BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jau netrukus bus 4 mėnesiai kuomet tą dieną, tiksliau 06.02, Lietuvoje duris atvėrė pirmoji Lidl parduotuvė. O aš dar nei sykio lietuviškame Lidl’e nebuvau ir net nežinau kada užsuksiu, nors kone kasdien pravažiuoju tai pro vieną, tai pro kitą šio tinklo parduotuvę. Parašysiu kodėl.

Kiek važiuoju, tiek pilnos aikštelės mašinų, t.y. ta pirkėjų gausa kažkaip nežada ir tikriausiai neplanuoja skirstytis :D . Kas skaito ir žino iš mano ankstesnių rašinėlių, kad yra vienas labai erzinančių dalykų gyvenime, tai žmonių gausa, perpildytos vietos ir grūstynės. Jei kur nors vyksta išpardavimai, turbinės akcijos ir “jamam”, tai taip, mano kojos ten nebus, niekada. Visada su palengvėjimu “oi, man nieko nereikia” pravažiuoju pro šalį, jei pakeliui koks nors masinis išpardavimas. Jei nusimato kažkokių išpardavimų sezonas nuo tam tikros X dienos, ypač Italijoje, tai jei reikia apsipirkti, specialiai važiuosiu prieš tą laikotarpį, kad nesusidurčiau su armija nuolaidų medžiotojų. Mane trikdo, varžo, erzina, nervina žmonių trintis, tos grūstynės, panika ir lakstymai. Tikrai nieko nereikia, ramybė ir komfortas - tai įkainojama, o be to niekam ne paslaptis, išduosiu ir jums, perkame vis tiek su nuolaidomis, net jei jos neiškabintos vitrinose, tos nuolaidos pagal žodinį susitarimą ir derėjimąsis. Galbūt ne tokios mega max, bet vis tiek jos yra. Tad šiek tiek permokėdami perkame ramybę.

Pats geriausias dalykas maisto prekių apsipirkimo rutinoje, kai tuščia, o prekių daug. Kai nieko nėra, tik aš :D Na gerai, yra yra, bet tik pavieniai žmonės, kuriuos sutinku tik prie kasos, kai neišvengiamas susitikimas. Man patinka slankioti ir kad niekam netrukdyčiau ar man netrukdytų rymoti skaitant kokią nors smulkiom raidelėm etiketę, patinka, kai niekas nestumia vežimėliu į nugarą ir nesitrina šalimais “noriu praeiti, pasislinkite, pasitraukite, dinkite”. Kartais specialiai važiuoju toliau ir atokiau į tokią parduotuvę, kur žinau, kad ten tuo metu bus nedaug žmonių.

Todėl kai ar jei kada nors užeisiu į Lidl, gal bus proga pasidalinti pastebėjimu, kuo gi jis skiriasi nuo kroatiško.

Ar dar yra tokių keistuolių?

Rodyk draugams

narcos

“Aš niekada nepasiduosiu!”

Vienas žiūrimiausių ir populiariausių šių metų serialų. Neeilinė garsiausio narkobarono biografija, turtingiausio pasaulio žmogaus, vieno žiauriausių ir pačio ieškomiausio Kolumbijos nusikaltėlio. Tai gi, neslėpsiu, buvo be galo įdomu, dėl daugybės priežasčių. Serialas labai geras ir man patiko viskas, dėl ko subjektyviose recenzijose šiek tiek kritikuojamas, kad per daug dokumentikos, per daug pareigūnų darbo virtuvės. Nežinau net ko jiems, kritikams, buvo per daug. Man viskas buvo teisingai sudėliota, dokumentikos net gi galėjo būti daugiau, netrukdė ji, o ir pareigūnų darbo specifika, jų personalijos buvo ne ką mažiau įdomios. Puikiai sukaltas serialas, kuris jau dabar pratęstas dar dviems sezonams.

Dar kas mane asmeniškai kabino, ir vyrai - žiūrovai apie tai nieko nerašo, tai moterys ir dar Pablo Escobaro moterys, būtent ta linija. Motina, žmona, meilužė, santykiai su jomis, draugės, prostitutės. Kokios jos, jų charakteriai, jų gyvenimo linija ir nutrūkusios gyvenimo stygos. Be to Pablo santykiai su vaikais. Garso takelis vertas atskirų pagyrų.
Tad rekomenduoju, net ne tai kad bendram išprusimui, kažin ar visiems turi rūpėti kriminalinio pasaulio įžymybių gyvenimai, bet tiesiog kaip dar vieną gerą biografinį serialą, kuris sukurtas pagal tikrus įvykius.

Rodyk draugams

fariziejaus

Neeilinis ir ypatingas spektaklis tikriems teatro gurmanams. Nors buvo nemažai tokių premjeros žiūrovų, kurie neįvertino, nesuprato, pavargo ar kt. priežastys, ir nešė kudašių iš pirmosios dalies, kurios trukmė 2,5 val.. Kažkas nebegrįžo po pertraukos. O man ir vakaro kompanionei - draugei spektaklis labai patiko. Po spektaklio buvome trinktelėtos kuoka ir lengvoje euforijoje. Todėl teisybės čia nerasi, visi vertinimai tik per subjektyvumo prizmę, tad jei nori atsirinkti, turi pats savo akimis pamatyti.

Kai pirkau bilietus ir tegavau tik 3 eilėje, šiek tiek pergyvenau, kad sėdėsime per arti ir ne taip gerai viską matysime. Bet, pasirodo, tai buvo pats tas atstumas ir teigiamas efektas dėl to tik dar labiau sustiprėjo, todėl būtent šiam spektakliui nebijokite pirkti vietas kuo arčiau, bus labai labai gerai. Pjesės pagrindinis veiksmas ir vyksta scenos priekyje, 90 - 95% sėdint, aktoriai lyg atgijusios ir prabilusios statulos, tad spektaklyje ypatingo veiksmo ir judėjimo ne tiek ir daug. Tačiau išties sudėtingas tekstas, dekoracijos - spec. vaizdo ir garso efektai, Lietuvos rusų dramos teatro profesionalių aktorių ir spektaklio režisieriaus bei teatro vadovo J. Vaitkus visumos bendras rezultatas - tikra kelias valandas trunkanti šamaniškoji meditacija.

Dar vienas kokybiškas ir dėmesio vertas spektaklis, raskite jam laiko.

Plačiau apie spektaklį.

Rodyk draugams

Vakaras toks pusiau užskaitytas, nors lūkesčiai buvo visai kitokie. Ai, pasiguosiu jums prieš “labanakt vaikučiai”. Šiandien bandžiau susikaupti ir klausytis violončelės virtuozo D. Geringo virtuozinio griežimo drauge su maestro G. Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Kongresų rūmuose, ten šįvakar vyko sezono atidarymo iškilmingas ir anšlaginis koncertas. Galbūt D. Geringas ir virtuozas, buvo kažkada, nes mano ausis ketvirtoje parterio eilėje vis dėlto pagavo daugiau nei kelias falšyvas natas. Bet tiek to, nurašau jo garbiam amžiui, vis tik 70 m. mini, ir, žinoma, jauduliui.
Bet apskritai klausytis buvo gan problematiška, nes vėl ir vėl kažkas “sukvietė” į vieną salę etatinius renginių apkosėtojus, jų buvo išskirtinai daug ir “dalyvavo” jie, nesikeikiant, itin aktyviai. Taip taip, vėl jie buvo čia. Kas šviežiai užsuko ir nežino, kodėl juos taip vadinu, siūlau paskaityti mano archyvinį įrašą apie juos, apie etatinius renginių apkosėtojus.

“Ir vėl rašau apie renginių teroristų nusikalstamas veiklas. Ir vėl, nes tai nieko naujo, bet apie tai noriu su jumis pasidalinti, kaip aš tai suprantu ir galų gale - ką su tuo daryti?.. Tikriausiai ne man vienai tenka nuolatos susidurti su etatiniais įvairių renginių apkosėtojais. Nesvarbu koks renginys: koncertas, spektaklis, vaikų renginiai, konferencija ar kt., tai kas vyksta uždaroje erdvėje ir kur tampi to kosėtojo įkaitu. Tai kažkoks neišvengiamas bet kokio renginio košmaras. Neapsiriksiu ir net neperlenksiu lazdos, jei parašysiu, kad apkosėtojai visur ir visada, jie visada pasiruošę. Dabar prieš kiekvieną spektaklį vis primena, prašo, kad žiūrovai išjungtų savo mobiliukus. Ne visiems tai suprantama, bet apie tai jau rašiau ne sykį. Tačiau ar kas nors gali išjungti tuos etatinius renginių apkosėtojus? Gal galėtų įvesti tokią taisyklę, na kaip su tais mobiliukų reikalais. “Prašome nekosėti, nes jūsų kosėjimas neigiamai veikia kitus žiūrovus, trukdo, erzina, nervina, sukelia stresą” :D

Toks įspūdis, kad juos specialiai kažkas surenka, tuos visus “tuberkulioznykus”, ir prievarta ar savanoriškai įtraukia į renginio programą, bet kokiu atveju jų tikslas labai konkretus ir kryptingas - kad kitiems apkartintų gyvenimo akimirkos malonumą. Visus tuos ligotus žiūrovus pasodina įvairiose salės vietose, po vieną skirtinguose kampuose ar viduryje, kad būtų kuo geresnė akustika. Pasodina ir palinki sėkmės, gero vakaro!!

Apkosėti viską ką įmanoma, iškosėti visus virusus, bakterijas ir visą kitą brudą, paskleisti aplinkui ir dar toliau, neleisti niekam ramiai žiūrėti ir mėgautis, niekam. Niekuo dėtiems renginio žiūrovams, kurie investavę į renginio bilietus (o jie neretai net labai KAINUOJA), galbūt aukles, nekurie ir į brangų kurą bei laiką, atvykę iš atokių šalies kampelių, ir/ar pagaliau ištrūkę pirmą kartą šiais metais pasimėgauti renginiu ir reginiu, pajausti ir įsijausti į meną, išgirsti meno tylą ar subtilų skambesį, oratoriaus šnektą ar tiesiog pailsėti. Na nelemta. Jie priversti klausytis tų šlykščių kriokimų, bronchų vėdinimo, lojančio gerklinio skambaus kosulio, visa tai papildant visokių išskyrų pūtimu, turiu omeny snarglius. Juos privaloma čia pat išsipūsti, nedelsiant, kad visi girdėtų.

Tai visų pirma totali totali totali tūkstantis kartų totali nepagarba “visai salei”. Žiūrovams, muzikams, aktoriams, visiems. Jei jau esi toks mirtinas ligonis, tai ką padarysi, renginys (tau) atšaukiamas, sėdėk namie, gydykis, kosėk tuos virusus sau ir su savimi. Kam nuodyti kitus savo išskirtiniu elgesiu ir kelti grėsmę savo liga, neduok D virusine, gripu ar kokiu ten velniu, dabar tiek tų infekcijų.

Ką daryti, jei tu, mano mielas skaitytojau, esi būtent tas minėtasis teroristas? O gi labai paprasti ir elementarūs patarimai, jūs nustebsite, kokie jie “nieko naujo”, bet efektyvūs, jus užtikrinu. Jei pradeda džiūti gerklė ir gerklos su bronchais ir visais kitais organais, jei tai yra specifinė uždarų erdvių įtaka, kur dulkės, dūmai ir ne visada įjungta ventiliacija, tai visada su savimi reikia turėti ne tik renginio bilietą, bet ir: vandens buteliuką, įvairias čiulpiamas skanias ar gydomąsias (vaistines) pastiles, ledinukus ar kokius kitus saldainius, kokią kramtomą gumą (kramtyti nežiaumojant, nepasičepsėjant ir nepučiant burbulų, t.y. kultūringas nepastebimas kramtymas). Labai pravartu pasiimti kokį gerklės purškalą, tyliai ekstra atveju pasipurškiant netrikdoma erdvė, tas pšik garsas tikrai atleistinas, prieš skambų nesibaigiantį “lojimą”. Visi specifinių erdvių kosuliai sėkmingai slopinami gerklės drėkikliais. Galima tyliai išeiti iš salės, jei jau surietė kosulio priepuolis, (tik atokiau, jei įmanoma) už durų išsikosėti išsikriokti, jei nėra su savimi vandens, pastilių, saldainių, tai renginio salė ne dykumoj ir ne laukuose, galima greitai jei ne vietiniame bare, tai lauke užsukus į artimiausią vietą nusipirkti kažką, kas slopintų kosulį. Jūs sugaišite vos kelias minutes, bet išgelbėsite kitus. Ačiū jums už tai, kad gelbėsite. Ačiū.

O jei kosulys sunkios ligos įtakotas ir jūs niekaip negalite ramiai sau gydytis saugioje aplinkoje, jei suprantate, kad kitiems trukdote savo kosuliu ir nesiimate absoliučiai jokių priemonių tam numalšinti, jums būtinai reikia žūt būt sėdėti ten su visais tas kelias valandas ar ilgiau, ir kankinti visus likusius kelis šimtus ar tūkstančius savo esybe, tai ką padarysi, kad esate be supratimo, neturite nei gėdos, nei sąžinės, jums rūpite tik jūs pats. Tai būkite paruošę savo auras neverbalinėms atakoms, nesistebėkite, jei pradės kaisti ausys ar skruostai, nes tai šimtai, tūkstančių uždaros erdvės įkaitų siunčia jums sparnuotus ir riebius palinkėjimus.”

Rodyk draugams

Interjero pavyzdys.

Noriu pareplikuoti apie taip dažnai pasitaikantį šiuolaikiniuose interjeruose keistą dizainerių požiūrį ir nepraktiškumą. Tikrai nesuprantu kodėl taip daroma ir kodėl tai tenkina užsakovus. Tai vonios patalpa, kuri kažkodėl dažniausiai daroma ne gyvenimui, ne funkcionalumui, o dizainerių portfolio.

Kone kasdien matau lietuviškų interjerų pristatymus ir negaliu nesistebėti tuo ką matau, nes ten demonstruojami santechnikos subtilumai ir grožis, tik tai. Ir tai yra tiesiog apmaudu, nes “kažkam”, o tiksliau užsakovams, po to reikia su tuo gyventi, kasdien praustis ir kasdieniniai rutininiai procesai turi būti patogūs.

Konkretus pavyzdys. Du praustuvai byloja, kad gyvena du žmonės, kaip ir rašoma, jauni žmonės, akivaizdu, kad prakutę. Tai gi, ką siūlo dizainerės veikti vonios patalpoje? Tik vandens procedūros ir daugiau nieko, veidrodžio atspindys tai puikiausiai demonstruoja. Nei vienos spintelės, nieko, kur būtų galima susidėti priemones, kūno, grožio, skutimosi. Kaip suprantu, vonios aksesuarų dar nenupirko, nei muilinių, nei kur dantų šepetukus su pasta pasidėti, tikiu, kad nespėjo ar nepastebėjo.

Bet kai pamatau nedidelio butuko vonios patalpas su analogišku dizainu, analogišku, ar kur tik po praustuvu pakišta nedideliukė spintelė, kur tilptų vos keli dalykai, apie kokius nors moteriškus įklotus ir kt. “atributiką”, o ir plaukų feną, tai iš viso galima pamiršti. Jei kas nors skaitote šį įrašą ir jums darė panašaus lygio vonios dizainą, pasidalinkite savo patirtimi, kaip gyvenate tokiame interjere, be galo smalsu, nosis ilga ilga. Ačiū.

Rodyk draugams

Rodyk draugams