BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

G. Kėvišas lieka :D

Įdarbinęs savo šeimą, per įkurtą Kipre ofšorą plauna milžiniškus pinigus ir gauna pagrindines pajamas, išplauna scenos milijonus (už tiek milijonų, kiek neva sukišta į scenos rekonstrukciją, tikriausiai buvo galima pastatyti naują operos ir baleto teatrą), taip stebuklingai praturtėjęs verslininkas, įsisukęs į meno erdves, sėkmingai statosi prabangų namą elitiniame Laurų kvartale, perka sodybą Molėtuose, kitus NT objektus, Ispanijoje elito kvartale perka sklypą iš G. Vainausko ir statosi vilą. Tikras Ostapas Benderis, kam jums pinigai, patriotai, ką pirksite, brangieji, jūs neturite fantazijos :D

Kiek lankausi LNOBT premjerose, koncertuose, tai pati perku bilietus, kurie tikrai ne pigūs, o tie, kurie sėdi toje ložėje prie G. Kėvišo, su pakvietimais, per pertraukas ir po to dalyvauja banketuose, kurie ten pat organizuojami, elitui ir svečiams. Tai nieko nuostabaus, kad jiems G. Kėvišas yra tautos šviesulys. Negana to, lrytas.lt ne tik kad nekritikavo G. Kėvišo (dėl visiems suprantamų priežasčių), nei vieno tyrimo ar pilkesnio debesėlio, bet dar ir anonimiškai pakrovė ant dabartinės kultūros ministrės :D “Ministrė puola, o reikėtų gintis jai: L.Ruokytė-Jonsson konsultavo G. Kėvišo sūnaus įmonę”

Čia vis prisimenu Kristiną Brazauskienę, kiška tonka ir jos vojažus, ji vargšė, neturi kur gyventi, viešpatie, kaip jai nepalūžti. Jos sūnelis “Draugystės” viešbučio direktorius, to paties viešbučio, kuris “vsio zakonno” sąraše. Neįveikiami ir elite.

G. Kėvišo neribotas cinizmas ir “vsio zakonno” šou tęsiasi, ponai prisiekusieji. Daugiau cinizmo, žmonėms tai patinka :D Rašykite laiškus! O ir kitos citatos iš Ilfo ir Petrovo romano “Dvylika kėdžių”. Visos jam ir jo stulbinančiai vadybininko patirčiai taip tinka.

Rodyk draugams

Iš komentarų: “Žurnalistika akivaizdžiai degradavusi. Jai įdomūs tik nusikaltėliai, alkoholikai ir žmonių nelaimės. Kitų temų žurnalistai nepajėgia analizuoti. Jie darosi neįgalūs rašyti ir kurti laidas apie kūrybingus žmones, jų darbą ir gyvenimą. O va asocialai - tai puikiausi jų bičiuliai, su jais jiems pats tas.” iš straipsnio “Marijonas Mikutavičius viešai Dovilę Šakalienę patraukė per dantį”

Dabar daug apie tai rašoma, bet labai noriu pareplikuoti šia tema. Sutinku su abiem pusėm, kodėl. Todėl kad žiniasklaidoje tiriamoji žurnalistika tapo nišine, o vaikomąsi internete klikų, o TV reitingų, tuomet visos priemonės tinka, nes nori to greito efekto minimaliomis priemonėmis.

Delfi redaktorė besipiktindama dėsto vieną poziciją ir ji teisi, žinoma, bet jai lygiai taip pat normalu kasdien po n kartų, visiems žinomas šviežias įvykis, valkioti žiauriai nužudytos merginos nuotrauką, prie bet kokio straipsnio, nes ta nuotrauka garantavo klikus. Nevengė palaikyti tokio ritmo, kai kasdien pasirodydavo tie patys straipsniai, su papildytais keliais sakiniais, o didžioji dalis copy-paste, su skambiom skandalingom antraštėm, tom pačiom nuotraukom, dar ir dar didinant įtampą, palaikant tą įtampą, palaikant atitinkamą nuotaiką ir skatinant klikus. Taip buvo daroma ir bus daroma daugybę kartų, nes tai efektyvu, tai naudinga, to reikia norint parduoti reklamą, bet tai yra manipuliacijos ir žaidimai, moralės ir etikos čia nėra nei lašo. Tai primityvus, gyvuliškas noras užsidirbti iš to.

Todėl iš dalies D. Šakalienė teisi, kad “kažką reikia daryti”, kodėl kitose šalyse apskritai draudžiama skelbti apie savižudžius, įžymių žmonių savižudybes, tik dėl to, kad visuomenė būtų sveikesnė ir nebūtų daromas atitinkamas poveikis. D. Šakalienė neteisi su tais pozityvo procentais, nes neįtikins kad ir internetinės žiniasklaidos, juk jiems greiti ir efektyvūs klikai su skandalingom ar gašliom antraštėm, skatinantys primityvius ir žemiusius instinktus - tai yra jų duona, jie to tikrai neatsisakys. Kažko gilesnio, kitokio, dvasingesnio galima atrasti kituose portaluose ar interneto puslapiuose, reikia tik norėti tai rasti.

Bet jei galvojant blaiviai ir atsakingai, didieji portalai, pagrindiniai šalies dienraščiai ir TV išgirs, pasižiūrės į tai ką jie daro ir koks poveikis, kokie rezultatai, ne tik žiūrės savų kišenių, bet dar ir pagalvos apie vaikus, jaunimą, dar apie tą visuomenės sluoksnį, kurį tokios naujienos ar bjaurios laidos veikia kaip dopingas veikti taip pat bjauriai ir šlykščiai, jei po to sumažins savus decibelus ir šlamšto - brukalo gausą, tai jau bus D. Šakalienės ir panašiai mąstančių laimėjimas.

Rodyk draugams

Apie dvigubus standartus neblaivių įžymybių skandaluose.

“Dovilė Filmanavičiūtė: „Agnę už girtą eterį nulinčiavom, o ar linčiuosim vyrą iš nacionalinės televizijos eterio?“

Kodėl Agnė Jagelavičiūtė buvo skambiai ir skaudžiai plakama, o Audrius Giržadas, vakar vakaro svaigulys, veik “nieko tokio”. Nes Agnė ryški, graži, įdomi, nevengianti kritikuoti kitus žinomus veidus, aštriai pasisakanti ir dar necenzūriniais žodžiais, atvira ir tiesmuka, todėl turinti daugybę sekėjų ir nemažai nekentėjų, tai ryški persona, bet dar ir dėl to, kad ji yra moteris, moteriai tam tikrose situacijose skaudžiau kerta ir ne taip nuolaidžiauja, o dar be to ji yra mama ir auginanti mažą vaiką. Tai tas viešas pasirodymas todėl buvo toks iškedentas.

Bet kiek alkoholizmo liūnas ir su tuo buvę lai nedideli skandalai pakenkė D. Butkutei? Ji ir “karalienė”, ir arenas pilnas rinko, ir ką tu jai :D

O “kas tas” A. Giržadas? Kažkam žinomas, kažkam iš viso nežinomas, kažkas pamena tuos laikus, kai jis kaip laidų ir renginių vedantysis buvo tikrai matomas bei žinomas veidas, o dabar daugybė metų tėra už kadro, prodiuseris, Eurovizijos veikėjas, bet nei jis ryškus, nei aršiai kritikuojantis kitus ir “matais” kraunantis, nei jis Facebook’e turintis gerbėjų armiją (aš tik šiandien sužinojau, kad jis tą paskyrą turėjo), nei jis turi šeimą ir vaikų, na jis toks visai kito kalibro viešumo ir ryškumo prasme, o dar vyras.

Kita vertus, kalbant apie vyrus, vėl gi, čia irgi dvigubi standartai, nes tarkim apie LRT direktoriaus A. Siaurusevičiaus neblaivaus pasiplaikstymą elektros skydinėje iki šiol mini, nors jam dėl to “niekas nieko”, liko tik minėjimas, kad skydinės herojus, iki šiol sėkmingai vadovauja.

Kaip ir daugiavaikio, kazino gerbėjo, TV laidų ir radijo laidų vedėjo J. Radzevičiaus tragiškas pasivažinėjimas paryčiais, būdamas veik “be pulso” ir visiškai girtas “kaip tapkė” užmušė praeivį. Tai gi nesėdi kalėjimo kameroje, jis lyg “niekur nieko” toliau sau dirba radijo eteryje, bet jo padaryto nusikaltimo iki šiol tikriausiai niekas nepamiršo, bet gi kiti, tokie patys su tokio sunkumo nusikaltimais, sėdi nelaisvėje. Ar čia ne dvigubi standartai?

Dar tuo pačiu galima pridėti Egidijaus Dragūno žygius ir nuopelnus, nors jis ir vyras, ir augina sūnų, ir žinomas veidas, bet kiek skandalų dėl alkoholio (o gal ir narkotikų?), kiek vairavo neblaivus, kiek darkėsi, keikėsi, visokiais žodžiais politikus plūsta, problemos su mokesčių nemokėjimu, neretai iš viso neadekvatus. Bet savotiškai “niekas nieko”, nes tikriausiai visi priprato prie jo tokio įvaizdžio, kad jis yra TOKS, todėl kiekvienas pasidarkymas vertinamas atitinkama reakcija, kad nieko naujo, eilinis Sel’o išsišokimas, buvo ne vienas ir dar kiek jų bus.

Todėl mintis aiški, galima vardinti ir vardinti, bet dvigubi standartai visuomet buvo ir bus.

Rodyk draugams

“V. Siegel prabilo apie santykius su D. Bunkaus sūnumi bei šeimos pagausėjimą”

Koks agresyvus marketingas, kad net nejauku, ir nebe pirmą kartą skaitant Viktorijos Siegel pareiškimus. Bet ji kieta :D Dėl skirtingų aspektų gerai ir blogai, nes man asmeniškai žiauriai nepatiktų štai toks pozicionavimas. Su mano vaiku ir apie mano vaiką, kad va taip visai Lietuvai pasakotų nauja pasija, naudotųsi situacija ir reklamuotų save. Kuo ji prekiaus, kai/jei išsiskirs su Danieliumi, nors gal ir nesiskirs, kol naudą gaudys, viešaisiais ryšiais, kaip ankstesnioji išspaudė ką galėjo iš tų santykių ir prezentacijų. Ir tikiu, kad Natalijai buvusi Danieliaus Bunkaus draugė buvo visai patrauklesnio kalibro nei ši aktyvi kobrikė.

Buvusi, beje, taip pat itin agresyvaus marketingo veikėja Justina Stambrauskaitė, kurią pirmą kartą gyvenime išgirdau - jos balsą, pamačiau jos manieras, taip tratant kaip kalašnikovui, tai Nuo..iki laidoje online wifi, čia prieš kelias dienas, kaip visuomet, paskutinė parapijoj. Tai kaip viešųjų ryšių veikėja ji tuo buvusiu ir Natalija sėkmingai pasinaudojo, apatiniais prekiauja, savo veiduką karts nuo karto parodo, nuomonę pasako. Bet kaip moteris, ji labai agresyvi savo ekspresija, manyčiau, kad tas Bunkus ją ilgai kentėjo :D , nes aš vos ištvėriau tą interviu laiką, nors kalbėjo neblogai, pakankamai sklandžiai, bet visuma tai labai įtempta.

Apskritai šie žmonės yra keisti, liguistai trokštantys viešumo ir reklamos, kad neįvertina, kokią žalą daro tam berniukui. Visi tie keisti tarpusavio santykiai, besikeičiančios draugystės, skyrybos, o labiausiai kenčia vaikas, kuris tų įvykių epicentre ir dar viešumon tempiamas su agresyviom marketingistėm. Kokia psichologinė atmosfera, spaudimas. Nežinau, manau tie būsimi tokios veiklos vaisiai bus nekokie, laikas parodys, bet teigiama perspektyva tokia miglota.

Rodyk draugams

Straipsnį ir komentarus skaitau antrą dieną. “Po baleto šokėjo savižudybės moksleivė atskleidė šiurpius prestižinės mokyklos užkulisius”

Tiksliau būtų taip: vakar tik straipsnį, o jau šiandien - komentarus. Nes buvo taip sunku ir taip suspaudė širdį dėl visko, kad ne tai kad raudojau dėl to kas ten rašoma, bet verkiau viduje ir širdis kraujavo, vis iškildavo visokie prisiminimai, ta nesveikia aplinka ir tokia neteisybė, klaiki klaiki. Koks absurdas, kai pagalvoji, menininkų kalvė, kurioje susibūrę ypatingi vaikai. Jautrūs, savotiški, nes jūs tikriausiai visi žinote, kad menas be jautrumo negyvas, tos dermės nebuvimas yra nuosprendis. Visi menininkai yra jautrūs, visi. Kad pagautum pustonius, potėpius, sugrotum ar sudainuotum taip, kad kitiems klausytojams ir žiūrovams sielą glostytų, verktų iš džiaugsmo, širdys dainuotų ir panirtų į meditacijas ar net užmigtų filharmonijose nuo gerumo, o paveikslus tyrinėtų valandų valandas, reikia pačiam meno nešėjui būti ypatingu. Tai talentas, taip pat darbas, juodas darbas, tamsioji pusė, kurios žiūrovas nemato. Na negalima terorizuoti tokių vaikų, traumuoti jų psichiką, jautrią ir gležną, krūviai milžiniški, spaudimas ir konkurencija juoda, neteisybės vandenynai.

Tie nepedagoginiai metodai yra žiaurūs, kas ten iki šiol vyksta, su pedagogika neturi nieko bendro. Esminė problema ta, kad tie kurie dirba, jie moka tapyti, lipdyti, šokti, groti ir dainuoti. Bet jie ne pedagogai, nebent vienas kitas, visų nenurašykim. Retas žmogus gali suderinti pedagogiką ir profesionalumą. Tie žmonės, ypač kurie seno raugo, tas baleto skyrius, vis dar gyvenantis rusų kariuomenės “dedovščinos” metodais, kitaip nemoka ir negali mokėti, nes visos tos staugiančios “pedagogės”, prarūkytais ir pragertais balsais (ir veidais), jos pačios kažkada buvo aukos. Jas taip pat ujo, žemino, tyčiojosi. Jos yra sugadintos. Jų psichika yra tokia “suvaryta”, kad vargu ar specializuotas gydymas padės. Tai ne žmonės, o monstrai, kurie jaučia pasitenkinimą ir malonumą, nes tik tai tegali daryti, atsigroti ant niekuo dėtų vaikų už savo suknistą vaikystę, jaunystę ir gyvenimą.

Kas neskaitė mano 2009 m. įrašo apie M.K. Čiurlionio menų mokyklos užkulisius, ką reiškia ten mokytis, kokia atmosfera http://subjektyvi.blogas.lt/skiriu-busimu-m-k-ciurlionio-menu-mokyklos-pirmoku-teveliams-papildyta-293.html Man labai patiko groti, siekti aukštumų, tačiau visa širdimi niekinau, nekenčiau viso tos neteisybės ir purvo, kuris deja likęs iki šiol. Labai labai gaila, kad vaikai iki šiol ten lygiai tokiose pačiose sąlygose, kokiose buvau aš ir mano klasiokai, visa bendruomenė. Mūsų buvo nedaug, mokinių skaičius nedidelis, vis tik mokykla neeilinė, tad kiekvienas savas. Ir veik visus pamenu, jei ne vardais, tai iš veido, kas muzikavo, kas dainavo, kas šoko, o kas sukosi dailės skyriuje.

Esminė šios mokyklos problema ta, kad daugelis ją palieka ne dėl milžiniško krūvio ar pervargimo, o būtent neatlaikę psichologinio teroro. Jei būtų sveika atmosfera, jei būtų sveika pedagogika, jei mokytojai gebėtų dirbti savo darbą be tarpusavio intrigų, tai Lietuvą garsintų žymiai daugiau talentų. Ir daugybė suluošintų vaikų, kurie paliko šią velnio galerą, šiandien galėtų gyventi visai kitokį gyvenimą.

Rodyk draugams

Barakudos

2017-03-06

Reikia atitinkamo gero muzikinio fono, kad mintys dėliotųsi reikiama kryptim. Vaizdo klipas taip pat tinkamas. Apie ką pakalbėsime? Žadėtas komentaras apie barakudas. Bloge tam turiu išskirtą “tag’ą”, nes vis atsiranda vienokių ar kitokių pastebėjimų barakudų tema. Štai ir vėl.

Kodėl aš niekada nemoralizuosiu barakudų, nors galiu ten kandžiau ką nors parašyti, pašmaikštauti, bet realiai gyvenime niekada neteisiu. Nes aš suprantu kodėl jos taip gyvena, t.y. barakudiškai. Analogiškai - nekeiksiu ir nesityčiosiu ar nežeminsiu prostitučių, nesvarbu ar jos elitinės, ar gatvės plaštakės. Tai ir “neteisk ir nebūsi teisiamas”, ir tinka kita gyvenimo išmintis. Apskritai tai ne mano reikalas, kodėl jos tuo užsiima, kodėl tai jų papildoma ar nuolatinė veikla, o gal hobi. Ir aš nežinau, kokioje aplinkoje augo ir ką regėjo ta ar kita moteris, kokia buvo jos vaikystė ir apskritai, kad ji ten atsidūrė, stotyje ar naktiniame klube. Tiesiog jos sąžiningos ir nevaidina šventuolių, yra kaip yra. Man realiai gyvenime šlykštūs visai kitokie žmonės ir jų veikla, visai kitokie, apie manipuliatorius jau rašiau, apie tuos, kurie arčiausiai ir pirmieji smeigia į nugarą, ir kiti. Dabar nesiplėsiu, nes tema kita, o mintis aiški.

Gyvenime vienaip ar kitaip žmonės nori užsidirbti, prakusti, prasigyventi, užgyventi turto. Vieni tai daro savo proto, fizinio darbo, mokslo, karjeros, verslo keliu, švarus tas kelias ar suktas, apgaule ir melu grįstas, pasitelkiant šlykščius metodus ir pan., tai suprantame, kad čia niekas nežadėjo, kad bus vien tik dora ir teisingumas. Niekas nežino per kiek lavonų perlipo ir kieno galvos skrido, kam į nugarą smeigė, ką pakišo, ką apgavo, ką išdavė, kur maklino. Ar su kuo tai, šiandien labai garbiai žinomai tetai, savo laiku teko į lovą gultis su svarbiu vyru, dėl bet ko, kad ir to geresnio pažymio universitete ar karjeros laiptelio, ar turėjo kokį finansinį rėmėją - sponsorių ar net penkis vienu metu, variantų daug, visų nervardinsiu, bet mintis aiški. Tiesiog jei pradėsime gilintis, tai dar gali būti, kad barakuda ar prostitutė liks šventosiomis. Jų metodai yra kaip ant delno, bet gi gyvenime išsigryninimas ir yra pats teisingiausias dalykas. Būk kuo esi, neapsimesk kuo nesi.

O kas yra barakuda? Tai gali būti ir iš aukščiau išvardintų rato, kodėl gi ne, statusas ir veikla neapibrėžta. Bet gali būti tiesiog gražuolė (jau rašiau kas tai, bet lai būna “tiesiog”), kuri neturi tiek proto, tingi nuosekliai dirbti vardan finansinės gerovės bei turto. Neturi jokio, absoliučiai jokio noro eiti tuo sunkiu bei neapibrėžto ilgumo keliu, siekiant kažkokių ten aukštumų, sunkiai fiziškai dirbant, kremtant mokslus. Nes į daug ką arba nusispjauti, arba realiai neįveikiama, protas neveža, nebent nusipirktų diplomą. Ir galbūt apskritai be šansų prakusti, prasigyventi iš sąžiningo “darbuko”, už kurį na ne kažką ir gautų, uždaras ratas, kaip išlipti iš skurdo liūno. Ir “kažkokie” kreditai bei butukas 40 metams - nesąmonė, dar numirs kol kambarį išmokės. Ate Kanarai, ate automobili, ate butas, apie geresnį namą net nesvajok, ate viskas ir sapnuok sapnus, svajonės ir miražai. Tad kas joms belieka, jei barakudizmas joms tas puikus šansas, ir yra tas atsivėręs langelis, kai visur užvertos durys?

Tuomet belieka tai - visą savo energiją, sumanumą, galbūt apsukrumą ir čakras nukreipti į vyrą, kuris sutinka savo noru visa tai dovanoti, pirkti, atiduoti. Kita vertus, tai pakankamai sąžiningi mainai. Tiesiog gražuolė - gudruolė užsiima atitinkamu verslu, nes ne kiekvienai gi perka butus, namus, mašinas, perka verslus, kad būtų “graži direktorė”, perka viską. Ne kiekvienai. Čia irgi menas, vartyki kaip nori. Barakuda kažkuo panaši į tuos stebuklingų seminarų organizatorius - smegenų plovėjus, ji sistemingai ir kryptingai plauna smegenis tam “pinigų maišui”, kuriam patinka ta tiesiog gražuolė apsukruolė. Arba jis toks pats besmegenis, kuriam lengvai pinigai atėjo, lengvai išėjo ir nesuka galvos, patinka pirkti, dovanoti, atiduoti. Arba kaip tik labai protingas vyras, viską puikiausiai mato, žino ir supranta, kad šalia jo tipinė barakuda, bet jis nori, kad jai būtų gerai, ji bus jam lojali, atsidavusi, na ir jam bus gerai. Ji vairuos gerą automobilį, gyvens jo nupirktame būste, bus verslininkės statusu jo nupirktame versle, gražiai rengsis ir bus jo per amžius (nebent užkibs stambesnė žuvis ;) ), nes jam tinka toks sandoris.

Tai kam blogai? Man tiesą sakant juokingos tos aistros, keiksmai, niekuo dėtų moterų apkaltinimai barakudizmu, kai jos net šalia nestovėjo ir iš viso nesąmonė, neetiška klijuoti barakudų etiketes ten, kur nelimpa. Nepatinka tikrų barakudų metodai? Jei ten žmonėms viskas tinka, visi dėl visko susitarė, faktiškai niekas nieko neapgavo, jokių ten ypatingų burtų nedarė ir stebuklingų žolelių neįpylė. Žmonės pasirinko gyvenimo būdą, o kiti žmonės palaikė ir pritarė, patys davė raktus, pinigus ir dar rožių puokštę pridėjo. Moralė, etika, kiti momentai? Tai žinoma, yra ir garbingesnių būdų užsitikrinti tą finansinę bei materialinę gerovę, bet, kaip rašiau, tie lyg ir moralesni bei etiškesni keliai gerai pasigilinus gali pasirodyti net labai klampiais, duobėtais ir akmenuotais vieškeliais. Suprantama, visų ant vieno kablio nekabinsime ir tai būtų neteisinga. O ar kas prašo gyvenime teisinti ar teisti? Ne. Tiesiog kiekvienas mes gyvename savo gyvenimą. Barakudos taip pat, tik savo. Jos niekam neskolingos, bet ir neapsimeta, kad šventosios magdalenos. Čia labiausiai rizikuoja vyrai, jei jiems nesusiklostys verslas, darbas, karjera, baigsis pinigų srautas ar prapuls turtai, tai ir barakudos tikrai neužsilaikys, o dar gi ir savo dalį nusineš, ką uždirbo ir užgyveno.

Rodyk draugams