BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vaida Skaisgirė: „Svarbu rasti laiko ne tik darbams, bet ir draugams“

Puiki aplinka sukviesti draugus. Kazino. Koks pigus reklaminis renginys, nukreiptas į rodos nekaltą ir pozityvios intonacijos aprašymą - rask laiko draugams. Kai tiek žmonių kenčia nuo azartinių žaidimų, ne tik tie, kurie turi priklausomybę jiems, bet ir tų ligonių šeimos: tėvai, draugai, žmonos, vaikai, visi kas jų aplinkoje yra vienaip ar kitaip įtraukti į šį akivarą. Žinoma, yra kas visai džiaugiasi tokiais ligoniais - tai visų pirma kazino, po to lombardai, greitųjų kreditų bendrovės. Tik neseniai skaitėme apie A. Valentaitę apvogusį žlugusį krepšininką Dovydą Rediką - kazino lošėją. Juk tai tokie šių įstaigų VIP klientai, ir tokie patys į juos panašūs. Tai ar laimingi tie, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su šiais frajeriais?

Kaip viskas pateikta, tiesiog saldu žiūrėti, kaip viliojančiai, štai, pažiūrėk: kokie mes sėkmingi, jauni ir gražūs, su putojančiais, spalvingais kokteiliais, nerūpestingai susėdę už žaidimų stalo, pozuojame su kortomis, žetonais, mes faini, mes tokie, sek paskui mus, būk toks, kaip mes, gerk, lošk, kviesk draugus, surenk tokį patį vakarėlį, juk pažiūrėk kaip šaunu, nepamiršk draugų, prisimink visus. O juk tie reklaminiai stafai - žetonai ir kortos tėra marketingo dalis, juk jie, tikėtina, nepralošė ir neišlošė nei cento. Tiesiog susirinko, pasėdėjo, pagėrė, gavo žaidimo pamokėlę ir papozavo. Ir kazino gerai, ir Vaida užsidirbo, ir žiniasklaida parašė, kokia puiki reklama, tiesa? Ar norėtų Vaida, kad jos vyras ar užaugęs sūnus vakarus leistų ne namie, ne kažkur, o būtent kazino? Kur tavo vyras? Ai, žaidžia, žaidžia, žaidžia, vėl žaidžia, ir vėl žaidžia. Ir laiką leidžia tik kazino. Juk ten taip faina. Tai kaip narkotikas, vieniems užtenka kelis kartus pažaisti ir nieko, o kitiems - vieno vienintelio karto. Ir viskas, viso gero, mama, aš paskendau.

Jūsų statymai, ponios ir ponai, neškite čia savo pinigus, įsitraukite, įsisukite, praraskite laiko nuovoką. Jūs išlošite? Ne. Visada laimi kazino. Amžina tiesa - klasika, ar žinote tą posakį? Kad laimi kazino tik tie, kurie pastatė kazino. Kodėl Las Vegase ir niekur niekur nėra langų kazino patalpose? Kad žmonės nejaustų laiko, prarastų laiko nuovoką, kad nesuprastų ar diena, ar naktis, ar rytas jau aušta. Kad žaistų ir kad neštų pelną kazino. Ten nesibaigianti šventė, šviesos, prislopinta muzika, minkšta kiliminė danga, jauki ir butaforinės prabangos aplinka, dar gi nemokami alkoholiniai gėrimai, kad galutinai apsisuktų azartiška galvelė.

Rodyk draugams

15 metų jaunesnis Rūtos Lukoševičiūtės vyras atsisakė karjeros ir įsidarbino jos asistentu

Vajazau, galvojau, koks šaunus, koks pasiaukojęs, tik pamanyk, atsisakė karjeros. Nusprendžiau paskaityti šį pasiaukojimo akto pristatymą. Tikrai maniau, nuoširdžiai, kad šis “15 m. jaunesnis Rūtos vyras” yra auka, didvyris, kur medalis, kokia garbė. Na tai viskas, man atrodo, kad jis taip ir eis per gyvenimą, kol bus su Rūta, jį taip ir vadins, ne vardu, ne pavarde, ne pasiekimus vardins ar profesiją, o tiesiog “15 m. jaunesnis Rūtos vyras”, na kaip ten kokios sporto žvaigždės nesuskaičiuojamos buvusios draugės, jau seniausiai n kartų ar po vieną ištekėjusios, turinčios savo gyvenimus ir užsiėmimus, kokios nors “paulauskienės ar kazlauskienės”, o kaip vadinamos “buvusi ANO draugė”, taip ir gyvena, vis buvusi ir buvusi. Nes daugiau nieko doro nenuveikė, kad būtų be prielipo buvusio? Ne. Tiesiog žurnalistams neįdomu, o ir ne taip macnai skamba.

Tai paskaičiau ką veikė šis “15 m. jaunesnis Rūtos vyras” gyvenimą ir kokioje sferoje karjerą darė. Ne, neatspėjote, ir aš suklydau, ne, jis nebuvo nei vadybininkas, nei perspektyvus banko darbuotojas, nei inžinierius, nei fizikas - raketų išradėjas, nei politikas, nei nesvarbu ką pagalvojote, vis tiek suklydote, kaip ir aš klydau. Jis dirbo, tik nesijaudinkite, ramiai, jis dirbo… spintų montuotoju. Spintų. Ne baldų, nes baldų montuotojas, tai kaip suprantu, yra aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas (na gal čia toji karjeros aukštuma?), ten reikia daugiau išmanymo ir sugebėjimų, kaip surinkti bet kokį baldą ir surinkti kokybiškai, kad nesubyrėtų ar nenukristų kokia virtuvės spintelė ir durelės. O čia tos spintos, tai kaip suprantu stumdomos, kur absoliučiai nieko nėra, nieko gudraus, ten net montuoti nėra ką. Tos dvi lentos, kur važinėja, tai įsistato į profilius. Ką ten tiek montuoti? Net prakaito lašas neišsiskirs, nebent montuotų Kipre liepos mėnesį.

Štai galvoju, kad “15 m. jaunesnis Rūtos vyras” - paprastas, mielas, šaunus, tikriausiai padorus vyras, nepametam, ne šiaip tiesiog vyras, o “15 m. jaunesnis Rūtos vyras”. Kad jam klaikiai pasisekė sutikti Rūtą savo spintų montuotojo gyvenimo kelyje. Ir būtent dabar jam nuskilo toks šansas gyvenime, jis tikruose pokyčiuose, jis visai kitoje sferoje. “15 m. jaunesnis Rūtos vyras” neatsisakė karjeros, ką čia peza ta Rūta ar žurnalistai, jis kaip tik iššovė į viršų, per kelias gyvenimo karjeros pozicijas. Jis tik dabar pradėjo daryti realią karjerą, tai jo didysis startas. Pasisekė žmogui ištrūkti iš primityvaus spintų rato, o viskas tik dėl to, kad yra “15 m. jaunesnis Rūtos vyras”. Su kuo ir sveikiname.

Rodyk draugams

Kažkada, kai tik atsirado žurnalas “Stilius” ir vėliau žurnalas “Žmonės”, tokiais pat etatiniais vakarėlių dalyviais buvo Darius ir Ina Mockai. Kokį tik žurnalą bevartysi, kiekvieną savaitę, sąžiningai jie tuose puslapiuose.

Jie mėgavosi ta tuštybe ir maivėsi iki tokio lygio, kad parodytų, kaip jie gyvena, kokius garderobus turi, kokias rankines. Bet viskam ateina savas laikas. Juos nupūtė iš visų vakarėlių, žurnalų, retkarčiais pasivaidena ypatingomis progomis. Nes subrendo ir matyt suprato, kad visa tai buvo maskaradas. Tokių kaip jie buvo daugybė, vieni veidai keitė kitus, kiti kitus.

Dabar akivaizdi tokia tendencija, kad neršti po nesibaigiančias prezentacijas, vakarėlius, abejotino lygio pseudodizainerių drabužių pasirodymus, karoliukų vėrimo vakarones ar mėsos krautuvės atidarymus - blogo tono ženklas. Net į Bentley pristatymą atėjo vos keli, kurie realiai gali įpirkti Bentley, visi kiti etatiniai vakarėlių dalyviai.

Martinavičiai kol kas pradiniame etape, eina visur kur kviečia, nes nemoka atsirinkti, o ir nenori, kur dar bus proga pademonstruoti spintos turinį. Ekscentriška Veronika Kastujeva taip pat demonstravo. O jei dar prisiminsime į archyvus nutrenktą Martinėlę.

Rodyk draugams

“Garsiausia šampano eksperte tituluojamai moteriai – kaltinimai užgrobus valstybinę žemę”

:D Štai kur tikro šampano eksperto tiesa, o kas gali ginčytis? :D

“”Sventinis” by Alita (1.19e) geriausias sampanas ryto pradziai. -Garsiausia sampano eksperte Lietuvoje”

Mes kaip tik vakar susidūrėme su vogtų žemių kriminalais. Na, kaip “dar viena šampano ekspertė” LOL :D galiu prisideklaruoti, kad nesu vagis, nors aplinkiniai gundymais veikė ir dar po to aiškino, kad kvailystė nepasinaudoti tokia puikia galimybe - šiek tiek pastumti tvorą link valstybinės žemės, nes “”davai” mes visi draugiškai kolektyviai čia pastumsim savo tvoras”, ir tada bus dar papildomai kam keli, kam kažkeli arai turto. Ir juk niekas nepastebės. Nes mūsų visi sklypai kraštiniai su mišku. Tai mes nepasirašėme tai avantiūrai ir atsisakėme, nes, visų pirma esame sąžiningi, mums svetimo nereikia, norim miegoti ir gyventi ramiai, o be to nei ten praturtėsim, nei ką, o dar bus galvos skausmas, tai nafig mums to reikia. V.ž. dalis ramiai sau persikėlė tas tvoras, tose žemėse susirentė malkines, dar kažką. Tvorų kilnojimas buvo prieš kokius gal penkerius metus ar pan.. Ir išties tyku ramu. Buvo.

Vakar gaunam kažkokį raštą, tokį skaičiau pirmą kartą, su krūva įstatymų nr., sklypi adreso nėra, tik kadastro nr., o kadangi tų sklypų turime visokių ir apie kurį čia kalba eina, tai man akimirkos pasimetimas, kas čia vyksta, kame reikalas, gal kur jau kokią baudą reikia mokėti :D Nes pas mus kaip dažniausiai būna, kad kai gauni kažkokius “neaiškius” raštus, tai matyt jau esi kažkur prisidirbęs ir reikia aiškintis nedelsiant, nes man iš karto antstolio šmėkla pasikabina. Skambinu rastu numeriu ir aiškinuosi, pasirodo, dabar žemėtvarkininkai yra pakrutinti persimatuoti visus valstybinius sklypus ir susivesti galus, nes matyt betvarkė ten tokia, kad niekas nežino kas kam priklauso, todėl matininkai važinėja ir matuoja, tikrina. Tai gi, patikrino ir mūsų tos “tvorikės” padėtį, kaip ir kaimynų. Dar neklausiau kas aniems bus ar ką, bet žinau viena, kad mums tai nieko nebus, nereikės nei tvoras atgal perkėlinėti, nei baudas mokėti, nieko nereikės daryti. O dabar reikalų lyg tyčia melejonas ir dar tiek, prieš vasarą reikia tiek galų uždaryti. Tai dar ir su žemės kriminalais aiškintis, oi ne.

Tad moralas toks. Nėra ko vogti, nė velnio tu iš tų tvorų stumdymo nepraturtėsi, žinodamas, kad tie keli arai niekada nebuvo ir nebus tavo, nors serbentus sodink ar tujas. Nei parduosi, nei šeimininku jausies, o dar gi gali atsidurti pirmuose žiniasklaidos puslapiuose :D Vis tik geras tas gėdos stulpas ar lenta, ką ir sakyti. Bet va taip ir susigadina reputaciją, dabar visą laiką žinos, o kas gi toji šampano ekspertė, kuri pozuoja prie sienelės, o kas gi tas krepšininkas, kuris netyčia pasididino sklypą netoliese, o kas gi tas riešutų ir razinų ekspertas, kuris Žvėryne pasididino, o kas tas kitas veikėjas, kuris irgi šunimis apsistatęs, retkarčiais prie sienelės su šokėja mėgsta pastovėti. O žurnalistai jie jau tokie, viską parodo, ne tik gražiąją pusę.

Rodyk draugams

“M. Ališauskienė. Keturiasdešimtmečių vidutinybių karta su sovietinėmis vertybėmis?”

Taip teigia Doc. dr. Milda Ališauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja, Lietuvos sociologų draugijos prezidentė. Bet tai tik jos asmeninė - subjektyvi nuomonė, su kuria ne vienas mano bendraamžis, būtent tos kartos atstovas kategoriškai nesutiktų, nesutinka ir nesutiks. Mes ne tokie, mūsų karta ne tokia.

Geriausias ir objektyviausias komentaras, galbūt subjektyviai čia vertinu, nes tai aprašytasis taip pat ir mano gyvenimas. Šį komentarą noriu pasilikti, nes dauguma bendraamžių nesame tokie, kaip bando interpretuoti Milda. Deja. Mes išgyvenome tokius įdomius procesus, mes iki šiol gyvename “nesibaigiančiuose” pokyčiuose, kurie dar ne visi paminėti šiame komentare, jūs patys žinote, buvę spaliukai ir pionieriai, jūs/mes perėjote viską, kas užgrūdino, sustiprino. Mes patyrėme tiek daug ir tokios nežinomybės dėl rytojaus baimės jausmą, mes žinome ne tik kas yra gyvenimas su raktu ant kaklo, Leninas iškelta ranka dabartinėje Lukiškių aikštėje ir “paradai”, o dar blokada, pirmieji kooperatyvai ir prichvatizacijos pasekmės, banditizmą bei anarchiją ištvėrėme ir laukinį kapitalizmą, su kuriuo susidūrę mūsų tėvai ne visada galėdavo prisitaikyti. Taip, mes neišgyvenome tik karo baisybių ir tremties, ką patyrė mūsų seneliai.

Skaičiau Mildos Ališauskienės įrašą ir virė virė. Taip, vidutinybių buvo ir bus visais laikais, bet kodėl negaliu sutikti su šiuo tekstu, kurį “laikina” kiti. Štai kodėl aš “laikinu” tai:

“Tai net izeidzia mus, 40-mecius. Taip, gimiau ir augau sovietmetyje, isgyvenau Cernobylio tragedija, mokiausi marksizmo leninizmo ir isrinkinejau automatus per darbu pamokas. Bet tuo paciu kureme Sajudi, dalyvavome roko marsuose per Lietuva, mitinguose, stovejome barikadose ir Baltijos kelyje, iskenteme blokada. Merginos nesifotografavo su rozemis FB, o slapstesi ir mokejo issisukti nuo brigados ir kitu nusikalstamu grupuociu torpedu. Mes pergyvenome rublius, vagnorkes, litus, dolerio pakilimus ir nuopolius, banku griutis ir finansines piramides, zinome, kas yra deficitas, praradome draudimus. Dar karta praradome darbus kai jau persiorentavome per didziaja Europos krize. Cia kas tie vidutinybes? Kas tie lepuneliai? Mes ta karta, kuri vetyta ir metyta, mes per adatos skylute mokame islysti. Mes palaikome savo valstybe dabar cia, nes tevai paseno, o visciukai dar neapsipunksnave arba emigravo. Geda skaityti tokius straipsnius.”

Ir dar vienas pastebėjimas, vietoje P.S. “Jei kartais nepastebėjote, keturiasdešimtmečių kartai Lietuvoje priklauso geriausi dizaineriai, moksleivių geriausiai vertinami mokytojai ir dėstytojai, ryškiausi politologai ir t.t. ”

Rodyk draugams

“Mane šokiruoja neigiami komentarai moters atžvilgiu. Ji ne tik išlaikė lepšį bedarbį, nesugebėjusį išmoketi net trimetės lygio kabos, ji viena augina vaiką - be jokios finansinės tėtušio pagalbos - ir ji dar lieka kalta??? Kas jums yra, žmonės??? Ar moteris jau iš esmės kalta, nes ji moteris??? Pabandykite tokią situaciją įsivaizduoti atvirkščiai - garbintumėte tokį tėvą, kuria vienas augina ir išlaiko du vaikus.”

Kažkodėl manau, kad Gintarė valdoma aistros ir aklos aistros, nes nei viena racionaliai mąstanti, protinga ir bent kažkiek išminties turinti moteris nesituoktų ir niekada negimdytų vaiko nuo kažkokio romantiškai nusiteikusio pašlemėko - makaronų kabintojo, kuris suokė suokė serenadas žvakių šviesoj ir saulėlydžio nulietas. Ar ji nežinojo, nematė, buvo prastai informuota apie tai ir prieš santuoką, kad jis lepšis, bedarbis, berazumnis ir išsižiojęs? Tikriausiai jai nerūpėjo. Na bet seksuoti, aistras laužti galima su “maža kuo”, o štai santuoka, vaikas, kažkoks beprotnamis. Susižavėti garbanomis viena, o gyventi gyvenimą, duona ir stogu dalintis, tai visai visai kas kita. Tai žinoma, kad ji kalta, o kas dar?

Kai “darai” vaiką su vyru, kai renkiesi gimdyti (abortų priešininkės neskaitykit), tai esi atsakinga už pasekmes ir tą vaiką, kad jis turėtų pilnavertį gyvenimą, šeimą. O “darant” vaiką su užsieniečiu, kuris nei kalbos, nei gebėjimo gyventi svetimoje šalyje, jis galbūt iš viso neplanavo čia gyventi, tiesiog susižavėjo ir degė tokia pat aistra, taip pat susisuko smegenys ir nušoko į kitą santykių lygį. Tai reikia gi galvoti, ką tas vaiko “darymas” su užsieniečiu atneš, kokias pasekmes, ypač nepagyvenus, nepraėjus trinties etapų, o jei skyrybos, kokios jos ir įvyko logiška seka, ką darys, kai po skyrybų reikės dalintis vaiko priežiūra, kaip bus, o jis išvyko, nes o ką jam reikėjo daryti, jei romantikos šydas nukrito ir balionai išskrido nežinoma kryptimi? Kentėti priekaištus, kaltinimus, kad alfonsas, kad bedarbis, kad niekam tikęs. Na taip, jis toks ir yra, bet toks ir buvo prieš tai. O jei vaikas netyčiukas, tai vėl gi, seka tokia, kad jei nori gimdyti, o vyras lopas, tai ką padarysi, kito kelio nebus, auginsi viena, nes lopas netaps kažkuo, kol neišsilakstys, kol nesusitupės, kol neatsitokės, tai gali apskritai neįvykti niekada, net ir finansiškai nepadės, nes tokių atsilupėlių minia. Bet vėl grįžtame į tą pradinį tašką, kad kai aistra ir garbanos užvaldo protą, tai apie pasekmes nebegalvojama, gyvenimas čia ir dabar.

Rodyk draugams