BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

YouTube negalima per ilgai užsibūti, nes visada atrasi ką nors tokio. Jei vien pavadinimas piktina, tai net nežiūrėkite, rimtai. Čia toks įdomus reiškinys iš Ukrainos, nors ir Rusijoje tai labai populiaru. Piktintis ir koneveikti seksualines mažumas, nors tuo pat metu kone kas antras bent jau Rusijos žymus scenos liūtas yra būtent homoseksualus ir to nė neslepia. Ir kas įdomiausia, jie visi tai žino, bet toleruoja, toks dviprasmiškas dalykas, aš iki šiol nesuprantu to fenomeno. Na čia iš tos serijos kai sako, kad Rusijos protu nesuprasi.

Tai gi, užkliuvo šis dainos klipas ir žodžiai, įdėmiai pažiūrėjau ir paklausiau apie ką repuoja, žinoma, suintrigavo pavadinimas. Tai galima į šį reiškinį - dainą ir klipą - žiūrėti skirtingai nusiteikus. Piktintis, baisėtis, įvertinti humorą, analizuoti tai, kiek skirtingų visuomenės narių sukelta į vieną vietą ir išryškinti tie patys didžiausi nekentėjai ir skleidžiantys tą neapykantą homoseksualams, kad šiame klipe norėta pateikti būtent tuos veikėjus iš jų pusės. Be dantų, buduliško veido, alkoholikas ir/ar benamis, v.ž. visi tie kurie piktinasi yra iš skirtingų sluoksnių, kad jie ir yra tas atspindys, tuo pačiu ir kariuomenė bei policija, jėgos struktūros, na, čia tradiciškai įtvirtinamas stereotipas. O personažai - gėjai čia visi tvarkingi, madingi, gražūs ir tai visai geri, pozityvūs vyrukai, na su savomis keistenybėmis ir manieromis, bet jie yra tas pozityvas akiai, net jei norisi šypsotis dėl hiperbolizavimo.

Rodyk draugams

Dalinuosi su tokiu geranoriškumu ir tokiu troškimu, kad kiekvienas rastų laiko, net jei esate abejingi britų filmų stiliui ir jūs netrykštate entuziazmu ar ypatingomis simpatijomis, palikite išankstinius nusistatymus šone. Britų dviejų dalių filmas arba mini serialas “The Lost Honour of Christopher Jefferies” yra toks nepaprastai geras, jautrus, jausmingas ir gilus, kad taip pergyvenau dėl pagrindinio istorijos herojaus, kad verkiau ir verkiau, nors galbūt kitiems nesukels tiek emocijų. Čia svarbu viskas, kiekvienas kadras, kiekvienas judesys, mimika, žvilgsnis ir nieko nieko negalima praleisti, nes tai sukuria visumą ir taip kabina, taip suspaudo tuos reikiamus mygtukus, kad negali nejaudinti ši reali prarastos garbės istorija, įvykusi ne taip seniai.

Drama apie ypatingą, idealų visuomenės narį, kiek ekscentrišką ir įdomių manierų, bet be galo taktišką, kultūringą, apsiskaičiusį, išsilavinusį vieno koledžo anglų kalbos dėstytoją, kurį nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms apkaltino kaimynystėje gyvenusios moters žmogžudyste ir suėmė trims paroms, jis tapo pagrindiniu įtariamuoju. Ir kaip žiniasklaida tiesiogine ta žodžio prasme suvalgė šį nepaprastą, jautrų ir mielą žmogų. Tos skambios ir rėkiančios antraštės, ypatingas dėmesys ir dirbtinai sukurtų įtarimų primetimas, o tiksliau šmeižtas. Kaip iš tokio idealaus visuomenės nario padaro monstrą. Bendradarbių nepasitikėjimas ir nenoras net prisiminti, palaikyti ir tarti palaikymo ar užtarimo žodį, bendruomenės, kaimynų panieka. Kaip jam sekėsi išgyventi, nepalūžti ir kaip jo gyvenimas klostėsi vėliau.

Pagrindinį herojų suvaidinusiam aktoriui Jason Watkins atiteko Britų akademijos televizijos apdovanojimas “Geriausiam pagrindiniam aktoriui”. Jūs negalite praleisti tokios progos ir nepamatyti, kaip puikiai jis suvaidino.

Nepaprastai jautri istorija, filmas pagal tikrus įvykius, kurie sukrėtė ne vieną.

Rodyk draugams

Taip, šiandien pirmą kartą paklausiau Lolita Zero ir Aistės Pilvelytės dainas :D Ir tik dėl to, kad vieno neišrinko, o Facebook’e mėšlo lavina dėl to, kad kaip taip, neišrinko tokio idealaus ir nerealaus, o Pilvelytė iš viso “jokia” žvaigždė, nieko nepasiekusi. Nors dėl pastarojo punkto galėčiau pasiginčyti, ką reiškia nežinoma ir lūzerė. Todėl pažiūrėjau dabar, ramiai ir be išankstinio nusiteikimo, tiesiog tyras rasos lašelis ir baltas lapas.

Abu nepatiko :D

“Lolitos” įvaizdis įdomus. Bet tai viskas, tik tai. Auksu ir ragais bei persirengėliu nieko nepaimsi, net Conchita Wurst pareiškė, kad jos turbinis įvaizdis yra praėjęs etapas, tas vyras jau atsisveikino su moters įvaizdžiu ir, kaip suprantu, miręs numeris. Todėl jei galvojama, kad nustebins pasaulį ekscentrišku numeriu, tai lai galvoja iš naujo. Reikia dar puikios dainos ir gero balso. Na paklausykite kaip dainuoja. Balso tai nėra ir neišgimdysi to ko nėra, brangieji. Balso nėra, tik ne šioje oktavoje, ne tas cypiantis suspaustų “kiaušų” efektas su dūsavimu. Dainos nėra. Ar jūs po perklausimo galite sudainuoti bent priedainį??? Na gi, gerbėjai ir liaupsintojai, šališkieji, pakartokite bent kelias melodijos eilutes, net jei žodžius pramiegojote, na sudainuokite tai, ką dainuotų visa Europa dar metus ir penkis mažiausiai į priekį. Kaip iki šiol mūsų radijo stotys sėkmingai groja net, čia prieš kelias dienas girdėjau, Alexander Rybak - Fairytale 2009 metų nugalėtoją. Ar įsivaizduojate kokia tai buvo tuo metu tobula daina, jei ją leidžia šiomis dienomis ir ji vis dar klausytina. Jau nerašysiu apie kitas, iš viso antikvarines.

Aha. Štai ir viskas. Bandymas bjauriai kopijuoti, kas pirmoje dalyje itin jaučiama ir net negera dėl to, nes dainoje girdžiu legendinės grupės “Erasure” motyvus, tą nuotaiką, o aš esu prisiekusi “Erasure” fanė nuo mokyklos suolo, tai net alerginė reakcija sukilo.

Paklausykite bent kelis “Erasure” top kūrinius ir suprasite kas mane sunervino. Nekenčiu tokių dalykų iš principo. Todėl “Lolita Zero” tiesiog įdomu, netikėtas “tautiškai scenai” įvaizdis ir tiek, ir viskas. Nieko gero reziumė, kad reikėtų plėšytis, koneveikti konkurentus ir raudoti dėl to, kad “Lolita Zero” yra tik zero rezultate.

Aistės Pilvelytės dramatiškas, aštrus ir kovingas įvaizdis, jau taip sunku ir realiai pavargau nuo to, na bet kas nemaloniai nuteikė, tai falšyvos natos, nors ji profesionali dainininkė, bet tos falšyvos natos ir kai jų ne viena - oi ne, tad jei dabar jaudulys, tai kas būtų Kijeve? Daina nepatiko, vėl gi, galioja tos pačios pastabos, kurias jau išdėsčiau, dainą norisi kartoti po pirmo karto, bent priedainį, bent motyvą, o čia nieko, kaip ėjo taip ir praėjo, nei sukėlė kažkokias simpatijas, nei malonias emocijas, tik norėjosi greičiau spausti pauzės mygtuką ir nevarginti nei savęs, nei Aistės.

Kadangi iškilo kita dvikova - Greta Zazza su Aiste Pilvelyte, o iki šol Greta dar konkuravo su Gyčiu Ivanausku, tai Greta visai kitoje balso kategorijoje nei Lolitos Zero užnugaris, kuriam koja kiša per aukštas kabinimas. Ir už Aistę Greta sudainavo žymiai švariau, nors Aistės daina sudėtingesnė kas be ko, bet ne dėl sudėtingos dainos ten vykstama. Todėl jei lyginti Aistę su Greta, tai balsą atiduodu ir statau už Gretą. Gal net į Eurovizijos pusfinalį praeitų, bet prizinės vietos deja nebūtų. Bet bent jau be falšo sudainuotų, taip tikiuosi.

Rodyk draugams

hardy

Žadėtoji antroji dalis. Labai patiko filmas “Legend” apie 1960-ųjų Londono gangsterių gyvenimą, jiems vadovauja broliai dvyniai, kuriuos vaidina turbinis aktorius, charizmatiškas ir ne vienai suvirpinęs širdį, o vyrus tiesiog žavintis taip, kad komentaruose deklaruoja - šis aktorius mums Nr. vienas pasaulyje, tobulas.

Tom Hardy. Britas Edward Thomas Hardy.

Nuo jo viskas ir prasidėjo, kodėl užsikabinau iškelti aktorių Tom Hardy, nors anksčiau mačiau filmus ir serialus su juo, tačiau labiausiai atsirado noras būtent nuo filmo “Legend”, kaip jis man patiko. Tą laikmetį vaizduojantys filmai dažniausiai patinka, ta visuma, rekvizitai, kostiumai. Kaip kažkada pabrėžiau, tad ir šiame filme tai galioja ir kituose tokio tipo filmuose ir serialuose, kaip kad serialuose apie Pablo Escobaro “Narcos”, “Sons of Anarchy” ir pan. apie gangsterius, narkobaronus, banditus ir kt. kriminalinius, man visada įdomi ir svarbi moteriška linija, tai žmonos, motinos, seserys, draugės, meilužės, prostitutės ir kt., nes jų vaidmenys neretai yra labai stiprūs, charakteriai ryškūs ir spalvingi prototipai. Todėl “Legend” toji moterų linija labai ryški ir svarbi.

Kitas filmas drama “Locke”.

Šis toks labiau “nišinis” ir ne kiekvienam patiks, nes veiksmas tik automobilyje, t.y. jokio veiksmo nėra, visas filmas tik dialogai, Tom Hardy personažas važiuoja automobiliu ir šnekasi telefonu su “visu pasauliu”, tiksliau su įvairiais žmonėmis darbo, šeimos reikalais. Bet man filmas patiko, toks lyg mono spektaklis, negalėjau atsitraukti ir neprailgo. T. Hardy čia puikiai susitvarkė su užduotimi.

Filmas “Child 44″ pagal bestselerį. Mačiau tais metais, kuomet ir pasirodė.

Nors kritikai romaną sudirbo dėl to, kad prasilenkia su buvusia realybe, bet man patiko ir romanas, ir filmas, todėl objektyvumo čia nebus, o T. Hardy ir čia buvo be priekaištų. Apie knygą rašiau tinklaraštyje http://subjektyvi.blogas.lt/tom-rob-smith-vaikas-44-2050.html

Artimiausiuose planuose serialas “Tabo”, kuris jau dabar suka neblogus reitingus ir matyt bus topuose. Pakelti užmestą serialą “Peaky Blinders”, nes peržiūrėjau bene pusę ir kažkaip užsimetė, reikia šį neblogą pabaigti. Toliau filmai “The Drop” ir “Inception” (lyg ir mačiau, bet jau nepamenu kas ten buvo, tad reikia pakartoti).

Rodyk draugams

Režisierė - Dalia Ibelhauptaitė, scenografijos autorius - Dick Bird (UK).

Turbinė opera, labai gera muzika, arijos ir balsai be priekaištų, kostiumai tikra bomba, o dekoracijos - transformacijos tiesiog veža. Atmosfera superinė. Tokie buvo įspūdžiai po I dalies.

Patiko “Faustas” ir nesigailiu jį pamačiusi, išgirdusi. Įspūdžiai geri, antroji dalis ir transformacijos nenuvylė, patiko šokio dalis ir sumanymas. Tie BDSM dirželiai iki šiol stovi akyse :D Tad jei ruošiatės eiti, turėtų patikti. Nors vėl gi, labiau mėgstantiems klasikinius pastatymus gali kilti abejonių, nes čia bus kitaip, savotiška agresija, su atitinkamais tam tikrais elementais, ryšku ir kontravesiška. Jau ne sykį apkalbėta (skaityti Facebook’e) Kongresų rūmų salė su savais niuansais. Bet aš sėdėjau balkone ir nebuvo bėdų, nei su regėjimu, nei su akustika.

Rodyk draugams

kaas

Danijos žymus aktorius Nikolaj Lie Kaas , kuris puikiai įsikūnija ir į degradavusį narkomaną, ir į policijos išskirtinio skyriaus Q tyrėją, ir tapo garsiojo serialo “The Killing” personažu, štai jis tapo benefiso herojumi ir nesigailiu pamačiusi ne vieną ir ne tris danų filmus su šiuo aktoriumi. Ir dar žiūrėsiu kitus, nes matau dar kelis vertus dėmesio. Žinoma, danų, kaip ir kitų skandinavų filmai labai specifiniai, yra kam labai patinka ir nepraleidžia progos juos pamatyti, kiti abejingi ir vertina kitokio stiliaus ar braižo.

Labai patiko filmas “A Second Chance”, tai jį ir išskirsiu kaip ypač vertą dėmesio.

Šis filmas kažkuo primins neseniai tikriausiai daugumos matytą “The Light Between Oceans”, pagrindinė vinis - vaiko netektis ir kaip su tuo susigyvena tėvai, kokių žygių imasi, tai toks bendrumas. Bet būtent “A Second Chance” yra žymiai geresnis, gilesnis, kokybiškesnis būtent per įdomesnio siužeto ir per psichologinę liniją, apie ką jums rašiau, kad stokojau žiūrėdama aną “grožį”, bet pasigedau gylio ir tos dramos, kurios norėjosi tikresnės, ne tokios stilingos. Žinoma, jūs galite su manimi nesutikti, tebūnie, bet vis dėlto siūlau pažiūrėti abu ir įvertinti, palyginti.

Toliau trilogija pagal itin populiaraus danų rašytojo Jussi Adler-Olsen romanus, kuriuos skaičiau ir jums rekomenduočiau vis dėlto perskaityti knygas, nes filmai tikrai silpnesni kai palygini su romanų kokybe  Bet jei jums neaktulus skaitymas, reikia tik filmų, tai geriau juos žiūrėti pagal trilogijos seką: “Moteris narve” - “Kvinden i buret”

“Fazanų žudikai” - “Fasandræberne”

“Atpirkimas” - “Flaskepost fra P”

Neblogi trileriai, bet be fanfarų, bet neblogi “Kandidaten”

ir “Murk” - “Mork”

Rodyk draugams