonai kitų ir net gi mano rato žmonės. Aš žinau, kad yra nuostabūs kurortai su dar nuostabesniais viešbučiais atokiuose pasaulio kampeliuose, kurių tikriausiai niekada nepamatysiu. Daugybė fantastinių viešbučių Paryžiuje, Londone, Tokijuje, Milane ar kt., kuriuose niekada negyvensiu, nes gyvens kiti laimingieji. Aš supratau, kad yra tiek daug, daugybė vietų pasaulyje, kurių aš niekada nepamatysiu, bet pamatys kiti.

Bet bus tokių vietų, kuriose buvau, pabuvosiu aš ir mačiau, matysiu savo akimis, liesiu, uosiu, bet daugybė milijonų žmonių, net ir uolių keliautojų - maniakų, tų vietų nepamatys niekada, nes tai paprasčiausiai neįmanoma nei fiziškai, nei faktiškai. Vienus vilioja ir traukia vieni dalykai, koks Hurgados ar Antalijos viešbutis su “viskas paskaičiuota”, o mano vis dar besisukanti svajonė aplankyti senovines britų kapines, kurių fantastinėmis nuotraukomis erzino mano bendramintės (jei skaitote, linkėjimai jums) ir ta paslaptis, atmosfera, augmenija apraizgiusi paminklus ir skulptūras - mano vieta ten, nors kartą gyvenime, ir tikiu, kad kada nors aplankysiu. Tikiu, kad net ir jums “šimtas metų” tos kapinės, o viešbutis Karibuose ar Seišeliuose, štai yra svajonė, bet gi ne apie tai mes čia. :D Daug tų svajonių, visų neišvardinsiu.

Mes grįžtame į tas pačias vietas, kaip durniai kokie, vietoje to, kad pamatytume kažką naujo už tuos pačius pinigus, nors ir taip pamatome, bet vis tiek grįžtame vėl ir vėl, net gi renkamės tą patį viešbutį, nes paliko gerą įspūdį. Nes nežinau kaip jums, bet grįžime yra tos magijos, pastovumo, ramybės jausmas ir žinojimas “kas kur” turi tos gerosios traukos, norisi vėl prasieiti tomis pačiomis gatvėmis, užsukti į tą patį restoraną ir net mažame miestelyje vis tiek atrandi naujų dalykų, net jei tas miestelis visai nedidelis. Rašau dabar apie Italiją, kur kasmet vieni ar kiti maršrutai kabina tas pačias vietas, nes norisi grįžti.

Rodyk draugams

malinauskas

Kuomet skaitau apie Druskininkų mero Ričardo Malinausko žygius, tai visada tuo pat metu skamba vienintelė daina, lyg jam sukurta. Tie žodžiai tokie tinkantys jam, Wika neveltui išgarsėjo su šia daina. Netikiu, kad ne apie Malinauską dainuoja, netikiu. Na grynai apie Ryčką.

Rodyk draugams

kotedzai

Pamenate, visai neseniai buvo taršyti Karaliaus Mindaugo apartamentai. Tai turime naują perlą :D Vieną žinomiausių pasaulyje viešbučių tinklą Hilton veik visi žino. Na tai “a kodėl” negali atsirasti Hilltown būtent Kalnėnuose? :D Vien tas klaikiai nelietuviškas pavadinimas, bet taip visai svetimybė, toks disonansas - kaimas kryžkelėj, jau tokia vyžų vyža, kad trūksta tik “Hilltown perlas Kalnėnuose” arba “Hilltown Grand Resort Kalnėnai”. Tai tie Karaliaus Mindaugo buvo bent jau patriotiškai ir skamba visai neblogai. Kur gyveni? Ai, “hilton kotedžuose, Kalnėnuose”. Dar belieka sulaukti Marriott, Best Western, Radisson (koks nors naujas projektas “Radison Kalvos” arba “Radisono apartamentai”). Tad laikom ranką ant pulso, čia dar visko bus. Nerauk rūtų.

Rodyk draugams

Sekmadienis. 7.00 jau buvau kelyje, lekiau pasitikti ir parsivežti vyrą grįžusį iš komandiruotės, kol sulaukiau, kol susidėliojom kas kur, lygiai 8.15 stovėjau balsavimo kabinoje ir atlikinėjau pilietinę pareigą.

Kokia lafa tokį ankstyvą sekmadienio rytą balsuoti, eilių nėra, viskas sparčiai, bet tokių lafa gaudytojų buvo ir daugiau, tas džiugina. Labiausiai nekenčiu tos nebalsavimo priežasties, kai sako, kad va, nesusirinko gerbiami rinkėjai, nes lijo, snygis, pūgis, vėtris. Arba buvo geras saulėtas oras bulviakasiui, šašlykams, pliažui. Arba dar koks nors oras, na total netinkamas rinkimams. Nafig. Šiandien lyja, na ir kas, ką, ar tai priežastis dėl to neiti balsuoti ir po to kitus būsimus metus inkšti, kad kiti ne tuos išrinko??? O ką tu?

Vyras dalinasi įspūdžiais ir lauktuvėm, kaip toje pasakoje, kiekvienam kažką gero, tarp jų matau knygą, tuoj, na negaliu, žvengiu tyliai, kad nesugadinčiau skaitymo malonumo. Ai, sako vyras, nusipirkau kažką sau paskaityti, tad klausiau knygyne mergaitės, ką gi ji man galėtų parekomenduoti, kas tokio geriausio, skaitomiausio, populiariausio, v.ž. bestų bestas, tokią ir nupirkau, kaip manai, gera?..

Ir žinote kokią knygą ji jam pardavė? „50 pilkų atspalvių“.

Rodyk draugams

Man patinka kartais atrodyti kerėpliškai, specialiai, apsirengti ten belenkaip ir kas po ranka pakliuvo tą akimirką, kai einu pro duris, pvz. apsipirkti. Stilius joks, niekas nesuderinta, koks stilistas išdėtų į šuns dienas. Negaliu paaiškinti kodėl toks noras taip atrodyti, tikras relaksas. Tai nėra apsileidimas ar nevalyvumas, tiesiog toks bzikas. Bet tuo metu nesidedu nei vieno papuošalo, laikrodžio, čia išskirtinis dalykas, nes kitu metu be to jaučiuosi lyg ką pametusi, todėl pilna komplektacija tai kaip neatsiejama uniforma: auskarai, laikrodis, 2-3 žiedai ir dar kokia apyrankė.

Jokio, žinoma, makiažo, nesusišukavusi, kokia tik paklaikusia gumyte susirišusi bizikę. Kaip kas nežinantis įprasto mano dreskodo, tai įvertinęs pasakytų, kad “primetu” benamę, aha aha, na kažkas tokio. :D Tai šiandien kaip tik buvo toks vakaras. Nulėkiau iki artimiausio normalesnio XL prekybos taško, o ten tokia va taip psichodeliškai atrodanti prasilenkiau su kostiumuotu A. Tapinu, aha, tuo pačiu. Dabar kasdien gi tiek visko skaitau kas su juo susiję, tai tas veidelis jo toks savas ir artimas rodosi :D Ir prasilenkdama paskubinau žingsnį, vežimą greičiau stumtelėjau, nes suėmė toks istetiškai nevalingas juokas, maniau žvengsiu ten kaip pusprotė. Na dėl visko! Dėl to kaip aš ten atrodau, kad jis su tuo lygintu gražiu kostiumu, tvarkingas, o dar gi akys taip susitiko ten, tame “ikiuke”. Na, jis manęs nežino, tai jam gi dzin aš ir kaip atrodau kitomis dienomis, tokių žmonių tūkstančiais prasilenkia.

Tiesiog norėjau pasidalinti. Saldžių.

Rodyk draugams