BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

lubos

Neblogas interjeras, bet “ne” tamsioms luboms žemose patalpose ir “ne” prieškambariui svetainėje.

Jau užtenka virtuvių svetainėse, tai čia kažkokia naujovė, dar ir prieškambaris. Spalvotos lubos yra retas reiškinys mūsų šalyje, kur dominuoja baltos, bet mūsų bute jos visos spalvotos, nes ten aukštis apie 4 metrus, kas yra svarbus faktorius, kad būtų vizualiai gražu, labai reikia to aukščio. Na o ir spalvos neturi būti tamsesnės už sienas arba spalviškumas turi derėti, tai lubos dažomos tokia pat spalva kaip ir sienos, na o jei pasirenkamas kontrastas, jis vis tiek turi būti šviesesnis bent šiek tiek arba visu pustoniu, jei iš tos pačios spalviškosios paletės. Be to, vienas efektas paletėje, kitas ant sienos, o dar kitas ant lubų, todėl kad galutinis rezultatas priklauso nuo šviesos kritimo. Kažkodėl manau, kad jie taip ir galvojo - bus šviesiau, o rezultate gavosi tai ką matome. O dar tas didžiulis kontrastas su šviesiomis sienomis.

Šio dizaino tamsių lubų efektas - dangtis, kuris slegia savo sunkumu. Spalva labai graži, išties, tokia gili ir solidi, akivaizdu, kad dizainerė ja mėgaujasi. Tačiau ne luboms, ir net jei luboms, tai tik ne čia, kur patalpoms aukščio pagailėta.

Išstumtas prieškambaris į svetainę, tas veidrodis - ne. Sukuria persirengimo patalpos efektą, kur vyksta laikinas veiksmas, ir išeini iš ten, juk mes negyvename persirengimo patalpose prie baseino ar sporto salės, tiesa? Tai šis variantas su spinta įdomus, gilios lentynos. Bet jei būtų kaip sakoma “mano valia”, tai atskirčiau tuos skirtingos paskirties dalykus. Spintą ir visą prieškambario “ansamblį” stumčiau ten, kur jo vieta, prie lauko durų. Svetainėje tokių baldų neturi būti. Arba spintą su lentynomis palikčiau ten kur yra, o tą priedą su veidrodžiu iškelčiau į prieškambarį, kur jiems ir vieta.

Rodyk draugams

spinta

Vėl apie individualius, šį kartą apie korpusinius baldus. Ir kodėl standartinės spintos su stumdomomis durimis man visuomet kėlė ypatingą alergiją.

“Patys populiariausi ir daugiausia kartų jo įmonėje gaminti virtuvės baldai. „Antrojoje vietoje – spintos su stumdomosiomis durimis. Tai dviejų kategorijų baldai, kurių standartinių nenusipirksi. Reikia taikytis prie sienų. O komodos, sekcijos – standartiniai baldai, jų galima rasti bet kur“, – aiškino verslininkas.

Ne visai tiesa, nes jei nori, kad baldai būtų ne tik gražūs, bet ir funkcionaliai bei tinkamai įsipaišytų į erdves, reikia labai viską apgalvoti. Žinoma, galima nueiti lengviausiu keliu ir nusipirkti tai, ką rasi a la “Baldų rojus” ar SBA baldų parduotuvėje, tą taip vadinamą standartą, jis net gi gali idealiai įsipaišyti į esamą erdvę, tai išties prizas laimėjimas. Bet ne visuomet tokia sėkmė.

Kur reikia individualaus požiūrio renkantis korpusinius baldus? Virtuvė, drabužinės, vonios baldai ir prieškambario baldai. Kalbant apie komodas, tai žiūrint kokios tos komodos reikia, kokią funkciją ji turi atlikti, taip pat “žiauriai” svarbus komodos dydis, čia ypatingai svarbu, nes jei turi tilpti į konkrečią vietą, o tokios komodos nėra ir kitokia netiks? Tai jų lyg ir nemažai, bet gali būti per maža ar per masyvi, per žema, per aukšta, per daug stalčių, nėra stalčių, per primityvi, per puošni, per per per. O dar gi nepamirštame interjero stiliaus, gali tikti, bet stilius tai ne tas. Mes užsiknisome ieškodami dviejų komodų, tiesa, finalas - radome, bet per tokius vargus…, užsiknisimas, tai nebenorėčiau to žygio pakartoti. TV komoda taip pat atskira istorija, nes tokio tipo komodos gali būti per aukštos, per primityvios, per mažos ir nefunkcionalios. Analogiška situacija su spintelėmis prie lovos. Ne tas stilius, ne ta spalva ir faktūra, netinkamas spintelės aukštis - ilgis, ne pageidautinas funkcionalumas. Jei toliau gilintis, tai ir miegamojo lova gali netikti, jei reikia tinkamo dydžio, spalvos, tinkamos nugarėlės ir rėmo - neišsisuksi be individualaus užsakymo. Bet čia jau minkštų baldų tema, apie ją jau rašiau, tad nebesikartosiu.

Spintos su stumdomomis durimis, ten kur gali būti normali spinta su varstomomis, tai yra interjero blogis, bjaurojantis patalpą, kažkokia dėžė, net ne baldas, o “daiktas”, o jei dar su veidrodinėmis durimis miegamajame, tai viskas, mirtis “dizainui” :D Tas įprasto “euroremonto” dizainas, kai lova sau, spinta sau, koks nors pliušinis apklotas made in Gariūnai stiliaus ir dar belieka dirbtinių gėlių instaliacija, tai kažkas tokio. :D Jokios estetikos ir subtilumobe charakterio, individualumo, stiliaus, tai tiesiog beveidis daiktas. Žmonės pernelyg įsisuko į tokio tipo spintas, montuoja jas ten, kur tikrai nebūtina, nes tai ne tik paprasčiausias sprendimas, bet ir lengviausias, be fantazijos. Galima net ir tokios spintos fasadus padaryti įdomesnius, kai pjausto lazeriu įdomesnį ar įmantresnį raštą, piešinį, bet toks sprendimas tinka ten, kur tokia spinta vienintelė įmanoma išeitis iš komplikuotos situacijos, kita vertus, ten tinka ir beveidė spinta, kurios spalva susilieja su sienų spalva ir tampa nematoma. Tačiau ne visuomet komplikuota visose patalpose, kur vyrauja standartinis masinis karkaso ir dviejų lentų montavimas: koridorius, vaikų kambariai, miegamasis. Apie svetainę net nekalbu, paprasčiau parodyti, žr. nuotrauka viršuje.

Žinoma, kad viskas priklauso nuo situacijos, nes tikrai suprantu, kai reikia ir drabužinės, ir sandėliuko, nes vietos paprasčiausiai nėra. Bet kai žmonės pasistato namą, vietos sočiai, gali vietoje tų baisių spintų pasidaryti estetiškesnį dizainą. Pvz. prieškambario spintos gali būti nuobodžios su stumdomomis durimis, o gali būti su varstomomis durimis, principas panašus, o fasadas visai kitas, vaizdas tai kitoks.

spinta

spinta

Rodyk draugams

sofa

Reklaminis straipsnelis apie nieką. “Madingi interjerai: specialistai atskleidė, į kokius baldus neverta investuoti”.

Pamėginsiu pasidalinti, iš patirties ir kas buvo aktualu. Jau anksčiau rašiau apie tai, kaip rinkomės baldus, kodėl didžiąją dalį užsakinėjome pas gamintojus ir kodėl nepirkome iš prašmatnių salonų bei parduotuvių. Baldas už automobilio kaina? Ne, čia ne apie mus. :D

Kas verta investicijų? Korpusiniai baldai, kurie bus kasdien rutinoje darinėjami, varstomi, stumdomi, tai svarbu geros stalčių sistemos, kad tvirtai laikytų, tai svarbu spintose, drabužinėse, ypač svarbi virtuvė. Gera lova ir dar geresnis čiužinys, dvigulė lova turi būti maksimaliai didelė, kad nereikėtų gulėti susispaudus ir varžyti kito erdvę.

Labai svarbi kokybiška ir patogi sofa, kurią renkamės pagal gyvenimo būdą. Būtina ant sofos atsisėsti, o jei ji užsakoma, išsimatuoti pagal savo ūgį sėdynės gylį, įvertinti kietumą - minkštumą, sėdimos vietos aukštį (jis skirtingas aukštiems ir žemesniems žmonėms), kiek žmonių sėdės, ar kažkas mėgsta gulinėti, gal reikia papildomų pagalvių ir pan.. Taip pat svarbi sofos danga, kol maži vaikai praktiškiausia oda arba “alcantare”, kad būtų galima lengvai išvalyti viską ką įmanoma. Labai svarbu, kad sofos viduriuose būtų labai kokybiškas porolonas, nes kitaip labai greitai “išsisėdės” duobės. Jei oda nejauki, galima patiesti pledus ar pan.. Renkantis gobelenus, labai svarbu atkreipti dėmesį į trinties koeficientą.

Apie baldų dydžius, tai labai individualu, viskas priklauso tik nuo žmonių gyvenimo būdo, nes interjero grožis ar proporcijos - tai tam tikri stereotipai, todėl reikia įvertinti, kas mums gyvenime svarbiau, kažkokie dizainerių stereotipai ar gyvenimo patogumas. Jei reikia didelės sofos, kuri talpintų visą šeimą ar smagu susėsti su draugais, jei reikia didelio pietų stalo, nes dažni pasisėdėjimai, jei reikia didelės lovos, nes joje patogiau išsimiegoti ir netrukdyti kitam. Tai viskas reikalinga. Kas iš tos dvivietės “stilingos” sofutės, jei ji realiai lieka tik vienam, patogiai įsitaisius. Baldų pasirinkimas yra labai atsakingas ir apima daugybę punktų, bet jei yra konsultantas - dizaineris, jis turi profesionaliai konsultuoti, įvertinti visus tuos užsakovų gyvenimo punktus. Fizinius duomenis taip pat. Nes pati didžiausia klaida - prabangi, graži ir klaikiai nepatogi sofa. Ją gali piršti suinteresuoti asmenys, neklausykite jų, patys pasėdėkite ant visų įmanomų, kad suprastumėte, kas yra jūsų. Kataloguose to neįvertinsite.

Rodyk draugams

skandinaviskas

Šioje nuotraukoje, akivaizdu juk, ne lietuviškas skandinaviškas interjeras :D Sakyčiau plika akimi matosi.

Dabar parašysiu kas man labiausiai nepatinka lietuviškuose skandinaviškuose interjeruose.

Šis interjeras neblogas, įdomus su įdomiais sprendimais, bet vis tiek ta niūruma, šaltis, atšiaurumas atitinkamai veikia. Vitaminas D nepadės, jei žmonės savanoriškai užsimes pilkas paklodes su juodais kryžiais ir slinks link kapinių. Toji slankiojanti lenta funkcionali, bet labai sunki, tokia abra kadabra atsiverk, man visad tokio sunkumo dalykai namuose kelia nedidelę baimę ir grėsmę, kad tas daiktas vieną dieną nusileis pačiu netinkamiausiu metu. Ir vėl a la skandinaviški motyvai depresiniais potėpiais (pensininkams išties originalus sprendimas, ta geležinė ir siaura tarybinės ligoninės lova atitinka jų vidinį aš?), tačiau, kaip ir visose “masinėse tendencijose”, ir šis stilius tampa priekaištu.

Jau praėjusiame įraše apie interjero konkursą rašiau apie tai, kad interjero dizaineriai eina primityviausiu keliu, neturi idėjų ir polėkio kurti tikrus interjerus, o kopijuoja vienas nuo kito ir bruka tai kas neva ant bangos, dėliodami tai, ką rado Domus galerijoje ar kitur. Bet tą bangą ir daro tokie žmonės, kurie tingi domėtis kitais stiliais ir nesugeba sudominti neapsišvietusių užsakovų. Bruka tai kas patogiausia ir ką galima parodyti kolegos portfolio. Bet ir tai laikinas etapas. Bus kitas pasinešimas ant vieno stiliaus. Kaip neįdomu.

Kas labiausiai nepatinka? Tai klaikūs šviestuvai. Dominuoja pramoniniai komerciniai, tokie bedvasiai, be emocijų, turiu omeny tuos halogenus, po to tuos ką matote juodus svetainėje palubėje. Žinant kiek pasaulyje yra šviestuvų gamintojų, kokia šviestuvų įvairovė, skirtingos medžiagos, spalviškumo paletė, tiesiog nereali įvairovė, tai gyvenamosiose patalpose visur visur montuoti tokius “apie nieką”, bedvasius, kurie tinkami stelažų ar apskritai komercinių patalpų apšvietimui, tai tokia nykuma. O ir kiti, pakabinami, tie juoduliai arba balti, arba su retom išimtim mediniai, na tokie… Juoduliai neretai primena tuos pačius pramoninius, panašūs į gamybiniame ceche pakabintus. Čia geriausiu atveju. Yra skandinaviški interjerai, kurie man patinka, bet kažkodėl jie ne lietuvių “gamybos”. Na nežinau, tas lietuvių kopijavimas ir bandos jausmas patiems kiša koją. Platinamas negyvumas, nejaukumas, statiškumas, šaltumas, o juk skandinaviški ne visuomet tik tokie. Aš žiūriu jų filmus, serialus, tai ten yra visokių. O pas mus kažkodėl kaip bedarytų, vis tiek gaunasi iš tos pačios serijos. Kapai ir mišios.

Tiesiog įsiveskite į googlę kad ir Scandinavian Living Room Design Photos ar tiesiog užsukite į houzz.com. Jūs pamatysite ir suprasite ką turiu omeny rašydama “lietuviški skandinaviški”. Kokia įvairovė, kokie skirtumai, kiek spalvų, sprendimų ir pan.. Tik deja kitur, bet ne Lietuvoje.

Rodyk draugams

Jei panorėsite atitrūkti nuo įvairių baisių naujienų ir tiesiog prasiblaškyti, užsukite čia, tiesiog akis paganyti.

Crazy dizainerei K. Grybaitei nebus lengva, nes ant kulnų mina kiti, konkurentai nesnaudžia, kurie taip pat “pagavo reikiamą kampą” ir pildo pačias slapčiausias užsakovų svajones. Kad blizgėtų, būtų prabanga, svarovskiai, auksas, šilkas ir kad tai priblokštų, žinoma, papildysiu, atitinkama beskonybe. Na bet čia, kaip visuomet subjektyvus vertinimas, nes kiek žmonių, tiek nuomonių. Tai kas buvo ir yra tik interjero žurnalo “Salon” savotiška rutina, tas po truputį įsisuka ir į lietuvišką padangę. Nuobodžiauti neteks.

Bet žinote kas man nepatinka kitur, nepaisant kritikos, noriu šiek tiek reabilituoti tokius kičinius užsakovus ir jų interjerus, ta kitokia rutina tuose skandinaviškuose šiuolaikiniuose, tas pats per tą patį, lyg ir skirtingi, bet na nežinau, masiniai pavažiavimai, lyg nebūtų kitų stilių. Žinoma, ačiū D, lietuviškasis “provansas”, kurio aš šiaip labai nepernešu, to saldumo ir visko visko, toks keistas kičas Karoliniškių trečiame aukšte, tai jis jau kaip ir išsikvėpė arba gyvena paskutinius metus, kol dar liko paskutinieji norintys pagyventi tarp raukinių, dekupažo, lavandų ir saldėsių.

Aš įsisukau į kasmetinį interjerų konkursą http://konkursas.interjeras.lt Kviečiu panaršyti prie progos. Tai štai, mano akys slysta lyg per muilą ir užsikabina tik ant savotiškų išsišokėlių ir kitoniškų interjerų, nes vietomis taip nuobodu, taip vienoda vienoda, kad gal čia man toks įspūdis bendrose vieno stiliaus tendencijose, užsakovai nori kaip pas draugus ar kaip matė kitur. Vieni nuo kitų kopijuoja, “originalumai” tokie kaip čia pasakius, keisti, nors jei užsakovus tenkina, tai kodėl gi ne. Bet kodėl vyrauja toks masinis pasinešimas ant kažko, na kodėl dizaineriai nenori pasiūlyti, sudominti tą “eilinį žmogų” kitokiais stiliais, kurių jis galbūt garantuotai nematė, nežino, bet tiktų pagal gyvenimo būdą ir pan.. Žinoma, kaip tame sraute trikdo visuomeninių suplakimas su gyvenamaisiais, nes tematika tuomet visai kitokia, kaip kad toks kaip šis tikrai iškris iš konteksto, nes patalpų paskirtis atitinkama. Šiaip geras tas konkursas, man patinka, kaip ir kiti. Visuomet smalsu, o kas gi tapo laimėtoju, ypač smalsu publikos balsas, o kas gi patinka daugumai.

Rodyk draugams

avis

Apie tuos visokius ekspertus.

Geriausiai apie verslą žino tie, kurie niekada gyvenime nėra sukūrę verslo, nei vienos darbo vietos taip pat nėra sukūrę, niekada nepatyrę ką reiškia organizuoti verslą ir jį ne tik sėkmingai išlaikyti, o jei patyrus nesėkmę, net ir bankrutavus, vėl pakilti.

Geriausiai apie NT subtilybes išmano tie, kurie gyvenime nesusidūrė su NT peripetijomis ir arba gyvena su tėvais, arba įsigijo butą už paskolą “visam gyvenimui” kainų burbulo metu ne toje vietoje ir dar kokį nelikvidą. Apie interjerą taip pat geriausiai išmano tie, kurie gyvenime nėra nieko padarę bent savo namuose, kokia dar kūryba ar idėjos, geriausiu atveju pasidarė euroremontą iš to kas buvo artimiausioje “Senukų” parduotuvėje.

Geriausiai apie muziką ir kitų (tipo nevykėlių) atlikimą išmano, didžiausi ekspertai yra tie, kurie neturi jokio muzikinio išsilavinimo arba kokias tris klases baigė artimiausio rajono muzikos mokykloje, žinoma, neturi jokio balso, bet pataiko į natas, žinoma, nesukūrė nei vienos dainos ir jokio hito taip pat, ir net jei netyčia per laimingą atsitiktinumą pakliuvo ant scenos ir gavo mikrofoną kaip bonusą, netapo nei pirmo, nei penkto ryškumo žvaigžde, ir jų dainas žino tik tėvai, kaimynai ir klasiokai su kursiokais, nes na nepatogu ar įdomu paklausyti, ką savas ten dainuoja.

Galima tęsti.

Rodyk draugams