BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

grigaitis

Spalvingojo Ž. Grigaičio namai jau n kartų pristatyti “visuomenei” ir tiek pat kartų anie daugelio nepaliko abejingų. Ir komentarų gausa, ir atitinkama jų nuotaika, diagnozės bei reakcija, mano taip pat būdavo visokia, ir aš skaitydama choru ten žvengiu balsu, kartais, nes taiklūs. Bet šiandien noriu kažkodėl gal palaikyti ar apginti Ž. Grigaitį.

Na nežinau, tose nuotraukose įžvelgiau juodą depresiją, liūdesį, begalinę vienatvę ir suicidines nuotaikas apskritai. Žmogus susikūrė savo pasaulį tuose keliuose kvadratuose palėpėje, kuri tikriausiai karštą dieną pavirsta į orkaitę, tad užsispyrimas sutraukti tą nenaudojamų daiktų gausą, kantriai pildyti visas kertes yra neeilinis.

Suprantama, kiekvienas savo idealių namų viziją bei jaukumo lizdą regi skirtingai, ir jei jam ten saugu, gera, jauku, gyvenama (!), tai jo pasirinkimas. Kita vertus, kažkaip pagalvojau, o jei vieną gražią dieną nebeliktų ryškiojo Ž. Grigaičio? Apsaugok D jį, žinoma, bet tiesiog tokia mintis. Tikiu, kad daugelis jo pasigestų, su nuoširdžiu ir tikru liūdesiu. Nes o kas daugiau jei ne jis? Jis savotiškas unikumas mūsų nedidelėje bendruomenėje, kito tokio nėra. SAVAS. Tad kažkaip taip… Patinka jis man tuo savo glamūriniu blic pafosu ir patinka tuo, kad yra toks koks yra, nepaisant nieko, nekeičia krypties. Vienintelis ir nepakartojamas, made in Lithuania. Ir lai jo ryškiaspalvis gyvenimas toliau džiugina stebėtojus bei aršius kritikus.

Rodyk draugams

Iš atostogų hitų serijos, senokai nebuvo įrašo šia tematika. Mane užbūrė ir klausausi šios melodijos vairuodama jei ne kasdien, tai reguliariai. Kažkokia tikra duduko magija. Reikia gero garso, netaupant. :)

Alihan Samedov - Sen Gelmez Oldun

Rodyk draugams

Man total alergija ir bėrimas nuo pokemonų žaidimo, prognozės buvo nieko gero nežadančios, kai tik prasidėjo tas vajus. Ir dabar psichozė sulig kiekviena diena įgauna tokį pagreitį, kad …xxxxx negaliu išvengti šio reiškinio, niekur, žiniasklaida atrajodama pokemonų tematiką dar labiau populiarina, o tie, kurie nori būti trende, faini ir ant bangos, na apie kuriuos rašiau spec įraše, ir tie anie jie privaloma tvarka, žinoma, o kaip gi be pokemonų, kabinasi į juos. Tai mano pirmas ir vienintelis įrašas apie šitą reiškinį. Tikriausiai. Nebent vėl pramuš. :( Galbūt ir smagus tas žaidimas, sakyčiau naudingas, orientacija, fizinė veikla, miesto pažinimas. Na bet kai masiškai, tai atstokit, nelabieji.

Beje, visos tos masinės psichozės, nesvarbu kokios ir kokia tematika, visos jos man kelia alergiją ir natūrali atmetimo reakcija, nenoriu ir viskas, nekiškite to, leiskit pailsėti nuo masuotės atakų. Kai veik VISI skaito kažkokią knygą ar vieno rašytojo knygas (pvz. neskaičiau Hario Poterio, nedomina), veik VISI žiūri vieną filmą, apie jį kedena ir nepažiūrėjęs esi kaip ir visai ne trende (pvz Avataro nesu mačiusi) ir pan..

Daugybė žaidimų, knygų, filmų, jų milijonai, bet atsiranda tokių, kurie įkyriai braunasi ir trinasi aplinkui, neprašyti ir nekviesti. Taip, tai piaro dalis, labai puikiai išvystyto ir tikslingai suformuoto, Oskaras tiems, kas sukelia tokius ažiotažus. Tačiau perdozuojant jie skleidžia kitokias bangas ir priešingą reakciją.

Rodyk draugams

Vilnius

“Garsaus virtuvės šefo ir kaimynų kova: ėmėsi grasinimų”

Arogantiškos, neteisios, bet ir teisios visos trys pusės. Bet šioje audroje ginu visas puses, nes žmogiškasis faktorius bei supratimas turi būti, ginu brokerę, nors ją ten tarkuoja iš visų pusių (ir iš dalies tikrai yra už ką, na bet o ką padarysi, kad ne visi moka diplomatiškai pasisakyti, kaip ir aš kartais), bet mažiausiai ginu tą šeimyną, kuri, deja, šioje istorijoje yra silpniausia grandis.

Pirkti butą Vilniaus Senamiestyje ir tikėtis oazės bei gaivos ar ramybės gali tik beprotis. Na apsižvalgyk, adekvačiai, kas aplink ir kokia perspektyva. Privalai prisitaikyti prie visko ir tik taip, kitaip nebus, nes aplink daugybė verslininkų, kaimynų, su savais poreikiais. Ir gyvenimas Senamiestyje turi virti, turi turėti jaukias kavines, terasas, daugybę terasų :D , parduotuves, salonus, t.y. būti traukos objektu. Nes kiekvienas kampas, užkampis, kiekviena gatvelė yra ne tik vietiniam, bet ir turizmui! Lietuva ir Vilnius vis dar turistų traukos objektai, ir iš turizmo pajamos labai svarbios. Kas būtų, jei Senamiesčio gyventojai va taip aršiai konfliktuotų su verslininkais? Draustų, piktybiškai kenktų. Būtų tragedija, Senamiestis mirtų greita mirtimi. Jei tau trukdo Senamiestis, negyvenk ten, tiesiog, laisvas rinktis. Bet neterorizuok, nešantažuok, nesmauk kitų, nes niekas čia nekaltas, tik tu pats.

Komentuojantys neteisūs vertindami per savo asmeninės kišenės prizmę, kad štai, koks menamai prašmatnus baltarusių butas, ir nevalia jų gyvenimo kokybės bloginti. Iš visų objektų būtent jų buvo pigiausias, prasčiausioje vietoje, šalia komercinių patalpų, kurių paskirtis aiški - komercinės! Ir ten gali kurtis kas tik nori ir gali, tai visai ne jų, gyventojų, reikalas. Todėl brokerė nors ir tiesmuka, pasakė tiesiai šviesiai, ji teisi, o ką ji apgavo? Kaip bando pripaišyti brokerės kritikai. O gi nieko. Nuomininko tuo periodu nebuvo, jokio, plikas faktas, o kas ten galėjo menamai įsikurti, tai vėl gi, brokerė ne Kašpirovskis ekstrasensė, ji žmogus, brokerė, kuriai rūpi parduoti, tai gi, vaizdas aiškus.

Yra Senamiestyje ramesnių vietų, kur nėra tokio šurmulio ir traukos objektų, tikrai yra, bet yra tokios top gatvės, skverai, aikštės, kuriose ramybės niekada nerasi ir net nesistenk ieškoti. Arba negyvenk ten, arba išmok gyventi, prisitaikyk ir atrask privalumų, nes pačiam gi smagu vaikštinėti po Senamiestį su “pižama”, kad viskas būtų šalia: kepyklėlė, restoranai, daug daug restoranų, kavinės, daug daug kavinių, barai, naktiniai klubai, parduotuvės, bažnyčios su gaudžiančiais varpais. Na bet tik ne mano kieme, tiesa? :) Kitų. Lai kiti derinasi, o aš einu skundą žiniasklaidai parašysiu, nes man trukdo. Ir trukdys! Čia net nesvarbu kas, ar Dublis, ar kitas restoranas, jų bus daugybė. Ir ką, visus šantažuos, su visais kovos, nes patys pasirinko gyvenamąją vietą šalia komercinių (!!) patalpų? Užuojauta visiems, nes taikos čia nebus, nes naujakuriai nesuprato kur apsigyveno, kad Vilniaus Senamiestis yra toks koks yra. Ir aš pvz. nenorėčiau, kad jis būtų kitoks.

Rodyk draugams

Daugybė straipsnių apie tai, kaip moterys įtaria sutuoktinius, gyvenimo partnerius, mylimuosius neištikimybe. Kaip jos seka, ieško, nori rasti neištikimybės įrodymų ir tikriausiai triumfuoja radusios. Tai nesibaigianti tema ir tikriausiai amžina, kaip ir kitos amžinos, viso gyvenimo temos. Noriu pasakyti, kad nereikia to daryti, tiesiog nereikia tuo gyventi ir kankintis, neverta, patikėkit. Tai toks nedėkingas ir tuščias užsiėmimas, kad gaišti tam laiką, švaistyti energiją ir deginti nervų ląsteles. Ar jūs, moterys, esate būtent to vertos? Vyrai to nei įvertins, nei pagirs, niekas nemėgsta tokių dalykų, nei vienas žmogus, net nesvarbu kokia lytis ar amžius. Ir visi tie sekiojimai, seiliojimaisi tiesiog apgailėtini, be jokios savigarbos, o kur savivertė?

Vyrai nėra mūsų, jie tiesiog žmonės, partneriai, kurie šalia, dalinasi jausmais, myli mus ar kantrūs su mumis, ir kurie sutinka gyventi su mumis, bet jie nepriklauso mums. Vyrai arba padorūs, arba ne, atsakingi, arba ne. Arba jie vertina partnerystę, šeimą, santykius, arba nevertina. Ir net patys padoriausi, ištikimiausi, atsidavę, jie taip pat gali patirti “nušvitimą” bei “atsivertimą”, vieną gražią dieną, net ir po daugelio bendro gyvenimo metų. Ir tą akimirką, kai įvyksta to žmogaus smegeninėje esminiai pokyčiai ar užplaukimas, niekas negali sustabdyti, niekas. Nei ašaros, nei kaltinimai, nei kitos priemonės, tiesiog taip yra. Žmogus turi teisę pavargti nuo jūsų/mūsų, tai jo teisė. Jis turi teisę aistrai, teisę pamilti, išprotėti, pasileisti, nes tai jo pasirinkimas. Negyvenkite jo pasirinkimu, neverta, beprasmiška.

Nesvarbu kokia jūs, nesvarbi jūsų išorė, absoliučiai, grožis ar negrožis, charakterio bruožai, elgesys su juo, išduoda net ir pačiausias geriausias ar nuolankiausias, tai neturi nieko bendra su jumis iš esmės. Išduoda ir gražuoles, ir tobulų figūrų “modelius”, ir puikias šeimininkes, ir idealias mamas jų palikuonims. Tad arba susitaikote, arba kankinatės beprasmiškai, bet kankinatės tuose įtarimuose bei ganyme tik jūs, tiesa, dar galbūt kankinate vaikus, jei jų turite, artimuosius, draugus, visus aplinkinius.

Daug porų, kurios noriai demonstruoja savo jausmus aplinkiniams, noriai, bet tas parodomasis šou tėra jų teatras aplinkiniams, dažnai neturintis nieko bendra su plika realybe. Bet neverta aklai pasitikėti demonstracija, nes neretai tos meile trykštančios oi kokias gilias šaknis knisa, ypač jų saldžialiežuviai meilūs vyrai. Esu susidūrusi su tokiais šaunuoliais, kurie niekuo negeresni už santūriuosius, ramiuosius. Šaunuoliai tokias pat aistras gali demonstruoti ir su kitomis, slaptai, net ir rodos patys pačiausi, tobuliausi, paveiksliukiniai šeimos vyrai, vaikų skaičius neturi reikšmės. Jie gali laidyti dviprasmiškas ar tiesiogines užuominas net ir šeimos draugėms, žinoma, slapta. Gali įsitaisyti meilužes ir net kelias, o gali ir pamėginti ir šeimą palikti, ir palieka, tie idiliškos meilės demonstruotojai. Bet meilė bei aistra viešumoj tokia, kad lyg širma jų gėdingai veiklai ar nepadoriems poelgiams. Todėl netikėkit tuo, ką jie suokia, tiesiog nesukite galvos ir tiek. Nepavydėkite to ką matote, štai kaip būtų tiksliau.

Kodėl neverta ieškoti, įtarinėti? Nes jūs nieko nepakeisite, absoliučiai, ar rasite, ar nerasite ko ieškote. Tiesiog gyvenkite savo gyvenimą, ne jo, o savo. Būkite laisva, be paranojos ir neįsitempusi, nes jums realiai turi būti tiesiog DZIN. Taip taip, būtent DZIN. Tai gi, kuomet jums iki varpelių kas ten jo “asmeniniame gyvenime” vyksta ar nevyksta, toji vidinė laisvė, ji traukia tą vyrą. Jį jaudina, galbūt neramina, na tas DZIN laukas ir aura, kad štai, o jo moteris yra laisva, nepriklausoma, nesvarbu, kad gyvena su juo ir dar augina kažkiek vaikų. Kaip jam jos, tokios nuostabios, neprarasti (per savo durną galvelę, žinoma, ir apatinę)!!

Lai jis gyvena įtampoje, nervinasi, prakaituoja, svarsto kaip jam elgtis gyvenime ir kas bus, jei nori slidinėti ant slidžių, į kairę, kaituoti ir žemuogėles rankioti kitame darželyje, tai jis turi galvoti, kaip jam neprarasti to, ką turi su jumis (ir mumis). Nes jo moteris laisva, tiesiog šiame gyvenimo etape gyvena su juo, nes ji taip pasirinko, lygiai taip pat, pasirinko jį, kantri jo ydoms, charakterio ypatumams, viskam. Ar kita bus tokia pat kantri, ar neatsiras nuovargis santykiuose, rutina, buitis ir kt.. Apie tai net nereikia galvoti, lai jis galvoja.

Rodyk draugams

Tokia proga “Tragikomedija Tarandėje: kaimynė apskundė „nelegalias“ statybas”
Tad keletas pastebėjimų apie Tarandę, ten kažkada gyveno mano draugė, tad buvau dažnas svečias tuose kraštuose.

Teatleidžia man ir nepyksta šio rajono gyventojai, na taip “giliai širdin” nereikia, tai ką dabar rašysiu, tai tiesiog mano asmeniniai pastebėjimai ir patirtis. Man niekada nepatiko ta kryptis, niekada. Nepatinka daugelis tos pusės rajonų, kaip vieni nykiausių Vilniuje, nepaisant tam tikrų sentimentų ir nostalgiškų momentų, bet kalba dabar bus apie naujakurius ir naujos statybos namus, kurių dalis jau gerokai nebe nauji, bet Nepriklausomybės vaisiai vis tiek man asmeniškai vis dar nauji. Apie kitus rajonus nerašysiu, nes iš esmės tai tiks bet kuriam ten esančiam, bet apie Tarandę, kaip neva prestižinį rajoną su atitinkama sklypų kainodara, būtent apie Tarandę pasidalinsiu. Nesuprantu kas ją tiek išbrangino, sąžiningai rašau, nesuprantu. Niekada negyvenčiau, net jei nemokamai pasiūlytų gyventi, nebent neturėčiau kur ir būtų beviltiškas variantas. Kaip sakoma, kad šuo ir kariamas…

Rajonas tiesiog žemiau vidutinio. Nei gamtos grožio, nei peizažų, nieko. Laukai laukai, namai namai. Iki miesto centro - toli toli. Amžini rytiniai kamščiai ar į miestą, ar vakare po darbų, amžini. Panorama važiuojant į jį ir iš jo - nykių nykiausia pramoninė, nei vieno gražaus pastato, nei medžių, nei miškų, nei upių, nieko, vien betonas ir asfaltas, dėžės - parduotuvės. Tiesiog važiuoji per nykumą namo, nėra kur akis paganyti.

Tarandėje vaikštinėti nėra kur, o jei jauna mama su mažais vaikais, tai gyvenimas tik savam kieme ir išeiti už jo ribų na nėra ko, nėra kur. Dar visai neseniai kvartalai formavosi chaotiškai, nebuvo suformuotos normalios gatvės, tvarkingi kvartalai, nes sklypai buvo pardavinėjami šen bei ten, tad statybos vyko visur, šen bei ten, vaizdas, kad ten amžinos statybos, o gatvės - bekelės labai įprastos akiai. Dulkės, purvas, žiemą loterija - išvažiuosi ar neišvažiuosi iš namų, be automobilio (tiksliau automobilių, jei šeima) ten veikti nėra ką. Senokai nebuvau, bet žiūrint į nuotraukas, tai nelabai kas ir bepasikeitę. Prie progos reikės užsukti panaršyti.

Statyba. Kiekvienas nori būti poniškesniu vienas už kitą, sklypai iškelti ir kas turi ambicijų, tai iškelia dar aukščiau už kaimyno. Tad ant kalvelės prie kalvelės, jei kalva organiškai, tai ją dar labiau iškelia kad būtų spuogas. Statyba, kaip ir šiame straipsnyje, yra chaotiška, nenormali, o valdininkai, kurie suteikia leidimus gyvenamųjų namų kvartaluose statyti gargarus - kotedžus ir panašias nesąmones yra nusikaltėliai prieš visus, ypač prieš senbuvius. Koks gali būti prestižas ir romantika ten, kur neprognozuojama būsima kaimynystė??? Tokie dariniai turi būti bendrame plane, kažkokia kontrolė, na negalima gyventi kaip kokiame laukinių krašte, kur už tvoros “nors ir tvanas”.

Su tokia neprognozuota kaimynyste susidūrė ir mano minėta draugė su šeima iš Tarandės. Jie kažkada įsikūrė naujos statybos namų kvartale, kai veik vienu ritmu ramiai kūrėsi tos gatvelės namų kvartalas. Gyveno jie ten net nežinau kiek metų, bet gan ramiai, ir staiga, tiesiai už tvoros, priešais terasą (na kur romantika ir saulėlydis), gretimame gan nedideliame sklype išbogino berods 10 ar 12 kotedžus ar sublokuotus namus (gal ir mažiau, siaubo akys gi didelės), didžiausius, trijų aukštų su mansardom. Įsivaizduojate tą siaubą? Tad pabandykite. Va tiesiog. Tai gi kažkokie apsukrūs veikėjai sumąstė, kad ten jiems ideali vieta, tobula. Ir valdininkai, žinoma, su pasičepsėjimu palaimino tokio gargaro statybas.

Nerašysiu senbuvių nuotaikų, tikriausiai ir taip suprantate, kad gerumo čia nei lašo. V.ž. draugė ten nebegyvena, štai tokia atomazga. Kad įsivaizduotumėte, kaip atrodo panašūs kotedžai, radau keletą pavyzdžių http://www.archlp.lt/?Article=1835

Ten yra ir daugiau paspaudus nuorodas portfolio. Tai čia tik viena firma, o kiek jų dar? Googlėj suvedus “Tarandė” parodo tiek ir tiek panašių ir kitokių. Miela? Norėtumėte, kad jums saulę amžiams uždengtų tokie neprognozuoti, nenuspėjamų dizainų ir nesapnuotos architektūros “namukai”, kur net krapui neužteks šviesos, amžinas šešėlis, ir kiekvienas naujojo kotedžo gyventojas stebėtų jūsų gyvenimo realybės šou? Kokie dar gultai su maudymukais kieme, kokie? Jokios ramybės, jokios romantikos. Tai kam reikalingas toks namas, kuriame gyvenant neturėsi jokio privatumo ir laisvės papūgoms? Debilizmas ir tiek.

Tad iki šiol nesuprantu, kodėl Tarandės sklypų kainos tokios, lyg sklypai būtų prestižiniame rajone? Kur tas prestižas?

Rodyk draugams