BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Man labai retai patinka lietuviška juvelyrika, nors papuošalus labai labai vertintu ir be jų niekada niekur neinu, nebent į paplūdimį nesipuošiu, bet šiaip, be papuošalų esu disharmonijoje. Šis atvejis ne išimtis, nepatiko nei vienas papuošalas. Lietuviška juvelyrika yra grubi, tokia neretai “netašyta”, kažkokia lyg kirviu daryta… Nesuprasi kas per… Patinka subtilūs, dailūs, patinka kur dominuoja brangakmeniai, kur jie groja pirmu smuiku, kur daug smulkių ir iš jų suformuojami grožiai. Tai ir prašmatnu, bet tuo pačiu subtilu, skoninga. Mūsų juvelyrai daro tą juvelyriką, labai gerai, bet ji tokia savotiška, ne, ne man ji skirta, deja. Yra darbų, kurie patinka, kuriems nesu abejinga, galbūt ateityje įsigysiu, užsisakysiu, tikrai, bet rašau apie taip vadinamas “masines tendencijas”, kas vyrauja, kokie vėjai ir ką matau asortimente.

Ne, čia nereikia priimti priešiškai, juk viskas yra skonio reikalas, tiesa? Kažkam tai viršūnė ir tobulumas, tebūnie. Pvz. kai rašo apie patogumą, tai aš, kaip žiedų gerbėja, žinau, kad tokios formos, kur platus vamzdis, tokie žiedai klaikiai nepatogūs. Ir kai pateikia daugumą tokių žiedų apžiūrai, o rašo apie atsižvelgimą į patogumą, tai meluoja ir neraudonuoja. Patys patogiausi žiedai yra klasikinės formos per amžius: viduje lygu, išorėje užapvalintas kraštas. Jei nesuprantamai rašau, tai tipiškas klasikinis vestuvinis žiedas. Jokie vamzdžiai gyvenime nebus patogūs, ypač tie stori vamzdeliai. Žmogaus kūnas kinta, kaupia vandenį, tinsta ir atsileidžia, ypač tai aktualu pagal paros laiką, mitybos įpročius ir sezoniškumą. Kodėl reikia naujus batus prikti ir matuotis po pietų arba vakare? Todėl, kad tuo metu yra ta kūno masė, tas “patinimas”, kuris bus visada. Gal medikai tiksliau pasakytų, bet mintis aiški. Todėl po pirkinio kitu metu batai spaudžia, nepatogūs, kažkas ne taip, nes pėdos patinusios, nuovargis ir pan.. Taip ir su papuošalais, kodėl vakare neretai sunkiau nusimauna žiedai, o kartais net gi be muilo nenuimsi, jei visai pirštai pakito. Jei žiedai tiko vasarą, tai žiemą jie gali būti per dideli. V.ž. žmogaus organizmas yra kintantis kūnas.

Aš čia iš esmės nieko naujo neparašiau. Be to tie platūs vamzdeliai tikrai nepatogūs dar ir dėl to, kad jie neprisitaiko prie piršto formos, jie “stovi” įsirėmę į sąnarius, jie neprisitaiko prie kitų pirštų formos ir sąnarių taip pat, nes sąnariai skirtingame aukštyje. Tad blogiau už vamzdelinius žiedus yra tik stori platūs vamzdeliniai žiedai. Ir kai pamatau tokius užsakomus kaip vestuvinius, juk juos dažnas nešioja kiekvieną dieną, tai man gaila tų žmonių. Kaip sakoma “jie nežino ką daro”. Nebent tas kasdieninis diskomfortas malonus dūšiai arba tie žiedai niekada nebus nešiojami, tik ypatingomis progomis.

Vėl gi, nepriimkite asmeniškai, jei jums patinka, patogu, čia tiesiog mano asmeniniai subjektyvūs pastebėjimai iš asmeninės patirties.

Rodyk draugams

Apie dantų pastas

2017-03-28

Apie dantų pastas ir fetišą joms. Anksčiau mūsų namuose būdavo įprasta, kaip tikriausiai pas daugelį, kad dantų pasta viena visiems, na o kol vaikai buvo maži, tai dar buvo vaikams skirta pasta. Bet viskas kardinaliai pasikeitė po to, kai šeimos odontologė, sužinojusi apie tą vieną tūbelę, pasakė, kad reikia reguliariai keisti pastas ir naudoti skirtingas (nuo apnašų, ėduonies, akmenų, parodontozės, apskritai dantenoms, jautriems dantims, kokybiškas balinančias ir kt.), nes kiekviena atlieka skirtingas funkcijas ir mes/jūs nežinome, kokios problemos su laiku išlenda, o be to pas kiekvieną jos skirtingos, todėl keisdami pastas profilaktiškai užkertame kelią toms skirtingoms problemoms. Žinoma, dantų siūlas, reguliari dantų higiena kas pusmetį arba kartą į metus.

Čia ir įvyko didysis atsivertimas bei nušvitimas, mes “pasinešėm” ant dantų pastų ir jų dabar vienu metu ant praustuvo krašto sandėliuojama 5-6 vnt. :o Pastas dažniausiai perkame pas mus vaistinėse, įvairiausių “spalvų” :D O dar Italijoje kokias įdomesnes, per kelis vizitus Šveicarijoje taip pat “apsipirkome” net nežinau kuriam laikui į priekį, o dar visur ten, kur keliaujame, vis užsukame į vaistines, randame įdomių pastų, kokių mūsų šalyje nėra artimiausiose vietose, nebent internetinėje prekyboje. Dar labai patinka Japonijos ir Pietų Korėjos dantų pastos, šių šalių produktai išskirtiniai, kokybė nereali, tai reikia išbandyti. Išskirtinis variantas - Japonijos Lion fimos dantų valymo milteliai, jei kas pamena, tai tokio tipo milteliai būdavo ir tarybiniais laikais :D Tai po šių kai išsivalai dantis, toks jausmas ir “skonis”, lyg po odontologo procedūros.

milteliai

Dar toks įdomus momentas, kad kelionių metu pirktos pastos primena pačias keliones, įspūdžius. Pvz. kai buvome Portofino miestelio vaistinėje, jo savininkė pasiūlė jos tėvo - farmacininko sukurtą pastą, kuri tikriausiai daugumai matyta “Arthrodont”, buvo taip netikėta.

pasta

Rodyk draugams

Štai taip, tiesą sakant matau tai pirmą kartą, bet laaabai įdomu. Ir toks jausmas, kad ne viena atidžiau pažvelgs į tą vietą, o kaip gi su veido proporcijomis ir plaukų linijos korekcija :D Mačiau, kad pas vaikinus tą vietą kirpėjai skuta, kelia kaktą į viršų, tik štai ne visiems tas triukas tinka, kartais kai ir taip aukšta kakta, tai papildomai ištempus atrodo lyg kiaušinio efektas. Mano sūnui sykį taip padarė, tai labai keistai atrodė, kažkoks tapo keistas ir jam pačiam buvo “neramu” kurį laiką, kol neataugo :D Nors niekas nieko nekomentavo, kad negražu, netinka ar pan.. Tai buvo pirmas ir kol kas paskutinis kartas, plaukų linijos nepageidauja keisti, nebent vėl pataikys ant tokio meistro, kuris savavališkai nuskus tą vietą.

Rodyk draugams

ANTAKIAI

2017-03-22

Viena iš klaikiausių savaičių metuose, tai ta, kai “pasidarai” antakius ir lyg tyčia, lyg specialiai turi visokių reikalų, susitikimų, turi visur dalyvauti su tais klaikiais “flomasteriniais” antakiais, tol kol šašai nenukrito, jie atrodo taip, kad veide daugiau nieko nėra, tik ANTAKIAI. Tie kreivi ir įdėmūs žmonių žvilgsniai, nes tik beprotė gali taip “išsipaišiusi” vaikščioti :D Reguliariai darančios antakius ir po procedūros su “tuom” gyvenančios supras apie ką, tos klaikios savaitės sunkumus. Nuo vakar iki kitos savaitės reikės kažkaip išgyventi ir į nieką nekreipti dėmesio, nutaisius abejingą ir “šiek tiek trenkta maišu” veidą. Neva kad čia taip ir turi būti, jūs nieko nesuprantat, o man gražu, nesikeikiant.

Rodyk draugams

Ar žinote kokia bus top šio šiltojo sezono, būtent iš rytų pusės daina? Ši. Grupės Грибы “Тает Лёд” daina. Tirps ledas iš visų kampų ir dar automobilių. Kaip buvo su daina apie labutenus, kaip buvo su daina apie tą, nuo kurio visi ir visos nori sūnaus :D Taip ir su ledais, pareina tirpstantis ledas su trenksmu. Tiesiog perspėju, kad nenustebtumėte, iš kur ir kaip. Dabar pats madingiausias trendas yra “gopnikai”, net Adidas reklamuoja tokius, treningai ir gatvės marozai yra “must have” :D Todėl ši daina bus hitas

Rodyk draugams

makiažas

Grožio salono reklama: “Kovo mėnesio pasiūlymas!
Registruokis makiažui jau dabar, nes TIK kovo mėnesį užsiregistravusioms naujoms klientėms makiažo kaina 40 eur.”

Aš vis dar nepaliauju stebėtis, visokiom kosmosinėm kainom už grožio paslaugas. Jau buvo daugybė pastebėjimų ta tema, rašiau, kad neinu į luxury prestiž vietas, nors galėčiau, ir niekada niekada nemoku kosmosinių pinigų už saloninį grožį. Už gelinį manikiūrą, plaukų dažymą ar kirpimą. Einu į tokias vidutinio brangumo vietas, kur protingas ir adekvatus kainos bei kokybiškos paslaugos santykis, tos pačios meistrės, aš lojali, jau tuoj bus dešimt metų. Einu kas trys savaitės, viską darau per vieną dieną tiksliau, tas kelias valandas, nes einu tik iš pareigos, kad būtų tvarkinga ir prižiūrėta. Tai kai skaitau, vėl, kad kažkoks makiažas “tik” 40 eurų ir tik kovo mėnesį, man net silpna gilintis, kiek tai kainuoja vasario ar balandžio mėnesį :D Dar pridėjus kelis eurus už tiek pasidaryčiau gelinį manikiūrą ir šaknis nudažyčiau, su sušukavimu. Todėl taip reaguoju. Mano mama ne tokiame kondiciniame, bet patikimame salone, viename miegamųjų rajonų, tai keturis kart paprastą manikiūrą su lakavimu pasidarytų, o gal dar pigiau sumokėtų.

Kaip pastaruoju metu itin sureikšmintas makiažas. Sakyčiau perdėm neprotingai. Aš suprantu, kad gražiai pasidažyti, tobulai, profesionaliai, ne kiekviena moka. Bet ką pastebiu tarkim tose prezentacijose ir renginiuose, kad dažniausia klaida - perdozavimas, ypač tos jaunos panelės su tokiu ryškiu, neskoningu, sendinančiu, vulgariu ir storu špakliau sluoksniu, kad armatūra nebeišlaiko. Kam to reikia? Čia už tai mokėti tokius pinigus? :D Nesakau, kad nereikia dažytis ar dažytis atbulom rankom yra gerai, bet nebūtina tiek sureikšminti ir melstis tam. Pudrą atitaikai pagal odos tipą ir spalvą, geras tušas, tinkantys šešėliai, net ir vienos spalvos, akių pieštukas, lūpdažis, ružas, na dar antakius pašukuoti. Viskas. Net ir tiek gali būti per daug priklausomai nuo paros meto ar makiažo stiliaus. Netikiu, kad nuo paauglystės ar jaunystės neišlavinusios rankų, kasdien juk pasidažo ir dar saikingiau bei su protu. Prisiminkime moterį vamp iš siaubo filmo - V. Graužinienę, kaip ją sykį išgražino profesionalai, kad visa šalelė ošė.

Moterys, ypač vienišos, labai daug lūkesčių sudeda į tą makiažą, lyg tai būtų kažkokia pridėtinė vertė “gaudant” vyrus, nes juk ir jiems tai skirta, žinoma, ir prieš kitas pasirodyti. Nes vyrus tie ryškūs makiažai kaip tik veikia priešingai. Juk iš arti tie sluoksniai atrodo ne itin patraukliai, tik prieš foto objektyvus iš tolo, kol anie iš arti nepritraukia :D

Rodyk draugams