BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Labai norėjau pamatyti, tad skubu pasidalinti įspūdžiais, kol šviežia. Spektaklis “Žalgirės” paliko gerą įspūdį, nes apskritai esu V. Bareikio stiliaus gerbėja. Nors esu mačiusi nedaug jo darbų, bet visi jie turi to gerojo prieskonio - tai kokybiškas ir gyvas muzikinis “takelis”, kuris suteikia tos kokybės svorio.

Spektaklis spalvingas, lyg toji vaivorykštė, jis drąsus savo scenarijumi, herojėmis, kurios vienaip ar kitaip susijusios su seksualinių mažumų bendruomene. Kiekviena “žalgirė” yra begal skirtinga, iš skirtingų socialinių sluoksnių, šiek tiek hiperbolizuojant kaip ryškesnius personažus, tačiau toji vienijanti lesbietiška linija jas apnuogina, parodo jų jausmus, konkurenciją, meilę, įžūlumą. Viskas kaip ir tradicinėse porose. Vyrai čia tik “dėl kvapo”, bet jie ne mažiau įdomūs, žinoma, nevengiant tam tikrų stereotipų taip pat. Man patiko tai, kad buvo nemažai gerojo feminizmo minčių, lai su humoro prieskoniu, bet aš manau, kad čia geras kodas.

Spektaklyje nemažai nenormatyvinės leksikos, nuolatinis balansavimas ant tokio gan sakyčiau paprasto ir liaudiško humoro, nes vis dėlto mūsuose ganėtinai sudėtinga situacija su aukštos kokybės humoru, reikia tai pripažinti ir nėra ko gėdytis taip pat. Nepaisant to, šitas paprastas humoras visai neblogai išjudino salę, o kur dar krepšinio - antrosios religijos gerbėjų emocijos, nuotaikos, buvo tų momentų, kurie priminė krepšinio varžybų realijas, dėl ko suartino ir sušildė, ir vyriškąją auditorijos dalį taip pat.

Aš manau, kad didžiausias šio spektaklio laimėjimas tas, kad būtent šis spektaklis, tokio turinio, pripažinkime, specifinio, pastatytas būtent Kaune. Lai čia stereotipų galia, bet ne sykį būtent ten pasižymėta netolerancija, specifiniu priešišku nusiteikimu ir agresija prieš seksualines mažumas, kitokius, o ir įvairių subkultūrų atstovai ten jautėsi ne taip laisvai, kaip kad sostinėje. Tad “Žalgirės” per paprastą humorą, per spalvingą leksiką, per ironiją, jos atneš tą nuotaiką, kad gal reikia sumažinti decibelus. Tai tas spektaklis, kuris šiek tiek pašlifuos tuos aštrius kampus, kurie galbūt vis dar likę. Spektaklis nėra tai, kas įneštų negatyvo, kažkokias tamsias mintis ar pan., kaip tik, tie rožiniai pūkuoti krepšininkių kostiumėliai sušildys ir nors šiek tiek patirpins net tvirčiausią Aliaskos ledą.

Daugiau apie spektaklį.

Rodyk draugams

virtuozas

Vakar įvyko tai, apie ką noriu būtinai parašyti, nes tiek emocijų, kad iki šiol viskas gyva. Valdovų rūmuose vyko labdaros ir paramos koncertas, kuriame fortepijono virtuozas Alexander Paley sukėlė tikrą audrą. Išties solidi publika (ministras, Seimo nariai, užsienio politikai ir pan. veikėjai) kriokė ten iš pasitenkinimo, rėkė “bravo” ir plojo taip karštai, lyg ten būtų koks roko muzikantas :D A. Paley nunešė viską ir tai kaip jis groja, kokia charizma, koks meistriškumas, kaip jis pateikia įvairius klasikos kūrinius, rodos tiek kartų girdėtus, bet jo rankomis tai skamba absoliučiai kitaip. Tai buvo geriausia ką mačiau/klausiau per šį meninį sezoną. Tai buvo geriausia, ką girdėjau apskritai iš fortepijono “virtuozų” serijos. Lai teatleidžia man lietuviškieji genijai - talentai, ne, vis dėlto ne. A. Paley yra visai kitos kategorijos meistras. Kai ruošiausi eiti, nesiklausiau avansu nieko, tiesą sakant pamiršau, bet kai patekau… Laikykite, aš skrendu.

Kodėl buvo gera klausytis. Jis groja be sunkumo, lengvai, suteikia tokią šventę ir malonų klausymą, viskas byra byra, tas lengvumas yra toks nerealus dalykas. Nes kaip neretai pasitaiko, kad menininkas kenčia prie instrumento, jis ten kankinasi, slegia jį gyvenimo našta, o kenčia tiek, kad rodos ant tų klavišų išleis paskutinį kvapą. A. Paley groja iš karto, tik prisėda ir net, rodos, nespėja įkvėpti, iš karto lieja muziką. Realiai nebuvo jokios programos, nei ten labai pasakojo ką gros, tiesiog nusilenkia, sėda, groja, atsistoja, nusilenkia, sėda, groja. Jis mėgaujasi savo darbu, jis džiaugiasi ten ir meditacijose, jis daro šventę sau ir kitiems. Jis nesikankina prie instrumento. :D Tikiuosi, kad jo sugrįžimas į Lietuvą neprailgs, kad jis netemps dešimtmečiais, kad vėl mums pagrotų. Radau archyvinį įrašą.

Gaila, kad neradau jo atliekamo F. Chopin 3 grand valses brilliantes, čia buvo kažkas nerealaus ir fantastinio.

Geras įrašas :D Atkreipkite dėmesį, kaip jis pradeda, na o kaip groja, tai ką ir kalbėti.

Kam aktualu ar įdomu - visa koncerto programa.

Rodyk draugams

Jėginis ir turbinis vaizdo klipas, kur svarbi kiekviena detalė. Indija. Čia tokia kokia yra, spalvinga ir įvairi. Žiūriu jau kelintą kartą ir vis kažką pastebiu naujo, nes čia tiek daug. Ausinėse garsas taip gerai nuneša, o vaizdai, spalvos tai papildo. Labai patiko, nuo..iki.

Rodyk draugams

Po vakarykščio Eurovizijos konkurso vykstančio Kijeve pasirodymo, aš negaliu nurimti ir vis klausausi tik vienos dainos. Būtent to ypatingo tembro, to hito, kuris jau dabar laimėjo, net jei netaps finalo nugalėtoju. Daina po konkurso skambės visur, pamatysite, išgirsite, tai yra hitas. Aš laikysiu už Belgiją kumščius. Lai jiems pasiseks.

Rodyk draugams

Noriu pasidalinti su jumis geru filmu - drama “Juste la fin du monde”, nors galbūt ne visiems pasirodys toks. Tačiau čia toks geras garso takelis ir operatoriaus darbas, kad vien dėl to verta. Vien nuo šių abiejų sąskambio net šiurpuliukai laksto. Sustabdžiau žiūrėjimą tik dėl to, kad parašyčiau, nes užplaukė banga, tai ir čia užnešė. Tik paklausykite ir pažiūrėkite, net jei filmas absoliučiai nedomina, vien tai manau patiks.

Rodyk draugams

Niūrus ir aktualus Danijos filmas apie savižudybių regioną “Bridgend”. Filmas sukurtas pagal tikrus įvykius. Regione pradėjo masiškai žudytis paaugliai, tarp savižudybių būdavo gan nedidelis laikotarpis, tad visi gyveno įtampoje, baimėje bei nežinioje. Kodėl taip, kas už to slypi. Skaičiai kraupūs ir protu nesuvokiami. Nuo 2007 m. gruodžio 2012 m. sausio oficialiai žinoma apie 79 (!!!) savižudybes Bridgend regione. Filmas aktualus šiandien dar ir dėl to, kad įsisuko internetinio žaidimo “Mėlynasis banginis” šmėkla, kuri pastūmėjo nusižudyti ne vieną vaiką. Todėl rekomenduoju tėvams. Apie pažeidžiamus ir jautrius paauglius, kurie gali būti lengvai įtakojami, įtraukiami, norintys pritapti, skaudžiai išgyvenantys jiems ypatingai reikšmingas problemas, kurioms išspręsti mato vienintelį kelią - išeiti.

Rodyk draugams