BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kai tai pateikiama kaip ‘reklama’ Facebook erdvėje. Ir dar nebe pirmą kartą. Kad ir kaip skambėtų šventvagiškai ar pan., bet po tokio nuolatinio vienos jautrios temos tampymo, nori nenori, bet matai vieną akivaizdų dalyką - puikią savireklamą. Analogiška spekuliacija vyko, visi tai matė - kone kiekvieną dieną su anksčiau laiko gimusiu K. Krivicko sūnumi, nes Krivickas taip troško tapti politiku ir Seimo nariu, kad nesibodėjo iš to padaryti tokį šou, tokį mega piarą žiniasklaidoje, graudindamas ir virpindamas jautresnių širdis, kad varė varė nesustodamas, kad tik niekas nepamirštų jo veido ir lydinčios temos. Tos spekuliacijos artimiausių žmonių nelaimėmis. Kas sekantis pasikinkys šį arkliuką ir jodys jodys jodys? Nejau tai yra pats etiškiausias, moraliausias ir geriausias būdas įšokti į Seimo nario kėdę ir didžiąją politiką? Ką dar galima padaryti tokio vardan tos KĖDĖS?

Rodyk draugams

Daug visko apie JAV. Įdomūs, lakoniški be bla bla bla ir tikrai ne pūkuoti ar “viskas blogiau nei blogai” juodai minoriniai pastebėjimai apie gyvenimą, ypatumus, įstatymus, tvarką ir dar daugybė visokių dalykų iš vlogerės - moters, ten gyvenančios, lūpų. Taip kaip ji mato gyvenimą Amerikoje, su kuo susiduria, kas ten vyksta, be patosų ir be neadekvačios kritikos. Yra kaip yra. Suprantantiems rusų k.. Aš kartais pažiūriu, kai sudomina kokia nors tema. Įrašų tikrai daugybė, temų n n n, o ji išties turi ką pasakyti ir pasakoja gan įdomiai. Vienas tokių pasidalinimų, gal ir jus užkabins tolimesniems pasakojimams.

Rodyk draugams

Tai kas nuo ko kopijavo? :D Abu geri logotipai, tiesiog geri. Bet kai žiūri, tai toks panašumas. Kaip sakoma: tos pačios idėjos gimsta skirtingose galvose. Labai įdomi logotipų gimininga idėja, spalvų sprendimas, nors interneto portalų koncepcija skirtinga.

Homedit.com logo:

homedit

homedit

Aš nepamenu, ar keitėsi Aruodas.lt logotipas nuo sukūrimo pradžios, nors jis pagal pateikiamus šaltinius sukurtas anksčiau nei Homedit.com.

aruodas

aruodas

Rodyk draugams

Aš taip pat kurį laiką dirbau vienoje ministerijoje. Buvo perspektyva likti ilgam. Bet kadangi buvau jauna, naivi ir entuziastingai kvaila, kaip pasakytų patyrusios ilgametės ministerijų darbuotojos, tai neįvertinau imitacinio darbo privalumų, išdulkėjau kai tik baigėsi bandomasis laikotarpis. Ir džiaugiuosi, kad taip nusprendžiau, nes nežinia kaip susiklostytų mano gyvenimas. O jis vėliau klostėsi net labai spalvingai ir audringai :D

Maniau mirsiu ten ar įsisuks tikra depresija. Iš totalinio nuobodulio, tas “darbas” mane tiek psichologiškai sekino, kad jaučiausi degraduojanti kaip žmogus sulig kiekviena diena. Kadangi nerūkiau ir nevartojau tokiais kiekiais kavos, tai negalėjau darniai įsipaišyti į įstaigos “darbinį” ritmą. Internetas tuo metu buvo “akmens amžiaus” lygio, nebuvo jokių forumų, komentarų, serialinių portalų, nieko nebuvo iš viso, kas galėtų palengvinti ir praskaidrinti rutiną, na dabar tai viskas kitaip gi, nieko nuostabaus, kad laikas bėga nepastebimai.

Realiai per dieną “sutvarkydavau” kokį vieną popieriuką, kartais du. Ir viskas, basta, dabar jei galėčiau grąžinti tą laikotarpį atgal ir vėl ten atsidurčiau, tai būčiau, žinoma, gudresnė, vietoje varnų šaudymo baigčiau dar vienas studijas, tuo metu mokyčiausi ir turėčiau tam soočiai laiko. Šeimos neturėjau, vaikų nebuvo, tad ir jokių papildomų užklasinių reikalų neturėjau, ateidavau ir išeidavau pagal darbo valandas, niekur nesišlaisčiau, po grožio salonus nesitryniau. Asmeninio gyvenimo taip pat neturėjau jokio, nes reikėjo atsėdėti tas valandas. Perspektyvų, na kažkokių ten globalinių, be šansų ir net nesvajok.

Dabar skaitau A. Eivaitės knygą “Valstybės tarnautojos dienoraštis“ :D Dar neįpusėjau, laiko nelabai turiu skaitiniams, bet knyga nebloga, patinka, skaitau ir vis prisimenu savo dienas ministerijoje, kaip aš jas stūmiau, kokia buvo atmosfera, kokios buvo raštvedybos taisyklės ir tuos kabinetus, tokius specifinius. Iki šiol prisimenu tą kvapą.

Rodyk draugams

Skaitau apie Vitą, komentarus, kokie jie iš dalies yra neteisingi jos atžvilgiu. Kaip ir gamtoje, taip ir tarp žmonių, yra labai aiškus susiskirstymas, kas yra kas. Man gyvenime patinka aiškumas ir tiesiai šviesiai, kas yra kas. Todėl labai gerai, kad yra žinoma gyvenimo veikla ar gyvenimo būdas, kad yra “pupytė”, yra dėstytoja, yra kriminalinis veikėjas ar tiesiog banditas, yra verslininkas, yra viešųjų ryšių ekspertė ar režisierius, ar dar koks nors kitas. JIE YRA AIŠKŪS. Patikėkit, tai yra idealus dalykas, būtent tas aiškumas. Daugmaž žinai ko tikėtis, prognozuojami, na maždaug, tiesa?

Ir yra tokie neaiškūs, slidūs, grėsmingi savo slaptom veiklom ir aktoriniai sugebėjimai. Vienas toks, su kuriuo tenka retkarčiais susidurti, nes gyvena netoliese, tad veik kaimynas, visada maloniai sveikinamės ir apsiriboju tik “kaip sekasi - sekasi gerai” lygio frazėm. Aš jo labai bijau. Čia rimtai rašau. Kodėl?

Trumpai. Žinau jį n metų, kaip klubinį veikėją, visokių “vakarėlių” aktyvų dalyvį, t.y. nieko asmeniško, tiesiog vienas iš plačiai žinomų Vilniaus veidų, vienas iš “žmonių”, nevengiantis žurnalų ir žvaigždžių vestuvėse jaučiasi lyg ungurys vandeny, kuris draugų, pažįstamų turi tiek, kad dauguma žinomesnių šou verslo, verslo ir bohemos atstovų jį asmeniškai pažįsta, o kiti net gi draugai, ne tik Facebook plotmėje. Tad ir aš jį pažįstu, net gi esu sykį dalyvavusi “dūzgėse” su didoka kompanija jo namuose… Jaunystės šėlsmas. FB mes turime net 17 bendrų draugų ar pažįstamų, bet aš jo savuose sąrašuose neturiu ir net neketinu bičiuliautis.

Tai gi, tie aiškūs, aukščiau paminėti, o jis pats toks labai neaiškus ir miglotas. Nuolat ar reguliariai tobulinasi smegenų plovimo kursuose, po to kitiems smegenis plauna, dar žoleles pliko, kartais vartoja visokiais pavidalais. Lyg ir verslininkas (kiek ir kokių verslų - visų nesuskaičiuoju ir nežinau, tik kelis), lyg ir sportuoja, lyg ir “filosofas” bei išminties perlų rašytojas, na čia dėl tų kursų moka pamalti liežuviu, vienu metu net gi bandė suktis į politiką ir tapti Seimo nariu! Pastarasis momentas buvo tiesiog juodai komiškas. Nes realiausia jo pamatinė vertybė ir vis prasisunkianti pro apgaulingą širmą - banditas. Ir ne bet koks, o be skrupulų ir itin pavojingas, yra kas net gi bandė jį “pašalinti” už atitinkamus darbus, buvo pasikėsinimas, o gal ir ne vienas. Toks, kuris šypsosi, kuris pozuoja su žvaigždėm ir mėgsta viešinti savo spalvingą draugiją, tiesiog mėgaujasi tuo, o užantyje laiko aštrų skustuvą. Apie tai sužinojau vėliau, kai tik papasakojo vyras, kuris jį taip pat žino nuo senų laikų bei “labinasi”, taip pat maloniai ir per atstumą, pamatęs, kad ir aš jį pažįstu bei kalbuosi. Tai gi, su tuo žinojimu gyvenu jau n-ioliką metų.

Vienam labai gerai žinomam sostinės verslininkui tas veikėjas yra priminęs, kad anas turi vaikų, tad lai nerizikuoja jų gyvybėm, o ir išpirkos brangiai kainuoja, tad lai klauso ir vykdo nurodymus. Kai susitinkame minimą verslininką su žmona įvairiuose renginiuose, nes mano vyras turėjo verslo reikalų su juo daugybę metų, tai visad nevalingai iškyla tas kriminalinis momentas ir to kriminalinio veikėjo spaudimas. Aš žinau, kas ir kaip buvo, kas yra kas, ir kas realiai yra tas plačiai, nuoširdžiai, šiltai besišypsantis neaiškus tipas, apie kurio “užklasinę” veiklą žino tik tie, kurie susidūrė su kitokia jo puse.

Rodyk draugams

Esu netikusi, total niekam tikusi socialinių tinklų vartotoja, reklamdavių nesugaudyta. Manęs absoliučiai neveikia minėta FB reklama, niekada nespaudžiu jokių sekamųjų veikėjų reklaminių linkų, o visas reklamines žinutes praskrolinu kaip bjaurų spamą. Todėl spėju, kad tie masiniai “patiko - dalinuosi” klikai ir tėra vienkartinis sujudimas, ne daugiau, kad paspaudė tą sykį, tai dar ne viskas, labai abejoju, kad užsilaiko ar masiškai išperka kokios nors “dizainerės” (apsaugok D) suknelę - maišą už tokią kainą, kad MaxMara su savo nauja kolekcija nervingai rūko kamputyje.

Ta reklamos dalis yra sintetinė, greito vartojimo, vienkartinė, tas pats kas paspausti like ir pamiršti, nes naujienų srautas gožia viską, ir kitiems reikia like. O apie tai, kad tie pasidalinimai yra tikras artimųjų terorizavimas ir šiukšlynas, tai jau rašiau jums prieš kažkiek laiko, kad jei “dalinatės” įmonių reklama už dyką, pasimovę ant kabliuko, kad laimėtumėt kažką, tai pagailėkite tų, kas su jumis FB drauguose, pagailėkite jų. Niekam neįdomu tas niekam nereikalingas šlamštas, kurį siūlote. :P Gal ir jums jo nelabai ir reikia, pasveikite nuo to “like&share” viruso.

Ta proga parašysiu kas dar neveikia. Absoliučiai. Tai visos tos “žmonių” prezentacijos, kokios nors parduotuvės ar grožio salono reklama, kosmetika ir pan.. 100 metų. Nuotraukas pavartau, paspoksau ir baigtas kriukis. Niekada neatsimenu kas ten buvo ir dėl ko susirinko, trumpa atmintis tokiems dalykams :D Todėl gali rinktis, pozuoti nors ir kasdien po tris kartus, kad tik neperkaistų ir turėtų laiko persirengti, nes na neįdomu žiūrėti į nuotraukas, kai net sukaitusi vakarėlių lankytoja ar perkaitęs veikėjas vis su tuo pačiu ir tuo pačiu ansambliu. Čia kiek neapgalvotas momentas.

Rodyk draugams