BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jau tiek kartų skaitėte visokius pastebėjimus apie dizainerės Kristinos Grybaitės darbus, kad šį kartą noriu atrasti šiame, ir vėl, žinoma, pompastiniame interjere tai, kas man patiko. T.y. šį kartą nekritikuosiu, o pagirsiu.

Kadangi niekada nesupratau tos mados tapetuoti vieną miegamojo sieną, man visad tas sprendimas atrodė nykiai, na toks vargo vakarienės variantas, kai nupirktas vienas rulonas ir tik tiek užteko. Bet juk tai netiesa, ne visada toks tapetavimas buvo pasirinktas vien taupymo sumetimais, rinkosi, nes “visi taip daro”. O be reikalo. Pvz. mes taip nedarėme, visur kur buvo numatyti tapetai, ten ir tapetavome visas sienas. Tiesa, dabar kad nesumeluočiau, tai yra viena tokia siena, bet čia pirtyje dizaino elementas ir ne dėl taupymo, o dėl grožio ir dėl to, kad visas sienas tapetuoti būtų buvę be ryšio. Na tai čia mini reabilitacija, bet sakyčiau išimtis, o ne tendencijos aukos. Todėl visi tie, kurie šiais laikais tapetuoja visas kambario sienas yra mano subjektyvia nuomone labai pagirtini. Giriu šeimininkus, kurie patys išsirinko tuos tapetus, ištapetavo visas sienas ir tapetai išties įdomūs, tokių pas mus nelabai ir rasi. Tapetų grožis/negrožis čia jau skonio reikalas, bet tai, kad jie spalviškai įdomūs, tai man patiko. Galbūt miegamajame per intensyvūs, bet gi žadėjau girti.

Dar patiko, kad yra sienų spalvos, kad skirtingi atspalviai, kad nepabijota sodresnių tonų, o ne lengvų atodūsių. Drąsu ir gerai. Ypač patiko prieškambario ar koridoriaus sodri alyvuogių, klasiška spalva. Ir dar tas tapymas sakyčiau visai kokybiškas, lai yra to kičo, bet kokybiškas kičas. Ir dėl to, kad sužaista su dviem sienom, sutikite, vis dėlto originalu ir gera mintis.

Patiko virtuvėje viryklės ir garų ištraukėjo vieta, kad ten paslėpta. Net jei kunkuliuos puodai ar užsiliks kokia neaiški keptuvė, tai niekas to nematys, o svetainėje ir valgomąjame bus visuomet tvarkingas vaizdas. Stalviršis taip pat praktiškas.

Patiko miegamojo spintos sprendimas nišoje, kad padarytas projektas tai vietai ir atitinkama praktinė forma. Toks pats sprendimas, tik mažesnis įrengtas ir koridoriuje - svetainės dalyje.

Labiausiai patiko ir buvo netikėta, kad šeimininkai nepabijojo svetainėje top vietoje pasikabinti išties ekstravagantiškų paveikslų, kurių autorius Aurimas Eidukaitis. Man labai patinka jo specifiniai darbai, ne visi, bet yra tokių, kur visai mano. Ateity manau kokį tikrai imsiu.

Rodyk draugams

Nors nesu ypatinga skandinaviško stiliaus gerbėja, dėl to specifinio lietuviško - skandinaviško, bet po truputį jis reabilituojasi, kai padaro va tokius, gal nuotraukose kiek sterilokas dėl fotosesijos ir nukištų daiktų, buities detalių, bet su laiku apsitrins :)

Man čia labai daug kas patiko. Šviesus, neperkrautas, normalus būstas. Galiu dvejoti dėl virtuvės spintelių rankenėlių, nes netikiu, kad patogu su jomis kasdieninėje rutinoje, kažkada skaičiau diskusijose apie berods panašias, kad moterims nagų laužymo įrankis, lyg ir šias taršėme. Bet visa kita visai miela.

Patiko vonios patalpa, neerzinančios plytelės bei derinys, patiko suoliukas dušinėje, kas mūsuose kažkodėl retas daiktas, o be reikalo, nes patogi higiena ir pasauliniuose interjeruose itin dažnas dušo priedas. Tik nematau kabliukų - rankenėlių rankšluosčiams, gal dar nespėjo visų prisukti, nes kopėčios dar ne viskas, kaip ir nematau gyvatuko džiovinimui, bet gal nepratę. Nelabai suprantu, kur telpa visas namų ūkis, matyt neparodė visų “sandėliukų”, nes kažkur gi padėjo skalbyklę ir pan..

Kas dar nepatogu, sbj vertinant, tai vaiko kėdė ir staliukai prie lovos, kiek per maži ir nepraktiški, na bet jei žmonės neapsikrauna kokiom knygom, visokiais “daiktais”, tai gal ir gerai. Dar trūksta kilimuko prie lovos, nes patinka basom lipant iš lovos užlipti ant kilimuko :D

Rodyk draugams

lubos

Neblogas interjeras, bet “ne” tamsioms luboms žemose patalpose ir “ne” prieškambariui svetainėje.

Jau užtenka virtuvių svetainėse, tai čia kažkokia naujovė, dar ir prieškambaris. Spalvotos lubos yra retas reiškinys mūsų šalyje, kur dominuoja baltos, bet mūsų bute jos visos spalvotos, nes ten aukštis apie 4 metrus, kas yra svarbus faktorius, kad būtų vizualiai gražu, labai reikia to aukščio. Na o ir spalvos neturi būti tamsesnės už sienas arba spalviškumas turi derėti, tai lubos dažomos tokia pat spalva kaip ir sienos, na o jei pasirenkamas kontrastas, jis vis tiek turi būti šviesesnis bent šiek tiek arba visu pustoniu, jei iš tos pačios spalviškosios paletės. Be to, vienas efektas paletėje, kitas ant sienos, o dar kitas ant lubų, todėl kad galutinis rezultatas priklauso nuo šviesos kritimo. Kažkodėl manau, kad jie taip ir galvojo - bus šviesiau, o rezultate gavosi tai ką matome. O dar tas didžiulis kontrastas su šviesiomis sienomis.

Šio dizaino tamsių lubų efektas - dangtis, kuris slegia savo sunkumu. Spalva labai graži, išties, tokia gili ir solidi, akivaizdu, kad dizainerė ja mėgaujasi. Tačiau ne luboms, ir net jei luboms, tai tik ne čia, kur patalpoms aukščio pagailėta.

Išstumtas prieškambaris į svetainę, tas veidrodis - ne. Sukuria persirengimo patalpos efektą, kur vyksta laikinas veiksmas, ir išeini iš ten, juk mes negyvename persirengimo patalpose prie baseino ar sporto salės, tiesa? Tai šis variantas su spinta įdomus, gilios lentynos. Bet jei būtų kaip sakoma “mano valia”, tai atskirčiau tuos skirtingos paskirties dalykus. Spintą ir visą prieškambario “ansamblį” stumčiau ten, kur jo vieta, prie lauko durų. Svetainėje tokių baldų neturi būti. Arba spintą su lentynomis palikčiau ten kur yra, o tą priedą su veidrodžiu iškelčiau į prieškambarį, kur jiems ir vieta.

Rodyk draugams

spinta

Vėl apie individualius, šį kartą apie korpusinius baldus. Ir kodėl standartinės spintos su stumdomomis durimis man visuomet kėlė ypatingą alergiją.

“Patys populiariausi ir daugiausia kartų jo įmonėje gaminti virtuvės baldai. „Antrojoje vietoje – spintos su stumdomosiomis durimis. Tai dviejų kategorijų baldai, kurių standartinių nenusipirksi. Reikia taikytis prie sienų. O komodos, sekcijos – standartiniai baldai, jų galima rasti bet kur“, – aiškino verslininkas.

Ne visai tiesa, nes jei nori, kad baldai būtų ne tik gražūs, bet ir funkcionaliai bei tinkamai įsipaišytų į erdves, reikia labai viską apgalvoti. Žinoma, galima nueiti lengviausiu keliu ir nusipirkti tai, ką rasi a la “Baldų rojus” ar SBA baldų parduotuvėje, tą taip vadinamą standartą, jis net gi gali idealiai įsipaišyti į esamą erdvę, tai išties prizas laimėjimas. Bet ne visuomet tokia sėkmė.

Kur reikia individualaus požiūrio renkantis korpusinius baldus? Virtuvė, drabužinės, vonios baldai ir prieškambario baldai. Kalbant apie komodas, tai žiūrint kokios tos komodos reikia, kokią funkciją ji turi atlikti, taip pat “žiauriai” svarbus komodos dydis, čia ypatingai svarbu, nes jei turi tilpti į konkrečią vietą, o tokios komodos nėra ir kitokia netiks? Tai jų lyg ir nemažai, bet gali būti per maža ar per masyvi, per žema, per aukšta, per daug stalčių, nėra stalčių, per primityvi, per puošni, per per per. O dar gi nepamirštame interjero stiliaus, gali tikti, bet stilius tai ne tas. Mes užsiknisome ieškodami dviejų komodų, tiesa, finalas - radome, bet per tokius vargus…, užsiknisimas, tai nebenorėčiau to žygio pakartoti. TV komoda taip pat atskira istorija, nes tokio tipo komodos gali būti per aukštos, per primityvios, per mažos ir nefunkcionalios. Analogiška situacija su spintelėmis prie lovos. Ne tas stilius, ne ta spalva ir faktūra, netinkamas spintelės aukštis - ilgis, ne pageidautinas funkcionalumas. Jei toliau gilintis, tai ir miegamojo lova gali netikti, jei reikia tinkamo dydžio, spalvos, tinkamos nugarėlės ir rėmo - neišsisuksi be individualaus užsakymo. Bet čia jau minkštų baldų tema, apie ją jau rašiau, tad nebesikartosiu.

Spintos su stumdomomis durimis, ten kur gali būti normali spinta su varstomomis, tai yra interjero blogis, bjaurojantis patalpą, kažkokia dėžė, net ne baldas, o “daiktas”, o jei dar su veidrodinėmis durimis miegamajame, tai viskas, mirtis “dizainui” :D Tas įprasto “euroremonto” dizainas, kai lova sau, spinta sau, koks nors pliušinis apklotas made in Gariūnai stiliaus ir dar belieka dirbtinių gėlių instaliacija, tai kažkas tokio. :D Jokios estetikos ir subtilumobe charakterio, individualumo, stiliaus, tai tiesiog beveidis daiktas. Žmonės pernelyg įsisuko į tokio tipo spintas, montuoja jas ten, kur tikrai nebūtina, nes tai ne tik paprasčiausias sprendimas, bet ir lengviausias, be fantazijos. Galima net ir tokios spintos fasadus padaryti įdomesnius, kai pjausto lazeriu įdomesnį ar įmantresnį raštą, piešinį, bet toks sprendimas tinka ten, kur tokia spinta vienintelė įmanoma išeitis iš komplikuotos situacijos, kita vertus, ten tinka ir beveidė spinta, kurios spalva susilieja su sienų spalva ir tampa nematoma. Tačiau ne visuomet komplikuota visose patalpose, kur vyrauja standartinis masinis karkaso ir dviejų lentų montavimas: koridorius, vaikų kambariai, miegamasis. Apie svetainę net nekalbu, paprasčiau parodyti, žr. nuotrauka viršuje.

Žinoma, kad viskas priklauso nuo situacijos, nes tikrai suprantu, kai reikia ir drabužinės, ir sandėliuko, nes vietos paprasčiausiai nėra. Bet kai žmonės pasistato namą, vietos sočiai, gali vietoje tų baisių spintų pasidaryti estetiškesnį dizainą. Pvz. prieškambario spintos gali būti nuobodžios su stumdomomis durimis, o gali būti su varstomomis durimis, principas panašus, o fasadas visai kitas, vaizdas tai kitoks.

spinta

spinta

Rodyk draugams

sofa

Reklaminis straipsnelis apie nieką. “Madingi interjerai: specialistai atskleidė, į kokius baldus neverta investuoti”.

Pamėginsiu pasidalinti, iš patirties ir kas buvo aktualu. Jau anksčiau rašiau apie tai, kaip rinkomės baldus, kodėl didžiąją dalį užsakinėjome pas gamintojus ir kodėl nepirkome iš prašmatnių salonų bei parduotuvių. Baldas už automobilio kaina? Ne, čia ne apie mus. :D

Kas verta investicijų? Korpusiniai baldai, kurie bus kasdien rutinoje darinėjami, varstomi, stumdomi, tai svarbu geros stalčių sistemos, kad tvirtai laikytų, tai svarbu spintose, drabužinėse, ypač svarbi virtuvė. Gera lova ir dar geresnis čiužinys, dvigulė lova turi būti maksimaliai didelė, kad nereikėtų gulėti susispaudus ir varžyti kito erdvę.

Labai svarbi kokybiška ir patogi sofa, kurią renkamės pagal gyvenimo būdą. Būtina ant sofos atsisėsti, o jei ji užsakoma, išsimatuoti pagal savo ūgį sėdynės gylį, įvertinti kietumą - minkštumą, sėdimos vietos aukštį (jis skirtingas aukštiems ir žemesniems žmonėms), kiek žmonių sėdės, ar kažkas mėgsta gulinėti, gal reikia papildomų pagalvių ir pan.. Taip pat svarbi sofos danga, kol maži vaikai praktiškiausia oda arba “alcantare”, kad būtų galima lengvai išvalyti viską ką įmanoma. Labai svarbu, kad sofos viduriuose būtų labai kokybiškas porolonas, nes kitaip labai greitai “išsisėdės” duobės. Jei oda nejauki, galima patiesti pledus ar pan.. Renkantis gobelenus, labai svarbu atkreipti dėmesį į trinties koeficientą.

Apie baldų dydžius, tai labai individualu, viskas priklauso tik nuo žmonių gyvenimo būdo, nes interjero grožis ar proporcijos - tai tam tikri stereotipai, todėl reikia įvertinti, kas mums gyvenime svarbiau, kažkokie dizainerių stereotipai ar gyvenimo patogumas. Jei reikia didelės sofos, kuri talpintų visą šeimą ar smagu susėsti su draugais, jei reikia didelio pietų stalo, nes dažni pasisėdėjimai, jei reikia didelės lovos, nes joje patogiau išsimiegoti ir netrukdyti kitam. Tai viskas reikalinga. Kas iš tos dvivietės “stilingos” sofutės, jei ji realiai lieka tik vienam, patogiai įsitaisius. Baldų pasirinkimas yra labai atsakingas ir apima daugybę punktų, bet jei yra konsultantas - dizaineris, jis turi profesionaliai konsultuoti, įvertinti visus tuos užsakovų gyvenimo punktus. Fizinius duomenis taip pat. Nes pati didžiausia klaida - prabangi, graži ir klaikiai nepatogi sofa. Ją gali piršti suinteresuoti asmenys, neklausykite jų, patys pasėdėkite ant visų įmanomų, kad suprastumėte, kas yra jūsų. Kataloguose to neįvertinsite.

Rodyk draugams

skandinaviskas

Šioje nuotraukoje, akivaizdu juk, ne lietuviškas skandinaviškas interjeras :D Sakyčiau plika akimi matosi.

Dabar parašysiu kas man labiausiai nepatinka lietuviškuose skandinaviškuose interjeruose.

Šis interjeras neblogas, įdomus su įdomiais sprendimais, bet vis tiek ta niūruma, šaltis, atšiaurumas atitinkamai veikia. Vitaminas D nepadės, jei žmonės savanoriškai užsimes pilkas paklodes su juodais kryžiais ir slinks link kapinių. Toji slankiojanti lenta funkcionali, bet labai sunki, tokia abra kadabra atsiverk, man visad tokio sunkumo dalykai namuose kelia nedidelę baimę ir grėsmę, kad tas daiktas vieną dieną nusileis pačiu netinkamiausiu metu. Ir vėl a la skandinaviški motyvai depresiniais potėpiais (pensininkams išties originalus sprendimas, ta geležinė ir siaura tarybinės ligoninės lova atitinka jų vidinį aš?), tačiau, kaip ir visose “masinėse tendencijose”, ir šis stilius tampa priekaištu.

Jau praėjusiame įraše apie interjero konkursą rašiau apie tai, kad interjero dizaineriai eina primityviausiu keliu, neturi idėjų ir polėkio kurti tikrus interjerus, o kopijuoja vienas nuo kito ir bruka tai kas neva ant bangos, dėliodami tai, ką rado Domus galerijoje ar kitur. Bet tą bangą ir daro tokie žmonės, kurie tingi domėtis kitais stiliais ir nesugeba sudominti neapsišvietusių užsakovų. Bruka tai kas patogiausia ir ką galima parodyti kolegos portfolio. Bet ir tai laikinas etapas. Bus kitas pasinešimas ant vieno stiliaus. Kaip neįdomu.

Kas labiausiai nepatinka? Tai klaikūs šviestuvai. Dominuoja pramoniniai komerciniai, tokie bedvasiai, be emocijų, turiu omeny tuos halogenus, po to tuos ką matote juodus svetainėje palubėje. Žinant kiek pasaulyje yra šviestuvų gamintojų, kokia šviestuvų įvairovė, skirtingos medžiagos, spalviškumo paletė, tiesiog nereali įvairovė, tai gyvenamosiose patalpose visur visur montuoti tokius “apie nieką”, bedvasius, kurie tinkami stelažų ar apskritai komercinių patalpų apšvietimui, tai tokia nykuma. O ir kiti, pakabinami, tie juoduliai arba balti, arba su retom išimtim mediniai, na tokie… Juoduliai neretai primena tuos pačius pramoninius, panašūs į gamybiniame ceche pakabintus. Čia geriausiu atveju. Yra skandinaviški interjerai, kurie man patinka, bet kažkodėl jie ne lietuvių “gamybos”. Na nežinau, tas lietuvių kopijavimas ir bandos jausmas patiems kiša koją. Platinamas negyvumas, nejaukumas, statiškumas, šaltumas, o juk skandinaviški ne visuomet tik tokie. Aš žiūriu jų filmus, serialus, tai ten yra visokių. O pas mus kažkodėl kaip bedarytų, vis tiek gaunasi iš tos pačios serijos. Kapai ir mišios.

Tiesiog įsiveskite į googlę kad ir Scandinavian Living Room Design Photos ar tiesiog užsukite į houzz.com. Jūs pamatysite ir suprasite ką turiu omeny rašydama “lietuviški skandinaviški”. Kokia įvairovė, kokie skirtumai, kiek spalvų, sprendimų ir pan.. Tik deja kitur, bet ne Lietuvoje.

Rodyk draugams