BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Youtube atradau įdomią personą iš Ukrainos Aluniką Dobrovolskają. Ji yra, pasirodo, labai populiari ekspertė - konsultantė - psichotechnologė - psichologė iš neurolingvistikos, teisingo mąstymo ir iš koučerių serijos, dalina įvairius patarimus “į kairę ir į dešinę” pačiomis įvairiausiomis temomis, bet dažniausiai apie vyrų-moterų santykius, pinigus ir apie tą taip vadinamą neapibrėžtą, bet daugumos trokštamą “moters laimę” :D Na, kiek skaitote, tiek žinote mano požiūrį į visokius guru ir gyvenimo tiesų skleidėjus. Tačiau man ji patiko :D Ji tokia be saldėsių, be kažkokių ten suokimų, paprastai, aiškiai ir konkrečiai. Nors peržiūrėjau vos kelis jos vlogus, įvairiomis temomis, bet norėčiau pasidalinti būtent šiuo įrašu, kas, tikėtina, aktualu ne vienam (ir ne tik prieš mini bikini sezoną), kodėl apskritai mes valgome ir kodėl nesuvokiame, ką ir kodėl valgome, kodėl kartais nejaučiame saiko. Kodėl maistas tampa pakaitalu to, ko trūksta gyvenime, tai tampa malonumu ir valgymas kompensuoja kitus trūkstamus dalykus. Kas yra maisto šizofrenija, kaip mes užvalgome problemas, nes čia sena ta tiesa, kad vieni streso būsenoje ėda be saiko ir taip slopina nerimą, glaisto vidines problemas, o kiti iš viso negali nieko valgyti ir sparčiai kūsta. Aš esu iš tų, kurie valgo ir tai yra kažkas baisaus :D Nes aš suprantu, gi ne vakar gimusi, kad tokiu būdu slopinu nerimą, kažkokias problemas, kad maistas nereikalingas iš esmės tokiais kiekiais, jis nedžiugina, bet ramina. Tai čia sakyčiau labiau paminėta aktuali problema tiems, kurie slopina maistu savo problemas ir pan.. Taip, viskas yra galvoje, visos problemos ir jų sprendimas tik ten, visokios kovos su antsvoriais ir maisto kontrole prasideda tik nuo tų minčių, kaip nusprendžiame gyventi, taip ir bus. Juk ir kitos priklausomybės atsikratomos tik tuomet, kai galvoje persisuka šriūbeliai. Žinoma, kitiems tiek persisuka, kad tampa liguistu nukrypimu į priešingą pusę, bet apie kraštutinumus jau tiek kalbėta.. Tai siūlau pažiūrėti šį video, gaila, kad jis rusų k., nieko nepadarysi. Manau, kad ir jums patiks bei bus naudingas.

Rodyk draugams

Salesblog.lt rašo - klausia: “Klientus aptarnaujantys žmonės turi tokią sąvoką “pilnaties klientai” ir sako, kad per pilnatį padaugėja viskuo nepatenkintų bei piktų žmonių. Bet palaukite, o pilnatis patiems klentus aptarnaujantiems žmonėms negalioja?”

Mano atsakymas. Patinka nepatinka, bet jūs, mano blogo skaitytojai žinote, kad atsakysiu nuspėjamai, savaip..

Galioja įkyriai neprofesionalus požiūris į klientus. Kai siūlo tarkim drabužius, kurie akivaizdžiai netinka nei pagal figūros ypatumus, nei spalviškai, pasakai, kad nenori, nepatinka, bet toliau persekioja ir bruka tol, kol nuo tokio įkyrumo belieka bėgti iš parduotuvės, nes tolimesnis buvimas tampa nepakenčiamas. Kodėl tokia politika vyrauja “Marc O’Polo” parduotuovėje PC Ozas - nežinau. Tai tik vienas pvz. iš daugelio. Ar tai pilnatis?

Apskritai manau, kad pas mus pernelyg dažnai sureikšminamos mėnulio fazės ir tai tampa ydinga gyvenimo dalimi, visas tas lėkštas ir primityvus humoras socialiniuose tinkluose, susijęs su mėnulio pilnatimi, jau toks nuspėjamas, pavargęs ir nuvalkiotas. Nejau nieko naujo negali sugalvoti? Nepatenkintų, piktų žmonių buvo ir yra visų fazių metu, tiesiog arba dirba su klientais profesionaliai, arba ne, nereikia ieškoti kaltų ten, kur darbo specifika tokia, tenka aptarnauti visus ir visokius, idealių nebus ir nesitikėki, kad visi bus šilkiniai ir malonūs dūšiai. Nes dar prisiminkime PMS, ne ta koja atsikėlusius, su asmeninėmis problemomis ar įtakotus aplinkinių susierzinimo, tai sąrašas bus begalinis. Tas pats galioja ir personalui, kai savo klaidų nemato, nesuvokia, tai tuomet belieka kaltinti klientus ir mėnulio fazes, jau tik ne save.

Kas yra tas psichas? Kodėl klientas nepatenkintas, susierzinęs, kas “su juo ne taip”. Kodėl, jei išties toks klientas, negalima nugesinti MALONIU, dėmesingu aptarnavimu, tai yra darbas, kurį reikia atlikti profesionaliai, į tai įeina be galo daug dalykų. Taip pat ir darbas su nepatogiais klientais. Nes viskas susiveda į galutinį rezultatą, kuris yra - pelnas įmonei, bonusas pardavėjui. Nes jei plėstis, tai gyvenime be galo daug sričių, kur reikia bendrauti su žmonėmis, aptarnauti, visur bus konfliktinių situacijų, “psichinių” klientų ar partnerių taip pat. Tai arba sureikšmini mėnulio fazes, arba dirbi savo darbą.

Rodyk draugams

Apie iliuzijas ir apgaules socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, apie kitą medalio pusę, kuri lieka už kadro. Kaip vlogeriai, blogeriai, instagrameriai, garsenybės ar dar kiti sukuria luxury ar išmintingo gyvenimo iliuziją, kaip sukuria mitą apie save, tampa guru, kodėl žmonės tiki tuo ką mato ir kodėl atsiranda tokios frazės komentaruose ar diskusijose: “o aš geriau apie tave galvojau, o aš maniau, kad tu protingesnė(-is)” ir pan. stiliaus “nusivylimai”, kurie man asmeniškai mintyse kelia tokį isterišką juoką perskaičius, nes kaip, na kaip galima sau pačiam susikurti kažkokį mistinį paveikslėlį apie nepažįstamą realiai žmogų, po to nusivilti dėl kažko, kas neįtiko ar sugadino vaizdą, nes žmonės nėra tobuli ir idealūs, taip yra, na neįtiksi nei tu, nei aš niekam šimtu proc. ir nereikia puoselėti tų iliuzijų. Kai pvz. tokia įžymybė, jau nebesikartosiu kuri, ir taip žinote mano “liguistą” antipatiją vienai personai vyriška pavarde, nes yra asmeniškumų, tuoj atskleisiu. Kai vis deklaruojama ar deklaruojasi kaip vargšų rėmėja, aš tikiu, kad taip ir yra, bet mano artima giminaitė kažkada dirbo pas ją aukle, nes vargšei studentei reikėjo kažkaip užsidirbti ir laikėsi to “darbuko”. Tai sąlygos buvo tokios - vergė Izaura, išnaudojo ją “garsenybė” kaip tik galėjo ir “per visus galus”, užkraudavo papildomus darbus, už kuriuos, žinoma, nemokėjo, reikėjo ne tik namus tvarkyti, kuopti, bet dar ir langus valyti. Auklei. Žinau kitą nelabdaringą, o savanaudišką ir egoistinę pusę. Todėl gyvenime, realiame gyvenime gali būti visai kitaip, jei pora prie “sienelės” fotografams šypsosi, tai nereiškia, kad jie prieš penkias min. nepasiuntė vienas kito nx ir dažniau tarpusavyje ėdasi, nei šuo su kate.

Tad kai soc. tinkluose dalyvauja personažai, kurie kuria apie save išskirtinumo aurą, tai tikiu, kad ne vienas pasimauna ant to kabliuko, bet tik tada, jei nenori gilintis į detales, nes detalės visuomet iškalbingos. Rašiau, kad seku įvairius įdomius personažus, nes man tiesiog įdomu, ne dėl to, kad jie labai patinka ar labai nepatinka, tikrai ne, tai tiesiog stebėjimas, analizavimas, smalsumas, kuo jie gyvena, kokios mintys, kodėl tokios mintys, kokią informaciją jie skleidžia. Net jei ji man niekuo nenaudinga ir gyvenime tai niekaip nebus “panaudota pagal paskirtį”.

Taip atsitiko ir su skandalingai pagarsėjusia vlogere Мария Капшукова, kuri yra YouTube kanalo “Бешенство Машки” veidas. “Seku” ją kone nuo pirmųjų įrašų, seniai. Ji lyg TV vedėja, kiekvienas įrašas - atskira laida, atskira tema. Apie vyrus, moteris, santykius, meilę, meilužes, barakudas ir ką tik nori. Viskas su gausia nenormatyvine leksika, žargonais ir keiksmažodžių lavina. Negana to Marija organizuoja “smegenų plovimo” seminarus, susitinka su gerbėjomis įvairiuose miestuose, tad tikra žvaigždė. Realiai jos gyvenimo būdas, visa ta fantastinė išmintis bei patarimai - tai tipinės šalavos (geresnio atitikmens nerandu) gyvenimo būdas, net ne barakudos, čia būtų per gerai, bet šalavos. Kaip išnaudoti vyrus, kaip gyventi ir elgtis. Ne visi jos patarimai yra blogi, tikrai ne, yra ir visai įdomių minčių :D Bet kas iš to, jei tie spalvingi patarimai jai pačiai gyvenime niekaip nepadeda? Kas iš to, kad žinai kaip reikia elgtis, kaip manipuliuoti vyrais, bet tai pačiai nerealizuojama. Batsiuvys be batų. Dokumentinis filmas, kuris tikrai geras ta prasme, kad apie gyvenimą, apie tikrąją Maškos pusę, kurios atskleidimas Youtube pasaulyje tapo tikra bomba tarp gerbėjų, sekėjų ir pan.. Pirmasis filmo įrašas buvo panaikintas, tikriausiai jos pačios prašymu, po to buvo panaikinti kiti, bet visų neištrinsi. Šiaip ji yra šaunuolė, kad nepabijojo parodyti negražios tikrovės, čia ji nuoširdi ir tikra. Nors ir šalava, bet tikra. Tad siūlau pažiūrėti šią realybės dokumentiką apie moterį, kuri soc. erdvėse apie sukūrė femme fatal, luxury šik bum pasaulio iliuziją ir kuri žlugo susižavėjusiams gerbėjams išvydus tai.

Rodyk draugams

Štai taip, tiesą sakant matau tai pirmą kartą, bet laaabai įdomu. Ir toks jausmas, kad ne viena atidžiau pažvelgs į tą vietą, o kaip gi su veido proporcijomis ir plaukų linijos korekcija :D Mačiau, kad pas vaikinus tą vietą kirpėjai skuta, kelia kaktą į viršų, tik štai ne visiems tas triukas tinka, kartais kai ir taip aukšta kakta, tai papildomai ištempus atrodo lyg kiaušinio efektas. Mano sūnui sykį taip padarė, tai labai keistai atrodė, kažkoks tapo keistas ir jam pačiam buvo “neramu” kurį laiką, kol neataugo :D Nors niekas nieko nekomentavo, kad negražu, netinka ar pan.. Tai buvo pirmas ir kol kas paskutinis kartas, plaukų linijos nepageidauja keisti, nebent vėl pataikys ant tokio meistro, kuris savavališkai nuskus tą vietą.

Rodyk draugams

“A. Užkalnis. Nenormalios bobos eina į kovą, arba klausimas, kurio niekas neuždavė M. Dargužaitei”

Trumpai apie susireikšminimą. Pamenate pastebėjimą apie dirbančias mamas? Tai lygiai ta pati situacija su visais tais, kurie turi aibę kitų užsiėmimų, pomėgių ar darbe sukasi kaip voverės, kurių gyvenimas nesisuka su socialinių tinklų ritmu ir kurie neturi ar laiko, ar galimybių domėtis visais egzistuojančiais reklaminiais ar labdaros projektais. Aš suprantu, kad šis rašinėlis yra dar viena gera proga įgelti dėl jiems vieniems žinomų priežasčių neįtikusiai moteriai, tačiau, ne viskas, kas vyksta tarp Facebook’o “gyventojų” pasiekia visus anapus ekrano. Nereikia tiek susireikšminti ir mušti į vienus vartus. Man M. Dargužaitė kaip žmogus nekelia absoliučiai jokių emocijų, nei simpatijų, nei antipatijų, esu neutrali ir nieko asmeniško neturiu, nežinau aš jos ir dėl kokių priežasčių ji sulaukė kelių žmonių specifinio dėmesio.

Tikiu, kad M. Dargužaitė apie “bobų projektą” sužinojo tada kada sužinojo, o kas čia tokio? Tikiu, kad “boba” jai sukėlė neigiamas emocijas, nes man kelia tokias pačias, boba nėra simpatijas ar malonias emocijas keliantis žodis, tai grubus, nevalyvas, prasčiokiškas, stačiokiškas ir nepatrauklus, bet tam tikrame kontekste jis “fainas” ar kabinantis, kaip kad šio projekto pavadinime. Projektas man asmeniškai nekelia tokių emocijų, tad ir jokio noro ten veržtis nėra ir nebuvo. O ir tai, kad jis, jei teisingai suprantu, pamažu išsikvepia ir kažkuria prasme tampa dar vienu eiliniu reklaminiu projektu, tai atvėso tos, kurios tikriausiai pirmą kartą per itin trumpą laiką užpildė visas kino salės vietas. Galima užkabinti vieną, kitą kartą, bet.. Šaunu, kad moterys organizuoja(si) įvairias pramogas, įtraukia rėmėjus, užsiima įvairia užklasine veikla ir pan., visad patiko visokie klubai, pokalbiai, susibūrimai, bendraminčių pritraukimas ir pramogos. Bet tas noras susireikšminti ir bet kokią kritiką priimti kaip didžiausią įžeidimą, tai neadekvatu. Jei nežinai kažkokio projekto, tai viskas, esi taikinyje, kaip gali nežinoti?

Rodyk draugams

Iš komentarų: “Žurnalistika akivaizdžiai degradavusi. Jai įdomūs tik nusikaltėliai, alkoholikai ir žmonių nelaimės. Kitų temų žurnalistai nepajėgia analizuoti. Jie darosi neįgalūs rašyti ir kurti laidas apie kūrybingus žmones, jų darbą ir gyvenimą. O va asocialai - tai puikiausi jų bičiuliai, su jais jiems pats tas.” iš straipsnio “Marijonas Mikutavičius viešai Dovilę Šakalienę patraukė per dantį”

Dabar daug apie tai rašoma, bet labai noriu pareplikuoti šia tema. Sutinku su abiem pusėm, kodėl. Todėl kad žiniasklaidoje tiriamoji žurnalistika tapo nišine, o vaikomąsi internete klikų, o TV reitingų, tuomet visos priemonės tinka, nes nori to greito efekto minimaliomis priemonėmis.

Delfi redaktorė besipiktindama dėsto vieną poziciją ir ji teisi, žinoma, bet jai lygiai taip pat normalu kasdien po n kartų, visiems žinomas šviežias įvykis, valkioti žiauriai nužudytos merginos nuotrauką, prie bet kokio straipsnio, nes ta nuotrauka garantavo klikus. Nevengė palaikyti tokio ritmo, kai kasdien pasirodydavo tie patys straipsniai, su papildytais keliais sakiniais, o didžioji dalis copy-paste, su skambiom skandalingom antraštėm, tom pačiom nuotraukom, dar ir dar didinant įtampą, palaikant tą įtampą, palaikant atitinkamą nuotaiką ir skatinant klikus. Taip buvo daroma ir bus daroma daugybę kartų, nes tai efektyvu, tai naudinga, to reikia norint parduoti reklamą, bet tai yra manipuliacijos ir žaidimai, moralės ir etikos čia nėra nei lašo. Tai primityvus, gyvuliškas noras užsidirbti iš to.

Todėl iš dalies D. Šakalienė teisi, kad “kažką reikia daryti”, kodėl kitose šalyse apskritai draudžiama skelbti apie savižudžius, įžymių žmonių savižudybes, tik dėl to, kad visuomenė būtų sveikesnė ir nebūtų daromas atitinkamas poveikis. D. Šakalienė neteisi su tais pozityvo procentais, nes neįtikins kad ir internetinės žiniasklaidos, juk jiems greiti ir efektyvūs klikai su skandalingom ar gašliom antraštėm, skatinantys primityvius ir žemiusius instinktus - tai yra jų duona, jie to tikrai neatsisakys. Kažko gilesnio, kitokio, dvasingesnio galima atrasti kituose portaluose ar interneto puslapiuose, reikia tik norėti tai rasti.

Bet jei galvojant blaiviai ir atsakingai, didieji portalai, pagrindiniai šalies dienraščiai ir TV išgirs, pasižiūrės į tai ką jie daro ir koks poveikis, kokie rezultatai, ne tik žiūrės savų kišenių, bet dar ir pagalvos apie vaikus, jaunimą, dar apie tą visuomenės sluoksnį, kurį tokios naujienos ar bjaurios laidos veikia kaip dopingas veikti taip pat bjauriai ir šlykščiai, jei po to sumažins savus decibelus ir šlamšto - brukalo gausą, tai jau bus D. Šakalienės ir panašiai mąstančių laimėjimas.

Rodyk draugams