BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šiandien norėčiau pasveikinti ne mamas, ne visos jos nusipelnė to, be galo apmaudu, bet tokia gyvenimo realybė. Mamos būna visokios. Meilios, šiltos, išmintingos, geranoriškos, o dar šaltos, atšiaurios, žiaurios. Mamos idealizavimas gali būti žalingas. Yra tokio tipo motinų, nuo kurių reikia bėgti kuo toliau, net gi nutraukti santykius arba apsiriboti formaliais, nes jos nuodija savo vaikų gyvenimus, lenda į juos ir kabinasi nagais, šiaip jos reguliuoja visų gyvenimus, kišasi į bet kokią sritį, verčia savo vaikus paklusti joms ir lankstytis iki gyvenimo galo. Manipuliuoja vaikais, imituoja “infarktus”, kad gautų sau dėmesio ir galėtų turėti nuolatinę kontrolę. Mamų būna visokių. Mes neprivalome gerbti ir mylėti savo mamas, nes nėra tokios prievolės iš viso. Kaip ir atleisti už skriaudas vaikystėje ar dabartyje, taip pat neprivalome. Krikščionybė moko atlaidumo, bet tai ne visuomet teisingas kelias. Žmogus neprivalo, tai tik pasirinkimo laisvė. Gera, mylinti, šilta, supratinga mama yra tokia laimė.

Šiandien noriu pasveikinti nemylėtus vaikus, vaikus, niekuomet nepatyrusius tėvų meilės. Nepatyrusius šilumos, šiltų apkabinimų, negirdėjusius gero žodžio, įkvepiančio gyventi, siekti, skristi ir mylėti kitus. Ne, tai ne našlaičiai, ne, jie turėjo tėvus, turėjo mamas. Nesvarbu kiek šiandien jums metų, bet tas skausmas, kurį giliai nešiojatės, yra ne jūsų vieno. Tokių nemylėtų vaikų, šaltų mamų, abejingų ar net žiaurių mamų vaikų yra labai labai daug. Todėl šią Motinos dieną sveikinu jus, mielieji, sveikinu, apkabinu, šiltai šiltai. Jūs neprivalote: nei atleisti, nei suprasti, nei užjausti, nei mylėti, nei gerbti jus skriaudusius tėvus, nesukite dėl to galvos ir nesigraužkite. Tai tik laisvas jūsų pasirinkimas. Kaip beskambėtų banaliai tie žodžiai - širdžiai neįsakysi. Suvokimas to, kas vyko nuo pat gimimo ir koks santykių su mama rezultatas, yra raktas, atrakinantis palengvėjimo skrynią. Jūs tikrai nekaltas dėl to, kad taip yra.

Rodyk draugams

Viena laukiamiausių serialinių naujienų - “Cocaine Godmother” su Catherine Zeta -Jones - narkotikų baroniene priešakyje. Tai biografinė istorija apie žymiausios pasaulyje narkomafijos prekeivės Griselda Blanco Restrepo iš Kolumbijos gyvenimą. Griselda pirmoji sugalvojo dideles kokaino partijas per sieną pervežinėti moterų apatiniuose drabužiuose. Laikui bėgant net gi atidarė apatinių drabužių parduotuvę, kurioje prekiavo paturbintais apatiniais - su slėptuvėmis narkotikams - kišenėlėmis. Policijos nesutramdomą veikėją 2012 m. Medeline sušaudė du pro šalį važiuojantys kileriai. Kas yra prisiekęs serialo “Narcos” gerbėjas, kas seka apie narkotikų prekeivės - karalienės iš Meksikos, Teresos Mendoza, gyvenimą, draminiame veiksmo seriale “Queen of the South”, tas turėtų įsijungti priminimą. Sausio mėnesį startuoja dar vienas, tikėtina, kad net labai neblogas serialas, anonsas jau čia.

Rodyk draugams

Kodėl man vedę vyrai buvo tabu. Dar sykį primenu, kad yra tokia klasiška klinikinė psichologė - seksologė Veronika Stepanova, kuri labai populiari Youtube erdvėje (ir Instagrame jos sočiai), o jos paslaugos - individualios konsultacijos kainuoja tikrai labai daug, bet ji verta kiekvieno dolerio ar euro. Ne viena video lekcija sulaukė didelio populiarumo. Todėl, kad ji, kaip sakoma - žmonių kalba, paprastai ir konkrečiai paaiškina kas yra kas, Veronika kalba įdomiai, pati yra charizmatiška persona. Žinoma, neišvengiama subjektyvių vertinimų bei požiūrio, nes kiek psichologų - tiek variacijų, tačiau jos požiūris į gyvenimą, problemas bei jų sprendimo būdus yra man (ir ne tik man) priimtinas, suprantamas, adekvatus ir būtent ji yra mano “bestas”, pažiūrėjau visas jos lekcijas kiek buvo kanale, toliau seku ir kviečiu atrasti, nes yra labai daug įdomių temų, retų temų, apie ką niekas kitas ir nekalba, nebent itin siauruose rateliuose už uždarų durų, nišiniuose kabinetuose, kur retas patenka.

Šios dienos tema labai artima, kabinanti, nes man visad vedę, su vaikais, su “praeitimi” vyrai buvo tabu. Ne santykiams, ne seksui, o gyvenimui ir gyvenimo planuose. Nes aš esu tokia egoistė, kad niekada, net baisiausiame sapne nesapnavau, kad galėčiau dalintis vyrą su kitais man “pašaliniais”. Traukti vyrą iš šeimos? Tik ne tai. Po to dalintis su buvusiomis žmonomis, su pirmos ar antros santuokos vaikais. Kad aš ne vienintelė ir nepakartojama, kad mano vaikai - ne vieninteliai ir nepakartojami, kad kasdien kažkas alsuoja į sprandą, kad vyras - sekmadieninis ar savaitgalinis, o tai reiškia, tuo pačiu, kad mano vaikai savaitgaliais tėvo nebemato arba yra nuskriausti dėmesio. Kad viskas sukasi ir neišvengiamai susiję su buvusiais ir esamais. O atostogos, o tas privalomas bendravimas, viskas. Kažkokie šleifai, šešėliai. Pavydas, konkurencija, kova. Tai buvo toks košmaras, toks siaubas, kad neįsivaizdavau tokių dalybų ir gyvenimo apskritai. Nors taip, amžina tiesa - niekada nesakyk niekada, taip, bet ne, tai ne man, bent jau tame buvusio gyvenimo etape, kai buvau viena ir nepriklausoma nuo nieko, galėjau planuotis ir LEISTI SAU susidėti su tokiu vyru, kuris atitiko tuos kriterijus, būtent - būti be “bagažo”, virvių, šleifų, alimentų, kažkokių kablių, kabikų.

Aš tikrai nežinau, jokių garantijų, kad nebūsiu toji buvusi ar vyras netaps buvęs, kad nebūsiu toji, kuri taps “bagažu” ar mano vaikai taps savaitgalio - sekmadienio - išeiginių tėčio vaikais, juk jokių garantijų nėra. Bet kol galėjau garantuoti tą bazinį “projektą”, kol galėjau pati kontroliuoti su kuo sieti savo gyvenimą bei šeimos kūrimą, tol dariau labai atsakingai ir įvertinusi visus saugiklius. Nes tas derinimąsis yra toks sudėtingas, psichologiškai, toks varginantis, kad jei dabar kažkas strateguoja bendrystę su vedusiu (ir turi vaikų) vyru ir traukia į savo pusę, planuoja šeimą, vaikus, tai pasverkite visus momentus, ar jūs tikrai ištversite tai, ar jums reikės manipuliuoti, žaisti, kažkur žemintis, ieškoti savyje jėgų ir užgniaužti pavydą, susitaikyti su nuostoliais - finansiniais ir moraliniais, kad jau nebus taip, kad viskas nuo nulio, tik jūs ir jis, kad jūsų namai, šeima, gimda yra vieninteliai ir nepakartojami. Jūs visad būsite numeris du arba numeris trys, visad, tai reiškia, kad jūs nei unikali, nei nepakartojama, tiesiog gal copy - paste ar update, arba dar teks ir įrodynėti, kad dar geresnė, šaunesnė, fainesnė, kepate geresnius pyragus ir darote “ten” viską geriau. Nes, kaip ir psichologė porina, tie vyrai nebrokija ne tik lyginti, vis tampytis tarp dviejų moterų, bet dar ir sumąsto grįžti atgal, po visko ką nuveikė, ir sėkmingai sau grįžta į buvusių žmonų glėbius bei urvus.

Rodyk draugams

Daugybė moterų ir vyrų, nežinodami, kad savo gyvenimą sieja su psichopatais ar narcizais, pasmerkia save kankinančiai ateičiai ir labai sudėtingiems psichologiniams išbandymams. Narcizai - be galo pavojingi, grėsmingi, be lašo empatijos, šalti ir bedvasiai žmonės, kurie sugeba taip apžavėti ir susukti savo aukų smegenines, kad apsuka galvas, o viskas tik dėl to, kad įtrauktų į savo įtakos ir negailestingos kontrolės gniaužtus. Aplinkiniams atrodo, kad tai fantastinis žmogus, toks mielas, toks fainas, toks be krislo, svajonių vyras ar svajonių žmona, ar svajonių mama… Niekas niekada nepagalvotų, kad tai vilkas ėriuko kailyje.

Žmogus gali daugybę metų gyventi su narcizu, kentėti jo išpuolius bei manipuliacijas, nesibaigiančius žeminimus, nes narcizui niekada neįtiksi, visada ras prie ko prisikabinti ir kabinsis be galo, be krašto. Auka gyvena su totaliai sutrypta saviverte, peraugančia į apatiją, depresiją ir norą užbaigti savo niekingą gyvenimą savižudybe, nes tik taip mato tą vienintelį kelią išsigelbėjimui. Taip ir nesuprasti, kad tai ne auka yra bloga, kažkokia nesveika, o narcizas gali taip apversti ir įtikinti, kad tai auka yra narcizas, kenkėjas, manipuliatorius ir blogio visuma, taip yra, kad žmogus su laiku pradeda įtikėti, kad tikrai, gal čia su juo kažkas ne taip, jis yra baisus, monstras. Narcizas siurbia aukos energiją, maitinasi tuo, mėgaujasi jos silpnumu, pažeminimu, šis tironas verčia savo auką psichiniu ligoniu. Nors pats toks yra. Klausydama psichologų video lekcijų atradau, kad narcisizmas yra įgimtas, tai genetikoje, t.y. žmogaus nepakeisi, jis nepasiduoda gydymui, vienintelė išeitis - bėgti nuo tokio žmogaus kuo toliau, išeiti, palikti. Arba išmokti su juo gyventi, nekreipti dėmesio į jo priepuolius, priekabes. Net jei tai yra motina ar tėvas. Daug lekcijų skirta motinoms - narcizėms, kurios priekaištais “aš tave užauginau, tiek stengiausi dėl tavęs, todėl dabar tu privalai man padėti, pirkti, būti su manimi ir t.t.”, taip vaikams įsodindamos amžinos kaltės jausmą, kuris juos lydi visą gyvenimą. Jos kontroliuoja, jos laiko ant ypatingai trumpo pavadėlio ir dusina savo kontrole visus aplinkui.

Mano pastarųjų dienų atradimas (o atradusi ir susidomėjusi psichologine tematika jau daugybę metų, tai lyg hobi) - psichologė, psichologijos dėstytoja JAV koledže, pati gyvenusi su vyru - narcizu, todėl žinanti daugybę dalykų apie tokio tipo žmones ne iš teorijos ar knygų, o iš praktikos. Jos balsas labai keistas, veidas taip pat, kartais be saiko naudoja filtrus, bet čia reikia išgirsti esmę, tai ką ji daugybėje video lekcijų kalba apie žmones - narcizus, yra labai gerai. Tai nepaprastai įdomu ir dažnai sukrečia iki širdies gelmių. Kodėl pvz. žmonės storėja tokiuose santykiuose ir neretai priveda save iki diabeto, tai nebūtinai nuo maisto, va kokia esmė, ne problemų užvalgymas, o užnuodytas organizmas, kurį nuodija aplinkoje esantis narcizas. Štai kodėl sėkmingai meta svorį po skyrybų ir susitvarko sveikatą. Kas vyksta vaikų gyvenime priklausant nuo tironiškos motinos, kaip narcizai įsisuka į kitų žmonių gyvenimą, kaip laiko aukas savo tvirtuose gniaužtuose ir kodėl sunku juos palikti, žmonės tampa priklausomais. Nes ta baimė ir grėsmė, o narciztai per daugybę psichologinio smurto namuose metų sugeba įtikinti: gyvensi su manimi arba mirsi, tu be manęs esi niekas, nulis, tu be manęs pražūsi. O neretai ta baimė, kad toks monstras nužudys arba padarys be galo didelę žalą - ir tai laiko. Moterys kenčia, nes vyrai grasina atimti vaikus, atimti visą turtą, viską, grasina nusižudyti patys, jei juos paliks, daro viską, kad jos galutinai palūžtų. Ir liktų amžiams drauge.

Jei jūs skaitote tai ir suprantate, kad gyvenate su vyru - narcizu, kad kenčiate psichologinį smurtą, kreipkitės į moterų krizių centrus, atraskite psichologus ir psichologines terapijas, pradėkite kažką keisti savo gyvenime ir nelikite sugniuždytomis aukomis. Jūs nekaltos, tai jis yra monstras. Stiprybės.

Išklausiau ir klausau toliau šios puikios psichologės lekcijas apie narcizus, tai be galo įdomi tema, o būtent ji ją išplėtojo profesionaliausiai bei išsamiausiai, net jei kažkur tos narcizo charakteristikos kartosis, to neišvengsi, vis tiek įdomu klausytis. Kviečiu atrasti ir pradėti klausymo kursą nuo pirmojo video. Keliu šį kartą - kaip atpažinti narcizą pirmosios pažinties stadijoje. Tikiuosi pravers. Gaila, bet tik rusų kalba. Jei jūs nesuprantate, bet domina tematika, būtinai susiraskite informaciją ta kalba, kuri jums suprantama. Negyvenkite nežinioje, žinojimas jus išgelbės.

https://www.youtube.com/watch?v=DXsSZi4JjrE

Rodyk draugams

Tai ką dabar regėsite ar jau matėte kažką panašaus, mano subjektyvia nuomone, išties tai niekam jos neperšu, tiesiog pastebėjimas, kad tai yra meninė pornografija. Kičas. Šis spalvingas ir ryškus šou patenkina pačios neišrankiausios publikos skonį. Tokia kokofonija, šviesų, garsų, veikėjų. Kvartetas sadomazo amplua, apsitempusios latekso kostiumais, o vietoje strykų lyg botagai, kur violončelininkė kraiposi aplink instrumentą lyg striptizo šokėja aplink stulpą. Norisi spirti jai gerai į šikną, kad nesikraipytų ten lyg kokia pigi begėdiška kekšė. Antonio Vivaldi vartosi grabe ir su angelais geria širdies lašus.

Rodyk draugams

Labai įdomus serialas tuo aspektu, kad jis išskirtinai feministinis, prie jo kūrimo prisidėjusi visa kūrybinė virtuvė vien tik moterų darbo rezultatas. Moterys moterims. Tad tikriausiai ir dėl to, nieko nuostabaus gi, kad serialo vyriškieji personažai didžiuma kažkokie nevykėliai, pušinėtojai, o moterys, visos, turi tos jėgos ir stiprybės, nors dauguma jų užsidirba pragyvenimui pardavinėdamos save. Serialas nukelia į 18 a. Londoną, kur kas penkta moteris parduoda save, kad galėtų išgyventi. Gražios dekoracijos, ypatingi kostiumai, puikios aktorės. Tačiau tikrai nesuprantu, kodėl serialas verčiamas kaip “Kurtizanės”, jokios jos ne kurtizanės, toli gražu, kadangi esu prisiskaičiusi apie įvairių kraštų ir Venecijos, tipo “Kurtizanių spindesys ir skurdas” serijos, tai kurtizanių apibrėžimas tikrai ne šio serialo personažų veikla, čia jos tiesiog prostitutės, žemiausios ar kiek aukštesnės klasės, bet tikrai ne kurtizanės. Nebent viena, dar kita, bet ne visos.

Serialas patinka savo koloristika, nepatinka personažų vidinio pasaulio trūkumu, daug paviršutiniškumo, todėl viskas praskrenda ir neužsikabina taip, kad sujaudintų, sukrėstų ar priverstų permąstyti. Tad kaip spalvingą, istorinį su specifine razina - tokia tematika, kaip paįvairinimui - kodėl gi ne. To amžiaus Londonas buvo sekso ir raudonųjų žibintų kvartalo bordelyno virime. Dvi konkuruojančios bordelių madam suko ten tokius verslus, kad nebuvo joms ir jų merginoms kada atsikvėpti. Purvas ir spindesys.

Rodyk draugams