BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pinigai

Apie burtus, magijas ir prietarus, tai kas susiję su pinigais. Čia net ne tai, o tiesiog požiūris į pinigus. Mes ne dieviname pinigus ar meldžiamės jiems, o draugaujame su jais, nes jei gražiuoju sutarsi, tai anie patys pareis :D Ištiesų tai daug dirbame ir ko čia dyvintis, protingai uždirbti pinigai dar niekam nesutrukdė, žinoma, dar ir sąžiningai, bet apie aferistus ir maklių veikėjus dabar nesiplėsiu, vis tiek prieina anie liepto galą. Kodėl liaudyje sakoma, kad va, prie to žmogaus pinigai limpa, kaip ten su tuo lipnumu, tai velnias žino, bet gi kam tuos pinigus nuvertinti iki išvietės lygio.

T.y. visokie tokie dalykai, kaip pinigų nuvertinimas, kai juos paverčia užrašų knygelėmis, tualetinio popieriaus rulonais, šokolado plytom ir pan. man kelia tokias labiau negatyvias asociacijas. Nes taip, gal kažkam tai “kažkokie” popieriukai ar net popiergaliai, tačiau tai yra pinigai, jų vertės yra skirtingai matuojamos. Už pinigus galima nusipirkti daug ką ir finansiškai padėti daug kam galima taip pat. Kaip elgsies su pinigais, taip jie ir bus, tavo gyvenime. Jei banknotai bus sutrinti, suglamžyti, kažkokie iš viso nesuprasi kas tose kišenėse, ar pinigai, ar šiukšlės, tai tokia jų ir prasmė.

Kaip turtingieji nešiojasi banknotus kišenėse? Jie nekiša jų ten bet kaip, o susega tvarkingai su specialiu daiktu. Ir nominalai tvarkingai sudėti nuo mažiausio iki didžiausio “skaičiaus”. Jei nesusegti, tai vis tiek tvarkingai sudėti, ten tikrai nesupainios su šiukšlėmis. O apskritai tokia pati tvarka piniginėse. Čia ir dalis prietarų, ir šiaip patogu, ir yra tame racijos, kam patinka gryni pinigai. Grynieji sudedami nuo mažiausio iki didžiausio nominalo, visi jie žiūri “veidais” į savininką, o jei veido nėra, tai pagrindine puse, ir ne aukštyn kojomis. Jokių ten supainiojimų, apverstų, kai reikia knistis, ypač jei tų banknotų daug. Pirmiausia išleidžiami į “apyvartą” nekondiciniai, kuriuos kažkas davė, tai seni, sutrinti, suglamžyti, įplyšę ir pan. banknotai, kad piniginėje liktų tik naujausi, gražiausi :D Dar prietarai byloja, kad moterims nevalia dėti rankinę ant žemės, nes “pabėgs” pinigai, iš tiesų tai gal jie ir nepabėgs, tačiau negražu ten ją padėti, rankinėms yra ir geresnių vietų, na ir ne vidury stalo, kaip mėgsta tai daryti Instagramo deivės. Kokių dar žinote prietarų ar išminties, kas tarkim veikia ir patikrinta laiko :D Gal kam pravers.

Rodyk draugams

“Riba gali būti nubrėžta labai mandagiai, pagarbiai, atsižvelgiant, kokio amžiaus vaikas – jeigu dviejų metukų, pasakant: „Šaunuolis, pavalgei, iškelsiu tave iš kėdutės“, jei vaikui penkeri metai, galima paaiškinti: „Žinai, prie stalo žmonės nežaidžia, stalas yra valgymo vieta“, jeigu trylika, jis gali gauti socialinį atsaką: „Tau jau trylika, turi išmokti elgtis prie stalo“, o gal ir: „Kai elgiesi netinkamai, nenoriu kartu sėdėti“.”

Trylikos paauglys ir vis dar neišmoko elgtis prie stalo? Kaip?? Iš kokių čia džiunglių ištrūkęs. Skaitau ir suprantu, kad gali, kažkokiu stebuklingu būdu neišmokti per tiek metų, bet čia kažkoks arba išskirtinis reiškinys, arba vaikas be socialinių ir gyvenimo “eianamųjų” įgūdžių, arba apskritai augęs be dėmesio, be auklėjimo ir prie stalo nesėdėjęs, kuriam neteko valgyti ne namie, svečiuose, kavinėje ar restorane. Ar moka naudotis įrankiais? Yra vaikų, kurių tėvai nekreipia dėmesio, kaip jie valgo, nekreipia dėmesio į tvarką, po kiekvieno pavalgymo stalas ir po stalu lyg kiaulidė, ten reikia nuolatinės budinčios valytojos. Bet tai požiūrio reikalas. Nuo mažens yra įgūdžių formavimas, kaip elgtis prie stalo, kad yra toks daiktas kaip servetėlė, kad negerai čepsėti, negražu čiaumoti atvira burna, kur matosi visas procesas, ir pan. dalykai, bet viso to pradžia yra ankstyvoje vaikystėje, kantriai ir atkakliai, ne ignoruojant, o primenant, jei užsimiršta. Taip išugdoma ir tuomet nekyla tokių pastabų ar “socialinių atsakų” trylikamečiams :O Nes trylikos metų paaugliai pakankamai savarankiški, patys visur eina, patys kažkur elgiasi prie stalo, kai nemato tėvų budri akis, bet lai jie nepatirs gėdos, jei kas nors panorės sukritikuoti, pašiepti, pareplikuoti, kad ei, bjauriai valgai, bjauriai elgiesi prie stalo. Gyvenime esu susidūrusi su tokiais žmonėmis, kuriems vaikystėje nebuvo skirtas dėmesys, tėvai nekreipė dėmesio į valgymo kultūrą, elgesio kultūrą. Ir, kaip taisyklė, nes taip yra, tie žmonės vieniši, jie neranda poros arba net jei rado, anie neužsilaiko. Nes nieko nėra nemaloniau kasdien matyti suaugusį, kuris nemoka valgyti, čiaumoja atvira burna, su tokiu turiniu, o dar kai drimba viskas pro šalį, veidas išmozotas ir tai nėra problema. Na nežinau, čia reikia būti tokių šaltų nervų ir taip šaltai nekreipti dėmesio į tai. Na tai tik tėvai, tų suaugusiųjų, ir belieka prie to bendro stalo.

Rodyk draugams

Apie pensijas. Vakar kalbėjausi su tėvu apie tai, kaip buvo išdurti žmonės anais laikais, kai keitėsi pinigai, kai vagnorkės keitė rublius, o po to litai, kaip žmonės išdurinėjami toliau, ir ne tik ilginant stažo metus, ne tik skaičiuojant dvigubai mažesnį stažą, jei nebuvo mokamas bent minimumas. Kaip nubraukiami stažo metai, kaip iš lubų paskaičiuojamas stažas. Pvz. Vilniuje buvo dvi didžiulės gamyklos: Kuro aparatūros ir Vilniaus šlifavimo staklių gamykla. Ten dirbo tūkstančiai žmonių, įsivaizduojate, tiesa? Žmonės atidirbo visą gyvenimą, nes taip buvo priimta, nes dar be to, darbininkai neretai uždirbdavo daugiau už viršininkus. Mūsų giminaitis “Šlifavime” dirbo frezuotoju, tai jo atlyginimas tarybiniais laikais buvo 2000 rublių. Kad įsivaizduotumėte, tai buvo fantastiniai pinigai, kosmosas, net jei būtų tūkstantį uždirbęs, jau būtų to laikmečio turtuolis.

Tai kai atėjo laikas mokėti pensijas, jam Sodroje pasakė, kad tie rubliai gi konvertavosi. Kaip? Nubraukė du nulius. Jis pasirodo jokių tūkstančių neuždirbo ir NESUKAUPĖ sau solidžios pensijos, jis uždirbdavo… 20 litų. Štai taip. Ir stažo jam nepriskaičiavo, nors buvo gerokai viršytas. Kodėl? Sudegė archyvai. Neveltui paminėjau Kuro aparatūrą su tūkstančiais darbuotojų, tie raudoni dangoraižiai prie Kalvarijų g. gi buvo skirti tiems darbininkams apgyvendinti. Tai Kuro aparatūros gamyklos archyvai taip pat, koks sutapimas, sudegė. Net įdomu, o čia Vilniuje visų gamyklų archyvai sudegė? Tik pagalvokite, kiek tūkstančių šeimų patyrė realių nuostolių, jie nieko negavo, kas priklausė ir ką uždirbo. Juos pastatė į tokią padėtį, kad net negalėtų ginčyti, negalėtų niekaip įrodyti.

Kaip patogu. Pensijas skaičiavo nubraukę du nulius, stažą iš lempos, tipo kažkokį mistinį vidurkį iškalkuliavo. O dabar tos kompiuterinės sistemos. Tai jei koks failas smigs, jei hakeriai nulauš? Ką darysime? Irgi bus labai patogu skaičiuoti iš lubų.

Moralas. Nieko nesitikėk. Tiesiog. Priimk tokią realybę, kuri bus dar klaikesnė, įvertinant emigraciją ir visuomenės senėjimą. Viskas sukasi link to, kad apskritai nieko nemokėtų arba išspaustų tiek, kad čia net ne orumo pažeminimas, čia pasityčiojimas iš žmonių. Viską ką pats sukaupsi, štai tą ir turėsi, tai ir bus pensija. Pasitikėti gali tik savimi ir kaip pats pasiklosi.

Kad tai tikra, siūlau paskaityti šią bylą, nutartį, kokius atlyginimus “sukonvertavo”, koks pasityčiojimas. “2000-10-18 AB ,,Šlifavimo staklės“ archyve įvyko gaisras, kurio metu sudegė buhalteriniai dokumentai. Gaisro faktą patvirtina Vilniaus miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2000-10-19 aktas (b.l. 24). 2000-11-03 AB ,,Vingriai“ aktu Nr. 1 Dėl archyvinių bylų vertės ekspertizės nustatyta, kad gaisro metu sunaikinti darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimui (darbo užmokesčio ir darbo stažo nustatymui, apskaičiuojant senatvės, invalidumo ir kt. pensijas) reikalingi dokumentai (b.l. 29). Suinteresuoto asmens AB ,,Vingriai“ 2010-12-09 pažyma Nr. 57 patvirtina aplinkybę, kad duomenų apie pareiškėjo dirbusio Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje darbo užmokestį už laikotarpį nuo 1974-09-27 iki 1987-05-04 ir nuo 1988-11-23 iki 2005-01-27 dėl įvykusio 2000-10-18 gaisro pateikti neturi galimybės (b.l. 9).”

Rodyk draugams

Žinote kas realiai knisa tokiuose rašinėliuose? Tai Latvijos reklama, kaip ten nuostabu ir fantastika. Galiu pasakyti, kad tie žmonės nebuvę Neringoje, tai ką čia tiek liaupsinti, kai mes turime Neringą. Ramią, tykią, eko, kur ne tik fantastinė rūkyta žuvis (valgėm valgėm ir dar parsivežėm visą dėžę visokiausių, lauktuvėms taip pat), ko dar trūksta? Gyvenk ir žvenk. Taip, kažkur ne viskas tobula, kažko trūksta, bet pats požiūris ir tendencija. Kaip bet kokiu apsipirkimo atveju kišama Lenkija, taip vasarą kišama Latvija. Na dar Turkija, Bulgarija. Nei į vieną, nei į kitą nevažiuočiau, nebent sukandus dantis ir užsimovusi apsauginį šalmą, bet tai kokia kančia. Tie, kas ten buvo ir pavargo nuo to mentalo, tai pardavė vilas bei apartamentus, susipakavo visus baulus ir išdardėjo į Prancūziją, Italiją, Kroatiją, kuriasi ten, tie milijonieriai ir oligarchai taip pat. Atsikando to pigaus poilsio su įkyriais piktais prekeiviais, nuolatinėmis apgavystėmis ir privalomu derėtis derėtis, kur vietoj natūralių sulčių įpils iš pakelio ir paskaičiuos kaip už natur, o patiekę pašvinkusią žuvį stebėsis, o kas čia ne taip? Bandys išdurti ant kiekvieno kampo. Ar tai poilsis? Civilizacijos dar niekas nenukonkuravo, reikia ilsėtis civilizuotuose ir krikščioniškuose kraštuose, o ne laukiniuose ir ne musulmonų kraštuose, pastarasis punktas svarbus tuo, kad ten viskas kitaip, viskas.

Kainos tokios kaip visur, iš esmės - tokios pačios. Ar ilsėsies Palangoje, Nidoje, ar keliausi ir gyvensi privačiame sektoriuje Kroatijoje, Italijoje. Kainos iš esmės plius minus vienodos: būsto nuoma, maistas. Žinoma, mums iki pajūrio atvykti kainuoja ne tiek ir daug, tad kelionės išlaidos yra tas ryškusis skirtumas.

Generalinis, pagrindinis skirtumas - klimatas. Jis yra kitoks ir nieko čia nepadarysi. Mes neturime šiltų kraštų klimato, nėra tiek šilumos, tiek saulėtų dienų, tokios šiltos jūros nėra. Nėra tokių šiltų naktų birželio mėn., kuomet jau gali mėgautis ir nėra galimybės sušalti, nebent kalnuose ar giliau žemyne. Ten nereikia jokių šiltų drabužių, net džinsų nebus progos kada užsivilkti, nes o kam. Bet to klimato lygiai taip pat nėra Latvijoje. Tai ką čia suokia ir svaigsta? Latvija netapo nei Prancūzijos rivjera, nei Italijos kurortais, net ne Bulgarija ar Turkija. Jei lyja Lietuvoje, tai lyja ir Latvijoje. Kokia prasmė lyginti panašias vietas?

Kodėl man patinka ilsėtis užsienyje? Ne tik dėl klimato, bet ir dėl požiūrio į svečius privačiame sektoriuje. Niekur Kroatijoje ar Italijoje negausi tokių sutrintų ir nuskalbtų rankšluosčių, kurių dydis ir kiekis toks, kad… Reikia vežtis savo. Lietuvoje vis dar gali susidurti su tuo, kad nuomojamo buto vonioje nėra feno, paprasčiausio pigiausio. Reikia vežtis savo. Lietuvoje tokio sutrintumo ir nuskalbtumo pati pigiausia popierinė patalynė, su nenusakomos kokybės pagalvėmis (ar jie patys bent bandė ant jų miegoti?) ir čiužiniais, kad… reikia vežtis savo. Bent patalynę ir pagalves, čiužinių gi nesivežiosi. Pinigus ima tiek kiek kitose šalyse ir daugiau, bet požiūris - kaip dangus ir žemė. Čia nepersistengs ir tikrai neinvestuos į nors keliais balais geresnes sąlygas. Viskas tiek ištaupyta, išskrebenta, išspausta, kad išspaus tokį vašką iš š, o rezultatas toks, kad “reikia vežtis savo”.

Rodyk draugams

Anksčiau apie tai gal nenorėjau galvoti, gal nebuvo tiek dažnai minima, o paskutiniu metu tai pradėjo kabinti dėmesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir kitur. Toji gausa “tikslinių” reklamų su paminėjimu “Motinos dienos proga”, kad reikia tą ar aną NUPIRKTI. Ir tai kaip aktyviai skatinama pirkti, nupirkti, būtinai dovaną, kokį lygintuvą, karoliuką (šiandien važiuodama skambėjo radijo stotyje, kad karoliukas yra turbinė dovana mamai, galėčiau padiskutuoti ta tema :D ), dar ką nors. Žinote ką pagalvojau, kad prekybininkai mums nori sugadinti šią dieną. Šiltą, jaukią, ramią, lyrinę, kuri yra tiesiog graži ir be įsipareigojimų dovanomis. Kai dėmesys, gėlė, malonus pokalbis, galbūt susitaikymas ar tiesiog pasibuvimas kartu. Na taip, kapų lankymas.

Paversti ją “nupirk - padovanok” įkyriu brukalu, spamu, šiukšlėm užversti, lai dailiom, su gėlytėm, su šypsenėlėm, bet vis tiek, tai brukalas, nuodijantis mintis ir keliantis abejones. Jau dvi savaitės tai vyksta. O ateity gal ir mėnesį terorizuos. Kas vyksta prieš Kalėdas, Valentino dieną. Tai po kelių ar daugiau metų pradėsi galvoti, praskris mintis, o tai kaip čia NIEKO nepadovanosi mamai? Nei vaistų, nei vitaminų, nei kremo, nei kelionės į kurortą (mačiau ir tokią reklamą būsimai Motinos dienai), nei nieko. TIK dėmesį, TIK gėlių, TIK.. praktiškai NIEKO.

Rodyk draugams

Cha :D Kaip Ozo kvartalo NT vystytojai, brokeriai bei kiti veikėjai apgaudinėja su lokacija ir vysto potencialius naujakurius, kurie tikriausiai atvykėliai iš kitų miestų ar šiaip nelabai gaudosi sostinės rajonuose. Čia panašiai kaip pasakoja pasakėčias apie Antakalnį, kad koks namas ar sklypas Antakalnyje, kai Antakalnio net horizonte nematyti :D Arba Žvėryną atranda ne Žvėryne. Realus NT pvz.. Parduoda namą Ąžuolyno g., rašo, kad Žvėryne, o realiai ši gatvė priklauso Šeškinės rajonui :D

Tai gi, naujas trendas - Žirmūnai ne Žirmūnuose :D NT skelbimuose Aruode ir visur kitur jie pasakoja pasakas, kad Ozo kvartalas yra Žirmūnai. Vakar, kai nagrinėjausi tuos NT skelbimus, kas ką parduoda, kas ką stumdo, labai nustebau, kad Žirmūnai išplėtė savo ribas. Kodėl Savivaldybė drauge su NT veikėjais neinicijavo to dalyko, kad šiam nemažam kvartalui sukurtų naują rajono pavadinimą, atitinkantį realijas, lai jis bus ne toks platus geografiškai, bet bent jau bus kažkoks faktinis pavadinimas. Juk pvz. Šiaurės miestelis arčiau Žirmūnų ir praktiškai Siamo dvynys su juo, bet gi atskiriame, kur Šiaurės miestelis, o kur kitas rajonas. Nes Ozo kvartalai tikrai ne Žirmūnai, plikas faktas, įkeliu žemėlapį, kad būtų aišku, kur prasideda ir kur baigiasi Žirmūnų rajonas. Todėl tas net ne “Bermudų trikampis”, o solidus plotas tarp Šeškinės, Šnipiškių, Baltupių ir Kalvarijų g. - Žirmūnų ribos turi būti aiškiai įvardintas, o ne šildytis prie svetimų lokacijų, klaidindami žmones.

Rodyk draugams